Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovo V. O. atstovei advokatei G. S.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams S. M., V. O. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, neapreiškiantis savarankiškų reikalavimų, biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

civilinė byla pradėta nagrinėti pagal ieškovo ieškinį atsakovams S. M. ir V. O. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, kuriuo prašė neterminuotai apriboti S. M. motinos valdžią į vaiką J. Z., gim. (duomenys neskelbtini); neterminuoti apriboti V. O. tėvo valdžią į vaiką J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko J. Z. gyvenamąją vietą nustatyti biudžetinėje įstaigoje (toliau – BĮ) (duomenys neskelbtini), jo buvimo vietoje; priteisti iš S. M. išlaikymą vaikui J. Z. po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki jos pilnametystės; priteisti iš V. O. J. Z. po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki jos pilnametystės; lėšų, skirtų vaiko išlaikymui valdytoju ir tvarkytoju uzufrukto teise paskirti laikinąjį vaiko globėją BĮ (duomenys neskelbtini).

Ieškovė pareiškime dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo pateikė duomenis, jog atsakovė S. M. (duomenys neskelbtini) mirė; patikslintu ieškiniu ieškovė nurodė, jog palaiko pradinius ieškinio reikalavimus atsakovo atžvilgiu, tikslina ieškinio reikalavimus S. M. atžvilgiu, civilinę bylą jos atžvilgiu prašo nutraukti nesant teisinių santykių subjekto.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BĮ (duomenys neskelbtini), atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalis, 123 straipsnio 2 dalis), teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta (Civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovė pradiniu ieškiniu reiškė reikalavimą neterminuotai riboti atsakovės S. M. motinos valdžią į nepilnametį vaiką J. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti duomenys, jog atsakovė S. M. (duomenys neskelbtini) mirė (el. b. l. 144, 147, t. I).

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, civilinė byla dalyje dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo nutrauktina, kadangi mirė fizinis asmuo, kuris buvo viena iš šalių ir šiose bylose neleidžiamas teisių perėmimas (Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 7 punktas).

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko J. Z., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše tėvu nurodomas atsakovas V. O. (el. b. l. 7, t. I).

Bylos duomenimis nepilnamečio vaiko J. Z. šeima – vaiko motina S. M., auginanti nepilnamečius vaikus, 2011 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl nepakankamos vaikų priežiūros (el. b. l. 47, t. I); šeimai (motinai) pradėtos teikti socialinės paslaugos (el. b. l. 48-49, 57-58, 64-65, 103-104, 106-109, 115-116, t. I). Nepilnametė J. Z. 2011 m. lapkričio 25 d., 2012 m. sausio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimais laikinai paimta iš šeimos (motinos) (el. b. l. 44-45, 51). 2012 m. vasario 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nepilnamečiui vaikui nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta prosenelė T. J. (el. b. l. 59, t. I). 2015 m. birželio 9 d. vaikas buvo grąžintas šeimai (motinai) (el. b. l 98. t. I), nutraukta laikinoji globa (el. b. l. 99, t. I). 2017 m. gruodžio 22 d. nepilnametė J. Z. paimta iš šeimos dėl nepakankamos vaiko priežiūros, vaikas laikinai apgyvendintas BĮ (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 110-111, t. I). nuo 2018 m. vasario 1 d. J. Z. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas BĮ (duomenys neskelbtini), institucijoje nustatyta vaiko globos vieta (el. b. l. 114, t. I).

Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazės duomenimis atsakovas nedirba (el. b. l. 18, 20, t. I). Atsakovas, be J. Z., turi du nepilnamečius vaikus (el. b. l. 21, t. I). Atsakovas Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka nebaustas (el. b. l. 22, t. I). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis atsakovas ne kartą (apie 14 kartų) teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, finansų sistemai ir kt. (el. b. l. 23-40, t. I). Nustatyta, jog atsakovas nepilnamečio vaiko J. Z. gyvenime nedalyvauja, išlaikymo nepilnamečiui vaikui jokia forma neteikė ir šiuo metu jo neteikia (el. b. l. 60-61, 69-70, 75-89, 91-97).

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pabrėžiama, jog sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Pažymima, jog kiekvienu iš CK 3.180 straipsnyje nurodytų priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas.

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžiama, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, liudytojos (socialinės darbuotojos) L. L. parodymais nustatyta, jog atsakovas savo nepilnamete dukra nesirūpina, tėvo valdžios vaiko atžvilgiu neįgyvendina, išlaikymo dukrai neteikė ir neteikia. Teismo posėdyje ieškovo atstovė paaiškino, jog nepilnametės mergaitės ir tėvo ryšys nėra susiformavęs, vaikas emocinio ryšio su tėvu neturi. Liudytoja L. L. paaiškino, jog mergaitė su tėvu yra bendravusi socialiniuose tinkluose, nurodė, jog vaikas jausminės išraiškos šio asmens atžvilgiu neturi, į bendravimą žiūri atsainiai. Iš byloje pateiktų vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktų (el. b. l. 69-89, 91-97, t. I) turinio matyti, jog nepilnametis vaikas apie tėvą su socialiniais darbuotojais nekalbėjo, jokio emocinio prieraišumo tėvui nereiškė, kas visumos byloje pateiktų įrodymų kontekste patvirtina, jog atsakovas yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų. Aplinkybė, jog atsakovas epizodiškai su nepilnamečiu vaiku bendravo el. ryšio priemonėmis, telefonu, nesudaro pagrindo kitokiai išvadai. Priešingai, byloje pateikti duomenys apie atsakovą patvirtina, jog atsakovas ilgą laiką gyvenimo būdo nekeičia, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, savo nepilnamete dukra nesirūpina ir yra abejingas savo, t. y. tėvo pareigoms. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas neturi objektyvių galimybių tinkamai pasirūpinti dukterimi, aktyvių veiksmų gyvenimui būdui pakeisti nesiima, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, jog esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 32-61).

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas savo tėvo valdžios nepilnametės dukters atžvilgiu neįgyvendina, vaiko poreikiais nesidomi, savo gyvenimo būdo nekeičia ir pastangų tam nededa, yra abejingas savo kaip tėvo pareigoms, savo ruožtu aplaidumas ar abejingumas savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015), kas sudaro pakankamą pagrindą apriboti atsakovės motinos valdžią į nepilnametį vaiką.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, ieškovo ieškinys tenkintinas, atsakovui neterminuotai apribotina tėvo valdžią į dukrą J. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, 406 straipsnis).

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis.) Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (CK 3.180 straipsnio 5 dalis).

Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis).

Dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinio proceso kodekso 406 straipsnio 2 dalis numato, jog tenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvų valdžios ribojimo, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis, CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei ieškinyje nurodytus duomenis apie laikiną nepilnamečio vaiko globą, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko J. Z. gyvenamoji vieta nustatytina laikinosios globos vietoje BĮ (duomenys neskelbtini).

Civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į nurodytą, inicijuotina civilinė byla dėl globos nepilnamečiui vaikui J. Z. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, atsakovo pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis). Atsakovas yra veiksnus, darbingo amžiaus, privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.192 straipsnis). Bylos duomenimis, atsakovas nedirba, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus ar kitas aplinkybes, dėl kurių atsakovo neturėtų galimybės susirasti savo gebėjimus ir išsilavinimą atitinkantį darbą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nors šiuo metu atsakovas atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir jo galimybės dirbti yra ribotos, tai nepašalina atsakovo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Byloje pateikti duomenys, jog atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, tačiau atsakovas duomenų, ar šiems vaikams išlaikymą teikia ir kokio dydžio, nepateikė. Tokiu būdu byloje nėra žinoma atsakovo įsipareigojimų apimtis. Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsakovas turi pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Ieškovas byloje prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 215 Eur, paaiškino, jog toks reikalavimas reiškiamas atsižvelgiant į tai, kad neprašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių, jog negali ir/ar negalės vaikui teikti tokio dydžio išlaikymo, nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Aplinkybė, jog atsakovo galimybės dirbti šiuo metu yra ribotos negali paneigti nepilnamečio vaiko teisės į išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovas išlaikymo vaikui neteikė ir šiuo metu neteikia, o galimybės teikti išlaikymą ribotos dėl paties atsakovo elgesio nulemtų aplinkybių, ieškovas išlaikymo įsiskolinimo priteisti neprašo, darytina išvada, jog mažesnio, nei ieškovas prašo priteisti išlaikymo, priteisimas vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovo V. O. nepilnametės dukters J. Z., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistina po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. sausio 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju ir valdytoju skirtinas laikinasis globėjas BĮ (duomenys neskelbtini) (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).

Pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, dėl teisinės pagalbos teikimo yra patirtos 84,50 Eur išlaidos.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-406, 496¹ straipsniais, teismas

nusprendžia:

nutraukti civilinę bylą dalyje dėl neterminuoto motinos S. M. motinos valdžios apribojimo.

Kitą ieškinio dalį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovui V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į nepilnametį vaiką J. Z., gimusią (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. sausio 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Skirti laikiną globėją biudžetinę įstaigą (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. Z. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja ir valdytoja.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinosios globos įstaigoje biudžetinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini).

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui J. Z. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.