- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- 2A-262-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02618-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- G. J.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-3001-721/2013 pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė G. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. M. jų sūnaus T. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2013-09-11, iki vaiko pilnametystės bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Nurodė, kad su atsakovu nėra sudariusi santuokos, po sūnaus gimimo atsakovas gyveno kartu, kelis mėnesius geranoriškai teikė išlaikymą. Nuo 2012 m. spalio 1 d. su atsakovu gyvena skyrium, bendro šeiminio gyvenimo neveda, atsakovas nustojo teikti sūnui išlaikymą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį nuo 2012-10-01 iki kreipimosi į teismą dienos.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šiuo metu jo materialinė padėtis sunki, jis yra bedarbis, neturi nekilnojamojo turto, papildomų pajamų, jo gaunamas pajamas sudaro 350,00 Lt per mėnesį socialinė pašalpa, todėl išlaikymą sūnui sutiko mokėti po 200 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Nurodė, kad niekuomet nevengė bendrauti su sūnumi, sūnų dažnai pasiima pas save ir jam jis pats bei jo tėvai nuperka drabužių, žaislų, vaistų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo A. M. sūnaus T. M. išlaikymui po 350,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos 2013-09-11 iki vaiko pilnametystės bei 3950,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2013-09-11. Paskyrė nepilnamečio T. M. motiną G. J. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Iš atsakovo teismas taip pat priteisė 126 Lt žyminio mokesčio valstybei, o ieškovei 870,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Teismas nustatė, kad, atsižvelgus į ieškovės pajamas, jos išlaidas (būsto nuoma ir komunaliniai mokesčiai, savęs išlaikymas, kt.), ieškovė pagal byloje esančius įrodymus nėra pajėgi teikti sūnui tokį išlaikymą, kurį teigia teikianti. Be to, sprendė, kad ieškovės paskaičiuotos mėnesinės sūnaus išlaikymo išlaidos yra paskaičiuotos nepateikus tai patvirtinančių įrodymų, pateikti įrodymai patvirtina tik dalį išlaidų, todėl konstatavo, jog ieškovė neįrodė jos nurodomo vaiko išlaidų dydžio. Tačiau teismas nurodė, kad priteistino išlaikymo dydžio sumažinimas iki 200 Lt, kaip to prašė atsakovas, pažeistų mažamečio T. M. interesus, nebūtų užtikrinami net būtiniausi jo poreikiai, todėl, įvertinęs šalių dalies išlaikymo prievolėje proporcingumą jų turtinei padėčiai ir mažamečio vaiko poreikiams, nusprendė, kad atsakovas nepilnamečiui sūnui turi mokėti 350 Lt išlaikymą kas mėnesį.
Kadangi atsakovas neneigė, jog jau maždaug vienerius metus vengia prisidėti prie sūnaus išlaikymo, teismas laikė įrodyta aplinkybę, kad išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu atsakovas prisidėjo prie sūnaus išlaikymo – užtikrindamas jo teisę į maistą, aprangą, tačiau tai nebuvo tinkamas išlaikymo vaikui teikimas, todėl ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą už 11 mėnesių 10 dienų, skaičiuojant po 350,00 Lt, viso 3950,00 Lt.
III. Apeliacinio skundo esmė
Apeliantas A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą. Apeliantas nuodo, kad su 2013-11-04 priimtu teismo sprendimu nesutinka iš dalies ir prašo sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymo įsiskolinimas, panaikinti, priimti naują sprendimą sumažinant proporcingai visas bylinėjimosi išlaidas, o sprendimo dalį, kuria priteista kas mėnesį mokėti po 350 Lt, palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nevisiškai išsiaiškino faktines aplinkybes ir nekreipė dėmesio į tai, kad atsakovas yra bedarbis, dėl pablogėjusios šalies ekonominės situacijos yra sumažėjusios jo galimybės susirasti darbą. Be to, pusantrų metų vaiko poreikiai yra daug mažesni negu reikalauja ieškovė, mano, kad 350 Lt priteistų kas mėnesinių išmokų, dabartiniu metu sūnaus išlaikymui turėtų pakakti. Apeliantas nurodo, kad nuo 2012 m. spalio 1 d., kada pradėjo gyventi skyrium su ieškove, jis niekuomet nevengė bendrauti su sūnumi, sūnų dažnai pasiimdavo pas save, be to, ieškovė pati jį atvesdavo, ieškovas bei jo tėvai juo rūpinosi, pirkdavo drabužius, žaislus, maistą, vaistus, teikė visokeriopą paramą. Mano, kad ieškovė, pateikdama teismui padidintus ieškininius reikalavimus vaiko išlaikymui, siekia asmeninių tikslų. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas šiuo metu neturi darbo, santaupų, jokio kito turto, todėl dabartinė jo turtinė padėtis yra daug blogesnė nei ieškovės ir tai sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo prievolėje principo, t. y. jam tenkanti dalis išlaikymo prievolėje turi būti mažesnė, tuo labiau, kad ieškovė šiuo metu turi darbą bei nekilnojamojo turto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas nurodo, kad rūpinosi nepilnamečiu sūnumi, teikė visokeriopą paramą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta 350 Lt suma, reikalinga vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį, šios sprendimo dalies atsakovas neginčija.
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Nagrinėjamoje byloje pareiga įrodyti T. M. teiktą išlaikymą tenka atsakovui A. M..
Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad pagal vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį tam, kad būtų užtikrintos būtinos vaikui vystytis sąlygos, iš apelianto nuo ieškinio padavimo teisme dienos sūnui priteistas išlaikymas po 350 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės. Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, apeliantas neginčija šios sprendimo dalies. Prašydamas sumažinti priteistą įsiskolinimą, apeliantas nurodo, kad jis niekuomet nevengė bendrauti su sūnumi, sūnų dažnai pasiimdavo pas save, ieškovas bei jo tėvai juo rūpinosi, pirkdavo drabužius, žaislus, maistą, vaistus, teikė visokeriopą paramą. Pažymėtina, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą auklėti savo vaikus, jie yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 str. 1 d., 3.170 str. 1 d.). Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas, dažnai leisdamas laiką su sūnumi, dalyvaudamas jo auklėjime, papildomai nupirkdamas sūnui reikalingų daiktų bei žaislų, tinkamai vykdo savo pareigą auklėti nepilnametį sūnų, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos teikti sūnui materialinį išlaikymą, kuris jam reikalingas ir tuo metu, kai vaikas nebūna su tėvu. Be to, atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad jis perka sūnui būtinus daiktus ar kitaip prisideda prie jo išlaikymo, todėl apelianto argumentai nėra pagrįsti. Apelianto argumentai apie jo dabartinę sunkią padėtį gali turėti reikšmės priteisiamo išlaikymo dydžiui, tačiau ne išlaikymo įsiskolinimo dydžiui. Apeliantui neginčijant priteistos 350 Lt išlaikymo dydžio sumos, nepateikus įrodymų, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaiko poreikiai) iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos, t. y. byloje nenustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-09-11 vaiko poreikius tenkino mažesnė suma arba apelianto finansinės galimybės buvo dar sudėtingesnės. Dėl šių priežasčių, taip pat vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, konstatuotina, kad ieškovės ir apelianto sūnaus poreikius ir apelianto turtinę padėtį iki ieškinio padavimo, kaip ir jo padavimo dieną, atitiko 350 Lt per mėnesį išlaikymas, o atsakovas tokio išlaikymo neteikė, todėl iš jo pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė 3950 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto A. M. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl to apeliacinis skundas dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.