Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-490-123/2013

NUTARTIS

2013 m. vasario 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkų ir įkeistų daiktų savininkų A. G. ir B. K. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DNB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės G. V. (B.) ir skolininkų ir įkeistų daiktų savininkų A. G. ir B. K. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-12-04 gautas kreditoriaus AB DNB banko pakartotinis pareiškimas „Dėl priverstinio skolos išieškojimo“, kuriame nurodyta, kad skolininkai ir įkeisto daikto savininkai buvo pasirašytinai įspėti, tačiau per vieno mėnesio terminą skolos negrąžino, todėl kreditorius prašo priverstinai išieškoti skolą už skolą pardavus įkeistą daiktą iš varžytynių. Kreditorius nurodo, kad skola pagal 2008-01-25 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 2300-2008-34351 (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) sudaro 167 362,70 EUR (147 882,07 EUR pradelstas grąžinti kreditas, 18 216,11 EUR palūkanų, 1 264,52 EUR delspinigių), 142 Lt žyminis mokestis, 5,54 proc. procesinės palūkanos nuo 2 189,60 EUR ir 8,84 proc. nuo 145 692,47 EUR negrąžinto kredito.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

2008-01-25 sudarytos kredito sutarties Nr. 2300-2008-34351 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) pagrindu bankas suteikė skolininkams 148 845,56 EUR kreditą iki 2034-01-31. Prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu yra įkeistas turtas – 0,2500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinys – 196,15 kv. m ploto pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys A. G. ir B. K. G. Minėta sutartis su kredito gavėjais yra nutraukta, nes skolininkai nevykdė prievolių pagal kredito sutartį.

Skolininkai ir įkeisto turto savininkai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta išieškoti kreditoriaus prašomą skolą, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą ir už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą.

Vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka) (CK 6.70 str.). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą.

Apeliantai nurodo, kad kreditorius kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš B. K. G., kai kreditavimo dokumentuose ir aktualiame hipotekos lakšte dalies įkeisto turto savininke ir viena iš skolininkių nurodyta B. K. G. Vienas iš skolininkų nurodomas netinkamai, todėl apeliantų manymu, tokia nutartis negali būti pripažinta teisėta. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliantų argumentu, nes nurodytuose dokumentuose (pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo, kreditavimo sutartyje, sutartinės hipotekos lakšte) be asmenų vardų ir pavardžių nurodomi asmens kodai, šiuo atveju nurodomas B. K. (K.) G. asmens kodas – (duomenys neskelbtini) Asmens kodas – unikali skaitmenų seka (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d.), jis yra unikalus ir nekeičiamas (Gyventojų registro įstatymo 8 str. 3 d.). Minėtuose dokumentuose asmens kodai sutampa, todėl pagrindo manyti, jog kreditoriaus pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo, kreditavimo sutartyje, sutartinės hipotekos lakšte kalbama ne apie tą patį asmenį, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1843, įsigaliojusio 2012-07-01, 34 straipsnio 3 dalis nustato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Apeliantai mano, kad teisės normos, kuriomis vadovavosi teismas, nebegalioja, nes išieškojimas nebuvo pradėtas iki 2012-07-01, o teismo nutartis areštuoti įkeistą daiktą priimta tik 2012-08-16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų nurodyta aplinkybe, nes kreditorius AB DNB bankas į teismą kreipėsi 2012-06-14, todėl konstatuotina, jog išieškojimas buvo pradėtas iki 2012-07-01, o išieškojimo pradžia nėra siejama su teismo nutarties areštuoti įkeistą daiktą priėmimo laiku.

CPK 558 straipsnio 3 dalis nustatė, kad jeigu nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos praėjus dviem mėnesiams hipotekos kreditorius nesikreipė dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, hipotekos teisėjas priima nutartį panaikinti įkeisto daikto areštą ir išregistruoja nutartį areštuoti įkeistą daiktą iš turto arešto aktų registro. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-16 nutartis, kuria areštuotas įkeistas turtas, skolininkai ir įkeisto daikto savininkai įspėti, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių, ir 2012-08-16 įspėjimas A. G. ir B. K. G. įteikti 2012-08-25 (b. l. 32–35). Tačiau skolininkei G. V. nurodyti procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu tik 2012-10-16 (b. l. 48–49), su pakartotiniu pareiškimu kreditorius kreipėsi į teismą 2012-12-04, taigi nepraleidęs CPK 558 straipsnio 3 dalyje nurodyto dviejų mėnesių termino.

Bendroji hipoteka – kelių atskiriems savininkams priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas norint apsaugoti vieną skolinį įsipareigojimą (CK 4.183 str. 1 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad sutartinės hipotekos lakštu įkaito davėjai G. V., A. G. ir B. K. G. susitarė dėl įkeistų daiktų pardavimo tvarkos nustatymo, t. y., visų pirma parduodamas skolininkei G. V. priklausantis butas, o antrąja eile A. G. ir B. K. G. priklausantis žemės sklypas su priklausiniu. Apeliantai nurodo, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai nėra sprendžiamas klausimas dėl skolininkei G. V. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, kuris yra įkeistas to paties reikalavimo įvykdymui užtikrinti. Nustatyta, kad klausimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš G. V. priklausančio turto yra sprendžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9577-897/2012. Hipotekos procesą reglamentuojančios teisės normos nenumato, kad hipotekos teisėjas priimdamas skundžiamą nutartį privalo nustatyti įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eilę, iš sutartinės hipotekos lakšto matyti, kad savininkai yra susitarę, kokia eile priverstinio pardavimo varžytynėse atveju bus parduodami įkeisti daiktai (CK 4.183 str. 3 d.), todėl vykdymo procese antstoliui nukrypus nuo hipotekos lakšte nustatytos turto pardavimo tvarkos skolininkai ir įkeisto turto savininkai turės teisę įstatymo nustatyta tvarka skųsti antstolio veiksmus.

Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu paskolos sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos ar delspinigių dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi, o gavęs pakartotinį pareiškimą CPK 558 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, sprendžia ir priima nutartį dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių arba dėl įkeisto daikto perdavimo kreditoriui administruoti. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui šioje byloje nenagrinėjamos apeliantų nurodytos aplinkybės dėl skolos ir delspinigių dydžio bei kiti apeliantų nurodyti klausimai.

Iš bylos duomenų matyti, kad skolininkai nevykdo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nuo 2011 m. Konstatuotina, kad skolininkams buvo nustatytas protingas terminas įsiskolinimui pagal kredito sutartį padengti. Esant nurodytoms aplinkybėms matyti, kad kredito sutartis nutraukta laikantis sutartyje ir įstatyme nustatytos tvarkos, nėra pagrindo teigti, kad sutarties nutraukimas skolininkui nevykdant kredito sutarties iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str. 1 ir 2 d.), todėl pripažinti sutarties sąlygų negaliojančiomis ab initio nėra pagrindo (CK 6.188 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Skolininkai ir įkeisto turto savininkai tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui AB DNB bankui pagal 2008-01-25 kredito sutartį Nr. 2300-2008-34351 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais), todėl kreditorius vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ši aplinkybė ypatingosios teisenos tvarka priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankama tenkinti kreditoriaus prašymą ir už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą.

Byloje nėra duomenų, kad skolininkai ir įkeisto daikto savininkai būtų atsiskaitę su kreditoriumi pagal kredito sutartį, kad Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos, ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių kredito pagal sutartį grąžinimo terminų, todėl konstatuotina, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkams ir įkeisto turto savininkams, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1, 2 d., CK 4.192 str.).

Pažymėtina, kad ginčai dėl sutarties vykdymo, nutraukimo, skolos dydžio ir kt. gali būti nagrinėjami suinteresuotiems asmenims pareiškus ieškinį įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 str. 1 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-05 nutartį nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.