Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovui V. K. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jis atidavinėjo ieškovei skolą dalimis, kaip ir buvo susitarę, jokių priekaištų dėl skolos grąžinimo ieškovė jam nereiškė, paimdavo pinigus, darydavo atžymas savo sąsiuvinyje apie gautas sumas. Kartais pinigus ieškovei nuveždavo jo dukra S. K.. Apie pinigų gavimą ir grąžinimą viską gerai žinojo jo verslo partneris (duomenys neskelbtini)“ akcininkas A. M.. Kelis kartus jis važiavo kartu su juo pas ieškovę, kada jis vežė ieškovei pinigus skolos grąžinimui. Iš tiesų tai A. M. grąžino ieškovei skolą kartu su juo, jiems abiem gaunat pajamas iš įmonės veiklos. 2014 m. vasarą datos tiksliai neprisimena, jis tiksliai suskaičiavo, kad grąžino ieškovei jau 20 000 litų (5 792,40 Eur). Jis apie tai pasakė ieškovei. Ieškovė jam pradėjo skųstis, kad skolą grąžino ilgai, todėl turėtų būti grąžinta didesnė suma. Tada jis ieškovei sumokėjo dar 2 000 litų (579,24 Eur) ir pasakė, kad yra su ja pilnai atsiskaitęs, nes vietoje 19 000 litų (5 502,79 Eur) grąžino jai 22 000 litų (6 371,61 Eur) ir kaip tarp draugų 3 000 litų (868,86 Eur) yra tikrai sąžiningos palūkanos, tačiau ieškovei to nepakako, ji pradėjo kalbėti, kad skolino jam verslo tikslais, todėl jo sumokėta suma yra vien tik palūkanos, o skolos jai net nepradėjo grąžinti. Kadangi ieškovės elgesys jam pasirodė labai nesąžiningas, tarp jo ir ieškovės kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji pareiškė, kad jis vis vien mokės jai ir dar jos vaikams, nes jis neturi įrodymų, jog skola yra grąžinta. Nuo tos dienos jis daugiau su ieškove nebendravo.

Skolos grąžinimą ieškovei įrodo ir tas faktas, kad nuo 2011 m. gegužės iki dabar ieškovė niekur nesikreipė dėl neva negrąžintos jai skolos. Sąžiningas žmogus būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas ir teismą, o ne laukęs ir dvejojęs beveik 10 metų. Ieškovė sumažino ieškinio sumą nuo 19 000 litų (5 502,79 Eur) iki 17 000 litų (4 923,55 Eur), atsižvelgdama, į tai, kad tiems 2 000 litų (579,24 Eur), kuriuos jis jai sumokėjo papildomai, ji jam parašė pinigų gavimo raštelį. Ieškovei turėtų būti labai apmaudu, kad rengdama ieškinį nežinojo, jog to raštelio jis neišsaugojo.

Teismo posėdyje atsakovas papildomai paaiškino, kad jam reikėjo pinigų asmeniniams reikalams, nes įmonė buvo įkurta seniai. Jis iš ieškovės pasiskolino iš viso 19 000 litų (5 502,79 Eur) ir su ieškove sutarė, kad pinigus grąžins po pusės metų, po to susitarė, kad pinigus grąžins po 500 litų (144,81 Eur) kas mėnesį ir taip du metus jis kas mėnesį ieškovei grąžindavo po 500 litų (144,81 Eur). Po to apie dvejus metus kas savaitę grąžindavo ieškovei nuo 200 litų (57,92 Eur) iki 400 litų (115,85 Eur). Jis visada sakydavo, kad sau užsirašo pinigų sumą, kurią jis grąžina, o ieškovė jam taip pat sakydavo, kad sau užsirašo jo grąžinamą pinigų sumą. Ieškovė, dalyvaujant jam, niekada nerašė grąžinamos pinigų sumos. Pinigus jis grąžino ieškovei kartu su A. M., nes pinigus jie skolinosi bendrai įmonės ir asmeniniams poreikiams, bet A. M. pinigų skolinimosi metu pas ieškovę nebuvo. A. M. jam duodavo pinigų skolos grąžinimui ir jis pinigus perduodavo ieškovei. Taip pat jo duktė S. K. mažiausiai keturis kartus bendroje sumoje 2 000 litų (579,24 Eur) yra grąžinusi ieškovei. Pinigus jis grąžindavo iš bendrų šeimos lėšų, taip pat skolos grąžinimui pinigų jam duodavo duktė S. K., kuri tuo metu gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje, jo sutuoktinė tuo metu nedirbo. Grąžindamas pinigus, jis grąžinamas sumas užsirašydavo sau. Jis suskaičiavo, kad grąžino ieškovei 20 000 litų (5 502,79 Eur), tačiau ieškovei dar davė papildomai 2 000 litų (579,24 Eur). Jis neišsaugojo savo užrašų dėl pinigų grąžinimo. Ieškovė jam paskambino ir paprašė pinigų, pasakė, kad jis yra grąžinęs tik procentus, o paskolos negrąžinęs.

Liudytoja S. Z. teismo posėdyje parodė, kad ieškovė yra jos teta, jos mamos sesuo. Ji pas ieškovę gyveno nuo 2001 m. iki 2018 m. Atsakovą ji yra mačiusi 2013 m. – 2015 m. Jai ieškovė yra sakiusi, kad ji atsakovui paskolino pinigų, kuriuos atsakovas negrąžino ir ieškovė važiavo pas atsakovą į namus. Paskolintos pinigų sumos ji nežino. Tuo metu, kai ji gyveno pas ieškovę, atsakovas dengė namo stogą, atveždavo kiaušinių. Kai ieškovės nebuvo namuose, atsakovas buvo atvažiavęs vieną ar kelis kartus, jis paduodavo pinigus, tačiau ji nežino, už ką tie pinigai ir ji šiuos pinigus padėdavo į su ieškove sutartą vietą, tačiau pinigų neperskaičiuodavo ir sumų neužrašydavo.

Liudytoja S. V. teismo posėdyje parodė, kad ieškovė yra jos kaimynė. Jai ieškovė yra sakiusi, kad vyrui, kuris dengė stogą, paskolino pinigų apie 5 000 Eur, kurių jis negrąžina. Kažkokia dalis skolos yra grąžinta, bet ji nežino sumos. Ieškovė prašė jos vyro nuvežti ją pas atsakovą į namus.

Liudytoja S. K. teismo posėdyje parodė, kad atsakovas yra jos tėvas, o ieškovę pažįsta nuo tada, kai atsakovas dirbo pas ją, o vėliau pas ją pirkdavo aukso dirbinius. Ji žino, kad 2011 m. jos tėtis pasiskolino iš ieškovės 15 000 litų (4 344,30 Eur), o po kelių mėnesių pasiskolino dar 4 000 litų (1 158,48 Eur) ir susitarė su ieškove, kad skolą atidavinės dalimis. Atsakovas skolą pradėjo grąžinti dalimis 2011 m. ir iki 2014 m. atidavė visą skolą. Atsakovas ieškovei vežė po 500 litų (144,81 Eur), o po to, kai liko 4 000 litų (1 158,48 Eur), atidavinėjo kas savaitę, nes ieškovė skambinėdavo. Prieš ieškovės operaciją atidavė 1200 litų (347,54 Eur), o paskutinį kartą 2 000 litų (579,24 Eur). Ji pati asmeniškai 5-6 kartus vežė ieškovei pinigus skolos grąžinimui ir savo asmeninėmis lėšomis ji grąžino 5 000 litų (1 148,10 Eur) ir daugiau. Kiek A. M. skyrė pinigų skolos grąžinimui, ji nežino. Ieškovė užsirašydavo, kai jai buvo grąžinami pinigai. Didžiąją dalį pinigų grąžinti skolai davė ji, nes nuo 2013 m. iki 2019 m. ji dirbo Jungtinėje Karalystėje, kur jos darbo užmokestis buvo apie 1 000 svarų. Tuo metu, kai ji dirbo Jungtinėje Karalystėje, jos mama nedirbo ir augino jos neįgalų vaiką. Pas ieškovę ji 15-16 kartų pirko aukso dirbinių, ieškovei ji už aukso dirbinius neliko skolinga.

Liudytoja R. K. teismo posėdyje parodė, kad atsakovas yra jos sutuoktinis, o ieškovę ji pažįsta, nes ieškovei ji veždavo kiaušinius, o už susidariusią sumą, ieškovė jai duodavo aukso dirbinių. Ji žino, kad jos sutuoktinis iš ieškovės pasiskolino 2011 m. 15 000 litų (4 344,30 Eur), ir paskui dar 4 000 litų (1 158,48 Eur). Šiuos pinigus skolinosi, nes reikėjo nusipirkti autobusiuką ir stakles. Atsakovas pinigus ieškovei grąžino nedidelėmis sumomis ir baigė grąžinti 2014 m. 2 000 litų (579,24 Eur) buvo paskutinė grąžinta suma. Ieškovė turėjo sąsiuvinį, kur viską užsirašydavo. Skolą padėjo grąžinti dukra S. K., kuri dirbo Anglijoje, o ji rūpinosi S. K. neįgaliu vaiku. Kai ieškovė prašė pinigų klubo operacijai, tai jau čia buvo procentai.

L. M. K. teismo posėdyje parodė, kad atsakovas yra jo tėvas, o ieškovė buvo atvykusi pas jį į darbą ir jo prašė pranešti tėvui, kad šis grąžintų pinigus. Jis žino, kad jo tėvas iš ieškovės buvo pasiskolinęs pinigų, tačiau nežino sumos, jis žino, kad skolą tėvas grąžino.

Liudytojas A. M. teismo posėdyje parodė, kad jis buvo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, o atsakovas – vadybininku. Jis žino, kad atsakovas iš ieškovės skolinosi prieš 10 metų pinigų. Šie pinigai buvo skolinti darbo reikalams, tačiau kokiems, jis tiksliai nežino, nes neprisimena. Atsakovas jam sakė, kad jis pasiskolino 15 000 litų (4 344,30 Eur) ir visus pinigus grąžino. Jis su atsakovu apie keturis kartus važiavo grąžinti pinigų ieškovei, tačiau jis pas ieškovę neidavo į namus, o laukdavo atsakovo automobilyje ir pinigų perdavimo fakto nematė. Atsakovas jam sakydavo, kad grąžina po 500 litų (144,81 Eur). Jis prisidėjo prie skolos grąžinimo, tačiau negali nurodyti, kokia suma, tačiau tikrai žino, kad jis tarpusavyje su atsakovu yra atsiskaitęs, nes šiuo metu jie kartu nedirba. Ieškovė ateidavo į įmonę, kuri buvo Jonavoje, Fabriko 1 ar 1a, ieškodama atsakovo, tačiau jau tuo metu jis su atsakovu bendrai nedirbo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

Šalys patvirtina, kad ieškovas iš atsakovės pinigus pasiskolino ir paskolos raštelį surašė 2011 m. gegužės 4 d., todėl paskolos sutarties sudarymo momentu galiojo paskolos santykius reguliuojanti 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.

CK 6.871 straipsnio 1 dalis (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) numatė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (579,24 Eur), o to paties straipsnio 3 dalis numatė, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Paskolos sutartis pagal savo sampratą yra realinis sandoris (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys), taigi paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas).

Šalių paaiškinimais ir paskolos rašteliu (b. l. 21) nustatyta, kad 2011 m. gegužės 2 d. atsakovas iš ieškovės pasiskolino 15 000 litų (4 344,30 Eur) ir nurodė, kad grąžins iki 2011 m. lapkričio 1 d. Šiame raštelyje yra prierašas, kad atsakovas papildomai pasiskolina iš ieškovės 4 000 litų (1 158,48 Eur), tačiau prieraše apie 4 000 litų (1 158,48 Eur) pasiskolinimo datą ir apie šios skolos grąžinimo datą įrašų nėra. Šiame raštelyje yra du atsakovo ir vienas ieškovės parašai, ieškovė nurodžiusi, kad pinigus paskolina. Šiame paskolos raštelyje nėra nurodyta, kad ieškovė pinigus perdavė, o atsakovas pinigus gavo, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad pinigus atsakovui perdavė, o atsakovas pripažino pinigų (bendroje 19 000 Lt sumoje) gavimo faktą, todėl šios aplinkybės papildomai įrodinėti nereikia. Atsakovas pripažino, kad jam buvo perduota iš viso 5 502,78 Eur suma atitinkanti pinigų sumą išreikštą iki 2015 m. šalyje galiojusia nacionaline valiuta litais – 19 000 Lt.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje praktikoje yra nurodęs, kad jeigu paskolos sutartis turi būti sudaryta raštu, tai ir jos vykdymo aplinkybės turi būti įrodinėjamos rašytiniais įrodymais. Šis draudimas nėra absoliutus, nes kelios jo išimtys nustatytos CK 1.93 straipsnio 6 dalyje. CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatytos aplinkybės, kada gali būti leista remtis liudytojų parodymais sutarties sudarymui ar vykdymui įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

Šiuo atveju atsakovui tenka pareiga įrodyti suteiktos paskolos grąžinimo faktą. Tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytas sandoris, kuris įformintas paskolos rašteliu, atsakovas pinigų gavimo fakto neginčijo, ir, jo teigimu, skola buvo grąžinta dalimis iki 2014 metų, tačiau paskolos raštelyje įrašų apie skolos grąžinimą nėra. Atsakovas nurodo, kad ieškovė jam parašė raštelį, patvirtindama 2 000 litų (579,24 Eur) dalies grąžinimą, tačiau jis šio raštelio neišsaugojo, o ieškovė pripažįsta, kad atsakovas jai grąžino 2 000 litų (579,24 Eur), kurių jai reikėjo kojos operacijai. Likusios skolos dalies grąžinimo faktą ieškovė neigia.

Atsakovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, patvirtinančių paskolos grąžinimo faktą. Nors teismo posėdyje teigė, kad jis grąžinamas sumas užsirašydavo, tačiau šių užrašų neišsaugojo. Toks atsakovo paaiškinimas teismui kelia pagrįstų abejonių šių faktų teisingumu, nes atsakovas nurodo, kad pagal jo skaičiavimus grąžinus paskolą tarp jo ir ieškovės kilo žodinis konfliktas dėl grąžintos pinigų sumos, tokiu atveju atsakovas, būdamas sąžiningas ir apdairus, turėjo išsaugoti savo užrašus, nes atsakovo paaiškinimu, jam ieškovė sakiusi, kad jis sumokėjo tik palūkanas. Tokiu būdu atsakovas turėjo suprasti, kad ateityje gali kilti konfliktas dėl skolos grąžinimo ir atitinkamai būdamas apdairus, turėjo išsaugoti turėtus užrašus. Tačiau atsakovas negalėjo paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis jis prarado ir neišsaugojo užrašų, patvirtinančių skolos grąžinimo faktą.

Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad dvejus metus jis kas mėnesį grąžindavo ieškovei po 500 litų (144,81 Eur), o po to dvejus metus kas savaitę nuo 200 litų (57,92 Eur) iki 400 litų (115,85 Eur). Atsakovas nurodo ieškovei grąžinęs iš viso 22 000 litų (6 371, 64 Eur). Teismas pagrįstai abejoja atsakovo paaiškinimų teisingumu dėl skolos grąžinimo, nes atsakovas tokiu būdu per dvejus metus mokėdamas kas mėnesį ieškovei po 500 litų (144,81 Eur) turėjo grąžinti ieškovei 12 000 litų (3 475,44 Eur), o mokėdamas dvejus metus (metuose 52 savaitės) kas savaitę 200 litų (57,92 Eur) iki 400 litų (115,85 Eur), turėjo per dvejus metus ieškovei sumokėti 20 800 litų (6 024 09 Eur), skaičiuojant po 200 litų (57,92 Eur) per savaitę, tokiu būdu pagal atsakovo paaiškinimus jis ieškovei per ketverius metus turėjo grąžinti 32 800 litų (9 499,54 Eur), tačiau pats pripažįsta grąžinęs 22 000 litų (6 371,64 Eur). Atsakovas negalėjo paaiškinti šių savo paaiškinimų prieštaravimų priežasties. Remiantis šiais atsakovo paaiškinimais, atsakovas pinigus turėjo grąžinti per ketverius metus, t. y. skolą turėjo baigti mokėti 2015 m., tačiau atsakovas nurodo, kad pinigus jis ieškovei gražino tuometine Lietuvos Respublikos valiuta – litais. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad jis skolą ieškovei grąžino iš savo atlyginimo, jam padėjo duktė S. K., kuri tuo metu dirbo Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas teismui pateikė pažymą (b. l. 69-70) apie jo gautas pajamas nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir šia pažyma nustatoma, kad atsakovas per šį laikotarpį gavo 7 844 litus draudžiamųjų pajamų. Tokia atsakovo draudžiamųjų pajamų gauta suma per laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. objektyviai įrodo faktą, kad atsakovas neturėjo realių lėšų skolą grąžinti, nes kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo kitas gautas ir turėtas pajamas, iš kurių jis realiai ir objektyviai turėjo pakankamai lėšų skolai grąžinti, nepateikė.

Atsakovo paaiškinimai dėl pinigų pasiskolinimo priežasties taip pat byloje yra prieštaringi, t. y. teismo posėdžio pradžioje atsakovas nurodė, kad pinigus jis skolinosi asmeninėms reikmėms, nes įmonė jau buvo įsteigta, vėliau tame pat posėdyje jau nurodė, kad pinigus jis skolinosi kartu su A. M., kuris pas ieškovę nebuvo, o skolą jie grąžino kartu. Liudytojas A. M. nurodė, kad jis su atsakovu yra atsiskaitęs ir nežino apie grąžintų pinigų sumą ir negali nurodyti, kad tie pinigai buvo skolinti.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas grąžino 2 000 litų (579,24 Eur) dydžio paskolos dalį. Atsakovas nurodo, kad šiai sumai jis turėjo ieškovės raštelį, kurio neišsaugojo, o ieškovė pripažįsta, kad atsakovas jai grąžino 2 000 litų (574,24 Eur) prieš jos kojos operaciją 2014 metais.

CK 6.65 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja kreditorių, skolininkui įvykužius prievolę išduoti pastarajam prievolės įvykdymą patvirtinantį dokumentą, pakvitavimą. Jeigu skolininkas kreditoriui yra išdavęs prievolės įvykdymui patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o jeigu tokios galimybės nėra - nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente. Nors atsakovas teigia, kad jis ieškovei 2014 m. grąžino visą skolos sumą su procentais - 22 000 Lt (6 371,64 Eur), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui buvo grąžintas skolos dokumentas, ar kad buvo daromi atitinkami įrašai tame dokumente, patvirtinantys skolos ar jos dalies grąžinimą. Ieškovė 17 000 Lt (4 923,54 Eur) sumos pinigų grąžinimo aplinkybės nepripažįsta. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad skolintų pinigų atitinkama dalis būtų grąžinta. Šiuo atveju liudytojų R. K. ir S. K. parodymai vertintini kritiškai, nes liudytoja S. K. yra artima atsakovo giminaitė (dukra), o liudytoja R. K. – atsakovo sutuoktinė, tačiau ir jos negalėjo nurodyti konkrečios ieškovei grąžintos pinigų sumos joms dalyvaujant. Liudytojas A. M. nors kartu su atsakovu vyko pas ieškovę ir jam atsakovas nurodė, kad veža grąžinti skolą ieškovei, tačiau pinigų perdavimo momentu nedalyvavo (sėdėjo automobilyje). Liudytoja S. Z. taip pat negalėjo nurodyti konkrečios pinigų sumos, kurią atsakovas perdavė ieškovei. Atsakovas nurodo, kad jis neišsaugojo savo užrašų dėl pinigų grąžinimo, kas teismui kelia pagrįstas abejones, kad tokie užrašai buvo, nes atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė jo prašė nuolat grąžinti pinigus, net ir tada, kai jis jai buvo sumokėjęs 22 000 Lt (6 371,64 Eur).

Atsakovas, perduodamas pinigus ne pats, kaip jis nurodo, turėjo įvertinti galimą riziką, kad nesaugiai perduotos grynųjų pinigų sumos gavimo patvirtinimui ji negaus atitinkamo pakvitavimo. Perduodant pinigų sumas, atsakovas turėjo užsitikrinti, kad ieškovė turi su paskolos raštelį su savimi ir pasiruošusi padaryti atitinkamą įrašą jame arba išduoti kitos formos rašytinį pakvitavimą. Taip pat atsakovas turėjo teisę po pinigų perdavimo pateikti raštu ieškovei reikalavimą išduoti jam pakvitavimą arba padaryti atitinkamą įrašą paskolos raštelyje, tačiau įrodymų, kad toks reikalavimas buvo pateiktas ieškovei byloje nėra.

Atsakovas, liudytoja (atsakovo dukra) S. K., liudytoja (atsakovo sutuoktinė) R. K. patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas ir jo dukra S. K. perdavė ieškovei pinigų sumas ir tokiu būdu ieškovei grąžino 22 000 litų (6 371,64 Eur) sumą, tačiau šie liudytojų parodymai nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais, o ieškovė pripažįsta tik 2 000 litų (574,24 Eur) jai grąžinimą ir nurodo, kad jai negrąžinta 17 000 litų (4 923,54 Eur). Teismas konkrečiu atveju negali remtis liudytojų parodymais, nes šie parodymai yra nekonkretūs. Pažymėtina, kad atsakovas, jo paaiškinimu, skolą grąžindavo kas mėnesį ar savaitę dalimis, todėl įrodant jų grąžinimo faktą, būtina nurodyti konkrečias grąžintas sumas ir jų gražinimo datas. Be to, pasirinkęs skolos grąžinimo būdą periodinėmis įmokomis, atsakovas turėjo imtis priemonių, kad kiekvienos įmokos grąžinimas būtų užfiksuotas raštu atsakovės ar abiejų šalių. Tačiau nei atsakovas, nei liudytojai negalėjo nurodyti tikslių grąžintų sumų bei skolos mokėjimo datų, be to, kaip minėta, atsakovo nurodytos aplinkybės apie grąžintas dalines sumas ir laikotarpius, yra prieštaringos. Taip pat pažymėtina, kad liudytojų parodymai nepatvirtinti jokiais kitais rašytiniais įrodymais. Šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, net ir netiesioginių, patvirtinančių paskolos sutarties įvykdymą, ar kad tokie įrodymai buvo prarasti ne dėl šalies kaltės. Byloje taip pat nėra nustatytos aplinkybės, kad paskolos grąžinimo fakto nebuvo objektyviai įmanoma įforminti raštu (CK 1.93 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskolos raštelyje šalys susitarė, jog atsakovas paskolintą pinigų sumą grąžins iki 2011 m. lapkričio 1 d. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų šį susitarimą pakeitę ir kad ieškovė būtų sutikusi su paskolos sutarties pakeitimu nustatant paskolos grąžinimą dalimis mokant periodiškai kas mėnesį po 500 Lt (144,81 Eur) ar pan., todėl ir šiuo atžvilgiu nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas prievolę pagal paskolos sutartį tinkamai įvykdė, nes pats pripažino, kad iki sutartyje nurodyto laikotarpio jis objektyviai paskolintos pinigų sumos grąžinti negalėjo.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje pateiktus įrodymus, negali vienareikšmiškai padaryti išvadą, kad atsakovas grąžino 17 000 litų (4 924,54 Eur) skolą, nes tokie įrodymai teismui nepateikti, todėl darytina išvada, kad prievolė pagal paskolos sutartį šioje dalyje yra neįvykdyta.

Teismas, atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia kad prievolė grąžinti 19 000 litų (5 502,79 Eur) skolos sumą pagal 2011 m. gegužės 2 d. paskolos sutartį yra įvykdyta 2 000 litų (579,24 Eur) dalyje, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovei naudai yra priteistina 4 923,54 Eur (17 000 litų) negrąžinta skolos suma.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jo priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos skolos sumos (4 923,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnis).

Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje – 1 247,71 Eur, iš jų: 147,71 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1 100 Eur už suteiktas teisines paslaugas (b. l. 72-75, 89-91). Ieškovės sumokėtas advokatui atlygis už suteiktas teisines paslaugas šiuo atveju neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (red. 2015, Nr. 2015-03968) nustatytų maksimalių advokatų užmokesčių dydžių. Ieškinį patenkinus, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteistinos visos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1 247,71 Eur. Iš atsakovo valstybei priteistina 12,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovei B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 4 923,54 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt tris eurus 54 centus) skolos pagal 2011 m. gegužės 2 d. paskolos sutartį, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos (4 923,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gruodžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 247,71 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt septynis eurus 71 centą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)., 12,14 Eur (dvylika eurų 14 centų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.