Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A. R., dalyvaujant privačiam kaltintojui D. B., jo atstovui advokatui D. S., kaltinamajam M. S., jo gynėjui advokatui K. M., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2017 m. balandžio 18 d., apie 14.00 valandą, Vilniaus miesto apylinkės teismo patalpose, adresu Laisvės pr. 79a, Vilniuje, būdamas neblaivus teismo posėdžio pertraukos metu savo iniciatyva tyčia paskleidė žodinę tikrovės neatitinkančią informaciją, jog nukentėjusysis D. B. neva išžagino keturių metų amžiaus vaiką. Tą informaciją kaltinamasis paskleidė teismo posėdžių salėje buvusiems asmenims: prokurorui R. I., teismo vertėjai O. M., nukentėjusiajam M. A., teismo sekretorei G. S., advokatui D. S.. Šiais veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 2 d.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino, kad 2017 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio metu buvo visiškai girtas ir kalbėjo nesąmones, neneigia, kad tai pasakė. Dėl įvykdyto M. S. nuoširdžiai gailisi.

Privatus kaltintojas D. B. parodė, kad 2017 m. balandžio 18 d., per teismo posėdžio pertrauką kaltinamasis pradėjo kalbėti, kad D. B. yra pedofilas, išprievartavo vaiką. Salėje buvo liudytojai, advokatas ir prokuroras. Vėliau teisėjas pastebėjo, kad gal kaltinamasis išgėręs, jis atsakė, kad blaivus. Tuomet teisėjas paprašė prieiti, pajautė kvapą ir atsakė „jūs esate išgėręs“. Tada jis vėl pradėjo kalbėti, kad „pedofilas, išprievartavo vaiką“. Tada prokuroras davė pastabą, jog jeigu jis nenusiramins, tai išves iš teismo posėdžių salės. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir nustatė M. S. girtumo laipsnį.

Privataus kaltintojo atstovas advokatas D. S. parodė, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad M. S. iš tikrųjų padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 154 str. 2 d., t. y. kad paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją Vilniaus miesto apylinkės teisme 404 salėje girdint prokurorui, vertėjai. Kaltinamasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, paaiškino, kad tiesiog buvo išgėręs. Kadangi išžaginimas yra labai sunkus nusikaltimas, todėl jis apšmeižė D. B.. Iš garso įrašo matyti, kad šiuos žodžius kaltinamasis M. S. sako ginamajam „ei, B. ko tu tyli, vaikus išžagini ir tyli“, tai čia buvo jam skirti žodžiai. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, atstovas prašo pripažinti M. S. kaltu ir paskirti jam šioje sankcijoje numatytą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

Pagal LR BK 154 straipsnį atsako tas, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Vienas iš šmeižimą kvalifikuojančių požymių, įtvirtintų LR BK 154 straipsnio 2 dalyje, yra asmens šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Be to, šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti. Taigi vien objektyviai tikrovės neatitinančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo sudėties, jei nenustatyta, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant tokias šios informacijos savybes – neatitikimą tikrovės, žeminantį pobūdį – ir norint paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-104-303/2016).

K. M. S. savo kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Garso įrašo vertimas, kuriame akivaizdžiai girdėti, jog M. S. teigia, jog D. B. išžagino vaiką (b.l. 4-6).

kompaktinio disko įrašas (b.l. 7).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. S. pats patvirtino, jog garso įrašė tikrai jo balsas, jis taip sakė, nes buvo neblaivus, paaiškino, kad jo žodžiai neatitinka tikrovės.

Tokiu būdu, įvertinus kaltinamojo visišką prisipažinimą, ištyrus kitus byloje surinktus įrodymus, teismo nuomone, M. S. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai. Kaltinamojo duoti parodymai apie įvykio aplinkybės yra nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes ir pagrįsti byloje surinktai įrodymais.

Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 154 straipsnį, taip pat svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, todėl jai netaikomas tiesos kriterijus. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį nekyla.

Pažymėta ir tai, kad vertinant ar asmuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 2 d. apie paskleistos informacijos pobūdį sprendžiama iš viso teksto turinio, įvertinus aplinkybių visumą, kuriomis ji buvo paskleista, t. y. įvertinus socialinį kontekstą, tarpusavio santykius ir panašiai.

Šiuo atveju M. S. tikrovės neatitinkančią informaciją teismo posėdžio pertraukos metu, posėdžių salėje, girdint prokurorui, advokatui, kitam nukentėjusiajam, teismo posėdžių sekretorei ir vertėjai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad prokurorui paprašius nurimti M. S. tęsė savo neteisėtus veiksmus, todėl akivaizdu, jog šiuo atveju egzistavo tyčinis siekis apšmeižti D. B., aiškiai suvokiant, jog skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija. Šių aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma įrodo, kad M. S. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 2 d.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

K. M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes, atsižvelgiant į LR BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę (teistas vieną kartą), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam M. S. už LR BK 154 str. 2 d. padarymą vieną iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – baudą, mažesnę už įstatymo numatytos baudos vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str. str., 301 – 305 str. str., 307 str., 407-415 str. str., teismas,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 154 str. 2 d. ir nuteisti 10 (dešimties ) (duomenys neskelbtini)60 (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eur 60 ct.) eurų baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti kaltinamajam M. S. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Į. M. S. paskirtą baudą sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).