Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. P. ieškinį atsakovei bankrutuojančiam asmeniui R. R., atstovaujamai bankroto administratoriaus Manto Milinio, dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys AB „Swedbank“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, antstolė Vida Daugirdienė, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, antstolis Giedrius Jonauskas, V. J., R. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė Z. P. ir jos atstovas advokatas Vidmantas Žylė teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti, papildomai paaiškino, kad ieškovė su atsakove ilgą laiką buvo draugės, ieškovė atsakove pasitikėjo, atsakovė buvo versli moteris, todėl skolinant pinigus, įtarimų nekilo. 600 000 Lt buvo paskolinti atsakovei grynaisiais. Iš pradžių atsakovė pinigus žadėjo grąžinti po metų, po to jau po penkerių, o 2019 m. atsakovė į ieškovės skambučius nebeatsiliepė. Paskolos raštelis buvo surašytas atsakovės ranka, pinigų perdavimo metu Palangoje. Kad atsakovei iškelta bankroto byla, ieškovė sužinojo tik tada, kai kreipėsi į advokatą dėl skolos priteisimo. Apie bankroto bylos iškėlimą atsakovė ieškovės neinformavo. Raginimo raštu grąžinti skolą atsakovei neišsiuntė, nes visą laiką manė, kad atsakovė skolą grąžins. Taip pat nurodė, kad ilgą laiką ieškovė slaugė neįgalų asmenį, todėl paskolos grąžinimo klausimas kurį laiką ieškovei buvo neaktualus.

Bankrutuojantis asmuo atsakovė R. R. ir jos atstovė advokatė Kristina Pralgauskaitė teismo posėdžio metu paaiškino, kad neginčija, jog atsakovė pinigus gavo. Patvirtino, kad ieškovė ir atsakovė buvo draugės, jos visą liką bendravo, tai niekam nebuvo paslaptis. Buvo tokių atvejų, kai ieškovė atsakovei pinigus skolino ir be paskolos raštelio. Taip pat paaiškino, kad ieškovei nuo 2018 m. vasaros buvo žinoma apie tai, kad jai yra iškelta bankroto byla. Atsakovė pati apie tai buvo pasakiusi ieškovei, kadangi jos palaikė gerus santykius, viena kitą pažįsta nuo atsakovės vaikystės. Atsakovė tikėjosi, kad nurodytą skolą grąžins, nupirkusi nekilnojamąjį turtą, po to jį pardavusi brangiau, tačiau sandoris neįvyko, pinigai ieškovei buvo grąžinti iš karto.

Tretieji asmenys perteismo nustatytą terminą atsliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, jog ieškovė pateikė 2009 m. gruodžio 3 d. skolos raštelio originalą, kuriuo R. R. patvirtino, kad Z. P. yra skolinga 173 772,01 Eur (600 000 Lt).

Dėl reikalavimo priteisti 173 772,01 Eur skolą

Remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, taip pat nurodo, kad šalys nesusitarė nei dėl paskolos termino, nei dėl pelno palūkanų mokėjimo ir pan. Teismas pažymi, kad pagal CK normas, reglamentuojančias paskolos sutarties sudarymą, nurodyti elementai sutartyje gali būti ir neaptarti, t. y. šių elementų nebuvimas paskolos sutartyje nesuponuoja išvados, jog paskolos sutartis nesudaryta, jeigu paskolos sutarties dalykas buvo perduotas gavėjui. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 3 d. skolos raštelyje skolos įvykdymo terminas nenurodytas. Nesutikdama su ieškiniu atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė per beveik 10 metų laikotarpį nėra pareiškusi atsakovei jokių raginimų ar pretenzijų dėl pinigų grąžinimo, nors pagal skolos raštelį yra paskolinta labai didelė suma, todėl mano, kad ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad atsakovė vilkino laiką, prašydavo pratęsti skolos grąžinimo terminus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nesant paskolos grąžinimo termino, laikytina, kad paskola suteikta iki pareikalavimo. Vien tai, kad ieškovė į atsakovę nesikreipė raštu dėl paskolos grąžinimo, negali būti pagrindas teigti, kad skolos nebuvo. Reikšti ar nereikšti reikalavimus ir kokia forma tai daryti yra ieškovės teisė, bet ne pareiga.

Nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą priteisti skolą grindžia į bylą pateikta 2009 m. gruodžio 3 d. skolos raštelio originalu, kuris, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, atitinka paskolinių teisinių santykių įforminimui keliamus reikalavimus (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Straipsnio redakcija galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d. paskolos sutarties forminimo notarine tvarka nereikalavo, įstatymas nustatė, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Paskolos suteikimo fakto atsakovė neginčija, jį pripažįsta, todėl tarp šalių susiklosčius paskoliniams teisiniams santykiams, esminis ginčas byloje yra dėl paskolos grąžinimo fakto nustatymo.

Atsakovei tenka pareiga įrodyti pinigų grąžinio faktą, tai yra tinkamais, leistinais ir pakankamais įrodymais pagrįsti, jog skola ieškovei buvo grąžinta. Nagrinėjamu atveju atsakovė paskolos grąžino faktą įrodinėja tik savo paaiškinimais. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad buvo liudytojas, kuris matė ieškovę pas atsakovę namuose,todėl jis galėjo matyti ir tai, kaip buvo grąžinta paskola, ir kaip buvo skaičiuojami pinigai, tačiau atsakovė prašymo dėl jo aplausos atsisakė, jo parodymais paskolos grąžinimo fakto neįrodinėjo.Teismas išaiškino atsakovei, kad tuo atveju, kai šalys neginčija paskolos suteikimo fakto, atsakovė turi įrodyti jos grąžinimo faktą.

Pagal CK 6.65 straipsnio nuostatas kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą. Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės, nes tai leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas; siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, skolininkas gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

Be to, ta aplinkybė, kad atsakovė paskolintus pinigus priėmė, kartu reiškia ir jos įsipareigojimą juos grąžinti, todėl, net ir nesant raštu išreikšto įsipareigojimo nustatytu terminu grąžinti skolą, atsakovė turėjo suprasti, kad turi tokį įsipareigojimą ieškovei, kadangi buvo pinigų priėmimo faktas. Šalims nesant susitarusioms dėl paskolos sumos grąžinimo termino, paskolos sumą gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį (CK 6.873 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį, bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Kadangi ieškovė įstatymo nustatyto ieškinio senaties termino reikalavimui grąžinti paskolą nepraleido, todėl iki pat įstatyme nustatyto laikotarpio pabaigos, bet kada turėjo teisę kreiptis dėl skolos grąžinimo ir priteisimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog paskolos davėjo finansinis pajėgumas yra tik šalutinė aplinkybė, netiesiogiai greta kitų įrodymų galinti patvirtinanti ar paneigti paskolos suteikimo faktą. Ta aplinkybė, kad ieškovė nedeklaravo atsakovei suteiktos paskolos fakto, gali būti vertinama, kaip sandorių deklaravimo pareigos pažeidimas (jeigu ieškovė tokią turėjo), bet ji savaime nepaneigia byloje esančių įrodymų visumos dėl paskolos teisinių santykių tarp ginčo šalių buvimo fakto pagal teismo nustatytas aplinkybes. Be to, atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad skolinantis pinigus, jai pinigų kilmė, nebuvo svarbi.

Teismo nuomone, atsakovei turėjo ir galėjo būti žinoma sutarčių sudarymo ir jų vykdymo tvarka, taip pat galimos teisinės pasekmės dėl netinkamo sutarties įvykdymo. Pažymėtina, kad atsakovė būdama protinga, rūpestinga ir apdairi, žinodama, kad yra prisiėmusi skolinę prievolę paskolos davėjui ir būdama pasirašiusi skolos raštelį su įrašu „esu skolinga“, patvirtinančiu konkrečios paskolos sumos suteikimą esamuoju (bet ne būsimuoju) laiku, nepagrįstai ilgą laiko tarpą tikėjosi, kad priešinga šalis – ieškovė (kaip paskolos davėja), bet kada nepareikalaus grąžinti skolą, pagal pas ją esantį paskolos raštelį. Pakankamai nemažos pinigų sumos grąžinimas, šio fakto neįforminant pakvitavimu ar kt. dokumentu, egzistuojant paskoliniams teisiniams santykiams tarp fizinių asmenų, negali būti vertinamas kaip protingo ir apdairaus asmens standartą atitinkantis elgesys, todėl negalima daryti išvados, kad atsakovė yra įvykdžiusi prievolę paskolos davėjai – ieškovei. Kitų įrodymų apie tai, jog atsakovė grąžino minėtą paskolą, byloje nėra. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente. Paskolos raštelio buvimas pas kreditorių, kuris ją pateikė, kreipdamasis į teismą, nagrinėjamos bylos atveju – pas ieškovę, teikia galimybę konstatuoti atsakovės prievolės neįvykdymą (CK 6.65 straipsnis) ir atitinkamai ieškovės teisę reikalauti, kad atsakovė ją įvykdytų. Priešingu atveju, grąžinus skolą, skolos raštelis būtų perduotas atsakovei. Esminio paskolos sutartinių santykių pasibaigimo elemento, t. y. kad atsakovė grąžino ieškovei visą pinigų sumą, paskolos gavėjas – atsakovė, neįrodė.Byloje nustatyta ir tai, kad šalis siejo ne vienkartiniai paskolos teisiniai santykiai, todėl šalims puikiai turėjo būti žinomi reikalavimai, keliami sutarčių sudarymo ir jų vykdymo tvarkai. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė ne kartą skolinosi pinigus iš ieškovės, kaip pati teigia, ne kartą konsultuodavo ieškovę įvariais turto pirkimo/pardavimo klausimais, todėl grąžinant didelę paskolos sumą, paskolintą jai rašytinio skolos raštelio pagrindu, turėjo būti pakankamai atidi ir rūpestinga bei reikalauti, kad ieškovė grąžintų skolos raštelio originalą arba išduotų pakvitavimą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė taip pat pripažino aplinkybę, jog ji turėjo poreikį skolintis pinigus nekilnojamojo turto pirkimui. Atsakovė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir pinigų grąžinimo ieškovei aplinkybės neįrodė. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 173 772,01 Eur skola.

Dėl reikalavimo priteisti 74186,35 Eur palūkanas

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų palūkanas už laikotarpį nuo paskolos suteikimo momento iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, tai yra už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. gegužės 17 d., iš viso 74 186,36 Eur. Atsakovė mano, kad reikalavimas priteisti nurodytas palūkanas yra nepagrįstas, nes ji nėra skolinga ieškovei, be to, skolos raštelyje nėra nurodyta, kad atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei nustatyto dydžio palūkanas už suteiktą paskolą. Taip pat prašo taikyti 5 metų senatį šiam reikalavimui, jeigu teismas manys, kad reikalavimas priteisti 74 186,35 Eur palūkanas yra pagrįstas.

Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, palūkanų dydis priklauso nuo to, ar taikomos įstatymo nustatytos, ar šalių sutartos palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Šalys gali sudaryti tiek atlygintinę (už pelno palūkanas), tiek neatlygintinę paskolos sutartį (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 3 d. skolos rašteliu dėl palūkanų šalys nesusitarė, paskolos grąžinimo terminas nėra nustatytas, todėl laikytina, kad tarp šalių susiklostė neatlygintiniai paskolos teisiniai santykiai. Paskolos sutartyje nesant nustatyto skolos grąžinimo termino, laikytina, kad paskola turi būti grąžinta nuo jos pareikalavimo. Ieškovė nepateikė duomenų, kad iki kreipimosi į teismą dienos reikalavo atsakovės skolą grąžinti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė praleido skolos grąžinimo terminą, taigi ieškovės reikalavimas dėl 74 186,35 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovės taip pat prašo iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė mano, kad palūkanų skaičiavimas turi būti nutraukiamas skolininkui iškėlus bankroto bylą, todėl prašo šio reikalavimo netenkinti.

Teismui iškėlus fizinio asmens bankroto bylą ir tokiai teismo nutarčiai įsiteisėjus, yra draudžiama išieškoti skolas iš fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles skaičiavimas (FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl kompensuojamosios procesinės palūkanos, kurias CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato tik už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skolininkui fiziniam asmeniui negali būti skaičiuojamos nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Tai reiškia, kad nuo šio momento asmens turimos skolos nebeauga, nes nebegali būti skaičiuojamos nuo skolų palūkanos, delspinigiai, įskaitant procentais išreikštas netesybas. FABĮ 19 straipsnyje nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę.

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmestinas.

Dėl prašymo atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo

2019 m. gruodžio 4 d. bankroto administratorius teismui pateikė prašymą dėl bankrutuojančio asmens R. R. kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašo tikslinimo. Nurodė, kad bankroto administratoriui buvo pateiktas prašymas įtraukti Z. P. į R. R. kreditorių sąrašą su 173 772,01 Eur kreditoriniu reikalavimu. Ieškovė pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti ir patvirtinti šį reikalavimą R. R. bankroto byloje. Ieškovė nurodė, kad terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. ieškovė visą laiką manė, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera; apie atsakovei iškeltą bankroto bylą jai tapo žinoma tik 2019 m. lapkričio mėnesį; ieškovė nuo 2017 m. globojo savo uošvienę, kuri 2019 m. vasario 27 d. mirė, todėl tuo metu ieškovei nebuvo galimybių rimtai spręsti skolos susigrąžinimo klausimų, be to, tuo metu ieškovei pinigai nebuvo reikalingi. Pažymėjo, kad skolą atsakovės visą laiką buvo prašoma grąžinti, bet kai ji tapo nepasiekiama, ir kai ieškovė sužinojo, kad atsakovei iškelta bankroto byla, tada buvo kreiptasi į teismą. Atsakovė prašo netenkinti ieškovės prašymo atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui tvirtinti ir atmesti šį reikalavimą. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu atsakovė tikrai būtų skoloje ieškovei nurodytą sumą, tai atsakovė pati būtų įtraukusi ieškovę į kreditorių sąrašą bankroto byloje, kadangi tai yra privaloma pagal įstatymą bei naudinga pačiam bankrutuojančiam asmeniui, nes pasibaigus bankroto procedūroms pasilikti neįtrauktą į bankroto procesą ieškovės 173 772,01 Eur kreditorinį reikalavimą, atsakovei yra finansiškai nenaudinga ir neprotinga. Taip pat paaiškino, kad ieškovei nuo 2018 m. vasaros buvo žinoma apie tai, kad jai yra iškelta bankroto byla. Atsakovės nuomone, tai, kad ieškovė globojo savo giminaitę, nesudarė jokių pagrįstų kliūčių ieškovei laiku ginti savo galimai pažeistas teises ir kreiptis į bankroto administratorių ar teismą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Mano, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai ir todėl nėra pagrindo atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti.

Atsakovės atstovas bankroto administratorius Mantas Milinis klausimą dėl Z. P. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo R. R. bankroto byloje prašo nagrinėti pagal galiojančius įstatymus, teismo nuožiūra.

Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismas pripažįsta termino praleidimo priežastis svarbiomis, o reikalavimą pagrįstu, jis yra patvirtinimas fizinio asmens bankroto byloje. FABĮ nėra pateiktas sąrašas, kokios aplinkybės laikomos svarbiomis, tad kiekvienu atveju, kreditorius, prašydamas atnaujinti praleistą terminą, privalo nurodyti ir praleidimo priežastis. Teismas, atsižvelgdamas į kreditoriaus nurodytas aplinkybes bei kitus bylai reikšmingus faktus, sprendžia, ar termino praleidimo priežastis laikyti svarbiomis, t. y. ar konkrečiu atveju kreditorius nepiktnaudžiavo savo teisėmis (FABĮ 23 straipsnio 3 dalis).

Terminas ieškovei pateikti kreditorinį reikalavimą bankroto administratoriui baigėsi 2018 m. birželio 18 d., ieškovės kreditorinis reikalavimas bankroto administratoriui pateiktas 2019 m. lapkričio 29 d., tai yra, po bankroto bylos iškėlimo ir mokumo plano patvirtinimo R. R. bankroto byloje.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 23 straipsnio1 dalyje nurodyta, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė turi teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą, ieškovės reikalavimas atsirado dar iki bankroto bylos iškėlimo atsakovei, todėl teismui pripažinus, kad ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovei ir nustačius, kad ieškovės finansinis reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, be to, nėra jokių duomenų, patvirtinačių atsakovė teiginius, kad ji ieškovę informavo apie bankroto bylos iškėlimą, tokių duomenų nėra ir bankroto byloje, yra pagrindas ieškovei atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti ir patvirtinti šį reikalavimą R. R. bankroto byloje. Aplinkybių, dėl ko teismas turėtų atsisakyti įtraukti ieškovę į atsakovės kreditorių sąrašą ir netvirtinti jos reikalavimo nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad FABĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai (nesumokėti mokesčiai, skola atleistiems darbuotojams, išlaikomiems asmenims ir kiti) tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą. Šis straipsnis taikomas, kai bankroto procese naujus reikalavimus bankrutuojančiam asmeniui reiškia naujai atsiradęs kreditorius, kurio anksčiau, teismui tvirtinant kreditorių sąrašą ar mokumo atkūrimo planą, dar nebuvo. Byloje nepateikta duomenų, kad bankrutuojantis asmuo R. R. pranešė ieškovei apie ketinimą kelti bankroto bylą ar apie jos iškėlimą, jos į kreditorių sąrašą neįtraukė. Minėtoje teisės normoje nėra baigtinio kreditorinių reikalavimų atsiradimo pagrindų sąrašo, bankroto administratorius pačios skolos ir jos dydžio neginčija, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, teismui patenkinus ieškinį dėl skolos priteisimo, ieškovės reikalavimas tenkintinas – kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas tikslintinas ir ieškovė įtrauktina į R. R. kreditorių sąrašą su 173 772,01 Eur kreditoriniu reikalavimu (FABĮ 23 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė reiškia prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla. Kadangi atsakovei yra iškelta bankroto byla, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 23 straipsnio 6, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. R. 173 772,01 Eur skolą ieškovės Z. P. naudai.

Atnaujinti ieškovei Z. P. terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti Z. P. 173 772,01 Eur kreditorinį reikalavimą R. R. bankroto bylojeir įtraukti ją į kreditorių sąrašą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Nutartis per septynias dienas jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.