Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-915-123/2015

2015 m. liepos 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Almantas Padvelskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. (B.) ieškinį atsakovui AB DNB bankui, tretiesiems asmenims A. G., B. K. G., antstolei R. V. dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio ir delspinigių sumažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nagrinėjamas teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio ir delspinigių sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Nustatyta, kad tarp šalių sudaryta 2008-01-25 kreditavimo sutartis Nr. 2300-2008-34351, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovei G. V. ir bendraskoliams A. G. ir K. B. G. 145 922,27 EUR kreditą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/20 dalies automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui, nustatant iš dalies fiksuotas palūkanas, galutinį kredito grąžinimo terminą – 2034-01-31, kredito grąžinimo metodą – anuiteto, kredito grąžinimo pradžios datą – 2010-01-29, delspinigių dydį – 0,08 procentų už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos bankui sumos (b. l. 86–94). 2009-08-04, 2010-07-01 susitarimais šalys keitė sudarytą kreditavimo sutartį. Ieškovei ir bendraskoliams nevykdant įsipareigojimų pagal kredito sutartį, 2011-07-13, 2012-02-09, 2012-03-12 raštais bankas nustatė papildomus terminus skolos sumokėjimui, ir nurodė ieškovei ir bendraskoliams, kad neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų iki nurodytų datų, AB DNB bankas bus priverstas nutraukti sutartį bei pradėti vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-05 nutartimi nutarta išieškoti kreditoriaus AB DNB banko naudai iš skolininkės G. V. ir skolininkų bei įkeistų daiktų savininkų A. G. ir K. B. G. 167 362,70 Eur skolos, 41,12 Eur žyminio mokesčio, 5,54 proc. procesinių palūkanų nuo 2 189,60 Eur ir 8,84 proc. nuo 145 692,47 Eur negrąžinto kredito; už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – 0,2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinį pastatą – 196,15 kv. m. gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius A. G., B. K. G. Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-27 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-05 nutartis palikta nepakeista.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad ieškovė nebuvo informuota apie atsakovo ketinimą nutraukti sutartį, kaip tai buvo numatyta sutarties 44 p., todėl, ieškovės manymu, šis faktas yra laikytinas sutarties pažeidimu. Sutarties 44 p. numatyta, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą prieš 10 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti sutartį. Sutarties 47.1. p. nustatytas vienas iš sutarties nutraukimo pagrindų – kai kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir / arba nemoka palūkanų, delspinigių, baudų ir kitų sutartyje numatytų mokėjimų. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė bei tretieji asmenys pažeidė įmokų mokėjimo terminus, ieškovės bei trečiųjų asmenų skola atsakovui AB DNB bankui sutarties nutraukimo dieną (2012-04-16) sudarė 6 724,93 Eur negražinto kredito, 8 846,98 Eur palūkanų, 310,12 Eur delspinigių, apeliantė iš esmės neginčija skolos dydžio (išskyrus delspinigių dydį) ir aplinkybės, kad skolos pagal kredito sutartį nemokėjo.

Nustatyta, kad bankas apeliantę ir bendraskolius A. G., K. B. G. įspėjo apie pradelstą skolą pagal jų nevykdomą kreditavimo sutartį bei gresiantį sutarties nutraukimą šiais raštais: 1) 2011-07-13 raštu „Dėl skolos valdymo perdavimo ir įsipareigojimų bankui nevykdymo“, kuriuo apeliantė su bendraskoliais buvo įspėti, jog jie yra padelsę bankui sumokėti 4 427,20 EUR sumą pagal kreditavimo sutartį, ir jiems buvo nustatytas terminas iki 2011-07-27 pradelstai skolai padengti, įspėjant apie sutarties nevykdymo teisines pasekmes; 2) 2012-02-09 raštu „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo“, kuriuo apeliantė su bendraskoliais buvo įspėti, kad jų pradelstą skolą bankui sudaro 12 934,41 EUR, taip pat nustatytas terminas iki 2012-03-09 pradelstai skolai bankui padengti ir skolininkai įspėti, kad nepadengus skolos, bankas spręs dėl sutarties vienašalio nutraukimo; 3) 2012-03-12 raštu „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“, kuriuo apeliantė su bendraskoliais buvo įspėti, jog jie yra pradelsę bankui sumokėti 14 426,39 EUR sumą pagal kreditavimo sutartį, nustatytas terminas iki 2012-04-15 padengti pradelstą skolą bei skolininkai įspėti, kad skolos nepadengus, bankas vienašališkai nutraukus kreditavimo sutartį. Visi šie banko raštai buvo išsiųsti apeliantei ir bendraskoliams registruotu paštu jų kreditavimo sutartyje nurodytais ir gyvenamosios vietos adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Įspėjamieji banko raštai apeliantei ir bendraskoliams buvo įteikti pasirašytinai. Pažymėtina, kad apeliantei G. V. banko 2011-07-13 raštas pasirašytinai buvo įteiktas 2011-08-17 (b. l. 109). Kad apeliantė žinojo apie susidariusią skolą, patvirtina jos ir banko darbuotojos elektroninis 2011-09-16–2011-09-19 susirašinėjimas, kuriuo apeliantė informuoja banko darbuotoją apie pajamų nepakankamumą, kad ieško pirkėjų bankui įkeistam turtui parduoti (b. l. 124). Banko 2012-02-09 rašto apeliantė neatsiėmė, bendraskoliams raštas pasirašytinai įteiktas 2012-02-18; 2012-03-12 banko rašto apeliantė neatsiėmė, bendraskoliams raštas pasirašytinai įteiktas 2012-03-17. Nustatyta, kad apeliantė su bendraskoliais per banko 2011-07-13, 2012-02-09, 2012-03-12 raštais nustatytus papildomus terminus skolos nepadengė, skola didėjo, todėl bankas teisėtai ir pagrįstai vienašališkai 2012-04-16 nutraukė kreditavimo sutartį. Nustatyta, kad apeliantė G. V., pasirašytinai gavusi pirmąjį banko 2011-07-13 raštą dėl skolos padengimo, turėjo imtis visų įmanomų veiksmų skolai padengti, kreiptis į kreditorių, šalinti skolininkų atliktus kreditavimo sutarties pažeidimus, kad būtų išvengta sutarties nutraukimo, tačiau apeliantė jokių veiksmų nesiėmė, skolos nedengė. Aplinkybė, kad apeliantė neatsiėmė kitų dviejų banko įspėjamųjų raštų, nors kitiems bendraskoliams jie buvo pasirašytinai įteikti, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas netinkamai informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą ir neteisėtai ją nutraukė, nes negalima reikalauti iš kreditoriaus atlikti veiksmus, kurie priklauso išimtinai nuo paties skolininko. Tai reiškia, kad neatitiktų protingumo ir teisingumo principų reikalavimas pasirašytinai įteikti skolininkui įspėjimą apie sutarties nutraukimą, jei pats skolininkas nepriima jam siunčiamos korespondencijos. Negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai šalis vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan. Įstatyme konkretizuota šalių sąžiningumo ir bendradarbiavimo pareiga nustatant, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 str. 3 d.). Atsižvelgiant i tai, CK įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009).

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantė su bendraskoliais buvo tinkamai įspėti apie sutarties nutraukimą, kad bankas nepažeidė sutarties nutraukimo tvarkos, o apeliantė negali remtis banko įspėjamųjų raštų tariamu negavimu (CK 2.17 str. 3 d.) ir nežinojimu apie skolą bei gresiantį kreditavimo sutarties nutraukimą. Apeliantė turėjo suvokti, ir kaip kredito gavėja prisiimti atsakomybę ir įvertinti pasekmes, kad jai nemokant kredito ir palūkanų įmokų, bankas pasinaudos savo teise nutraukti kreditavimo sutartį ir pareikalauti sugrąžinti kreditą bei sumokėti palūkanas ir netesybas.

Klaipėdos apygardos teismas 2013-02-27 nutartimi byloje Nr. 2S-490-123/2013 pagal kreditoriaus AB DNB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės G. V. (B.) ir skolininkų ir įkeistų daiktų savininkų A. G. ir B. K. G. buvo nustatęs, kad skolininkai nevykdo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nuo 2011 m., konstatavo, kad skolininkams buvo nustatytas protingas terminas įsiskolinimui pagal kredito sutartį padengti. Esant nurodytoms aplinkybėms priėjo išvados, kad kredito sutartis nutraukta laikantis sutartyje ir įstatyme nustatytos tvarkos, nėra pagrindo teigti, kad sutarties nutraukimas skolininkui nevykdant kredito sutarties iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str. 1 ir 2 d.), todėl sprendė, jog pripažinti sutarties sąlygų negaliojančiomis ab initio nėra pagrindo (CK 6.188 str. 7 d.). Nurodyti faktai yra prejudiciniai (CPK 182 str. 2 p.), todėl šioje byloje neįrodinėtini.

Pareikštame ieškinyje ieškovė prašo pakeisti kreditavimo sutarties Nr. 2300-2008-34351 40 punktą bei sumažinti 0,08 proc. dydžio delspinigius iki 0,01 proc. dydžio, teismui netenkinus ieškinio, apeliaciniame skunde ieškovė nepateikia jokių nesutikimo motyvų, todėl apeliacinės instancijos teismas neperžengia apeliacinio skundo ribų ir dėl šio ieškinio reikalavimo nepasisako.

Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 str. 1 d.). Bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad procesine teise piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, o sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo, turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šiam klausimui išspręsti įtaką turinčių aplinkybių svarba. Atsakovas prašo spręsti klausimą dėl apeliantės piktnaudžiavimo civiliniu procesu ir nesąžiningo ieškinio pareiškimo. Aplinkybė, kad ieškovė pareiškė ieškinį ir šis ieškinys buvo atmestas, taip pat atmestas ieškovės apeliacinis skundas nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos ieškovei suteikia įstatymas (CPK 5 str.), nenustatyta, kad ieškovė veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl nėra pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu ir nesąžiningo ieškinio pareiškimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-23 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteistina 605 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės G. V. atsakovui AB DNB bankui 605 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.