Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (apeliantų) A. K., S. K. ir K. K. – K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K., S. K. ir K. K. – K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-116-475/2013.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2015-12-07 byloje gautas pareiškėjų A. K., S. K. ir K. K. – K. papildomas prašymas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjai jau septynis metus savo jėgomis vykdo tyrimus su Lietuvos kompetentingomis institucijomis bei struktūromis, renka papildomus įrodymus, įrodinėdami L. padarytus bei naujai daromas su teismų palaiminimu klastas bei apgaules, vykdomas konkrečių nesąžiningų teisėjų ir valdininkų rankomis ir galimai daryti prielaidą grupiniu susitarimu, ką rodo motyvuota dokumentinė medžiaga bei neteisingai priimtos teismų nutartys bei sprendimai, kurie niekada nebus įsiteisėję be teisingumo įvykdymo. Papildome prašyme įvardinti teisėjai, neteisingai išnagrinėję civilines bylas bei priėmę neteisingus, neteisiškus ir akivaizdžiai neskaidrius teismo sprendimus bei nutartis, grubiai pažeidė eilę CPK straipsnių, kurie ne kartą įvardinti pareiškėjų bylose pateiktoje procesinėje medžiagoje. Nurodė, kad vadovaujantis CPK nuostatomis dėl proceso atnaujinimo, jo 365-367 straipsniais, procesą atnaujinti galima ne tik atsiradus naujoms aplinkybėms, bet ir kitais pagrindais, kas numatyta CPK 367 straipsnio 3 dalyje. Tie kiti pagrindai yra senų nenagrinėtų aplinkybių išnagrinėjimas naujai, argumentavimas visų neišnagrinėtų bei neįvertintų teisiniu požiūriu aplinkybių, faktų bei dokumentinės medžiagos byloje ar analogiškose bylose, dėl ko teismas ir konkretūs teisėjai priėmė neteisingus, neteisiškus ir neskaidrius teismo sprendimus bei nutartis, kas yra akivaizdus trūkumas teisėjų darbe. Nauja aplinkybe pareiškėjai taip pat įvardina teisėjų atliktų trūkumų, priimant jų vertinimu neteisingus teismų sprendimus bei nutartis, vadovaujantis fiktyvia ar suklastota dokumentine medžiaga, tolimesnes pasekmes, kas anot jų, atsispindi 2015-08-11 Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus rašte, kuriame nurodoma, kad neatsižvelgiant į visas teismų priimtas nuostatas, jau yra išduoti leidimai L. ruošti dokumentus teismų pripažintam savavališkai pastatytam ir griauti numatytam jų kanalizacijos įvadui.

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

CPK 336 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo apeliantai iš esmės niekaip nepagrindė, todėl nėra poreikio taikyti CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą (CPK 320 str. 1 d.).

Dėl teisėjų kolegijos sudarymo

Pareiškėjai prašo atskirąjį skundą perduoti nagrinėti trijų teisėjų kolegijai dėl didelės apimties bylos procesinės medžiagos ir dėl didesnės tikimybės operatyviau ir greičiau pasiekti teisingumą, pasitelkus daugiau turinčių teisinės kvalifikacijos teisėjų.

CPK 336 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 336 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga sudaryti trijų teisėjų kolegiją, jeigu nagrinėjama byla yra sudėtinga. Bylos sudėtingumas gali būti siejamas su faktiniu bylos pobūdžiu (pareikštų reikalavimų ir sprendžiamų klausimų skaičiumi, faktinių aplinkybių apimtimi ir joms nustatyti reikalingomis pastangomis, byloje dalyvaujančių asmenų skaičiumi ir pan.) ir (arba) su teisiniu bylos sudėtingumu (kylančių teisės klausimų naujumu, poreikiu taikyti kelių teisės šakų normas ir pan.). Apeliantai prašymą dėl bylos nagrinėjimo trijų teisėjų kolegijoje motyvavo didele bylos apimtimi, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos apimtis savaime neleidžia spręsti dėl bylos sudėtingumo. Šiuo atveju nenustatyta poreikio atskirojo skundo nagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegiją dėl šioje byloje keliamų procesinės teisės klausimų bei faktinių aplinkybių nustatymo, todėl byla nagrinėjama pagal CPK 336 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę.

Dėl proceso atnaujinimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai teikė prašymą – atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-116-475/2013, panaikinti 2013-04-08 priimtą sprendimą, priimti jų prašymą dėl proceso atnaujinimo ir vykdyti teisingumą. Kauno apylinkės teismas 2014-11-10 nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo. Kauno apygardos teismas 2015-03-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-692-324/2015 pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad nepridėti CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktuose numatytus proceso atnaujinimo pagrindus patvirtinantys įrodymai, tačiau teismas, šio trūkumo nenustatė; kad nėra šių nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų vertino formaliai, nepasisakydamas apie kitus proceso atnaujinimo pagrindus; pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nepasisakė dėl faktinio proceso atnaujinimo pagrindų, dalį kurių sudaro pareiškėjų nuomone aplinkybės, turinčios esminę reikšmę bylai ir atsiradusios po teismo sprendimo priėmimo.

Kauno apylinkės teismas 2015-04-03 nutartimi atsisakė priimti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-116-475/2013, tačiau Kauno apygardos teismas 2015-06-03 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2S-1382-480/2015 panaikino Kauno apylinkės teismo 2015-04-03 nutartį ir vėl perdavė pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-116-475/2013 pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pažymėdamas, kad teismas nepagrįstai grįžo į prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadiją ir neišnagrinėjo Kauno apygardos teismo 2015-03-17 nutartyje konstatuotų aplinkybių.

Kauno apylinkės teismas 2015-06-25 nutartimi toliau nagrinėdamas pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, įpareigojo pareiškėjus pateikti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-116-475/2013, taip pat nurodyti aiškią teisės taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant sprendimą, kas būtų pagrindu procesui atnaujinti arba nurodyti ir iš esmės pagrįsti kitą CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą.

Kauno apygardos teismas 2015-10-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1906-527/2015 pareiškėjų atskirąjį skundą dėl 2015-06-25 nutarties tenkino iš dalies – panaikino nutarties dalį, kuria pareiškėjams nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo, iš nutarties motyvuojamosios dalies pašalino nuostatą, jog ,,Išaiškintina, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.)“. Iš teismo rezoliucinės dalies pašalino sakinį ,,Laiku nepašalinus trūkumų, prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui“.

Teismas konstatavo, jog pagal pareiškėjų nurodomą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktą proceso atnaujinimo pagrindą įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra būtinas, darė išvadą jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šiam atnaujinimo pagrindui pagrįsti pareiškėjus įpareigojo pateikti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-116-475/2013. Įpareigojimą pareiškėjams nurodyti aiškią teisės taikymo klaidą laikė visiškai nepagrįstu, nelogišku ir pertekliniu. Darė išvadą, jog pirmosios instancijos teismo pačių pareiškėjų naudai nustatyto įpareigojimo nėra jokio pagrindo pripažinti neteisėtu ir panaikinti, kadangi tokiu būdu sudarytos galimybės pirmiausia patiems pareiškėjams nurodyti ir pagrįsti faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, kurį pagal LAT formuojamą praktiką teismas turi nustatyti ex officio, kas neišvengiamai turėtų padėti pirmosios instancijos teismui šioje byloje, teismo posėdyje išnagrinėjus prašymo atnaujinti procesą klausimą, įvykdyti teisingumą ir priimti teisingą bei pagrįstą procesinį dokumentą (nutartį arba sprendimą). Teismas nustatė, kad pareiškėjai nepanaikintoje nutarties dalyje trūkumus pašalinti turi per 10 dienų nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties gavimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį gavo 2015 m. spalio 28 d.

Pareiškėjai A. K., S. K. ir K. K. – K., kaip suprastina, šalindami aukščiau teismų nustatytus prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, 2015-12-07 pateikė papildomą prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodo aplinkybes dėl detalaus plano, kuriuo vadovaujantis buvo priimti tolesni neteisingi sprendimai bei nutartys, fiktyvumo. Teisėjai vadovaujasi neteisingai priimtais sprendimais, o kompetentingos institucijos vadovaujasi teismų priimtais sprendimais ir toliau išduoda atsakovams neteisingus dokumentus, kuriuos pareiškėjai bus priversti naikinti teismų keliu, kadangi toliau bus pažeidžiamos pareiškėjų teisės ir interesai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškėjai prašyme dėl proceso atnaujinimo dėsto aplinkybes dėl dokumentų, teismų sprendimų, teisėjų veiksmų ir kitų institucijų priimtų nutarimų neteisėtumo, tačiau nepateikia, jokio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.

Teismas taip pat buvo suteikęs galimybę pareiškėjams nurodyti kitą CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. sukonkretinti proceso atnaujinimo pagrindą. Pažymėtina, kad reikalavimas nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą reiškia, kad pareiškėjas turi nurodyti bent vieną įstatyme įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau vien dėl to, kad prašyme dėl bylos proceso atnaujinimo tiksliai ir tiesiogiai nenurodyta teisės norma, kurioje įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas, nėra pagrindas teismui atsisakyti priimti prašymą, tačiau iš prašyme nurodytų aplinkybių ir proceso atnaujinimo motyvų teismui turi būti aišku, kokiu pagrindu remiasi pareiškėjas prašydamas atnaujinti procesą, o proceso atnaujinimo teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva. Šiuo atveju, pareiškėjai dėstydami prašymo faktines aplinkybes nurodo, kad vadovaujantis CPK 365-367 straipsniais, procesą galima atnaujinti ne tik atsiradus naujoms aplinkybėms, bet ir kitais pagrindais, kas numatyta CPK 367 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjai nurodo, kad kiti pagrindai yra senų nenagrinėtų aplinkybių išnagrinėjimas naujai, argumentavimas visų neišnagrinėtų bei neįvertintų teisiniu požiūriu aplinkybių, faktų bei dokumentinės medžiagos byloje ar analogiškose byloje, dėl ko teismas ir konkretūs teisėjai priėmė neteisingus, neteisiškus ir neskaidrius teismo sprendimus bei nutartis, kas pareiškėjų vertinimu, yra akivaizdūs trūkumai teisėjų darbe. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pareiškėjai prašyme netinkamai aiškina CPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatą, kuri, apeliantų nuomone, išplečia proceso atnaujinimo pagrindų sąrašą. CPK 367 straipsnio 3 dalies nuostata – jeigu prašymas pagrįstas kitais pagrindais, jis paduodamas byla nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui – reiškia, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo, reiškiamus visais kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje reglamentuotais pagrindais, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktais, nagrinėja pirmosios instancijos teismas. Taigi, CPK 367 straipsnio nuostatos nustato, kokiam teismui, atsižvelgiant į prašymo atnaujinti procesą pagrindą, toks prašymas turi būti teikiamas, t. y. norma susijusi ne su proceso atnaujinimo pagrindų, o su prašymų atnaujinti procesą pateikimo aspektais.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo turinį daro išvadą, kad pareiškėjų prašyme nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, iš esmės atspindintys subjektinę pareiškėjų nuomonę. Iš pareiškėjų prašyme nurodytų aplinkybių nėra aišku, kokiu pagrindu remiasi pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą, kas apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjų dėstomos aplinkybės nepatenka į CPK 366 straipsnio 1 dalyje reglamentą baigtinį proceso atnaujinimo pagrindų sąrašą.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis iš esmės priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.