Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant G. M., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, UAB „G“ akcininkas ir vadovas, gyv., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 50⁶ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuo 2009-06-03 dirbdamas UAB „G“ (toliau - Bendrovė), įmonės kodas (Juridinių asmenų registre įregistruota 1992-03-09, bendrovės pagrindinės veiklos rūšys - variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas; variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų mažmeninė prekyba, yra bendrovės akcininkas) vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovė, vykdydama atsiskaitymus, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) kaip kreditoriaus, teises, t. y. nesumokėjo valstybei 10.597,79 Eur mokesčių, iš jų 7.412,15 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 171,59 Eur šio mokesčio delspinigių, 2.761,42 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 252,63 Eur šio mokesčio delspinigių.

VMI 2016-08-02 operatyvaus patikrinimo pavedimu Nr. FR1043-5770, siekdama nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetui vykdymą, mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, nuo 2016-08-08 iki 2016-08-19 atliko už laikotarpį nuo 2016-02-01 iki 2016-07-31 kasos ir banko sąskaitų lėšų judėjimą, patikrino pirkimus, pardavimus, atskaitingus asmenis, kreditorius ir debitorius, 2016-07-31 finansinės atskaitomybės dokumentus, bei surašė 2016-08-18 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (23.30-08) FR1042-6025.

Nustatyta, kad Bendrovė būdama skolinga valstybės biudžetui, vykdo atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais per kasą, atskaitingus asmenis ir Paysera LT atidarytą sąskaitą vadovo vardu.

Pagal kasos knygos išrašą, laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-07-31 išlaidos sudarė 54.649,05 Eur, iš jų: 29.623,60 Eur išmokėtas darbo užmokestis, 17.098,71 Eur apmokėtos skolos tiekėjams, 6.770,00 Eur pervesta į banko sąskaitą, 786,98 Eur palūkanų sąnaudos, 364,94 Eur išmokėta atskaitingiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų „Paysera LT“, UAB išrašų nustatyta, kad už UAB „G“ suteiktas paslaugas atsiskaitoma per Bendrovės vadovo G. M. vardu atidarytą sąskaitą Nr.. Tikrintu laikotarpiu G. M. tik dalį gautų pajamų pervedė į UAB „G“ sąskaitą, tokiu būdu išskirdamas kreditorius su kuriais atsiskaityta nesilaikant CK 6.9301 straipsnyje nustatyto eiliškumo: 12.356,00 Eur dengta paskola AB SEB bankui, 770,00 Eur sumokėta už patalpų nuomą, 780,30 Eur pervesta už paslaugas. Remiantis UAB „Gs“ sąskaitos Nr., esančios „Paysera LT“, UAB išrašu matyti, kad tikrintu laikotarpiu išlaidos sudarė 74.324,98 Eur, iš jų: 9.576,00 Eur už patalpų nuomą, 8.660,11 Eur - apmokėtos skolos tiekėjams už paslaugas, 11.966,94 Eur - už prekes tiekėjams, 6.500,00 Eur avansas prekių pirkimui, 3.529,73 - išmokėtas darbo užmokestis.

Pagal atskaitingų asmenų avanso apyskaitas laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-07-31 išlaidos sudarė 14.510,51 Eur, iš jų 8.370,27 Eur prekių pirkimui.

Atsiskaitymai grynaisiais ir negrynaisiais pinigais (ir per vadovo vardu atidarytą sąskaitą „Paysera LT“, UAB) buvo vykdomi nuolat išskiriant konkrečius kreditorius ir taip vengiant atsiskaityti su valstybės biudžetu, kai visą tikrintą laikotarpį Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką.

Teisminio administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu G. M. kaltę dėl pažeidimo pripažino iš dalies. Nepripažįsta, kad mokesčių visai nemokėjo ir kad Bendrovė neturi turto, kurį pardavus galima atsiskaityti su kreditoriais, ir dėl to reikėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad Bendrovės turto vertė yra žymiai didesnė, nei teigia mokesčių administratorius. 2016 m. vasario mėn. Bendrovės atsiskaitymas buvo nulinis, nes buvo labai maža apyvarta ir sunku grąžinti skolą. Be to, tikėjosi daugiau gauti už parduotą pastatą Tauruose. Dar atleido penkis darbuotojus, su kuriais reikėjo atsiskaityti, jie daug metų buvo išdirbę. Šiuo metu skola stabilizavosi, sumažėjo iki 9000 eurų. Gautus pinigus visada skyrė įmonei išlaikyti. Pinigų neiššvaistė, jų neleido įsigyti mašinoms ar dar kam nors. Įmonėje dirba 22 žmonės, todėl reikia mokėti atlyginimus, už elektrą, internetą. Mano, kad Bendrovė iki bankroto neis, parduos nekilnojamąjį turtą ir brangius apie 40 tūkst. eurų vertės automobilius, bandys gal dar pasiskolinti. Turi pastatą „A“ Dariaus ir Girėno gatvėje, didelį pastatą, ofisą Vilniuje. N. B. apyvarta yra labai smukusi, stengiasi dirbti, nori grąžinti skolą valstybei. Mano, kad skolą turėtų grąžinti per du- tris mėnesius. Po patikrinimo įmonėje mokesčių inspektorė siūlė į juos kreiptis atidėti metams mokėjimą. Kol ruošė dokumentus, mokesčių inspekcija pareiškė, kad nesutinka dėl skolos atidėjimo pusės metų laikotarpiui ir pateikė medžiagą teismui. Jei būtų įmonei bankroto pavojus, tai nei SEB nei Šiaulių bankai nebūtų prieš pora mėnesių pratęsę kreditavimo sutarčių, patys būtų ėmęsi veiksmų išieškoti iš jų pinigus. Prašo teismo paskirtą baudą leisti mokėti dalimis 24 mėn. laikotarpyje.

Teismo posėdyje institucijos, surašiusios pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, įgaliotas atstovas nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

ATPK 9 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais). CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Minėtas pažeidimas padaromas tik tyčia.

G. M. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, toje dalyje, kurioje jis kaltinamas pažeidęs kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, įrodyta byloje esančia rašytine medžiaga: pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-4), UAB „G“ mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto duomenimis (b.l.10-13), UAB „G“ įsiskolinimo valstybės biudžetui Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašu (b.l.14), turto balanso išrašu (b.l.20-28), UAB „G“ mokesčių apskaitos kortelėmis ir kasos sąskaitų išrašais (b. l. 45-91), kasos knyga-periodo suvestine (b.l. 29), avanso apyskaitų išrašais (b. l. 93-133), operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l.6-19). Iš šių teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų dokumentų matyti, jog G. M. savo veiksmais nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmiau atsiskaitydamas su kitais kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme yra žemiau nei VMI, ir tuo pažeidė kreditoriaus – VMI teises. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad tuo laikotarpiu, kai šie atsiskaitymai vyko, G. M. vadovaujama UAB „G“ buvo skolinga VMI, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės pripažįsta atlikęs jam inkriminuotus veiksmus (objektyviuosius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius), tačiau nurodo, kad jis taip elgėsi siekdamas išgelbėti UAB „G“ nuo galimo bankroto. Teismas pažymi, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Aukščiau aptartos aplinkybės kartu leidžia spręsti ir dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie pažeidėjo veiksmai, kuomet jis būdamas skolingas VMI atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, pažeisdamas įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi ir tyčiniai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato savo atliekamų veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2015 m. balandžio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-199-107/2015, 2014 m. lapkričio 21 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-472-185/2014).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog G. M. pažeidė kreditorinių reikalavimų eilę, tai yra CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, todėl baustinas administracine nuobauda.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę. G. M. prisipažįsta padaręs administracinės teisės pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi - ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. Duomenų, kad G. M. baustas už analogiško pobūdžio ar kitokius ATPK pažeidimus, nėra.

Iš ABTĮ 50⁶ str. 1 d. sankcijos matyti, kad joje nustatyta nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta, todėl būtina įvertinti, ar net ir minimalaus dydžio paskirta nuobauda – 1 448 Eur bauda – savo griežtumu atitiktų G. M. padaryto pažeidimo pavojingumą, ir, atsižvelgus į visas pažeidimo padarymo aplinkybes, būtų adekvati atsakomybės taikymo prasme.

Lietuvos A. T. praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, atsižvelgus į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, G. M. vadovaujamos UAB „G“ įsiskolinimo suma VMI, lyginant su turto verte, nėra didelė, duomenų, kad baustas už analogišką teisės pažeidimą, nėra, jį neigiamai charakterizuojančių duomenų nepateikta. Atsakomybėn traukiamo G. M. nurodytos aplinkybės, kad paskutiniais metais, daugeliui jaunų žmonių išvykus gyventi ar uždarbiauti į užsienį, žymiai sumažėjo automobilių remonto paslaugas teikiančių ir jų atsarginėmis detalėmis prekiaujančių įmonių, tame tarpe ir UAB „Gralis“ apyvarta, yra visuotinai žinomos, todėl jų teismas negali nevertinti. Aptartų aplinkybių pagrindu, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad G. M. už ABTĮ 50⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta net ir minimalaus dydžio bauda būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, todėl yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir G. M. už ATPK 50⁶ str. 1 d. nurodytą pažeidimą paskirti švelnesnę nuobaudą negu sankcijoje numatyta minimali, t. y. 500 Eur baudą.

Atsižvelgiant į G. M. prašymą, turtinę padėtį, paskirtos baudos dydį, paskirta bauda išdėstytina 10 mėnesių laikotarpiui, mokant po 50 Eur per mėnesį, pradedant mokėti nuo 2016-12-30.

G. M. taip pat buvo kaltinamas, kad padarė vieną iš alternatyvių ATPK 50⁶ straipsnyje numatytų veikų: įmonės kreditorinių teisių pažeidimas nepateikus teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. VMI pareiškime nurodė, kad vertinant Bendrovės pateiktą preliminarų balansą už 2016 metų sausio-liepos mėnesius, Bendrovė atitiko nemokios įmonės kriterijus, kadangi Bendrovės turtas iš viso sudaro 524.591 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 384.757 Eur, bei Bendrovės įpareigojimai jau nuo 2009 metų viršijo pusę į jos balansą įrašyto turo vertės, t. y. Bendrovės būsena atitiko Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau- ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką. VMI kaip įrodymą, kad Bendrovės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto, ir Bendrovė jau ilgą laiką susiduria su finansiniais sunkumais, nurodė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui pateiktas finansines atskaitomybes.

G. M. nesutiko su šiuo pažeidimu, teigdamas, kad jis, kaip įmonės vadovas, pagal susidariusią bendrovės finansinę padėtį, pirmiausia atsiskaitė su esamais teikėjais (kreditoriaus), siekdamas išvengti bankroto bylos įmonei iškėlimo, o Bendrovės turto vertė yra žymiai didesnė, nei teigia mokesčių administratorius.

Teismas, ištyręs bylos duomenis bei įvertinęs įrodymus sprendžia, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad G. M. nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „s“.

Teismas daro išvadą, kad VMI turėjo nustatyti ne visų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtu, o tik pradelstų įsipareigojimų santykį su turtu. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimo (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Byloje nėra mokesčių administratoriaus pateiktų neginčijamų įrodymų, kad UAB „G“ nemokumo būseną jie nustatė ne nuo visų, o nuo pradelstų įmonės įsipareigojimų, todėl šalintinas kaltinimas G. M., kad jis nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, žinodamas, kad įmonė negalės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų VMI.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 30¹ str. 1 d. 1–3 p., 50⁶ str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., teismas

nutaria:

G. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d. ir paskirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išdėstyti paskirtą 500 Eur baudą mokėti dalimis 10 mėnesių laikotarpiui, mokant po 50 Eur per mėnesį, pradedant mokėti nuo 2016-12-30.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AN DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią B. F.Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001, paskirtis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-2005-850/2016.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.