Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. Č. ir A. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų E. Č. ir A. Č. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl neteisėto valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, kad atsakovės pranešimas apie sutarties nutraukimą yra vienašalis sandoris, kurį realizavo praėjus dviem mėnesiam po jo priėmimo, ir nuo to laiko laikoma, kad nuomos sutartis yra nutraukta, kaip kad numato CK 6.564 straipsnio 2 dalis. Mano, jog būtent taip ir tuo pagrindu atsakovė po patikrinimo informavo A. Č., kad E. Č. apie sutarties nutraukimą bus informuota atskiru raštu pagal CK 6.564 straipsnio 2 dalį. Darė išvadą, kad tai, ar atsakovė dėl sutarties nutraukimo priėmė kokį nors įsakymą, ar ne, neturi jokios reikšmės, nes LAT išaiškino, kad tai nėra viešojo administravimo veikla ir sutarties nutraukimui įsakymo priėmimo nereikia, o toks pranešimas apie sutarties nutraukimą, kokį pateikė atsakovė, t. y. pats sutarties nutraukimo faktas, sukelia materialines teisines pasekmes.

6.2. Pažymi, jog tai, kad sutarčių nutraukimo faktas neįregistruotas viešame registre, pats savaime nepaneigia fakto apie sutarties nutraukimą, o atsakovės 2021 m. gruodžio 17 d. pranešimas yra ne kas kita, kaip dar vienas bandymas išvengti civilinių pasekmių dėl sutarties nutraukimo. Teigia, jog, kol nesuėjo sutarties nutraukimo terminas, atsakovė bet kada galėjo atšaukti savo vienašalį sandorį dėl sutarties nutraukimo, tačiau to nepadarė, o ieškovai į teismą kreipėsi tik suėjus sutarties nutraukimo terminui.

6.3. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas buvo panaikinti atsakovės vienašališką 2003 m. gruodžio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 55/2003-202 nutraukimą, tai apima ir patį pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kaip vienašalį sandorį, todėl mano, kad toks ieškinio reikalavimas yra tapatus reikalavimui panaikinti pranešimą apie sutarties nutraukimą, nes pagal LAT aiškinimą pranešimas apie sutarties nutraukimą ir yra sutarties nutraukimas.

8.1. Nurodė, kad sprendimas dėl nuomos sutarties nutraukimo nėra priimtas. Teigia, jog šiuo metu yra nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, vertinami gauti paaiškinimai, todėl galutinis sprendimas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra priimtas. Mano, jog ieškovai į teismą kreipėsi be teisinio pagrindo, kadangi ginčijamas sprendimas dėl nuomos sutarties nutraukimo nėra priimtas, todėl ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

8.2. Nurodė, kad ginčijamame sprendime teismas tinkamai nurodė, jog byloje nėra pateiktas atsakovės įsakymas, kuriuo būtų priimtas sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį vienašališkai. Atkreipė dėmesį, jog iš byloje pateikto 2021 m. rugpjūčio 26 d. atsakovės ieškovei siųsto pranešimo matyti, kad šis dokumentas nėra įsakymas, o vertintinas kaip informacinio pobūdžio raštas. Mano, kad teismas tinkamai pažymėjo, jog ieškovų pateiktas ieškinys – materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas, todėl negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovų ieškinį CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą, inter alia (be kita ko), suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai ir kt.).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2003 m. gruodžio 29 d. tarp ieškovės E. Č. ir atsakovės buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 55/2003-202 (toliau – nuomos sutartis) dėl 2252/15974 dalies žemės sklypo (toliau – ginčo žemės sklypas) bendrame žemės 1,5974 ha plote, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos (Nuomos sutarties 2 punktas). Minėtos nuomos sutarties 2 punkte numatyta, kad ginčo žemės sklypas išnuomojamas 98 metams, o 3 punkte numatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – kita (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti). Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu ieškovei E. Č. leista subnuomoti ginčo žemės sklypą (plane pažymėta indeksu B (2042 kv. m), C (210 kv. m)) ieškovui A. Č. pagal valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas, dėl to 2010 m. birželio 4 d. tarp ieškovų buvo sudaryta valstybinės žemės subnuomos sutartis (toliau – subnuomos sutartis), pagal kurią visa pagal minėtą ieškovės nuomos sutartį išnuomota žemė buvo subnuomota ieškovui, nurodant, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis, būdas ir pobūdis: kitai paskirčiai – komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos) (Subnuomos sutarties 1 ir 3 punktai).

13. Taip pat nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. atsakovė atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą ir 2021 m. rugpjūčio 16 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-208-(14.12.78)) (toliau – patikrinimo aktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad: 1) A. Č. subnuomos teise valdoma žemės sklypo dalis (B dalis pagal 2006 m. kovo 27 d. „Korporacija matininkai“ parengtą žemės sklypo planą) naudojama ne pagal nustatytą žemės naudojimo būdą. Žemės sklype vykdomų veikų pobūdis (šioje žemės sklypo dalyje) susijęs su esamų pastatų eksploatacija pagal jų tiesioginę paskirtį neatitinka žemės sklypui nustatyto žemės naudojimo būdo. Konstatuota, kad yra pažeistos 2003 m. gruodžio 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N55/2003-202 3 punkto sąlygos ir dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą E. Č. bus informuota atskiru Klaipėdos rajono skyriaus raštu. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu Nr. 12SD-4732-(14.12.104.) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą“ informavo E. Č., kad, įvertinus patikrinimo akto 6 punkte nurodytas faktines aplinkybes, dėl pažeistų valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų, vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu, informuoja, kad 2006 m. gruodžio 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N55/2003-202 bus nutraukta vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė šiame pranešime klaidingai nurodė valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo datą, kuri nagrinėjamu atveju turėtų būti ir yra 2003 m. gruodžio 29 d. Atsakovė 2021 m. gruodžio 17 d. pranešimu Nr. 12SD-7074-(14.12.104.) „Dėl sprendimo atidėjimo“ informavo ieškovę E. Č., kad, atsižvelgiant į tai, kad vyksta keli teisminiai ginčai, t. y. dėl pertvarkomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo ir dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. atsakymo, yra atidedamas sprendimo priėmimas dėl vienašališkos 2003 m. gruodžio 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N55-2003-202 nutraukimo prieš terminą. Nurodoma, kad sprendimo priėmimas bus svarstomas pasibaigus teisminiams ginčams, susijusiems su kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimu.

14. Akcentuotina, jog ieškovai 2021 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės vienašališką 2003 m. gruodžio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 55/2003-202 nutraukimą. Nesutikdami su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantai nurodė, kad sutarties nutraukimui įsakymo priėmimo nereikia, o toks pranešimas apie sutarties nutraukimą, kokį pateikė atsakovė, t. y. pats sutarties nutraukimo faktas, sukelia materialines teisines pasekmes, todėl laikė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovai į teismą kreipėsi be teisinio pagrindo, ir bylą nutraukė.

15. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimo įstatymu tikslas – užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų požiūriu. Šis reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011). Toks pats aiškinimas taikytinas ir valstybinės žemės nuomos santykių reglamentavimui.

16. Taip pat išaiškinta, kad sutarties šalių teisė vienašališkai nutraukti sutartį nepažeidžia sutarties laisvės principo, jeigu šalis šią teisę įgyvendina teisės normose ar sutartyje nustatyta tokios teisės įgyvendinimo tvarka ir sąlygomis. Teismai, nagrinėdami ginčą dėl sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo, turi atsižvelgti į tai, kad sutarties šalys gali naudotis šia teise kaip savigynos priemone nuo kitos šalies veikimo ar neveikimo, kuris pagal savo pobūdį iš esmės pažeidžia jų susitarimą ir sukelia tokius padarinius nukentėjusiai šaliai, kad sutarties nutraukimas yra adekvatus veiksmas, siekiant nutraukti tokius veiksmus ir išvengti dar didesnių padarinių atsiradimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015).

17. Vertinant aplinkybes, ar atsakovės 2021 m. rugpjūčio 26 d. pranešimas Nr. 12SD-4732-(14.12.104.) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą“ laikytinas individualiu administraciniu aktu bei sukelia teisinius padarinius, akcentuotina, jog, be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės yra ir civilinių teisinių santykių dalyvės kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Būdamos šių santykių dalyvės valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms esant civilinių teisinių santykių dalyvėms, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2018 m. sausio 31 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-6/2018; 2018 m. sausio 31 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-13/2018; 2018 m. birželio 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2018).

18. Nagrinėjamoje byloje kilę ginčo santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, kuriuose Nacionalinė žemės tarnyba veikia kaip valstybinės žemės patikėtinė, valstybinės žemės sklypo nuomos civilinių santykių dalyvė. Civilinės teisės požiūriu pranešimas apie sutarties nutraukimą prieš terminą yra vienašalis sandoris, reiškiantis nuomos sutarties šalies valią nutraukti nuomos sutartį. Tai, kad sutartis, laikantis įstatymo reikalavimų (CK 6.564 straipsnio 2 dalis), bus nutraukta po dviejų mėnesių, nesuteikia pagrindo jį kvalifikuoti kitaip. Praėjus nurodytam terminui, šalių teisės ir pareigos, atsiradusios iš sutarties, pasibaigs. Tai reiškia, kad ginčijamas pranešimas apie sutarties nutraukimą sukelia teisines pasekmes ir dėl to nagrinėtinas teismuose. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018).

19. Taip pat svarbu paminėti, kad atsakovės 2021 m. rugpjūčio 26 d. pranešimo Nr. 12SD-4732-(14.12.104.) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą“ priėmimo metu atsakovės 2021 m. gruodžio 17 d. pranešime Nr. 12SD-7074-(14.12.104.) „Dėl sprendimo atidėjimo“ nurodyti teisminiai ginčai, dėl kurių, kaip nurodo atsakovė, buvo atidėtas sprendimo priėmimas dėl vienašališkos 2003 m. gruodžio 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N55-2003-202 nutraukimo prieš terminą, jau buvo nagrinėjami. Tai reiškia, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su atskirajame skunde nurodytais argumentais, jog, kol nesuėjo sutarties nutraukimo terminas, atsakovė bet kada galėjo atšaukti savo vienašalį sandorį dėl sutarties nutraukimo, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2021 m. rugpjūčio 26 d. pranešime Nr. 12SD-4732-(14.12.104.) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą“ yra aiškiai nurodyta, kad suėjus 2 mėnesių terminui po šio rašto gavimo 2003 m. gruodžio 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N55/2003-202 bus vienašališkai nutraukta, todėl darytina išvada, jog ieškovai, suėjus nurodytam terminui, neprivalėjo aiškintis aplinkybių, ar institucija tinkamai įformino minėtą sutarties nutraukimą.

20. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiąsias ir procesines teisės normas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Apeliantai pateikė prašymą priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir grąžintinas nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad, jeigu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinęs procesinį bylą nagrinėjusio teismo sprendimą, teismas grąžina bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iš proceso šalių. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016; 2015 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013; ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.