Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutarimu E. P. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas: pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, pagal 426 straipsnio 5 dalį – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, E. P. už atskirus nusižengimus paskirtos administracinės nuobaudos buvo subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.Skundžiamu nutarimu E. P. buvo nubaustas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. 0.20 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi 80“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo Nr. 301 (Įvažiuoti draudžiama) reikalavimą, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės į gatvę, darydamas manevrą į kairę, nerodė kairiojo posūkio signalo bei sukdamas į kairę (iš (duomenys neskelbtini)) kirto dvigubą kelio ženklinimo vidurio liniją, o išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nesilaikė kelio ženklo Nr. 203 (duoti kelią) reikalavimų, t. y. kirsdamas sankryžą iš šalutinio kelio, kur sankryžoje matomumas apribotas kelkraštyje stovinčių automobilių, nesulėtino važiavimo greičio, kad įsitikintų, ar nebus trukdoma pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Tokiais veiksmais vairuotojas padarė keletą paeiliui pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui, numatytų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 8, 16, 82.2 punktuose ir KET 1 priedo 203, 301, KET 3 priedo 1.3 punktą. Be to, vairuotojas nepakluso policijos pareigūnų teisėtiems ir aiškiai išreikštiems reikalavimams sustabdyti vairuojamą transporto priemonę.Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2018 m. gegužės 25 d. nutarime konstatavo, kad paties E. P. visiškas prisipažinimas, kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina E. P. kaltę dėl nurodytų ir ištirtų administracinių nusižengimų.Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P. atstovas advokatas D. Vaičiulis, nesutikdamas su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutarimu, apeliaciniu skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P. atstovas advokatas D. Vaičiulis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutarimą ir E. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nepatenkinus šio prašymo, prašo atsižvelgti į ilgą proceso trukmę, pakeisti skundžiamą nutarimą ir sušvelninti E. P. skirtą nuobaudą patikslinant, kad teisės vairuoti transporto priemones terminas skaičiuojamas nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde keliamas klausimas dėl draudimo bausti du kartus už tą patį – principo pažeidimą ir nesutinkama su skirtos nuobaudos individualizavimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ANK 2 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje, kuris pavadintas ,,Teisė nebūti persekiojamam ar baudžiamam du kartus“, jis nustato, kad ,,niekas neturi būti vėl persekiojamas (tried – angl.) ar baudžiamas (punished – angl.) tos pačios valstybės už teisės pažeidimą (offence – angl.), už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas ,,galutiniu nuosprendžiu“, pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą“. Taigi Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl 2017 m. rugpjūčio 30 d. įvykio E. P. atžvilgiu buvo priimti tokie procesiniai sprendimai: Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi, pakeista Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi, patvirtintas Šiaulių apylinkės prokuratūros 2017 m. spalio 27 d. nutarimas, kuriuo E. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, pagal laidavimą be užstato dėl to, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nutarimu E. P. nubaustas 95 eurų bauda pagal ANK 508 straipsnį už tai, kad įžeidinėjo Šiaulių apskrities VPK pareigūnus. Taip pat buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl 2017 m. rugpjūčio 30 d. E. P. padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamu nutarimu, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 5 dalį. Taip pat apygardos teismas sutinka, kad tai, jog E. P. 2017 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apskrities VPK administracinio nusižengimo protokolas surašytas tik dėl ANK 426 straipsnio 5 dalies, o 2018 m. sausio 26 d. Šiaulių apskrities VPK protokolas surašytas dėl ANK 426 straipsnio 5 dalies ir 420 straipsnio 1 dalies, nepažeidžia E. P. teisių, nes jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas gali pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskirti administracinę nuobaudą (ANK 635 straipsnio 3 dali). Kaip matyti iš bylos duomenų, 2018 m. sausio 26 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas, atsižvelgus į 2017 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apskrities VPK nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, minėto nutarimo teisėtumą patvirtino Šiaulių apygardos teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi, kuria panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. kovo 26 d. nutartį. E. P. teisių nepažeidžia ir tai, kad jam antrą kartą surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pažymėtina, kad pagal ANK 592 straipsnį, jeigu ikiteisminio tyrimo institucija ar prokuroras, gavę iš įgaliotos institucijos medžiagą ir nutarimą dėl administracinio nusižengimo bylos medžiagos perdavimo ikiteisminiam tyrimui, Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, surinkta medžiaga grąžinama įgaliotai institucijai ir administracinio nusižengimo tyrimas yra tęsiamas. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad E. P. nėra baudžiamas antrą kartą, nagrinėjamu atveju non bis in idem principas nepažeistas, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nekeistinas. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).Šiuo atveju apeliaciniame skunde apeliantas jokių reikšmingų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta skiriant nuobaudą E. P. ir dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sušvelninti paskirtų baudų dydžius ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, nenustatyta. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog teismas turi įvertinti tai, kad dėl institucijų veiksmų procesas truko nepagrįstai ilgai ir byla buvo vilkinama, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu skundo argumentu nesutinka ir pažymi, jog ANK 39 straipsnyje numatyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad administraciniai nusižengimai buvo padaryti 2017 m. rugpjūčio 30 d., todėl, atsižvelgiant į administracinių nusižengimų pobūdį, vertinti, kad byla buvo vilkinama, nėra jokio teisinio pagrindo. Vien administracinės nuobaudos – baudos – be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas ar teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinus bei sumažinus pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį paskirtų baudų dydžius šiuo konkrečiu atveju neleis pasiekti administracinės nuobaudos tikslų (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). E. P. savo kaltę dėl padarytų nusižengimų, numatytų ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl pirmosios instancijos teismas tai vertino kaip atsakomybę lengvinančią atsakomybę, iš bylos duomenų patyti, kad yra dirbantis (b. l. 37). Pažymėtina, kad E. P. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 39–41), anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka, nors administracinės nuobaudos negaliojančios (b. l. 33–36, 42–45), tačiau tokia informacija itin neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą E. P.. Atkreiptinas dėmesys, kad praeityje yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su neblaivumu ir pareigūnų reikalavimų nevykdymų. Nagrinėjamu atveju E. P. padarė du administracinius nusižengimus, iš kurių vieną labai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. E. P. neabejotinai elgėsi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo ir privalomumo sumokėti baudą yra jo paties elgesio pasekmė. Pažymėtina, kad skirdamas nuobaudas ir nustatydamas jų dydžius, apylinkės teismas vadovavosi ANK 32 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatomis, atsižvelgė į anksčiau nurodytas aplinkybes (ANK 35 straipsnis) ir pagrįstai bei teisėtai parinko administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemonės terminus sankcijos už padarytus administracinius nusižengimus ribose, be to atkreiptinas dėmesys, jog už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju E. P. buvo skirtas minimalus sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas 3 metams.

Pagal ANK 682 straipsnio 1 dalį teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą. Asmuo, kuriam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nutarimo įsiteisėjimo dieną, o kai teisė vairuoti transporto priemones atimama dėl vairavimo, kai tai darė neblaivus asmuo <...>, – nutarimo atimti šią teisę priėmimo dieną (jei vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas šio kodekso 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka) privalo institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o kai nutarimas priimtas ne teismo tvarka, – nutarimą priėmusiai institucijai pateikti vairuotojo pažymėjimą, kuris perduodamas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai. ANK 602 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai įtariama, kad administracinis nusižengimas, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas specialiosios teisės atėmimas, padarytas neblaivaus asmens <...> , iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paimamas specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas ir negrąžinamas asmeniui tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisėja galutinis sprendimas. Apygardos teismas atsakydamas į apelianto skundo argumentą, patikslina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo tada, kai iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P., vadovaujantis minėtais straipsniais, buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto skundo argumentu, jog E. P. buvo nubaustas dėl to paties įvykio pagal ANK 508 straipsnį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. sausio 5 d. nutarimu E. P. pripažintas kaltu dėl to, kad (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. 12 ir VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės Psichiatrijos klinikoje, būdamas neblaivus, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo Šiaulių apskrities VPK pareigūnus. Skundžiamu nutarimu E. P. pripažintas kaltu dėl tos pačios dienos, tačiau kitu laiku kitoje vietoje padarytų administracinių pažeidimų, o, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1 dalimi, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai.

Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, administracinės nuobaudos tikslus, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirta nuobauda pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, netaikant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar jos terminą sutrumpinus, bei sumažinus paskirtą baudą arba tik sumažinus paskirtą baudą, būtų per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.