- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- e2S-506-565/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- Panevėžio teritorinės ligonių kasos
- Suinteresuotas asmuo
- notarė Žana Bžuškevič, N. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šalčininkų rajono 2-ojo biuro notarės Žanos Bžuškevič atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Panevėžio teritorinės ligonių kasos skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys notarė Žana Bžuškevič, N. V. (N. V.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja Panevėžio teritorinė ligonių kasa (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, prašydama panaikinti Šalčininkų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Žanos Bžuškevič (toliau – ir notarė) 2024 m. spalio 1 d. atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą skolininko N. V. (toliau – ir skolininkas) vardu į 3/8 dalis palikimo arba į 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas).
2. Pareiškėja nurodė, jog antstolės Terezos Gerasimovič (toliau – ir antstolė) kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0045/10/00595, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 1-460-576/09 pagrindu vykdomas išieškojimas iš skolininko turto išieškotojos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir išieškotoja) naudai, kuris nėra rezultatyvus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Antstolė nustatė, kad mirus skolininko motinai L. V. (toliau – ir palikėja), jos sūnūs V. V. ir skolininkas 2022 m. vasario 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi (toliau – ir Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis) jiems priklausančias paveldėjimo teises į palikėjos palikimą padovanojo tėvui S. V.. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartie pagrindu V. V. 2022 m. gegužės 25 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į Buto dalį (toliau – ir 2022 m. gegužės 25 d. liudijimas).
4. Įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-254-517/2023 (toliau – ir Teismo sprendimas) nuspręsta pripažinti negaliojančia Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį 3/8 dalyje palikėjos palikimo (arba 3/16 dalyje Buto), nukreipti skolininko skolų išieškotojai išieškojimą vykdomosiose bylose į nekilnojamąjį turtą, skolininko paveldėtą po palikėjos mirties, valdomą S. V., t. y. į 3/8 dalį palikėjos palikimo (arba į 3/16 dalį Buto), įpareigojo skolininką per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruota skolininko nuosavybės teisė į turtą, skolininkui neįvykdžius šio įpareigojimo, leista išieškotojai kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruota skolininko nuosavybės teisė į 3/8 dalį palikėjos palikimo (arba į 3/16 dalį Buto).
5. 2024 m. rugpjūčio 2 d. antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0045/10/00595 priėmė patvarkymą Nr. S-24-45-20784, kuriuo konstatavo, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. duomenimis skolininko vardu nuosavybės teisės į 3/16 dalis Buto nėra įregistruotos.
6. Pareiškėja, vykdydama jai perduotą išieškotojos vykdomųjų raštų administravimo funkciją, 2024 m. rugpjūčio 22 d. raštu kreipėsi į notarę, prašydama išduoti skolininko vardu paveldėjimo teisės liudijimą į 3/8 dalį palikėjos palikimo (arba į 3/16 dalį Buto),
Žemesnės instancijos teismas
7. 2024 m. spalio 1 d. raštu notarė atsisakė atlikti šį notarinį veiksmą, motyvuodama tuo, kad nors Teismo sprendimu iš dalies pripažinta negaliojančia Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, iki šiol nėra panaikintas S. V. išduotas 2022 m. gegužės 25 d. liudijimas į Buto dalį. Šį liudijimą gali panaikinti tik teismas. Notarė nutarė atidėti paveldėjimo teisės liudijimo skolininko vardu išdavimą iki kol bus panaikintas 2022 m. gegužės 25 d. liudijimas.
8. Pareiškėjos nuomone, notarės 2024 m. spalio 1 d. atsisakyme atlikti notarinį veiksmą pateikti argumentai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atidėjimo yra nepagrįsti. Teismo sprendimu Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties dalis, kuria skolininkas padovanojo savo paveldėjimo teises į jam priklausančią palikėjos turto dalį S. V., buvo pripažinta negaliojančia ir taikyta restitucija. Be to, nustatyta, kad jei skolininkas per teismo nustatytą terminą nesikreips į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tokią teisę įgyja pareiškėja. Todėl notarė turi išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą skolininko vardu.
9. Notarė su skundu nesutiko.
10. Notarė nurodė, kad Teismo sprendimu iš dalies pripažinta negaliojančia tik Paveldėjimo teisų dovanojimo sutarties dalis, tačiau 2022 m. gegužės 25 d. liudijimas nebuvo pripažintas negaliojančiu. Šis liudijimas gali būti pripažintas negaliojančiu tik teismo. Kol galioja 2022 m. gegužės 25 d. liudijimas, kad S. V. paveldėjo Buto dalį, negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į šio Buto dalį skolininko vardu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi tenkino pareiškėjos skundą, panaikino notarės 2024 m. spalio 1 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą / atidėti notarinio veiksmo atlikimą ir įpareigojo notarę išduoti skolininko vardu paveldėjimo teisės liudijimą į 3/8 dalis palikėjos palikimo arba į 3/16 dalis Buto.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl 2022 m. gegužės 25 d. liudijimo įtakos Teismo sprendimo vykdymui. Pareiškėja teigia, kad Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis dėl 3/8 dalių palikėjos palikimo arba 3/16 dalių Buto buvo pripažinta negaliojančia, todėl S. V. neturi nuosavybės teisės į 3/16 dalis Buto. Notarė teigė, kad paveldėjimo teisės liudijimas skolininko vardu į 3/16 dalis Buto gali būti išduotas tik po, kai bus panaikintas 2022 m. gegužės 25 d. liudijimas, pagal kurį nuosavybės teisė į Buto dalį priklauso S. V..
13. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Teismo sprendimu ne tik pripažinta negaliojančia Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties dalis, bet ir, siekiant grąžinti iki nuginčytos sandorio dalies buvusią padėtį, taikyta restitucija – skolininkas įpareigotas kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į 3/16 dalis Buto išdavimo, o, skolininkui to nepadarius, leista išieškotojai skolininko lėšomis kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo skolininko vardu į 3/16 dalis Buto.
14. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, konstatavo, kad nepriklausomai nuo to, kad 2022 m. gegužės 25 d. liudijimas nėra pripažintas negaliojančiu, Teismo sprendimu taikytos restitucijos sąlygos įpareigoja notarę veikti aktyviai ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą skolininko vardu į 3/16 dalis Buto. Priešingu atveju būtų paneigta Teismo sprendimu taikytos restitucijos esmė ir tikslai.
15. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1155-803/2023, išnagrinėjęs skolininko apeliacinį skundą dėl Teismo sprendimo, pabrėžė, jog tai, kad 2022 m. gegužės 25 d. liudijimas nebuvo ginčijamas, nedaro Teismo sprendimo negaliojančiu ir nesuteikia pagrindo atmesti ieškinio reikalavimo dėl Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties dalies nuginčijimo ir restitucijos taikymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
16. Notarė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. šiuo metu nuosavybės teisė į Butą priklauso S. V. 2022 m. gegužės 6 d. paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto kaip pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu, ir 2022 m. gegužės 25 d. liudijimo, išduoto tiek kaip sutuoktiniui, paveldėjusiam pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais (palikėjos vaikais), tiek kaip asmeniui, kuriam Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi palikėjos vaikai, priėmę jos palikimą, tame tarpe ir skolininkas, padovanojo savo paveldėjimo teises S. V.. 2022 m. gegužės 25 d. liudijimas yra galiojantis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kol teismas nepripažins šio paveldėjimo teisės liudijimo negaliojančiu, negali būti išduotas kitas paveldėjimo teisės liudijimas į tą patį palikėjai priklausiusį turtą, kuris nurodytas 2022 m. gegužės 25 d. liudijime, kadangi, išdavus 2022 m. gegužės 25 d. liudijimą ir jo teismo tvarka nepripažinus negaliojančiu, palikėjai jau nebepriklauso turtas, kuris nurodytas 2022 m. gegužės 25 d. liudijime;
16.2. palikimas, kaip paveldima turto masė, egzistuoja tik iki paveldėjimo procedūrų užbaigimo, t. y. nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento (paveldėjimo teisės liudijimo) išdavimo. Išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į Butą užbaigia paveldėjimo procedūrą, taigi Butas nebepatenka į paveldimo turto masę. Todėl tiek Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties dalyko ypatumas, t. y., kad perleidžiamos paveldėjimo teisės (nuosavybės teisė į paveldėjimo teises), o ne konkretus turtas (nuosavybės teisė į daiktus), tiek ir išduotas į Butą paveldėjimo teisės liudijimas (nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas), reiškiantis paveldėjimo procedūros dėl šio Buto pabaigą ir šio Buto nebepatekimą į paveldimo turto masę, patvirtina, kad restitucija neturi įtakos S. V. nuosavybės teisei į Buto dalį, įgytai 2022 m. gegužės 25 d. liudijimo pagrindu. Ši nuosavybės teisė gali būti panaikinta tik atskirai teismo tvarka pripažinus negaliojančiu 2022 m. gegužės 25 d. paveldėjimo teisės liudijimą, o ne siekiant šią nuosavybės teisė paneigti plečiamai aiškinant Teismo sprendimu pritaikytą restituciją;
16.3. jeigu daryti prielaidą, kad dėl Teismo sprendimu pritaikytos restitucijos S. V. neteko nuosavybės teisės į Buto dalį, įgytos 2022 m. gegužės 25 d. liudijimo pagrindu, ir nuosavybės teisė į Buto dalį buvo grąžinta palikėjai, vis tiek negali būti išduotas kitas paveldėjimo teisės liudijimas į Butą, nes tokiu atveju galiotų du vienas kitam prieštaraujantys dokumentai, t. y. galiotų du paveldėjimo teisės liudijimai, kuriais skirtingiems asmenims buvo įformina nuosavybės teisė į tą pačią palikimo dalį, dėl ko nebūtų aišku, kuris iš asmenų turi nuosavybės teisę į palikimą;
16.4. tuo atveju, jeigu S. V. vis dėlto nepriklauso nuosavybės teisė, įgyta 2022 m. gegužės 25 d. liudijimo pagrindu, nes Teismo sprendimu taikyta restitucija išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisės į minėtą Butą priklausymo, pareiškėja turi teisę pateikti Nekilnojamo turto registrui prašymą Teismo sprendimo pagrindu įregistruoti nuosavybės teisę įgijusius asmenis.
17. Pareiškėja Panevėžio teritorinė ligonių kasa prašo atmesti notarės atskirąjį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
17.1. pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, kurios pagrindu S. V. išduotas 2022 m. gegužės 25 d. liudijimas į 3/8 dalis palikėjos palikimo arba į 3/16 dalis Buto, buvo pripažinta negaliojančia, todėl šios sutarties neteisėtos dalies pagrindu nuosavybės teisė S. V. negali atsirasti;
17.2. pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nepriklausomai nuo to, ar atitinkama dalis S. V. išduoto 2022 m. gegužės 25 d. liudijimo pripažinta negaliojančia ar ne, Teismo sprendimu taikytos restitucijos sąlygos įpareigoja notarę veikti aktyviai ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą skolininko vardu į 3/16 dalis Buto;
17.3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Teismo sprendimu Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties dalis pripažinta negaliojančia ir taikyta restitucija – skolininkas įpareigotas kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į 3/16 dalis Buto išdavimo. Jei skolininkas to nepadaro, tokia teisė suteikta išieškotojai. Taigi, įsiteisėjusio Teismo sprendimo pagrindu pareiškėja turi teisę kreiptis į notarę, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas skolininko vardu į 3/16 dalis Buto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.
20. Notarė kartu su atskiruoju skundu pateikė: 1) 2022 m. vasario 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties Nr. 461 kopiją; 2) 2022 m. gegužės 6 d. nuosavybės teisės liudijimo Nr. 1932 kopiją; 3) 2022 m. gegužės 25 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2213 kopiją; 4) 2024 m. gruodžio 11 d. NRT išrašą.
21. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
22. Atsižvelgus į tai, kad nauji įrodymai, išskyrus 2024 m. gruodžio 11 d. NTR išrašą, yra datuoti ankstesne data nei priimta apskųsta teismo nutartis, tačiau jie susiję su nagrinėjamu klausimu, o jų pridėjimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, notarės pateikti nauji įrodymai priimami.
23. Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį, suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui.
24. Bylos duomenimis, antstolė vykdo vykdomąją Nr. 0045/10/00595 pagal Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-460-576/09 dėl 1 073,24 Eur žalos išieškojimo iš skolininko išieškotojos naudai. Pareiškėja vykdo jai perduotą išieškotojos vykdomųjų raštų administravimo funkciją.
25. Antstolė vykdomoje byloje nustatė, kad mirus skolininko motinai (palikėjai), skolininkas, kaip palikėjos įpėdinis, Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi kartu su kitu palikėjos įpėdiniu – broliu, padovanojo paveldėjimo teises į palikėjos palikimą S. V.. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pagrindu ir kaip sutuoktiniui, paveldėjusiam pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais, S. V. išduotas 2022 m. gegužės 25 d. liudijimas, patvirtinantis, kad S. V. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pagrindu paveldėjo 3/16 dalis Buto.
26. Įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-254-517/2023 (Teismo sprendimas) nuspręsta pripažinti negaliojančia Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį 3/8 dalyje palikėjos palikimo (arba 3/16 dalyje Buto), nukreipti skolininko skolų išieškotojai išieškojimą vykdomosiose bylose į nekilnojamąjį turtą, skolininko paveldėtą po palikėjos mirties, valdomą S. V., t. y. į 3/8 dalį palikėjos palikimo (arba į 3/16 dalį Buto), įpareigojo skolininką per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruota skolininko nuosavybės teisė į turtą, skolininkui neįvykdžius šio įpareigojimo, leista išieškotojai kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruota skolininko nuosavybės teisė į 3/8 dalį palikėjos palikimo (arba į 3/16 dalį Buto).
27. 2024 m. rugpjūčio 2 d. antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0045/10/00595 priėmė patvarkymą Nr. S-24-45-20784, kuriame konstatavo, jog 2024 m. rugpjūčio 2 d. duomenis skolininko vardu nuosavybės teisės į 3/16 dalis Buto nėra įregistruotos. Pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 22 d. raštu kreipėsi į notarę, prašydama išduoti skolininko vardu paveldėjimo teisės liudijimą į 3/16 dalis Buto.
28. Notarė 2024 m. spalio 1 d. atsisakė atlikti prašomą notarinį veiksmą (atidėjo jo atlikimą), motyvuodama tuo, kad kol teismo sprendimu nebus panaikintas 2022 m. gegužės 25 d. liudijimas, notarė negali išduoti kito paveldėjimo teisės liudijimo į 3/16 dalis Buto.
29. Pareiškėja kreipėsi į teismą skundu dėl 2024 m. spalio 1 d. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.
30. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi tenkino pareiškėjos skundą ir įpareigojo notarę išduoti skolininko vardu paveldėjimo teisės liudijimą į 3/8 dalis palikėjos palikimo arba į 3/16 dalis Buto.
31. Notarė nesutinka su apskųsta nutartimi pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad kol nėra panaikintas 2022 m. gegužės 25 d. liudijimas, kurio pagrindu S. V. priklauso nuosavybės teisės į 3/16 dalis Buto, kitas paveldėjimo teisės liudijimas skolininko vardu į tą pačią dalį Buto negali būti išduotas, nes, priešingu atveju, galiotų du dokumentai, kuriuose skirtingiems asmenims būtų įforminta nuosavybės teisė į tą patį turtą. .
32. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais notarės argumentais.
33. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 dalį, nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
34. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008, kt. kt.).
35. Taigi paveldėjimo teisės liudijimas yra tik teisę patvirtinantis dokumentas, kuris patvirtina, kad asmuo paveldėjo turtą, tačiau šio liudijimo pagrindu nėra įgyjama nuosavybės teisė į paveldėtą turtą. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra tik procedūrinis veiksmas, kuriuo yra išviešinamas faktas, jog asmuo yra paveldėjęs turtą, t. y. yra įgijęs nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
36. Nagrinėjamu atveju, Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties 2 punkte nurodyta, kad skolininkas ir jo brolis palikimą, likusį po palikėjos mirties, priėmė 2022 m. vasario 3 d., paduodami palikimo priėmimo pareiškimus notarės biurui, registro Nr. 459 ir Nr. 460.
37. S. V. išduotas 2022 m. gegužės 25 d. liudijimas patvirtina, kad S. V. Paveldėjimo teisų dovanojimo sutarties pagrindu paveldėjo ½ dalį Buto.
38. Įsiteisėjusiu Teismo sprendimu Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties dalis, kuria skolininkas padovanojo S. V. savo paveldėjimo teises į skolininkui tenkančią palikėjos palikimo dalį, pripažinta negaliojančia ir taikyta restitucija – skolininkas įpareigotas kreiptis į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo į 3/16 dalis Buto išdavimo, o skolininkui to nepadarius per teismo nustatytą terminą, tokia teisė suteikta išieškotojai.
39. Restitucija – bendrasis prievolių teisės institutas, reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos I dalies ,,Bendrosios nuostatos“ X skyriaus normų; restitucijos esmė – asmens (asmenų) grąžinimas į buvusią padėtį. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalies normą, restitucijos pagrindu gali būti skirtingais pagrindais atsiradusios asmens prievolės grąžinti kitam asmeniui turtą: restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-586-467/2023 50 punktas). Restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, yra taikoma siekiant eliminuoti pasekmes, kurios atsirado pagal neteisėtą ir todėl negaliojančiu pripažintą sandorį.
40. Iš to, kas aptarta, seka, jog pripažinus negaliojančia Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties dalį dėl skolininko paveldėjimo teisių į palikėjos perleidimo S. V., atsižvelgiant į restitucijos esmę, skolininkui buvo grąžinta jo turimą paveldėjimo teisė. Todėl 2022 m. gegužės 25 d. liudijimas nebepatvirtina fakto, kad S. V. paveldėjimo teisės pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 3/16 dalis Buto.
41. Kadangi skolininkas per Teismo sprendimu nustatytą terminą nesikreipė į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo į 3/16 dalis Buto išdavimo, teisę tai padaryti įgijo pareiškėja. Atitinkamai, notarė neturėjo pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ar atidėti jo atlikimą.
42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos skundas dėl notarės 2024 m. spalio 1 d. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą / atidėti notarinio veiksmo atlikimą yra pagrįstas. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.