Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2019-10-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1599-951/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
A15.-1599-951/2019
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00665-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Pažeidėjas
V. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1599-951/2019Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00665-2019-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.4.4.; 1.4.7.; (S) 16.9.10.; 21.9.10.; 21.11.3.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui R. D.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). sav., dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 00 val. 34 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam, aiškiai išreikštam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

V. V.

kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo stabdomas švyturėliais, bet iš pradžių jų nematė. Važiavo link namų. Kai pareigūnai pasivijo, išgirdo garsinį signalą. Išsigando, nes buvo truputį išgėręs. Prie pat namų suprato, kad jį stabdo. Ilgą laiką važiavo normaliai, nesuprato, kad yra persekiojamas, stabdomas. Buvo likę 200-300 metrų iki namų, kai suprato, kad jį stabdo, tada išsigando. Kadangi buvo išgėręs, padarė didžiulę kvailystę, nesuprato, kodėl taip pasielgė. Gyvenime taip nesielgia, nėra taip buvę. Labai dėl to gailisi. Matė, kad prasilenkė su pareigūnų automobiliu. Nežino, ar buvo koks incidentas. Pareigūnai jį stabdė švyturėliais, po to garsiniu signalu. Kad ką nors sakytų per garsiakalbį, negirdėjo. Teisme peržiūrėjus vaizdinę bylos medžiagą, mato, kad buvo stabdomas ir garsiakalbio pagalba, bet tuo metu jo negirdėjo. Kai suprato, kad pareigūnai jį stabdo, jie naudojo garsinį signalą ir švyturėlius. Savo elgesį vertina labai blogai. Jis taip nėra elgęsis. Kitus stabdydavo, kad girti nevažiuotų, pats girtas nevažiuodavo, nežino, kaip čia taip atsitiko. Greičiausiai jo elgesiui turėjo įtakos girtumas, blaivus taip elgęsis nebūtų. Žino, kokio dydžio nuobaudos taikomos. Prašo skirti minimaliausią nuobaudą. Turi senyvo amžiaus mamą, kurią reikia prižiūrėti, pats serga, turi verslą. Yra susipažinęs su baustumų pažyma. Ten nuobaudos yra minimalios už greitį, anksčiau padaryti pažeidimai nėra dideli. Gali save pavadinti drausmingu vairuotoju.

Motyvuojamoji dalis

V. V. kaltė dėl nusižengimo padarymo įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu, Šiaulių AVPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, SODRA duomenimis, vaizdine bylos medžiaga.

V. V. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, tačiau teigė, kad iš pradžių nematė, jog buvo stabdomas, negirdėjo garsinių signalų ir garsiakalbio, suprato, kad buvo stabdomas tik likus 200-300 metrų iki namų, tokiems jo veiksmams įtakos turėjo girtumas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad policijos pareigūnams pastebėjus automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojantį įjungtomis ilgosiomis automobilio šviesomis bei įtartinai manevruojantį, šis buvo stabdomas tarnybinėje transporto priemonėje įrengtais bei veikiančiais specialiaisiais raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais, garsiniu signalu ir garsiakalbio pagalba, tačiau V. V. nesustojo, o nuvažiavo toliau. Nors V. V. iš pradžių teigė, kad negirdėjo, jog buvo stabdomas ir garsiakalbių pagalba, tačiau teisme, peržiūrint vaizdinę medžiagą, pripažino, kad stabdomas buvo ir tarnybiniame automobilyje įrengtų garsiakalbių pagalba. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad pareigūnų reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo teisėtas ir aiškiai išreikštas. Tuo tarpu V. V., stabdomas policijos pareigūnų, nepakluso jų aiškiai ir teisėtai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šių įrodymų visuma bei paties V. V. paaiškinimai neginčijamai patvirtina ir įrodo, jog V. V. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

V. V. atsakomybę dėl nusižengimo padarymo lengvina tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), bei tai, kad administracinį nusižengimą padarė turėdamas 35 ? darbingumo lygį (ANK 35 str. 1 d. 9 p.). V. V. atsakomybę sunkina tai, kad administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 str. 1 d. 8 p.).

Teisme buvo keliamas klausimas dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, t. y. V. V. prašė paskirti jam švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodė, kad turi 35 ? darbingumo lygį, pateikė neįgaliojo pažymėjimo kopiją. Taip pat nurodė, kad turi sergančią motiną, kuria reikia rūpintis, bei pateikė jos medicininį pažymėjimą ir epikrizę. Taip pat teigė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad teisė vairuoti jam reikalinga, jog galėtų nuvykti į darbą. Savo prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą grindė ir „Kelių džentelmeno“ pažymėjimu, išduotu 1999-12-02, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pasirašyta teigiamai asmenį apibūdinančia charakteristika.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015). Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga ( Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-133-316/2018). Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-133-316/2018).

Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad V. V. už administracinius nusižengimus/teisės pažeidimus per 5 metų laikotarpį buvo baustas 2 kartus, taip pat 2 kartus buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai su administraciniu nurodymu, iš jų 3 atvejai susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Tokios aplinkybės rodo, kad, vertinant penkerių metų vairavimą, V. V. negalima laikyti „kelių džentelmenu“, be to, atkreiptinas dėmesys, jog nuo „Kelių džentelmeno“ pažymėjimo išdavimo V. V. yra praėję daugiau nei devyniolika metų. Dar daugiau, iš V. V. baustumų pažymos matyti, jog už 2018-10-08 padarytą administracinį nusižengimą paskirta bauda buvo sumokėta 2018-10-30. Nusižengimas nagrinėjamoje byloje padarytas 2019-09-01, t. y. nuo 2018-10-30 baudos sumokėjimo dienos nepraėjus metams laiko, todėl pripažintina, kad V. V. nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą dėl Kelių eismo taisyklių nesilaikymo. Kas itin neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir užkerta kelią ANK 34 str. 5 d. nuostatų taikymui. Be to, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų bei atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Atsižvelgdamas į aukščiau minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog specialiosios teisės atėmimas atgrasys V. V. nuo naujų administracinių nusižengimų kelių eismo srityje padarymo. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su vykimu į darbą, esantį kitame mieste, charakteristika iš darbovietės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo motinos sveikatos būklė, negali būti laikytinos kaip ypatingos, dėl kurių turėtų būti paskirta mažesne nuobauda ar trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

Teismai savo praktikoje yra ne kartą pažymėję tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą (nusižengimą), asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nusižengimu).

Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. . V. V. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina vykimui į darbą, kasdieninėje veikloje, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti.

Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, net ir darbas, tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos (priemonės) taikymą. Taip pat ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ar jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti šio asmens naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Laikytina, kad administracinio poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas jis pats.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad V. V. padarė itin pavojingą administracinį nusižengimą, šį nusižengimą padarė būdamas neblaivus, nors šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, tačiau tai nedaro nusižengimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina, nes galimai sunkesnių pasekmių buvo išvengta tik todėl, kad V. V. buvo laiku stabdomas, siekiant nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo.

Įvertinus tokias aplinkybes, V. V. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pažeidėjo asmenybę, tai, kad baustas administracine tvarka, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką, kad mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, o tokių aplinkybių byloje nenustatyta, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, jam skirtina nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda, ir poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui, o ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikytinos.

Taip pat už nusižengimą, numatytą ANK 426 str. 5 d., gali būti skiriama transporto priemonės konfiskacija. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. V. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Konfiskavimas, kurį numato ANK 426 str. 8 d., šiuo atveju netaikytinas, nes teismui pateikta medžiaga liudija, kad V. V. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, gailėjosi dėl tokių savo veiksmų. Taip pat V. V. teismui pateikė automobilio pirkimo PVM sąskaitą-faktūrą, iš kurios matyti, kad automobilio pirkimo metu (2017-02-15) automobilio vertė su PVM buvo 52 000 Eur. Teismas mano, kad šiuo atveju konfiskuoto turto vertė būtų pernelyg didelė padaryto nusižengimo mastui. Todėl teismas sprendžia, kad bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas bus pakankamai griežtos ir proporcingos priemonės tam, kad būtų pasiekti administracinių nuobaudų tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 28 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. V. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Ilona Jakubėnienė