Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovei A. M., institucija teikianti išvada Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, atsakovės A. M. priešieškinį ieškovui M. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. nustatyti nepilnamečio sūnaus E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko tėvo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini);

1.2. priteisti iš atsakovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėn. 220 Eur iki sūnaus pilnametystės. Sūnaus E. R. lėšų tvarkytoju uzufrukto tęsę skirti sūnaus tėvą M. R., a. k. (duomenys neskelbtini). Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

1.3. nustatyti atsakovei A. M. šią bendravimo tvarką su sūnumi E. R.:

1.3.1. A. M. bendrauja su mažamečiu sūnumi E. R. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, šeštadieniais ir sekmadieniais be nakvynės iki sūnui sukaks 5 metai iki (duomenys neskelbtini), t. y.:

1.3.1.1. atsakovė A. M. pasiima sūnų šeštadienio ryte iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą šeštadienį iki 17.00 val.; atsakovė pasiima sūnų sekmadienio ryte iki 10,00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17.00 val.

1.3.2. Laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki sūnaus E. R. pilnametystės – (duomenys neskelbtini), atsakovei A. M. nustatyti šią bendravimo tvarką su sūnumi E. R. – kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį - šeštadieniais ir sekmadieniais, sūnaus motina bendrauja su sūnumi E. nepertraukiamai, pasiimdama vaiką šeštadieniais iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 18.00 val.

1.4. apie bendravimą su sūnumi atsakovė SMS žinute praneša ieškovui prieš 3 dienas;

1.5. visais atvejais, kai dėl objektyvių nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių (pvz. liga, išvyka, pasikeitęs ieškovo ar atsakovės darbo grafikas) būtina nukrypti nuo bendravimo tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute ir neįvykęs bendravimo laikas kompensuojamas šalių suderintu laiku.

1.6. sūnui susirgus tuo metu, kai sūnus yra su atsakove, atsakovė turi pristatyti sūnų į gydymo įstaigą ir apie tai informuoti vaiko tėvą arba sudaryti galimybes tėvui pasiimti sūnų.

2. Ieškinyje nurodė, kad su atsakove A. M. yra tėvai sūnaus E. R., gim. (duomenys neskelbtini). Jie kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Jis gimus sūnui E. R., (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), pripažino tėvystę, rūpinasi sūnumi, jį prižiūri, teikia jam išlaikymą. Atsakovė A. M., sūnaus E. motina, sūnumi nesirūpina, tinkamai jo neprižiūri, dėl ko tarp jų kyla ginčai. Jis pageidauja, kad sūnus E. gyventų su juo. Tarp šalių kyla ginčai dėl sūnaus E. netinkamos priežiūros, nes atsakovė yra nerūpestinga, sūnaus tinkamai neprižiūri, nes ji rūpinasi savimi, savo asmeniniu gyvenimu. Jis yra tikras, kad galės užtikrinti tinkamas sūnui gyvenimo sąlygas, tinkamai jį prižiūrės. Su sūnumi jie yra artimi, jis rūpinasi sūnaus poreikiais, perka rūbus, žaislus, skiria sūnui išlaikymą, rūpinasi sūnaus sveikata, kad sūnus užaugtų sveikas, rūpinasi vaiko ateitimi. Dėl vaiko priežiūros, maisto pagaminimo, rūbų skalbimo, jam padeda jo mama – B. R. A. M. dar augina dvi mažametes dukras: M. - 11 metų ir M. - 7 metai. Atsakovė išeina pasilinksminti su draugais, sūnų mažametį E. (10 mėnesių) ir dukras M. ir M., palieka namuose vienas be priežiūros. Jis ne kartą atėjęs aplankyti sūnų E. adresu (duomenys neskelbtini), rado sūnų vieną verkiantį, be motinos priežiūros, iš to darytina išvada, kad atsakovė neužtikrina vaikui saugios aplinkos – saugių gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis (gali kilti pavojus vaikui dėl elektros instaliacijos ar elektros įrengimų sutrikimų). Be to, atsakovė neužtikrina sveikos vaiko augimo aplinkos: t. y. bute garsiai leidžiama muzika, televizorius, pastovūs atsakovės dukrų: M. ir M. riksmai, dėl pastovaus triukšmo sutrikdomas sūnaus poilsio rėžimas. Dėl atsakovės A. M. nerūpestingumo, jos netinkamo sūnaus E. priežiūros yra pažeidžiami vaiko interesai, jo sveikata, tačiau atsakovė į jo perspėjimus nereaguoja. Kadangi atsakovė verčiasi nelegalia veikla, todėl prašo sūnaus bendravimą su motina iki vaikui sukaks penkeri metai nustatyti be nakvynių kas antrą savaitgalį, o sūnui sulaukus penkerių metų nustatyti sūnaus bendravimą su mama kas antrą savaitgalį. Sūnaus išlaikymui prašo priteisti po 220 Eur kas mėnesį iš atsakovės, nes jo poreikius atitinka 440 Eur per mėnesį.

3. Atsakovė A. M. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka.

4. Atsakovė A. M. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo:

4.1. nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus E. R., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta yra kartu su jo motina A. M., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje;

4.2. nustatyti, kad tėvas M. R., gali tiesiogiai netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi E. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir dalyvauti jo auklėjime tiek pat laiko, kiek ir mama A. M., su kuria nustatyta (jeigu bus nustatyta) sūnaus gyvenamoji vieta, t. y. pagal 50:50 procentų laiko“ modelį, tokia forma:

4.2.1. M. R. su sūnumi E. bendrauja kiekvieną mėnesį kas antrą savaitę nepertraukiamai 7 dienas, t. y. nelyginėmis metų savaitėmis, nuo penktadienio 10 val. iki penktadienio 10 val., sūnui laikinai apsigyvenant tėvo M. R. faktinėje gyvenamojoje vietoje, šiuo laikotarpiu išsaugant ir užtikrinant visas įstatymuose numatytas ir bendrąsias dukros pareigas ir teises (gyvenamojo būsto, mokslo, sveikatos, laisvalaikio, socialinių ryšių stabilumo, bendravimo su tėvu, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ir kt.), pasibaigus nustatytam bendravimo laikui, sūnui grįžtant į nuolatinę gyvenamąją vietą su mama A. M.

4.2.2. dėl kito, nei nurodytas 2.1 papunktyje, bendravimo su vaiku laiko, arba kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, šalys, vaiko tėvai, įsipareigoja susitarti tarpusavyje, suinteresuotam tėvui ar motinai per protingą laiką, tačiau ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas, pranešant kitam iš tėvų žodžiu arba raštu (SMS žinute, elektroniniu paštu ar kt.) ir tokiu būdu suderinant papildomo bendravimo su vaiku sąlygas arba nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos laikinus pakeitimus;

4.2.3. kitu, nei nurodyta 2.1 punkte, laiku, M. R. gali bendrauti su sūnumi E. neribotai nuotoliniu būdu telefono ir/ar interneto ryšiu (telefono skambučiais, SMS/MMS žinutėmis, taip pat naudojant „Viber“, „Skype“, „Facebook“, „Messenger“ arba kitas programėles, priimtinas pagal tėvų susitarimą) be apribojimų bet kuriuo laiku, kai tai netrukdo sūnaus dienos režimui, ugdymo įstaigos, papildomų užsiėmimų lankymo laikui ir sąlygoms, namų darbų atlikimui ar kitoms reikšmingoms (išimtinėms) aplinkybėms, ir motina A. M. privalo užtikrinti šiame punkte nustatytą sūnaus ir tėvo betarpišką bendravimą;

4.2.4. vykdant nustatytas bendravimo su vaiku sąlygas, išimtinai turi būti atsižvelgiama į vaiko sveikatos būklę ir jo norą/ nenorą bendrauti su skyrium gyvenančia tėvu ir išvykti iš jo faktinės nuolatinės gyvenamosios vietos.

4.2.5. jeigu šalys, vaiko tėvai, aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali atvežti/ pasiimti ir/ ar grąžinti sūnaus E., jie turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti (telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu) kitą iš tėvų;

4.2.6. vaiko tėvai įsipareigoja vienas kito atžvilgiu bendradarbiauti ir informuoti iš anksto (SMS žinute, telefono skambučiu ar elektroniniu laišku) vienas kitą klausimais, kurie yra susiję su sūnumi E. ir nustatytos bendravimo su juo tvarkos vykdymu (vaiko liga, neatvykimas pas vaiką ir kt. reikšmingos (ypatingos, išimtinės) aplinkybės), taip pat ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną pranešti apie kontaktinių duomenų (elektroninio pašto, telefono ar kt. priemonių), kurie yra naudojami palaikyti ryšį dėl klausimų, susijusių su vaiku, pasikeitimą ir nurodyti naujus duomenis.

4.3. šalys, vaiko tėvai, nereikalauja vienas iš kito išlaikymo sūnui E., atsižvelgiant į tai, kad vaikas praleidžia vienodai laiko su kiekvienu iš tėvų („50:50 procentų laiko“ modelis) ir kiekvienas iš jų, įvertinus kiekvieno turtines galimybes ir sūnaus poreikius, užtikrina visišką sūnaus išlaikymą, per mėnesį skiriant sūnaus išlaikymui ne mažiau kaip po 200 Eur/ mėn. iki sūnaus pilnametystės; arba priteisti iš M. R. nepilnamečiui sūnui E. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

4.4. ieškovo M. R. ieškinį atmesti.

5. Priešieškinyje nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ji, savo, kaip motinos, valdžią sūnaus atžvilgiu įgyvendinčiau netinkamai, nėra kitų institucijų (policijos, prokuratūros) medžiagos apie jos atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus ar administracinę teiseną dėl netinkamo elgesio sūnaus atžvilgiu, jos atžvilgiu nėra priimta apkaltinamųjų nuosprendžių ar administracinių teisės nusižengimų nutarimų, byloje nėra pateikta duomenų dėl fizinio ar psichologinio smurto prieš sūnų naudojimo atvejų. Priešingai, prie ieškinio pateiktoje (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta informacija patvirtina, kad jos, gyvenamoji aplinka yra tinkama vaikui augti ir vystytis. Anketoje (4 psl., 13 p.) pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) lankantis kūdikio mamos namuose stebima pakankamai tvarkinga namų aplinka; kūdikis atrodė linksmas, švarus, sveikas; vaikas mamos namuose turi visus reikiamus daiktus, kūdikiui skirtas higienos, lavinimo priemones, dėl vaiko gyvenamosios aplinkos (4psl., 16 p.) nurodyta, kad namų aplinka tvarkinga, kambariuose šilta, švaru; tėvai savo gyvenamosiose vietose kūdikiui turi visus reikiamus daiktus. Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad atlikus situacijos vertinimą, priešingai nei teigiama ieškinyje, vaiko apsaugos poreikis nenustatytas (anketos 7 psl., 25 p.) ir vaiko laikinosios priežiūros priemonė netaikyta (anketos 7 psl., 26.2 p.). Tačiau nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (anketos 8 psl., 28 p.) dėl nustatyto rizikos veiksnio pagal Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 25.3.8 punktą Vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą, dėl to, kad vaiko tėvai (abu, o ne konkrečiai aš, atsakovė) nesutaria dėl vaiko priežiūros, auklėjimo, bendravimo su vaiku tvarkos. Įvertinus situaciją, nurodyta, kad reikalinga neatidėliotina pagalba vaiko atstovams pagal įstatymą – pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymas tėvams (vėlgi abiem, o ne kažkuriam vienam); motyvacinis interviu dėl tėvų tarpusavio nesutarimų prižiūrint vaiką (anketos 8 psl. 29.2 p.), taip pat nustatyti vaiko teisių pažeidimai – vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas; vaiko tėvai nesutaria dėl vaiko priežiūros, bendravimo su vaiku tvarkos (anketos 9 psl., 30 p.). Taigi, vadovaujantis ieškovo pateiktoje vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta informacija, negalima daryti išvados, kad ji būtų pažeidusi vaiko teises labiau nei ieškovas, nes vaiko teisių pažeidimas nustatytas dėl to, kad abu tėvai negeba rasti kompromiso dėl vaiko priežiūros ir bendravimo su vaiku. Nors remiantis ieškinyje nurodomomis aplinkybėmis dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo (1.2 p. “Dėl sūnaus priežiūros), darytina prielaida, kad ieškovo ir jos, atsakovės, sutarimu yra nusistovėjusi faktinė bendravimo su vaiku tvarka, kai vaiko tėvai sūnų prižiūri pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, kaip teigia pats ieškovas, “tarpusavio sutarimu prižiūrime sūnų E., vieną savaitę prižiūriu aš, kitą savaitę A. M.”. Tokia informacija užfiksuota ir Institucijos, teikiančios išvadą byloje, pateiktuose dokumentuose. Be to, nėra pagrindo įžvelgti jos, atsakovės, kaltės dėl vaiko sveikatos sutrikimų, taip pat, kad vaiko sveikatos sutrikimai atsirado dėl jos, atsakovės, vaiko nepriežiūros, dėl vaiko nevedimo pas gydytojus, kadangi tokių įrodymų byloje nėra, o buvę sveikatos sutrikimai, kaip, pvz., bakterinė žarnyno infekcija, kuria sirgo vaikas, ir kt. gali vaikui atsirasti ir dėl kitų priežasčių, nebūtinai dėl netinkamos vaiko priežiūros. Tai, kad ieškovas, su vaiku lankosi sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigose, nepatvirtina, kad aš, atsakovė, vaiku nesirūpinu, tiesiog aplinkybės susiklostė taip, kad vaikas tuo metu buvo pas tėvą, be to, kartu su manimi, atsakove, gyvena dvi nepilnametės dukros, kurių negaliu palikti be priežiūros, o ieškovas turėjo palankias galimybes slaugyti sūnų ligoninėje. Todėl prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, paliekant galioti dabar šalių sutarimu nustatytą bendravimo tvarką.

6. Ieškovas pateiktame atsiliepime į priešieškinį prašė pateikto priešieškinio netenkinti ir jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Teismo posėdžio metu ieškovas M. R. paaiškino, kad su vaiko motina A. M. negyveno, bendro ūkio nevedė, kartu gyveno tik tris mėnesius po vaiko gimimo. Padedant socialinėms darbuotojoms jie kartu su atsakove susitarė, kad vaiku rūpinsis kas savaitę, todėl vieną savaitę vaikas būdavo pas jį, o kitą savaitę pas atsakovę. Tačiau tarp jų nuolatos vyksta konfliktai, kadangi A. M. nesugeba tinkamai vaiku pasirūpinti. Pas atsakovę namuose auga dar dvi nepilnametės dukros, kurios pastoviai cypia, šaukia, namuose mėtosi žirklės, kiti daiktai, kurie gali būti pavojingi sūnui. Sūnų jis labai myli ir nori juo rūpintis, jam buityje padeda mama, jam priklauso nuosavas namas su uždaru kiemu, jis prekiauja žemės ūkio technika, jo mėnesio pajamos yra 1200 Eur, o atsakovė jokių pajamų negauna, be to, pas jį sūnui būtų ramybė, taip pat galimybė laikytis režimo, nes atsakovė nesilaiko dienos režimo, per vasarą vežė vaiką į įvairias šventes, nors vaikui kenkia tranki ir garsi muzika. Taip pat, atsakovė nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiko sveikata, nes vaikas pastoviai yra susargdinamas, jam vaikas perduodamas susirgęs, su temperatūra, jis su vaiku yra gulėjęs ligoninėje, pastoviai perka vaistus ir vaiką išgydo. Atsakovė verčiasi nelegalia veikla dėl kurios sūnus taip pat negali augti su ja, todėl jis prašo nustatyti bendravimo tvarką nepaliekant sūnaus su nakvyne pas mamą. Dėl jos nelegalios veiklos trečia atsakovės mergaitė gyvena su tėčiu kitame mieste ir jis tikrai nenori, kad sūnus būtų vežamas šimtus kilometrų.

8. Ieškovo M. R. atstovė advokatė Elena Gylienė nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad ieškovas turi visas sąlygas, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, jam priklauso gyvenamasis namas su nuosavu kiemu, jo mėnesio pajamas sudaro 1200 Eur, namų ruošoje jam padeda mama. Tuo tarpu atsakovė gyvena socialiniame būste, augina dar dvi mergaites, dar vienos mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, atsakovė turi teikti jai išlaikymą, tačiau yra susidaręs įsiskolinimas. Atsakovė pajamų vaikui išlaikyti neturi. Atsakovė užsiima nelegalia veikla, taip pat, tinkamai negali pasirūpinti vaiku, vaikas pastoviai serga, namuose yra triukšmas ir chaosas, o vaikui riekia režimo. Ieškovas sūnų pilnai išlaiko, perka jam maistą, žaislus, teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos patvirtino, kad ieškovo atžvilgiu jokių nusiskundimų nėra, tėvas yra rūpestingas, tvarkingas ir gali rūpintis vaiku. Vaiko tėtis gyvena ten pat kur ir dirba, todėl turi visas galimybes būti šalia vaiko.

9. Atsakovė A. M. nurodė, kad su ieškovu gyveno apie tris metus, vedė bendrą ūkį. Po išsiskyrimo ieškovas pradėjo konfliktuoti dėl sūnaus, ją skundė vaikų teisėms, įsikišo socialiniai darbuotojai ir buvo sutarta, kad vaiku jie rūpinsis kas savaitę. Specialiai ji vaiko nesargdino, dažnai su ieškovu jie bendrai sutardavo, kad sergantis vaikas pabus pas jį, nes ji augina dar dvi mergaites, nenorėdavo, kad jos arba sūnus apsikrėstų, taip pat, jie abu susitarė, kad M. guls su vaiku į ligoninę, nes jai reikėjo pasirūpinti mergaitėmis ir M. neprieštaraudavo. Sūnus yra labai artimas su sesėmis, o ieškovas nori uždrausti sūnui bendrauti su sesėmis, be to, sūnumi rūpinasi ne pats M., o jo mama, nes M. ištisai dirba, jis remontuoja traktorius, juos pardavinėja ir kiekvieną savaitgalį būna turguose, todėl ji geranoriškai sūnų pasiima iš ieškovo, kai jam reikia važiuoti į turgų. Šiuo metu ji gyvena socialiniame būste, t. y. dviejų kambarių bute, yra vaiko priežiūros atostogose, prieš tai dirbo ir į darbą išeis pasibaigus vaiko auginimo atostogoms, planuoja vaiką vesti į darželį, nors M. tam prieštarauja. Jai su maistu padeda tėvai, nieko pirkti nereikia, šiuo metu jos mėnesio pajamas sudaro išmokos vaikams. Teigia, kad vaiko imunitetas susilpnėjo, nes M. neveda vaiko į lauką, vaikas lauke nebuvo buvęs 3 - 5 mėnesius, jai M. nedavė vežimėlio, kad ji galėtų išeiti į lauką. Prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja ir palikti bendravimo tvarką, kai vieną savaitę sūnus yra pas ją, o kitą pas tėtį.

10. Atsakovės A. M. atstovė advokatė Virginija Pargaliauskienė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo tenkinti pateiktą priešieškinį. Papildomai paaiškino, kad jokių duomenų dėl netinkamo atsakovės elgesio su vaiku byloje nėra, priešingai, atsakovė turi socialinį būstą, jame yra visos sąlygos vaiko auginimui, be to, berniukas yra labai artimas su sesėmis, o ieškovas labai nori uždrausti sūnui bendrauti su sesėmis. Byloje nėra duomenų, kad būtent atsakovė vaiką susargdina, vaikas serga ir pas ieškovą, vaikų teisių specialistai nustatė, kad sąlygos pas atsakovę augti sūnui yra tinkamos. Ieškovas pats vaiku nesirūpina, nes visą laiką dirba, savaitgaliais vyksta į turgų, sūnumi rūpinasi močiutė pratiškai visą laiką. Šiuo metu bendravimo tvarka 50/50 yra taikoma beveik metus laiko, ji yra tinkama, nes vaikas po lygiai laiko praleidžia su kiekvienu iš tėvų. Ieškovas yra valdingas, susikūręs daug taisyklių, kaip turi būti auklėjimas vaikas ir į jokius kompromisius nesileidžia, pastoviai atsakovę kontroliuoja, rašo skundus vaikų teisėms, atsakovė niekur negali išvykti.

11. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad teismui buvo pateikta išvada, kurioje buvo išdėstytos žinios apie šeimą. Papildomai nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad A. M. negali rūpintis nepilnamečiu sūnumi. Atsakovė nori tartis su ieškovu, yra linkusi į kompromisus, lanksčiai žiūri, tuo tarpu ieškovas M. R. yra nelinkęs bendradarbiauti, jaučiamas ieškovo neigiamas nusiteikimas kitų atsakovės vaikų atžvilgiu, nori ieškovas riboti sūnaus bendravimą su seserimis. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė gali pasirūpinti vaiku, ji turi socialinį būstą, nors jos pajamos mažos, bet dėl turtinės padėties mamos diskriminuoti negalima. Būnant vaikui pas ieškovą, bylos duomenys rodo, kad vaiku rūpinasi močiutė, ji vaiką prižiūri, gamina valgyti, skalbia rūbus. Skyrius neturi duomenų, kad su administraciniu nusižengimu susijusi atsakovės veikla būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Skyrius palaiko šalių susitarto bendravimo tvarkos modelį kai vieną savaitę vaikas būna pas ieškovą, kitą pas atsakovę, tačiau mano, kad teismas turėtų nustatyti tikslias valandas kada ir kur vaikas gali būti perduodamas, kad tarp šalių kiltų kuo mažiau konfliktų.

Motyvuojamoji dalis

k o nstatuoja:

Ieškinys atmetamas, priešieškinys tenkinamas iš dalies.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas M. R. ir atsakovė A. M. yra nepilnamečio sūnaus E. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos nebuvo sudarę, bendro ūkio neveda ir kartu negyvena, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį, ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais.

14. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

15. Šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad sūnumi E. šiuo metu rūpinasi abu tėvai, kadangi metus laiko tėvai yra sutarę dėl „50:50 procentų laiko“ modelio ir jo praktiškai laikosi. Taigi iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad abu tėvai rūpinasi savo sūnumi E., siekia užtikrinti jo teises ir interesus. Taip pat, byloje nustatyta, kad nors šalys bendru sutarimu buvo susitarę dėl tokios bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau šalims iškilo konfliktinių situacijų dėl vaiko priežiūros, vaiko perdavimo, todėl vaiko perdavimo metu tarpininkauja socialiniai darbuotojai ar individualios priežiūros darbuotojas.

16. Kaip vieną iš argumentų, kodėl nuolatinė nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu M. R., ieškovas nurodė tai, kad atsakovė netinkamai rūpinasi sūnaus sveikata, teigė, kad pas atsakovę vaikas pastoviai serga, jam perduoda sergantį vaiką, nenupirko sūnui vaistų, o tai padarė tik po raginimų. Ieškovas į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) ligoninės stacionaro epikrizę iš kurios matyti, kad nepilnametis E. R. buvo atvežtas į ligoninę (duomenys neskelbtini), diagnozė – (duomenys neskelbtini). Iš sveikatos įrašo dėl vaiko apžiūros 9 mėnesių amžiaus matyti, kad vaiko būklė patenkinama, diagnozė – gerybiniai ir nepatologiniai širdies ūžesiai, specifinis judesių raidos sutrikimas, gydymas – mankšta, masažas. Iš (duomenys neskelbtini) gydytojo įrašo matyti, kad vaikas viduriuoja, nekarščiuoja, pilvas papūstas, neskausmingas, prižiūri tėtis, jam išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas nuo (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) centro ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad (duomenys neskelbtini) E. R. buvo konsultuotas vaikų neurologo; (duomenys neskelbtini) jam nustatytas ūminis bronchitas; (duomenys neskelbtini) – ūminis bronchitas; (duomenys neskelbtini) – profilaktinis patikrinimas, (duomenys neskelbtini) – ūminis bronchitas. Iš (duomenys neskelbtini) centro ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad (duomenys neskelbtini) skundėsi, kad kosti, (duomenys neskelbtini) skundėsi, kad vaikas pradėjo sloguoti (močiutės žodžiais, mama pastebėta su vaiku bažnyčioje). Teismo vertinimo, ankščiau minėti susirgimai, nesudaro pagrindo teigti, kad būtent atsakovės elgesys blogina vaiko sveikatą, sukelia ligų paūmėjimą ar jos gyvenimo būdas lemtų, kad ji negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovo skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymėjo, kad tokio amžiaus vaiko imuninė sistema yra besiformuojanti, todėl natūralu, kad vaikas serga dažniau ir ligos priežastis nebūtinai yra netinkama vaiko priežiūra. Skyriaus išvadoje nurodyta, kad vaikas nebuvo perduotas su temperatūra, nebent kai dygo dantys. Duomenų, kad vaiko teisių apsaugos institucijos, kurios ne vieną kartą nuo to laiko, kai atsakovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena skyrium nuo ieškovo, vertino šeimos gyvenimo sąlygas ir galimas grėsmes vaikui, nei vienoje išvadoje, informacijoje apie gautą pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, vaiko situacijos vertinimo anketoje ar kitame dokumente, nėra pažymėję, kad atsakovė nesirūpina vaiko sveikata ar higiena, kad yra grėsmė šalių nepilnamečio sūnaus sveikatai. Šiuo atveju įvertinus byloje esančius duomenis apie šalių nepilnamečio sūnaus sveikatą ir jos sutrikimus, lankymąsi pas specialistus, negalima daryti išvados, kad atsakovė nesirūpina vaiko sveikata ar higiena, neužtikrina sveikų gyvenimo sąlygų ir dėl to kyla grėsmė nepilnamečio šalių sūnaus sveikatai. Vien tik subjektyvi ieškovo nuomonė ir tai, kad nepilnametis sūnus sirgo bei lankėsi pas gydytojus (ir net nesvarbu kurio tėvo iniciatyva, nes abu tėvai privalo rūpintis vaiko sveikata), nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė aplinkybes, susijusias su vaiko sveikata, vertina netinkamai ir nesiima pakankamai priemonių sūnaus sveikatai užtikrinti.

17. Taip pat, ieškovas nurodė, kad atsakovė netinkamai prižiūri sūnų, yra palikusi jį vieną be priežiūros, t. y. su savo vyresnėmis dukromis, namuose yra nuolatinis triukšmas, chaosas, motina nesilaiko dienos režimo, namuose mėtosi žirklės, atsakovės nepilnametės dukros vedasi į namus draugus ir juose triukšmauja. Liudytoja B. R. posėdžio metu teigė, kad kaimynai skundėsi dėl keliamo triukšmo, ji pati lankėsi pas atsakovę ir mano, kad anūkui ten yra nesaugu.

18. Šiuo atveju nėra ginčo, kad pas atsakovę auga dar dvi nepilnametės dukros M. ir M. Iš Skyriaus pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) gyvena savivaldybės nuomojamame būste. Bute yra du kambariai, holas, virtuvės kambarys, tualetas, vonios kambarys, sandėliukas. Buto bendras plotas 46,84 kv. m. Butas apšildomas kietuoju kuru, krosnis yra virtuvėje. Įvestas miesto vandentiekis, nuotekos. Patalpos, tvarkingos švarios, šviesios ir šiltos. Saugiai laikomi vaistai. Pasirūpinta higienos priemonėmis. M. M. ir M. skirtas bendras kambarys. Namuose yra visi reikalingi daiktai ir prietaisai. Šeimoje sukurtos tinkamos sąlygos vaikams augti, lavintis, ilsėtis. Teismas sutinka su Skyriaus atstovės teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, kad yra jaučiamas ieškovo priešiškas nusiteikimas atsakovės nepilnamečių mergaičių M. ir M. atžvilgiu, toks nusiteikimas buvo juntamas ir iš ieškovo motinos liudytojos B. R. Skyrius savo išvadoje taip pat nurodė, kad tarp vaikų neabejotinai natūraliai yra susiklostęs ryšys, o ieškovas siekia apriboti brolio bendravimą su seserimis. Tai, kad pas atsakovę auga dar dvi nepilnametės dukros, tik papildo nepilnamečio sūnaus E. emocinę būklę, nes vaiko socializacija pirmiausia prasideda šeimoje, bendraujant ne tik su tėvais, bet ir su broliais bei seserimis. Taip jie įgyja patirties bendrauti, mokosi būti empatiški, suvokia, kaip reikia nusileisti, susitarti, ginti savo interesus ir pan. Be to, Skyriaus išvadoje nurodyta, kad Skyriuje nėra fiksuota, kad tėvai netinkamai vykdytų savo pareigas, kad vaikui pas mamą ar tėtį būtų nesaugu, jam kiltų pavojus, kad nebūtų vaikui užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, vaiku būtų nesirūpinama. Taigi teismas ieškovo ir liudytojos B. R. paaiškinimus dėl triukšmo, dienos režimo nesilaikymo, nesaugumo vaikui pas atsakovę, vertina kaip deklaratyvius, neparemtus objektyviais įrodymais.

19. Iš teismui pateiktų ieškovo Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Skyriaus pateiktoje medžiagoje nurodyta, kad ieškovas su savo motina B. R. gyvena nuosavybės teise priklausančiame name, namas dviejų aukštų, name yra vonios ir tualeto kambarys. Patalpos tvarkingos, švarios, šiltos. Namuose yra visi reikalingi daiktai ir prietaisai. Šeimoje sukurtos tinkamos sąlygos vaikui augti, lavintis, ilsėtis.

20. Pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad abiejų tėvų gyvenimo sąlygos yra tinkamos ir užtikrina saugią vaikui augti aplinką. Šiuo atveju išklausyti vaiko nuomonės nėra galimybės dėl mažo vaiko amžiaus (E. R. gimė (duomenys neskelbtini)). Taigi institucija, teikianti išvadą byloje, įvertino ir teismui pateikė išvadą, kad šiuo metu tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenimo ir buities sąlygos vaikui augti yra geros. Teismas neturi pagrindo abejoti institucijos pateikta išvada dėl vaiko tėvų gyvenimo sąlygų. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos S. G. K. K., A. M., kurios tiesiogiai dirba tiek su ieškovu, tiek atsakove, lankosi jų šeimose, nurodė, kad šalių santykiai yra labai konfliktiški, o tai daro neigiamą įtaką sūnui, liudytojos K. K., A. M. teigė, kad buitinės sąlygos abiejų šalių vienodos, atsakovės sąlygos pagerėjo gavus socialinį būstą ir abu tėvai vaiku rūpinasi ir turi tam galimybes. Pažymėtina, kad Skyriaus atstovė, teikdama teismui galutinę išvadą nurodė, kad nagrinėjamu atveju mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatytas su atsakove, t. y. vaiko mama, geriau atitiks vaiko interesus, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, kad A. M. negali rūpintis nepilnamečiu sūnumi, be to, atsakovė nori tartis su ieškovu, yra linkusi į kompromisus, lanksčiai žiūri, tuo tarpu ieškovas M. R. yra nelinkęs bendradarbiauti, jaučiamas ieškovo neigiamas nusiteikimas kitų atsakovės vaikų atžvilgiu, ir nors ieškovo materialinė padėtis yra geresnė, tačiau dėl to atsakovė negali būti diskriminuojama. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja ieškovo mama B. R. neneigė, kad sūnui buityje padeda labai daug, su anūku ji leidžia daug laiko, nors teigė, kad M. R. dirba toje pačioje vietoje, kur gyvena ir turi galimybes visada prieiti prie sūnaus.

21. Taip pat, ieškovas, prašydamas nustatyti su juo vaiko gyvenamąją vietą, nurodė, kad atsakovė užsiima nelegalia veikla. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas (duomenys neskelbtini) priėmė išteisinamąjį nuosprendį atsakovės atžvilgiu. Iš (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad A. M. nubausta 90 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad (duomenys neskelbtini) teikė seksualines paslaugas už atlygį, t. y., vertėsi prostitucija. Pažymėtina, kad nei viename Skyriaus pateiktame dokumente nėra nurodyta, kad vaiko interesai būtų pažeidžiami ar nustatyti kiti vaiko rizikos apsaugos poreikiai nei tėvų tarpusavio konfliktai. Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad su nutarime nurodyta veikla būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad nutarimo priėmimas savaime nepatvirtina, jog šalių sūnui E. jo motinos atsakovės A. M. gyvenamoji aplinka yra nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi.

22. Pagal byloje esamą informaciją, nepilnamečio E. ryšys su abiem tėvais yra geras ir stiprus, abu tėvai turi galimybes rūpintis sūnumi, tačiau ištyrus visumą įrodymų, įvertinus visas aplinkybes, įvertinus Skyriaus pateiktą galutinę išvadą, teismas, spręsdamas bylą vaiko interesais, mano, jog nepilnamečio E. R. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su mama (CK 3.169 str. 2 d.; CPK 385 str. 1 d.). Kaip minėta aukščiau nors ieškovo materialinė padėtis yra geresnė, jis turi nuosavą būstą, gauna stabilias mėnesio pajamas, tačiau faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad sūnumi daugiausia rūpinasi vaiko močiutė, o ne pats vaiko tėtis, taip pat, ieškovas nėra linkęs bendradarbiauti su vaiko mama, visi pranešimai Skyriaus atstovams, socialiniams darbuotojams yra teikti paties ieškovo, pažymėtina ir tai, (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad socialinė darbuotoja pasakoja, kad tarp vaiko tėvų pasitaiko konfliktų dėl vaiko priežiūros. Vaikas vieną savaitę būna pas tėtį, kitą pas mamą. Nustatyti rizikos veiksniai, kad vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyrium metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia, vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, nes vaiko tėvai nesutaria dėl jo priežiūros. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) atsakydamas į M. R. raštą nurodė, kad šalių tarpusavio nesutarimai ir ginčai neabejotinai turi žalingą poveikį sūnaus raidai bei vystymuisi, todėl visu su vaiku susijusius klausimus turi spręsti geranoriškai, pirmiausia, atsižvelgdami į vaiko interesus bei poreikius, siekdami jo gerovės, o asmeninių ambicijų tenkinimo. Vėlesniuose Skyriaus pateiktuose dokumentuose taip pat akcentuojamas šalių konfliktas ir jo neigiama įtaka vaiko raidai ir jo tinkamam ugdymui, pažymėtina, kad tik dėl šalių konfliktiškų santykių ir buvo nustatyti šeimai rizikos veiksniai ir tik dėl tėvų nesutarimų tėvams teikiama kompleksinė pagalba. Taigi, vertinant šiuos duomenis galima daryti išvadą, kad šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau negalima teigti, kad atsakovės gyvenimo būdas ar sąlygos vaikui įprastoje gyvenamojoje vietoje neatitinka vaiko interesų ar neužtikrina jo poreikių patenkinimo. Ieškovo atstovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė turi įsiskolinimą už dukros išlaikymą antstolių kontoroje, gali būti reikšminga aplinkybė vertinant tėvų turtą ir pajamas nustatant išlaikymo dydį, tačiau ne lemianti aplinkybė išvadai, kad mama netinkamai rūpinasi sūnumi ir jam neužtikrina tinkamų gyvenimų sąlygų.

23. Visuma šių aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad sūnaus interesai bus geriau užtikrinti gyvenamąją vietą nustačius su mama, t. y. su atsakove A. M. (CK 3.174 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pasikeitus šalių gyvenimo aplinkybėms ar šalims susitarus, vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

24. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

25. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

26. Nagrinėjamu atveju šalys bendru sutarimu jau metus laiko su nepilnamečiu sūnumi bendrauja 50:50 procentų principu, t. y. sūnus vieną savaitę praleidžia su mama, kitą savaitę – su tėčiu. Atsakovė priešieškiniu prašė palikti galioti šiuo metu šalių sutartą bendravimo tvarką, ieškovas prašė iki sūnui sukaks penkeri metai nepalikti sūnaus nakvynei su mama.

27. Remiantis kasacinio praktikoje pateikiamais išaiškinimais, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. Kasacinis teismas konstatavo, kad tokia tvarka suderinama su Lietuvos teise ir gali būti nustatyta konstatavus, jog ji atitinka geriausius vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis 3K-3-279-969/2019).

28. Nagrinėjamu atveju Skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ieškovo prašoma nustatyti atsakovės ir vaiko bendravimo tvarka yra minimali ir nepagrįstai eliminuojanti atsakovę iš vaiko gyvenimo, dalyvavimo ugdant bei auklėjant. Teismas pritaria šiems Skyriaus nurodytiems argumentams, kadangi byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė tinkamai rūpinasi savo vaiku E., pas ją yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, tobulėti ir vystytis, byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios liudytų, kad atsakovės bendravimas su vaiku turėtų būti apribotas iki minimumo kaip siūlo ieškovas. Skyriaus turimais duomenimis, šiai dienai nėra pagrindų teigti, kad vaikas negalėtų būti mamos gyvenamojoje vietoje su nakvyne, kad mama negalėtų vaiku pasirūpinti ilgesnį laiką. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė augina dar dvi dukras ir tarp vaikų neabejotinai natūraliai yra susiklostęs ryšys, todėl ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka pažeistų vaikų interesus. Teigdamas galutinę išvadą, Skyriaus atstovė nurodė, kad atsakovės prašoma nustatyti tvarka neprieštarauja vaiko interesams ir Skyrius palaiko 50:50 procentų bendravimo modelį. Nurodė, kad šiuo atveju tėvo bendravimo tvarka su vaiku turėtų būti maksimali.

29. Šiuo atveju nustatyta, kad nepilnametis vaikas su abiem tėvais jaučiasi gerai, yra saugus ir laimingas. Posėdžio metu abi šalys patvirtino, kad vaikas noriai eina tiek pas tėtį, tiek pas mamą, tą posėdžio metu patvirtino liudytojos K. K. ir A. M., kurios nurodė, kad vaiko perdavimo metu vaikas jaučiasi gerai, šypsosi, noriai eina tiek pas tėtį, tiek pas mamą. Pažymėtina ir tai, kad abiejų tėvų gyvenamosios vietos pritaikytos vaikui augti, pas abu tėvus jam yra pastatyta atskira lovytė, turi savo vietą rūbams susidėti, turi žaislų, lavinimo priemonių, sauskelnių. Taip pat, byloje nenustatytos aplinkybės dėl kurių tiek mamos, tiek tėvo bendravimas su vaiku turėtų būti ribojamas, todėl atsižvelgiant į Skyriaus išvadą, į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka taikant 50:50 procentų modelį, geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

30. Bylos medžiaga taip pat patvirtina ir tai, kad abi šalys patenkina ne tik būtinuosius, tačiau ir kitus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinė padėtis yra pakankama vaiką materialiai išlaikyti ir viskuo aprūpinti tais laikotarpiais, kuriuos jis leidžia individuliai pas kiekvieną iš tėvų. Vaikui abiejų šalių gyvenamosiose vietose aplinka yra pažįstama, nes jau metus laiko vaikas po savaitė laiko praleidžia pas abu iš tėvų. Tėvų gyvenamieji plotai nors iš esmės skiriasi, nes tėtis gyvena nuosavame name, tačiau abiejų tėvų patalpose yra visi patogumai, namuose švaru ir tvarkinga, vaikui skirta atskira lova, užtikrintos visos būtinos ir reikalingos gyvenimo sąlygos. Pažymėtina ir tai, kad abiejų ginčo šalių gyvenamosios vietos yra netoli viena nuo kitos, tėvai gyvename tame pačiame mieste. Šiuo atveju maksimalus bendravimas idealiąja sąvokos prasme – vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, t. y. šalių vaiko gyvenimas po savaitę su kiekvienu tėvu, jam yra stabilumo garantas – jausti kiekvieno tėvo meilę bei dėmesį bei rūpestį, nes abu tėvai yra rūpestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, kad abu tėvai yra išskirtinės asmenybės, turinčios skirtingą pasaulėžiūrą bei savitą požiūrį į daugelį dalykų ir tai jokiu būdu nereiškia neigiamo poveikio vaikui, o priešingai – papildo vaiko kaip asmenybės formavimąsi, daro jį įvairiapusiškesnį; sudarius galimybę vaikui, kiek įmanoma, maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, ir tai žymiai pagerins jo emocinę sveikatą. Be to, tokiu principu šalys su vaiku bendrauja jau metus laiko ir tokia bendravimo tvarka visiškai atitinka vaiko interesus ir poreikius, o duomenų, kad nusistovėjusi tvarka neatitiktų vaiko interesų, byloje nėra.

31. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo teiginiai, kad atsakovės prašoma nustatyta bendravimo su vaiku tvarka pagal modelį „50:50 procentų laiko“ yra neracionali, neužtikrina stabilios ir saugios vaiko aplinkos bei prieštarauja paties vaiko interesams, nes mama nesugeba pasirūpinti vaiko gydymu, jo dienos režimu, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra tokius ieškovo teiginius pagrindžiančių duomenų, kaip ir duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad motinos prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka pagal modelį „50:50 procentų laiko“ realiai būtų žalinga nepilnamečio E. sveikatai ir jo emocinei būklei. Šiuo atveju ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepagrįstai apribotų motinos dalyvavimą vaiko gyvenime, nors šiuo metu šalių sutarta bendravimo tvarka leidžia atsakovei maksimaliai dalyvauti vaiko gyvenime. Be to, ieškovo siūloma atsakovės bendravimo su vaiku tvarka, atsakovei turint realią galimybę pakankamai daug laiko leisti su sūnumi (atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose), pažeistų ir tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis).

32. Apibendrindamas aukščiau nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju šalių sūnaus E. R. interesus geriausiai atitiks bendravimo su tėvu M. R. tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ modelį bendraujant po savaitę laiko kas antrą savaitę. Atsakovė prašė nustatyti, kad vaikas bendrauja su vienu iš tėvų nuo penktadienio 10 val. iki penktadienio 10 val., tačiau teismas sprendžia, kad bendravimo tvarka turi būti nukreipta į ateitį, todėl vaikui augant, pradėjus lankyti ugdymo įstaigas, vaikas ryte, t. y. 10 val. negalės būti perduodamas, todėl teismas nustato, kad vaiko perdavimas vyksta po ugdymo įstaigų lankymo, t. y. 17 val. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos tenkinamas, nustatant, kad tėvas bendrauja M. R. su sūnumi E. bendrauja kiekvieną mėnesį kas antrą savaitę nepertraukiamai 7 dienas, t. y. nelyginėmis metų savaitėmis, nuo penktadienio 17 val. iki penktadienio 17 val., sūnui laikinai apsigyvenant tėvo M. R. faktinėje gyvenamojoje vietoje, šiuo laikotarpiu išsaugant ir užtikrinant visas įstatymuose numatytas ir bendrąsias dukros pareigas ir teises (gyvenamojo būsto, mokslo, sveikatos, laisvalaikio, socialinių ryšių stabilumo, bendravimo su tėvu, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ir kt.), pasibaigus nustatytam bendravimo laikui, sūnų grįžtant į nuolatinę gyvenamąją vietą mamai A. M.

33. Atsakovė priešieškinio 2.4. punktu taip pat prašė nustatyti, kad vykdant nustatytas bendravimo su vaiku sąlygas, išimtinai turi būti atsižvelgiama į vaiko sveikatos būklę ir jo norą/nenorą bendrauti su skyrium gyvenančia tėvu ir išvykti iš jo faktinės nuolatinės gyvenamosios vietos.

34. Teismas pažymi, kad ši atsakovės prašoma nustatyti sąlyga pažeidžia vieno iš tėvų teises pagal kurias tėvas ir motina turi lygias teises bendrauti su vaiku, todėl vaikui būnant tiek pas mamą, tiek pas tėtį, atitinkamai tas tėvas turi pareigą pasirūpinti vaiko sveikata. Be to, sprendimus, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu vaikui iki šešiolikos metų, gali priimti bet kuris iš tėvų, kaip vaiko atstovas pagal įstatymą, o ne tik tas tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, todėl ieškovas, būdamas taip pat atsakingas už vaiko tinkamą priežiūrą kaip ir mama, gali pasirūpinti sergančiu vaiku tuo laikotarpiu, kuris yra numatytas bendravimo tvarkoje.

35. Pažymėtina ir tai, kad vaiko noras bendrauti/nebendrauti su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. Tarptautinėje ir Lietuvos nacionalinėje teisėje yra aiškiai įvardinta vaiko teisė bendrauti su abiem savo tėvais. Būtent tėvams, o ne vaikams tenka atsakomybė už būtinų sąlygų bendravimui su vaiku sudarymą. Taigi tėvai turi dėti maksimalias pastangas įgyvendinant sprendime nustatytą bendravimo tvarką, o vaiko noras/nenoras bendrauti negali būti kliūtis vienam iš tėvų su vaiku riboti jo bendravimą. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, todėl atsakovės priešieškinio 2.4. punkte esantis reikalavimas nenustatomas. Teismas sprendžia, kad kiti priešieškinio punktai, susiję su bendravimo tvarkos įgyvendinimu, nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, šie punktai tik detaliau nustato bendros bendravimo tvarkos įgyvendinimą, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako ir jos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstomos tokios kaip prašė atsakovė priešieškiniu.

Dėl išlaikymo priteisimo

36. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

37. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

38. Kasacinis teismas, yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje e3K-3-279-969/2019).

39. Vadinasi, tais atvejais, kai tėvai susitaria dėl vaiko poreikių tenkinimo ir bendrauja su vaiku lygiomis dalimis, išlaikymas vaikui gali būti nepriteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), tačiau tais atvejais, kai tėvai bendraudami su vaiku pagal modelį „50:50 procentų laiko“ tenkina tik kasdieninius vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikatos priežiūra ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti gali būti priteisiamas išlaikymas iš to tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1).

40. Nagrinėjamu atveju nustačius ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, ginčo šalių sūnus E. R. vienodai laiko praleis tiek su tėvu (ieškovu M. R.), tiek su motina (atsakove A. M.), todėl abi ginčo šalys patirs iš esmės panašaus dydžio išlaidas vaiko būtinųjų (kasdieninių) poreikių užtikrinimui – maitinimui, drabužiams/avalynei, higienos priemonėms, laisvalaikiui, šventėms, pramogoms ir pan. Į šią faktinę aplinkybę būtina atsižvelgti nustatant ieškovo vaikui teikiamo išlaikymo dydį. Kadangi vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, tėvų pareiga išlaikyti vaiką taip pat lygi, tai reiškia, kad išlaidos turi tekti ir motinai. Šiame kontekste kasacinis teismas pažymėjo, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas, kt.). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

41. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys nėra sutarusios dėl kitų vaikui svarbių (ne kasdienių) poreikių tenkinimo, todėl atsižvelgus į nustatytą bendravimo tvarką pagal modelį „50:50 procentų laiko“, iš atsakovo turi būti priteista pakankama suma, skirta iš dalies kompensuoti atsakovei neabejotinai kilsiančias išlaidas tokių esminių (ne kasdienių) vaiko poreikių užtikrinimui.

42. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad vaiko tėvai nereikalauja vienas iš kito išlaikymo sūnui, atsižvelgiant į tai, kad vaikas vienodai praleidžia laiko su kiekvienu iš tėvų arba prašo priteisti iš atsakovo kas mėnesį po 200 Eur iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

43. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

44. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalių sūnui šiuo metu yra pusantrų metų. Atsakovė A. M. priešieškinyje nurodė, kad jos ir ieškovo materialinė padėtis yra iš esmės skirtinga — ieškovo daug geresnė, nes jis turi galimybę dirbti, palikdamas vaiką prižiūrėti savo mamai ir gauti pajamas, tuo tarpu jos galimybės dirbti yra ribotos, nes ji atlikti motiniškas pareigas sūnui. Mano, kad ieškovas turėtų prie vaiko išlaikymo prisidėti žymiai didesne dalimi.

45. Pažymėtina, kad šiuo atveju nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės higienai, ugdymui ir pan. Teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta suma vaiko poreikiams kas mėnesį, t. y. 400 Eur, yra pagrįsta ir gali užtikrinti nepilnamečio E. poreikius.

46. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes.

47. Remiantis ieškovo M. R. į bylą pateiktais dokumentais bei posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), jo mėnesio pajamas sudaro 1000 Eur, t. y. 350 Eur neteko darbingumo pensija, 600 Eur darbo užmokestis. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini).

48. Iš atsakovės teismui pateiktų pažymų matyti, kad atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose, ji gauna apie 368,48 Eur vaiko priežiūros išmoką, 458,70 Eur išmoką vaikui. Atsakovė nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruota viena transporto priemonė. Iš teismui pateiktos antstolio S. D. pažymos matyti, kad A. M. turi 4479 Eur skolą T. J. dėl išlaikymo įsiskolinimo.

49. Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, ieškovas kitų išlaikytinių neturi, jo pajamos yra stabilios, turi nekilnojamojo turto, tačiau teismas, atsižvelgiant į tai, kad tėvo bendravimo tvarka su sūnumi nustatyta kas antrą savaitę ir sūnus tą savaitę yra pilnai tėvo išlaikomas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš ieškovo priteisti didesnę sumą vaiko išlaikymui.

50. Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Šiuo atveju nustačius, kad sūnaus poreikius užtikrina 400 Eur suma, o ieškovui tenkanti išlaikymo suma yra 200 Eur, vaikui reikalingo išlaikymo dydis, mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, kurio dydis šiuo metu yra 96,25 Eur, ir yra 103,75 Eur, sumą apvalinant iki 104 Eur.

51. Taigi, atsižvelgiant į teismo šioje byloje nustatytas aplinkybes, šalių, jų atstovų, Skyriaus atstovės paaiškinimus posėdžio metu, byloje esančius įrodymus, įvertinus vaiko amžių, ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, taip pat nagrinėjamoje byloje nustačius tokią tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų iš esmės yra lygus, yra pagrindas priteisti iš atsakovo M. R. po 104 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio sūnaus E. R. išlaikymui nuo sprendimo įsitesėjimo dienos, atsižvelgiant į tai, kad šalys buvo susitariusios vaiką išlaikyti pačios geranoriškai, bendru sutarimu nustačius vaiko bendravimo pagal „50:50 procentų laiko“ modelį (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnio 1, 2 dalis, 3.201 straipsnis). Periodinės išmokos indeksuotinos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

52. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovo ieškinys atmestas, todėl jo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o iš ieškovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei.

54. Atsakovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių atsakovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodiniais mokėjimais sudaro 28 Eur (104 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc. (byla pateikta elektronine forma)), kuris priteisiamas iš ieškovo.

55. Atsakovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 procentų). Advokato užmokestis šioje byloje yra 887,50 Eur. Patenkinus priešieškinį, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio E. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio E. R., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 104 Eur (vieną šimtą keturis eurus) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki E. R. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio E. R., gimusio (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti atsakovę A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti ieškovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi E. R., gimusio (duomenys neskelbtini):

1.1. M. R. su sūnumi E. bendrauja kiekvieną mėnesį kas antrą savaitę nepertraukiamai 7 dienas, t. y. nelyginėmis metų savaitėmis, nuo penktadienio 17 val. iki penktadienio 17 val., sūnui laikinai apsigyvenant tėvo M. R. faktinėje gyvenamojoje vietoje, šiuo laikotarpiu išsaugant ir užtikrinant visas įstatymuose numatytas ir bendrąsias dukros pareigas ir teises (gyvenamojo būsto, mokslo, sveikatos, laisvalaikio, socialinių ryšių stabilumo, bendravimo su tėvu, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ir kt.), pasibaigus nustatytam bendravimo laikui, sūnų grįžtant į nuolatinę gyvenamąją vietą mamai A. M.;

1.2. dėl kito, nei nurodytas 1.1 papunktyje, bendravimo su vaiku laiko, arba, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, vaiko tėvai įsipareigoja susitarti tarpusavyje, suinteresuotam tėvui ar motinai per protingą laiką, tačiau ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas, pranešant kitam iš tėvų žodžiu arba raštu (SMS žinute, elektroniniu paštu ar kt.) ir tokiu būdu suderinant papildomo bendravimo su vaiku sąlygas arba nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos laikinus pakeitimus;

1.3. kitu, nei nurodyta 1.1 punkte, laiku M. R. gali bendrauti su sūnumi E. neribotai nuotoliniu būdu telefono ir/ar interneto ryšiu (telefono skambučiais, SMS/MMS žinutėmis, taip pat naudojant „Viber“, „Skype“, „Facebook“, „Messenger“ arba kitas programėles, priimtinas pagal tėvų susitarimą) be apribojimų bet kuriuo laiku, kai tai netrukdo sūnaus dienos režimui, ugdymo įstaigos, papildomų užsiėmimų lankymo laikui ir sąlygoms, namų darbų atlikimui ar kitoms reikšmingoms (išimtinėms) aplinkybėms, ir motina A. M. privalo užtikrinti šiame punkte nustatytą sūnaus ir tėvo betarpišką bendravimą;

1.4. jeigu šalys, vaiko tėvai, aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali atvežti/ pasiimti ir/ ar grąžinti sūnaus E., jie turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti (telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu) kitą iš tėvų;

1.5. vaiko tėvai įsipareigoja vienas kito atžvilgiu bendradarbiauti ir informuoti iš anksto (SMS žinute, telefono skambučiu ar elektroniniu laišku) vienas kitą klausimais, kurie yra susiję su sūnumi E. ir nustatytos bendravimo su juo tvarkos vykdymu (vaiko liga, neatvykimas pas vaiką ir kt. reikšmingos (ypatingos, išimtinės) aplinkybės), taip pat ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną pranešti apie kontaktinių duomenų (elektroninio pašto, telefono ar kt. priemonių), kurie yra naudojami palaikyti ryšį dėl klausimų, susijusių su vaiku, pasikeitimą ir nurodyti naujus duomenis.

Priteisti iš ieškovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 887,50 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.