Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-11 · Civilinė byla Nr. e2S-512-779/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-11
Bylos Nr.
e2S-512-779/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33133-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Ieškovas
UAB „Veikmės statyba“
Atsakovas
UAB „Saulės sonata“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-512-779/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33133-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Veikmės statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Veikmės statyba“ ieškinį atsakovui UAB „Saulės sonata“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Veikmės statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Saulės sonata“ 25 594,37 Eur mokėjimo palūkanas, 7 220,29 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą arba pinigines lėšas pareikšto ieškinio reikalavimo ribose, t. y. 32 814,66 Eur sumai.

3. Nurodė, kad atsakovas nėra atlikęs nei vieno mokėjimo iš 658 790,18 Eur pagal taikos sutartį, kurių galutinis mokėjimo terminas yra suėjęs. Atsakovo atžvilgiu yra užvesta daugiau bylų, įregistruoti turto areštai, todėl darytina išvada, kad atsakovas visais įmanomais būdais vengia atsiskaityti ne tik su ieškovu, bet ir su kitais kreditoriais. Be to, atsakovo finansinė padėtis yra sudėtinga ir neleidžia pagrįstai laikyti, kad jis yra objektyviai pajėgus vykdyti savo turtines prievoles savo kreditoriams, t. y. atsakovas jau ilgą laiką veikia nuostolingai, įvairiais įmanomais būdais siekia išvengti galimų mokėjimų ieškovui, neproporcingai ilgą laiką su juo neatsiskaito, vilkina išieškojimo procesą.

4. Ieškovo manymu, egzistuoja reali tikimybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, dėl ko būtų paneigta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmė ir paskirtis, ieškovas neatgautų ieškinyje numatytų sumų ir patirtų didžiulę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB „Veikmės statyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

6. Teismas vertino, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo teigti, kad ieškovo ieškinys yra prima facie pagrįstas ir galėtų būti tenkinamas. Nurodė, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės nėra pagrįstas bei tinkamai motyvuotas.

7. Teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje ieškovui nepateikus objektyvių jo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, teismas negali daryti išvados, jog ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas arba jam gali būti padaryta žala, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį, ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo UAB „Veikmės statyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovas aiškiai išdėstė tiek faktinius, tiek teisinius argumentus, kurie neabejotinai yra pakankami, siekiant konstatuoti, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas ir galėtų būti tenkinamas. Ieškovas nurodė, jog 2018-08-31 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis), kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui Taikos sutartyje nustatytą skolą dalimis, be kita ko, atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui mokėjimo palūkanas, skaičiuojamas nuo skolos sumos nuo sutarties sudarymo dienos iki visiško įsipareigojimų įvykdymo pagal Taikos sutartį, t. y. ieškovas nurodė, jog tarp ieškovo ir atsakovo egzistuoja teisinis santykis, kurį, be kita ko, patvirtina ieškovo kartu su ieškiniu civilinėje byloje pateikta Taikos sutartis. Ieškovas nurodė, jog atsakovas ne tik nevykdė tarp ieškovo ir atsakovo sudaryto taikaus susitarimo tekste nurodyto atsakovo įsipareigojimo, t. y. Sutarties 4 p. nurodytos atsakovo pareigos nuo Taikos sutarties sudarymo dienos mokėti ieškovui palūkanas, tačiau tuo pačiu netinkamai vykdė ir Taikos sutartyje numatytą įsipareigojimą mokėti ieškovui skolos sumą dalimis, t. y. ne kartą pažeidė ir skolos (atitinkamos skolos dalies) mokėjimo ieškovui terminą, dėl ko ieškovas Taikos sutartį patvirtinusiam teismui pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo bei atitinkamai iniciavo priverstinį likusios skolos dalies išieškojimo procesą.

8.2. Teismas akivaizdžiai nevertino kitų itin reikšmingų bei ieškovo nurodytų aplinkybių, kurios suponuoja išvadą, jog egzistuoja reali grėsmė ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, t. y. informacijos apie atsakovo finansinę būklę, įsiskolinimus kreditoriams, nesąžiningus veiksmus.

Atsiliepimas

9. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Taikos sutarties, kurios sąlygų nevykdymu grindžiamas ieškinys šioje byloje, kontekste ieškovas pats yra atsakovo skolininkas, nevykdantis savo paties prisiimtų įsipareigojimų, ir tai paneigia ieškinio galimą pagrįstumą prima facie, ką visiškai teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

9.2. Nei didelė ieškinio suma, nei objektyvus atsakovo negalėjimas įvykdyti finansinių įsipareigojimų savaime nėra pagrindas taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, ir panašūs atvejai. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas be bendro pobūdžio deklaratyvių teiginių neįrodė (CPK 185 straipsnis), kad atsakovas būtent dėl šio pradėto teisminio proceso stengtųsi paslėpti turimą turtą ar kitaip jį perleisti tretiesiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgtina į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį.

12. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Dėl ieškinio prima facie (ne)pagrįstumo

13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Žemesnės instancijos teismas

14. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė prima facie ieškinio pagrįstumo. Teismas vertino, kad ieškovas nepateikė pakankamai ieškinio reikalavimus pagrindžiančių įrodymų.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiame kontekste aktuali teismų praktika, pagal kurią teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-727/2012 ir kt.).

16. Nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovas aiškiai įvardino savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (ieškinio pagrindas), jo vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie tai, kad ieškovo ieškinys yra prima facie nepagrįstas, kadangi iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl pagrindinių ieškinio elementų (dalyko ir pagrindo) suformulavimo, jame nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas.

17. Pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad ieškovas nepateikė pakankamai ieškinio reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, dėl ko ieškinys laikytinas prima facie nepagrįstu, taip pat pripažintina nepagrįsta, kadangi nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nėra išsprendžiamas ginčas iš esmės ir teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

19. Nustačius, kad ieškovo ieškinys nėra prima facie nepagrįstas, vertintina, ar skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomu.

Dėl ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo grėsmės

20. Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko, todėl asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą.

21. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nevykdo tarp šalių sudarytos taikos sutarties, atsakovo finansinė būklė yra prasta, jis turi įsiskolinimų kreditoriams, atlieka nesąžiningus veiksmus, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018, dėl ko yra grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas, prašydamas areštuoti atsakovo turtą, nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl būtina atsakovo turtui uždėti areštą, nepateikė įrodymų, leidžiančių teismui manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nesumokėjo sumų, kurias buvo įsipareigojęs sumokėti tarp šalių sudaryta taikos sutartimi. Atkreiptinas dėmesys, kad neatsiskaitymas nėra įstatymu nustatytas savarankiškas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Faktas, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovu, yra pagrindas kreiptis į teismą, bet ne pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir savaime nesudaro teisinio pagrindo besąlygiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

23. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su atsakovo finansine būkle, finansinėmis galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018, 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018 ir kt.).

24. Teismų praktikoje suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti turtinę padėtį ir taip sukliudyti įvykdyti teismo sprendimą. Todėl svarbu yra nustatyti asmens elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019).

25. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas ėmėsi veiksmų ar ketina imti veiksmų mažinant savo turto vertę, elgėsi nesąžiningai ieškovo atžvilgiu, siekdamas, kad būtų sukliudyta ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, dėl ko pripažintina, kad ieškovas neįrodė grėsmės, jog netaikius šios laikinosios apsaugos priemonės, jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės arba praras prasmę.

26. Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovo nesąžiningumą patvirtinta tai, kad jis teikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2SP-33585-631/2018, savaime nelaikytinos nesąžiningu atsakovo elgesiu, kadangi tokiu būdu atsakovas naudojosi jam suteiktomis teisėmis civiliniame procese.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo argumentai apie atsakovo nesąžiningumą yra grįsti tik subjektyviomis ieškovo prielaidomis ir deklaratyvūs, todėl laikytini neįrodytais (CPK 178 str.).

28. Aptartų motyvų pagrindu pripažintina, kad ieškovas neįrodė būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (lot. conditio sine qua non) – grėsmės, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikius, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

29. Atsižvelgiant į byloje nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašymo nagrinėjimo metu neegzistavo grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikius ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas.

30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo ir netaikė laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo momento.

Teisėja Inga Staknienė