Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Tomo Ridiko ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Naujiems namams“ ieškinį atsakovui D. J. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. K., M. S., A. G.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1.5. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo tikrąją valią nurodo mokėjimo pavedimų paskirties pavadinimas ,,asmeniniams poreikiams“. CK 6.237 straipsnis nesieja nepagrįsto pinigų gavimo su mokėjimo paskirtimi.

1.6. Teismas peržengė ieškinio ribas, kadangi išsprendė Susitarimo galiojimo klausimą, nors ieškovė nereiškė jokių reikalavimų dėl Susitarimo.

11. Ieškovė atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Ieškovė, patikrinusi apskaitos dokumentus, nustatė, kad atsakovo pateiktas Susitarimas nėra įtrauktas į ieškovės buhalterinę apskaitą, buvusio ieškovės nario M. K. parašai ant Susitarimo ir kitų dokumentų yra akivaizdžiai skirtingi, teismui pareikalavus perduoti Susitarimo originalą, atsakovas pateikė spalvotą šio dokumento kopiją, kadangi neturi šio dokumento originalo.

2.2. JANĮ nenustato dokumentų ir turto perėmimo tvarkos. Nemokumo administratorei suradus ieškovės dokumentus, ji negalėjo jų palikti nuomojamose patalpose, laukdama, kuomet buvęs ieškovės vadovas M. S. atliks bausmę įkalinimo įstaigoje ir visus dokumentus perduos nemokumo administratorei. Perimti ieškovės dokumentai buvo be chronologinės tvarkos, dokumentų rūšys tarpusavyje sumaišytos, atsitiktine tvarka sudėtos į dėžes, tarp jų buvo asmeninių atsakovo dokumentų.

2.3. Aplinkybę, jog trečiasis asmuo M. S. nebuvo realus ieškovės vadovas, 2024 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio metu patvirto pats M. S.

2.4. Trečiojo asmens M. K. faktinė gyvenamoji vieta yra nežinoma, Gyventojų registro duomenimis, jis yra deklaravęs išvykimą į užsienį.

2.5. Nesant galimybės susisiekti ir posėdžio metu apklausti trečiąjį asmenį M. K., byloje pateiktam Susitarimui keliant abejonių dėl skirtingų trečiojo asmens M. K. parašų, bylos nagrinėjimo metu ieškovė pasiūlė atsakovui pateikti dokumentus, kokiu būdu buvo įgyti Susitarime išvardinti įrankiai. Nors atsakovas bandė įrodyti, kad įrankius pirko iš UAB „Gerlukas“, tačiau ieškovė išsamiai išanalizavo įrankių įsigijimo sandorį, atskleisdama jo fiktyvumą ir atsakovo nesąžiningumą. Dėl to laikytina, kad atsakovas iš tiesų neįgijo jokių įrankių ir negalėjo jų parduoti ieškovei, todėl Susitarimo kopija negali būti laikoma tinkamu įrodymu sandoriui pagrįsti.

2.6. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė siūlė atsakovui atvykti į nemokumo administratorės patalpas ir susipažinti su ieškovės dokumentais, taip sudarant sąlygas įsitikinti, jog tarp perimtų ieškovės veiklos dokumentų nėra Susitarimo originalo. Atsakovas atsisakė susipažinti su dokumentais, tuo pačiu sutiko, kad tarp perimtų ieškovės dokumentų galimai nėra nei Susitarimo kopijos, nei Susitarimo originalo.

12. .Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovas ieškovės vadovo pareigas ėjo nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d., o ieškovės vieninteliu nariu buvo nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2021 m. spalio 11 d. Atsakovas taip pat neginčijo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. birželio 17 d., nebūdamas ieškovės nariu, vadovu ar darbuotoju, tačiau toliau valdydamas sąskaitą, kurioje buvo ieškovei priklausančios lėšos, atsakovas atliko dešimt mokėjimo pavedimų, kuriais į savo sąskaitą pervedė iš viso 6 430 Eur sumą: 2022 m. sausio 3 d. – 400 Eur, 2022 m. gegužės 25 d. – 150 Eur, 2022 m. birželio 4 d. – 190 Eur, 2022 m. birželio 6 d. – 1 300 Eur, 2022 m. birželio 7 d. – 1 000 Eur ir 300 Eur, 2022 m. birželio 10 d. – 300 Eur, 2022 m. birželio 11 d. – 995 Eur, 2022 m. birželio 13 d. – 995 Eur, 2022 m. birželio 17 d. – 800 Eur. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl šios 6 430 Eur sumos priteisimo. Ieškovės pareikštame ieškinyje buvo nurodytas ieškinio reikalavimo teisinis pagrindas – CK 6.237 straipsnis, reglamentuojantis pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą.

15. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

19. Taigi pagal įstatymą ir formuojamą teismų praktiką būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti savo atsikirtimų pagrįstumą, t. y. aplinkybę, kad pinigai buvo gauti teisėtu pagrindu, o ne ieškovei paneigti egzistavus šį pagrindą. Kaip nepagrįstas atmestinas ir atsakovo argumentas, kad vien galimo sandorio egzistavimo fakto įvardijimas lemia ieškovės pareigą teisme reikšti reikalavimą dėl tokio sandorio nuginčijimo, o tokio reikalavimo nebuvimas reiškia, jog jį vertindamas teismas išėjo už reikalavimo ribų. Tokia pozicija nepagrįstai apsunkintų civilinius teisinius santykius, nes bet kuris savo pareigų nevykdantis arba pažeidimą padaręs subjektas vien formaliu pareiškimu apie sandorio egzistavimą sukurtų papildomų procesinių pareigų savo teises ir teisėtus interesus apginti bandančiam asmeniui. Dėl nurodytos priežasties, sutinkant su pirmosios instancijos teismu, darytina išvada, kad ne ieškovei tenka pareiga ginčyti atsakovo nurodyto sandorio egzistavimo faktą, o atsakovas privalo jį įrodyti. Be to, esant aptartiems šalių įvardintiems argumentams, bylą nagrinėjantis teismas neprivalo spręsti dėl sandorio eliminavimo iš civilinės apyvartos konstatuojant jo negaliojimo pagrindą. Teismui pakanka įvertinti, ar egzistuoja pakankami sandorio sudarymo faktą patvirtinantys įrodymai, ir, pripažinus, kad tokių įrodymų nėra, atmesti sandorio faktu besiremiančio atsakovo argumentus.

20. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios pirmosios instancijos teismas suabejojo Susitarimo egzistavimo faktu, buvo Susitarimo originalo nepateikimas. Atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad vien dokumento kopijos pateikimas nereiškia, jog toks dokumentas negali būti įrodymu byloje. Visgi, pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomosios reikšmės nustatymas priskirtas teismo diskrecijai; jis įgyvendinamas teismui įvertinus, ar, be kopijos, yra kitų dokumento sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016).

21. Siekdamas įrodyti pinigų įgijimo teisinį pagrindą, atsakovas pateikė Susitarimo kopiją. Byloje Susitarimo originalas nepateiktas ir išskyrus atsakovo paaiškinimus, iš viso nėra duomenų apie Susitarimo sudarymo faktą. Ieškovės nemokumo administratorės teigimu, ji neturi Susitarimo originalo, nes tokio Susitarimo nėra tarp jos perimtų ieškovės dokumentų. Nors atsakovas teigia, kad ieškovės nemokumo administratorė, nesikreipdama į buvusius vadovus M. K. ir M. S., netinkamai atliko ieškovės dokumentų ir turto perėmimo procedūrą, šie atsakovo teiginiai neįrodo, jog atsakovo nurodytas Susitarimas egzistuoja. Pažymėtina, kad, vadovaujantis JANĮ 57 straipsnio 1 dalimi, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratorei bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus, o tai reiškia, kad ieškovės turtą ir dokumentus ieškovės nemokumo administratorei turėjo perduoti paskutinis ieškovės vadovas M. S., atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Šis asmuo buvo apklaustas teismo posėdyje, kuriame nurodė neturintis jokių ieškovės dokumentų. Dėl to vien ieškovės nemokumo administratorės nesikreipimas į teismą dėl baudos M. S. skyrimo ar raginimo perduoti ieškovės dokumentus ir turtą neišsiuntimas šiam asmeniui neįrodo, kad ieškovės nemokumo administratorė netinkamai perėmė ieškovės dokumentus, dėl ko, kaip teigia atsakovas, nebuvo perimtas Susitarimo originalas. Šiuo atveju atsakovas, būdamas suinteresuotas Susitarimo originalo pateikimu teismui, turėjo dėti daugiau pastangų jam surasti, taip pat ir kreiptis į M. K., kaip ieškovės atstovą Susitarimo sudarymo metu, jeigu toks kreipimasis padėtų atsakovui pagrįsti savo teiginius apie Susitarimo egzistavimą. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pats atsakovas nurodė buvęs Susitarimo šalimi, todėl turėjo galimybę pateikti Susitarimo originalą. Apeliaciniame skunde atsakovas pagrįstai nurodo, kad jis neturi pareigos saugoti dokumentų originalų, tačiau, nesant kitų Susitarimą patvirtinančių dokumentų, atsakovas turi prisiimti visas su Susitarimo originalo neišsaugojimu susijusias teisines pasekmes.

22. Ieškovės nemokumo administratorė taip pat akcentavo, kad atsakovo nurodomas Susitarimas nebuvo įtrauktas į ieškovės buhalterinę apskaitą. Atsakovas nenurodė jokių šiuos teiginius paneigiančių argumentų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi, vertindamas Susitarimo kopijos įrodomąją reikšmę. Pažymėtina ir tai, kad byloje tarp šalių kilus ginčui dėl Susitarime nurodytų aplinkybių, susijusių su jame paminėtų įrankių priklausymu atsakovui ir jų verte, atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, jog buvo įsigijęs ir perdavęs ieškovei Susitarime nurodytus įrankius, taip pat kad šių įrankių vertė yra 6 380 Eur. Susitarimo egzistavimo fakto nepatvirtina ir mokėjimo nurodymuose atsakovo nurodyta paskirtis – „asmeniniams poreikiams“. Atsakovui kitais įrodymais įrodžius tarp šalių buvusį sudarytą Susitarimą, vien mokėjimų paskirtis nesudarytų pagrindo abejoti Susitarimo egzistavimo faktu, tačiau be Susitarimo kopijos nesant kitų įrodymų apie Susitarimo sudarymą, mokėjimo nurodymuose nurodyta mokėjimų paskirtis taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad šalys buvo sudariusios Susitarimą ir mokėjimai atsakovui buvo atliekami Susitarimo pagrindu.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu darydamas išvadą, kad Susitarimo kopija, nesant Susitarimo originalo ir kitų Susitarimo sudarymą pagrindžiančių įrodymų, nepatvirtina, jog Susitarimas buvo sudarytas ir vykdomas, nepažeidė CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisykles. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo Susitarimo sudarymo faktas pagrįstai nepripažintas įrodytu.

24. Kaip minėta, atsakovas buvo nurodęs, kad iš ieškovės sąskaitos 50 Eur sumą persivedė už savo, kaip bendrijos nario, įnašą. Pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškovės pareikštą ieškinį, atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, susijusių su šių 50 Eur pervedimo aplinkybėmis. Dėl to teisėjų kolegija išsamiai dėl to nepasisako, akcentuodama, kad atsakovas neįrodė ir šios sumos pervedimo teisinio pagrindo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas, perleisdamas ieškovės, kurios teisinė forma yra mažoji bendrija, nario teises, turėjo teisę atgauti iš ieškovės į ją įneštą 50 Eur įnašą. Šiuo atveju įvertintina aplinkybė, kad atsakovas buvo vienintelis ieškovės narys, todėl jam perleidus ieškovės nario teises A. G., šiam perėjo ir atsakovo ieškovei perduotas nario įnašas, kuris buvo tapęs ieškovės nuosavybe. Dėl to su atsakovu atsiskaityti turėjo ieškovės nario teises įsigijęs asmuo, o atsakovo nauda buvo būtent už ieškovės nario teisių perleidimą gauta pinigų suma. Kitokių aplinkybių atsakovas šioje byloje neįrodinėjo, apsiribodamas deklaratyviais teiginiais apie savo teisę atgauti ieškovei perduotą 50 Eur nario įnašą.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl teisinio pagrindo pervesti pinigus nebuvimo, kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų atsakovas neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

26. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, jis neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą. Ieškovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.