Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė, sekretoriaujant Rimai Gucaitienei, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui R. B., trečiojo asmens UAB „Solar LT“ atstovui advokatui A. D., ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ nedalyvaujant

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Dumesta ir Ko“, trečiajam asmeniui UAB „Solar LT“ dėl turtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nei vienoje iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų nėra užfiksuoti jas sugadinę objektai. Todėl tikėtina, kad saulės jėgaines galėjo apgadinti pašaliniai asmenys, vaikai ar kt. Be to, kad padaryti tokius saulės jėgainių apgadinimus, vėjo jėgainės detalės turi būti pakankamai sunkios, bet ieškovo pateiktose fotonuotaukose akivaizdžiai matosi, kad netoli saulės jėgainės modulių užfiksuota tik dvi - trys nuolaužos, galimai netgi nesusiję su vėjo jėgaine. Be to, tokio pobūdžio nuolaužos galimai putų polistirolo atplaišos, yra akivaizdžiai per lengvas objektas, kuris galėtų pažeisti stiklinį paviršių. Šių objektų saulės jėgainės teritorijoje rasta tik trys, todėl kyla pagrįstas klausimas, kaip trys objektai, rasti teritorijoje, galėtų pažeisti 14 modulių, esančių akivaizdžiai dideliu atstumu vienas nuo kito. Jeigu objektai būtų sunkūs ir jais būtų galima pažeisti modulius, tokiu būdu jie gulėtų tose vietose, kur apgadino modulius ir nukrito ant žemės. O tuo atveju, jeigu juos vėjas galėtų lengvai pakelti nuo žemės ir nešioti, būtų aišku, kad jie yra per lengvi padaryti žalos pažeidžiant paviršius. Be to, mano, kad aptvertoje vėjo jėgainių teritorijoje buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir vaizdo įrašas turėjo būti daromas ir įvykio dieną, tame tarpe ir ta vaizdo kamera, kuri tariamai buvo sugadinta atsakovo veiksmų pasekoje. Be to, ieškovas nepakankamai ištyrė draudiminio įvykio priežastis ir aplinkybes, nepagrindė savo ieškininio reikalavimo ir neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių, o priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Sutiktų atlyginti ne daugiau kaip 10 proc. reikalaujamos žalos, nes ne dėl jo kaltės padaryti apgadinimai.

Liudytojas S. K., kuris draudiminio įvykio metu buvo atsakovės direktorius, nurodė, kad 2014 m. kovo 15 d. gavo į telefoną žinutę, kad įvyko gedimas vėjo jėgainėje. Tuo metu buvo išvykęs, todėl 16 d. iš pat ryto nuvyko į Oranų k. ir pamatė, kad yra sulaužyti vėjo jėgainės sparnai. Saulės jėgainę apžiūrėjęs nematė jokių sudaužymų, jokių gedimų. Nei trečiasis asmuo nei ieškovas apžiūrint įvyko vietą jų nepakvietė, tik po kurio laiko pranešė, kad yra apgadintos saulės baterijos. Į UAB „Solar LT“ teritoriją patekti negalima, nes ji yra aptverta ir saugoma. Teigia nebuvęs ginčo objekto teritorijoje. Nurodė, kad nebuvo jokiu baltų atplaišų teritorijoje, vėjas pūtė ne į tą pusę. Be to, vėjo jėgainės detalės yra ypač lengvos, plastikinių dalių nėra, o vidurys užpildytas puta. Sparnas yra 13 m., o sveria 200 kg. Jis taip ir padarytas, kad lengvai suktųsi. Atstumas tarp vėjo ir saulės jėgainių yra 35 – 40 m., todėl jeigu kristų paprastai tai nenukristų taip, bet jei su vėju tai tada vėjas buvo nuo saulės baterijų į kitą pusę. Artimiausios vaizdo stebėjimo kameros yra už 100 m. Sugadinta vaizdo stebėjimo kamera yra beveik už 1 km. Mano, kad vėjo jėgainės atplaišos negalėjo tiek nuskristi ir apgadinti, o tos kur sunkesnės detalės, jos liko stovėti ant vėjo jėgaines. Nei viena metalinė detalė nenulėkė. Mano, kad saulės jėgainės yra pagamintos iš tvirto plastiko, todėl vėjo jėgainės sparno atplaišomis tokių sugadinimų padaryti negalima. Aplink saulės jėgaines matydavo vaikus. Vėjo jėgaine nebuvo aptverta. Nuo statybų likę plytgaliu, betono gabalų.

Liudytojas A. Č., kuris yra ieškovės žalų ekspertizės skyriaus žalos vertintojas, nurodė, kad jam buvo pavesta apžiūrėti įvykio vietą ir įvertinti padarytą žalą. Atvykus buvo pastebėta, kad sugadinta vėjo jėgainė ir jos nuolaužos pasklidę po visą teritoriją, tame tarpe ir saulės jėgainės. Saulės jėgainių teritorijoje rado baltos spalvos sparnų detalių, putos nematė, kitokios detalės buvo. Negali patvirtinti, kad tos detales kur yra pateikta teismui dėžėje. Nemano, kad nuo mestų akmenų galėjo nukentėti saules baterijos, nes buvo sugadinta 14 saules jėgainių modulių. Paviršius modulių yra stiklas, ir jis buvo sudaužytas. Tai galėjo būti padaryta vėjo jėgainės detalėmis. Buvo apgadinta viena kamera vaizdo stebėjimo kamera, stovėjusi už 100 - 150m. Mano, kad ir vaizdo stebėjimo kamera sugadinta nuo vėjo jėgainių atplaišų, ji buvo nulaužta. Nemano, kad apgadinimai galėjo būti padaryti vandalų, nes jie galėtų pažeisti tik pirmą eilę saulės jėgainių modulių, o buvo pažeista visose eilėse. Saulės baterijos buvo atsuktos į pietus, kur ir vėjo jėgaines. Jei atplaišos krito iš 200 m., tai mano, kad jos galėjo atšokti, dėl to kai kuriose foto nuotraukose jų nematyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių atstovų, liudytojų A. Č., S. K. paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo „UAB „Solar LT“ sudarė Verslo turto draudimo sutartį Nr. 236732142 pagal kurią apdraudė nuo sugadinimų, sunaikinimo ar praradimo 1,5 MW saulės elektrinę, esančią Oranų k., Vilkaviškio raj. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, 2014 m. kovo 15 d. audros metu (vėjo greitis buvo apie 27 m/s) b.l. 85) buvo stipriai apgadinta atsakovei „Dumesta ir Ko“ priklausanti vėjo jėgainė ir trečiajam asmeniui UAB „Solar LT“ priklausanti saulės jėgainė (konstrukciniai elementai ir stebėjimo kamera).

Ieškovas kaip draudėjas nustatė, kad saulės jėgainė nukentėjo nuo šalia esančios vėjo jėgainės krentančių detalių. Atplaišos apgadino (įdaužė ir pan.) saulės jėgainės modulius ir vaizdo stebėjimo kamerą. Trečiajam asmeniui buvo padaryta 5 283,19 Eur žala, ieškovas kaip draudėjas išmokėjo draudikui 4993,58 Eur dydžio draudimo išmoką. Žala buvo atlyginta už saulės jėgainės remonto darbus (4 000 Lt už remontą pagal UAB “Transventa Solar” pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą SOL Nr. 143, 13 344 Lt pagal UAB ‘Duschy energy” pateiktą sąskaitą-faktūrą DTE Nr. 0179, 300 Lt transportavimo išlaidos pagal UAB “Duscby energy” pateiktą sąskaitą - faktūrą DŠE Nr. 0179, 597,82 Lt turto remonto kaina pagal UAB Štromą” pateiktą sąskaitą-faktūrą EPR Nr. 0061682, 1 000 Lt sudaro besąlyginė išskaita). Atsakovė savo civilinės atsakomybės prieš trečiuosius asmenis apdraudusi nebuvo.

Nagrinėjamu atveju šalys neginčija aplinkybės dėl žalos dydžio, įvykio aplinkybių, tačiau byloje keliami statinio, šiuo atveju – vėjo jėgainės UAB „Dumesta ir Ko“ civilinės atsakomybės klausimai.

Dėl statinio savininko (valdytojo) atsakomybės ir žalos atlyginimo

Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Nurodyta norma nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės. Dėl to asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ši teisės norma taikoma ir tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai dėl vieno savininko statinio avarijos sugadinamas (sužalojamas) greta esantis kito savininko statinys (šiuo atveju saulės jėgainė). Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (LAT 2007-12-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-554/2007).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekianti žalos atlyginimo, privalo įrodyti visas deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį. Šiuo atveju būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos – trečiojo asmens jėgainės sugadinimo (CPK 178 straipsnis). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad saulės jėgainė apgadinta vėjo jėgainės atplaišomis) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip greta esančio statinio savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.

Kadangi byloje nekilo ginčo dėl žalos dydžio ir jos paskaičiavimo teisingumo, teismas detaliau šiuo klausimu nepasisako ir prašomo priteisti žalos dydžio neanalizuoja. Byloje yra svarbus kaltės už statinio apgadinimą ir atsakingų už padarytą žalą asmenų nustatymo klausimas.

Ieškovė teigia, kad dėl saulės jėgainės apgadinimo yra atsakinga vėjo jėgainės savininkė UAB „Dumesta ir Ko“, kuri neužtikrino tinkamo savo objekto eksploatavimo ir kilusios audros pasekoje buvo nulaužti jėgainės sparnai, kitos detalės, kurios krisdamos apdaužė saulės jėgainės kolektorius, stebėjimo kamerą.

Gi atsakovė teigia, kad tokios lengvos detalės negalėjo padaryti minėtos žalos, be to iš fotonuotraukų nematyti, kad jos būtų pasklidę po visą trečiojo asmens teritoriją, tai galimai vandalų padaryta žala apmėtant akmenimis ar pan., todėl jie neatsako už kitų asmenų galimai padarytą žalą.

Ekspertizės žalos kilimo priežasčiai nustatyti šalys skirti nepageidavo.

Įsiteisėjusia 2016 m. birželio 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-464-381/2016 neginčijamai nustatyta, kad po 2015-03-15 kilusios audros buvo sugadinta vėjo jėgainė, priklausanti atsakovei UAB „Dumesta ir Ko“. Saulė jėgainė, kuriai padarytos žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas nagrinėjamoje byloje, yra greta (žr. situacijos schemą b.l. 88). Iš karto po šio įvykio saulės jėgainės savininkas UAB „Solar LT‘ pastebėjo po visą teritoriją pasklidusias vėjo jėgainės nuolaužas, kurios buvo apgadinę saulės kolektorius ir nulaužę vaizdo stebėjimo kamerą. Dėl šio įvykio kreipėsi į savo draudėją AB „Lietuvos draudimas“, kuris apžiūrėjęs įvykio vietą, 2014-03-21 surašė aktą-pranešimą, o 2014-04-15 - 2014-04-25 kompensavo nuostolius. Prie ieškinio pridėtose fotonuotraukose yra matomos baltos spalvos detalės, pasklidę saulės jėgainės teritorijoje, kurios galėjo būti susiję su vėjo jėgaine (b.l. 108-109). Atsakovė pateikė teismui pavyzdžius vėjo jėgainės detalių, kurias apžiūrėjęs liudytojas A. Č. nepaneigė aplinkybės, kad būtent panašios detalės galėjo būti saulės jėgainės apgadinimo priežastimi. Be to, saulės kolektorių įdaužimai yra vidinėse eilėse, kurių per tvorą apmėtyti akmenimis nėra galimybės. Atsakovė teigdama, kad tokios lengvos detalės esant audrai negalėjo padaryti nurodytų saulės elektrinės apgadinimų, nepateikė teismui jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų (ekspertų išvados ar pan.), todėl kaip neįrodyti atmetami atsakovės minėti argumentai.

Kaip nurodė liudytojas S. K., jėgainės skiria tik 35-40 metrų ir esant stipriam vėjui detalės galėjo nuskristi tokiu atstumu. Nuo vėjo jėgainės ir sugadintos vaizdo stebėjimo kameros yra apie 130 m., todėl tikėtina, kad detalės galėjo nuskristi ir iki kameros bei ją nulaužti. Jokių duomenų apie galimus vandalų išpuolius ar pan., atsakovė nepateikė. Todėl saulės jėgainės teritorijoje po audros atsiradusios vėjo jėgainės atplaišos ir galėjo tapti saulės kolektorių įdužimo priežastimi, o jos savininkas nebuvo atidus ir rūpestingas, neužtikrindamas tinkamo jėgainės eksploatavimo, juolab, kad būdamas verslininkas ir atsinaujinančios energijos šaltinio savininkas pats galėjo įvertinti riziką ir pasirūpinti, kad jo objektas veiktų nepriekaištingai.

Aiškindamas CK 6.266 str. reglamentavimą kasacinis teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. VĮ „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-7-57/2014; teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Industrijos garantas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė“, bylos Nr. 3K-3-186-701/2015, 2016 m. balandžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

Todėl nustatytos faktinės saulės jėgainės apgadinimo aplinkybės leidžia daryti išvadas, kad atsakovės statinio (vėjo jėgainės) sugriuvimas ar kitokie trūkumai ir padaryta žala saulės jėgainei yra priežastiniame ryšyje (CK 6.266 str.), nuostoliai atsirado dėl atsakovo kaltų veiksmų, tinkamai neprižiūrint ir eksploatuojant savo statinį, ir nėra teisinio pagrindo sumažinti priteistiną iš atsakovo nuostolių sumą.

Ieškovė (draudikė) išmokėjo saulės jėgainės savininkei UAB „Solar LT“ 4993, 58 Eur draudimo išmoką, todėl jai perėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės kaip atsakingo už padarytą žalą asmens. Kadangi žalą padaręs asmuo ją privalo atlyginti visiškai (CK 6.263 str. 2 d.), ieškovui iš atsakovo priteistina 4993,58 Eur išmokėta žala (LR CPK 293 str. 1 d. 4 p., 294 str.).

Dėl įstatyminių palūkanų

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 384,16 Eur kompensacinių metinių palūkanų, paskaičiuotų po 6 proc. nuo reikalavimo (pretenzijos ) atlyginti žalą pareiškimo dienos t.y. nuo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš viso 468 dienų (CK 6.260, 6.261 straipsniai). Teigia, kad žalą atlygino 2014 m. balandžio mėn. ir pateikdama pretenziją nurodė terminą per kurį ji turėjo atlyginti žalą, tačiau iki šiol jos neatlygino. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Vadovaujantis CK 6.261 str., praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais. Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (LR CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (LR CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, — nuo žalos atsiradimo dienos (LR 6.288 str.). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per 7 dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal mus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje žala trečiojo asmens turtui padaryta 2014-03-15, 2014-04-15 – 2014-04-25 priimti sprendimai atlyginti žalą ir 2014-04-16 -04 -18 draudimo išmoka išmokėta.

2014-09-17 surašyta pretenzija atsakovei, nurodant išmokėtą draudimo sumą apmokėti per 18 d. Tačiau nurodyta ginčo suma nesumokėta iki šiol, todėl ieškovės paskaičiavimu 6 proc. metinės palūkanos nuo reikalaujamos apmokėtos žalos, t.y. 4993,58 Eur iki ieškinio padavimo dienos sudaro 384,16 Eur (už 468 dienų) ir yra priteistinos.

LR CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Todėl ieškovo prašymu iš atsakovo priteistina įstatymo nustatytos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2016-01-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinas 121 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 482,61 Eur išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 78-83, 93-94,), o trečiajam asmeniui – 1815 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l.117-126), CPK 93 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas J.Basanavičiaus g. 12 Vilnius iš atsakovės „Dumesta ir Ko“ juridinio asmens kodas 300028305 buveinės adresas Kauno g. 15 Marijampolė 4 993,58 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt tris eurus, 58 ct) turtinės žalos atlyginimo, 384,16 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus, 16 ct) palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2016-01-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, 482,61 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus, 61 ct) išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Solar LT“ juridinio asmens kodas 302481375, buveinės adresas A. M. g. 56-2 Kauno m. iš atsakovės „Dumesta ir Ko“ juridinio asmens kodas 300028305 buveinės adresas Kauno g. 15 Marijampolė 1815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui M. M. rajono apylinkės teismą.