Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovams E. M. ir J. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. lapkričio 10 d. 10.00 val.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria teismas sustabdė bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde teigdamas, kad nagrinėjamu atveju bylos sustabdymas prieštarauja CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui, taip pat pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, sudaro sąlygas vilkinti procesą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo išsakyti išankstinės nuomonės, kad panaikinus vekselį neliks pagrindo ieškovo ieškinio reikalavimams pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovo argumentais.

13. CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).

14. Tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v. AB „Hansa-LTB“; bylos Nr. 3K-3-1106/2003; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Lavisos garantas“ v. R. L. individuali įmonė; bylos Nr. 3K-3-620/2004; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje AS „Super FM“ v. UAB „Laisvoji banga“; bylos Nr. 3K-3-411/2005; CPK komentaras. Autorių kolektyvas. I dalis. Vilnius: Justitia, 2004, p. 380), kad civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu stabdomas tada, kai tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos yra toks ryšys, jog pirmosios bylos negalima nagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta kita byla. Toks ryšys yra tada, kai tarp bylų yra prejudicinis ryšys, t. y. sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokias atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokie svarbūs ir reikšmingi nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ?3K-3-51-695/2017, 53 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7-91-701/2019). Galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejose byloje pareikštus reikalavimus, įrodinėtinas aplinkybes ir jų tarpusavio ryšį, pagrįstai padarė išvadą, kad kitoje civilinėje byloje pareikštas reikalavimas laikytinas pagrindiniu, o nagrinėjamoje – išvestiniu, dėl to teisingai nusprendė, kad priimtas teismo sprendimas turės esminės įtakos teisme nagrinėjamai civilinei bylai.

16. Pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą ir CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.

17. CPK 164 straipsnyje įtvirtintas ne teismo įpareigojimas, o teisė sustabdyti bylą. Byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai (CPK 2 straipsnis). Dėl to teismas, spręsdamas bylos fakultatyvaus sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos madų kūrėjų asociacija v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-94/2005; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Adomo Jakšto spaustuvė v. E. S., bylos Nr. 3K-3-17/2008).

18. CPK 164 straipsnyje įtvirtintas neprivalomų civilinės bylos sustabdymo pagrindų sąrašas yra neišsamus (šio straipsnio 4 punkte nurodyta, kad byla gali būti sustabdoma ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog tai būtina), taigi teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar yra pagrindas sustabdyti bylą. Teismo diskrecijos teisė sustabdyti bylą turėtų būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą (CPK 2 straipsnis) ir asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl civilinės bylos sustabdymo, t. y. jokių procesinių veiksmų joje neatlikimo, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Baltoji Vokė“ v. AB „Kanapa“, bylos Nr. 3K-3-107/2008, išaiškino, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus.

19. Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nustačius privalomą civilinės bylos sustabdymo pagrindą ir įvertinus sustabdymo būtinumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta ir šios nutarties 17 ir 18 punktuose nurodytu aspektu.

20. Nors ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad bylos sustabdymu yra pažeidžiami proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, sudaromos sąlygas vilkinti procesą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, proceso operatyvumas ir ekonomiškumas negali būti viršesni už teisingo bylos išnagrinėjimo principą ir paneigti bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

21. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinę bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.