Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. skundą dėl jos atžvilgiu priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 83-ANR_N-540-2021 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK) Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas D. J. 2021 m. kovo 24 d. priėmė nutarimą Nr. 83-ANR_N-540-2021 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. K. buvo pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą ir jai paskirta 500 Eur bauda dėl to, kad ji karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, laikotarpiu, t. y. 2021 m. kovo 23 d., 01.34 val. (duomenys neskelbtini), artimai kontaktavo su kitų namų ūkio gyventojais: A. Š., L. G. ir V. S., taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė minėto Nutarimo 2.1.8.1. papunkčio reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pagrindiniai šalių argumentai dėl priimto nutarimo pateikti bei vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir šio nutarimo pakeitimus, Teisėjų tarybos rekomendacijas dėl bylų nagrinėjimo karantino laikotarpiu, pateiktas skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, apie tai pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų (vaizdo įrašas, pačios pažeidėjos skunde nurodyti argumentai, Policijos komisariato atsiliepime nurodytos aplinkybės), kurie patvirtina A. K. kaltę įvykdžius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą.

Tačiau pareiškėja nesutinka su priimtu Nutarimu ir prašo paskirti švelnesnę nuobaudą - įspėjimą, nurodydama, kad su kaimynais bendravo laikydamiesi saugos priemonių, dėvėjo kaukes, laikėsi atstumo. Be to, ji 2021 m. sausio 28 d. yra pasiskiepijusi nuo Covid-19 viruso, jos sugyventinis A. Š. niekur iš namų nevaikšto, todėl ji savo elgesiu negalėjo sukelti užkrato pavojaus. Žinojo, kad V. S. ir jo sugyventinė L. G. buvo persirgę Covid-19 virusu dar vasario mėnesį ir jų bendravimas pavojaus nekėlė.

Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį asmenims kyla atsakomybė dėl Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimo, kai šios veikos sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Nagrinėjamu atveju, ANK 45 straipsnio 4 dalies normoje įtvirtinti pavojingi padariniai yra suformuluoti kaip vertinamieji, konkrečiai nesiejant jų su tuo, ar pažeidimą darantis asmuo serga Covid-19 liga ar ne. Taigi, asmeniui atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla įvertinus visas bylos aplinkybes, jo padarytais veiksmais sukeltą realų pavojų išplisti pavojingai ligai. Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad A. K. ar su ja kartu buvę asmenys nusižengimo metu būtų sirgę Covid-19 liga, be to, pareiškėja pateikė įrodymus, kad ji 2021 m. sausio 28 d. buvo paskiepyta antra vakcinos „COMIRNATY COVID-19 mRNR doze (b. l. 21), tačiau tai nemažina pareiškėjos veiksmų pavojingumo ir savaime nešalina jos atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

A. K. jai inkriminuojamą Vyriausybės nutarimo Nr. 1226 pažeidimą padarė paskelbto karantino dėl plintančios Covid-19 ligos Lietuvos Respublikos teritorijoje metu. Nusižengimo metu ji ir dar trys asmenys bendravo ir artimai kontaktavo uždarose patalpose, t. y. bute ((duomenys neskelbtini)). Be to, visi asmenys nusižengimo metu buvo neblaivūs, A. K. nustatytas - 2.34 prom. girtumas (V. S. nustatytas - 5.13 promilės girtumas, L. G. - 1.92 prom. girtumas, A. Š. - 2.02 prom. girtumas). Teismo vertinimu, visiems asmenims būnant neblaiviems ir ilgą laiką vartojant alkoholį (iš Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK atsiliepimo ir byloje pateikto vaizdo įrašo (b. l. 15) matyti, kad minėti asmenys alkoholį vartojo nuo 2021 m. kovo 22 d. 20.00 val. vakaro iki kol atvyko pareigūnai 2021 m. kovo 23 d., 01.34 val.), mažai tikėtina, kad jie visą tą laiką uždarose patalpose dėvėjo kaukes ir laikėsi visų saugumo, atstumo ir kitų reikalavimų.

Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų, darytų „BODY“ kameromis Nr. BOF1EC608F74 ir BOF1EC60930A matyti, kad 2021 m. kovo 23 d., apie 01.40 val. pareigūnams pagal gautą iškvietimą nuvykus į L. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini), bute buvo keturi asmenys: L. G., jos sugyventinis V. S. ir jų draugai A. K. bei jos sugyventinis A. Š.. Visi minėti asmenys buvo toje pačioje patalpoje, stovėjo ir sėdėjo vieni šalia kitų, t. y. artimai kontaktavo. Nei vienas asmuo nedėvėjo nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Išsiaiškinus įvykio aplinkybes, minėtiems asmenims alkotesterio pagalba buvo nustatytas girtumo laipsnis.

Teismas daro išvadą, kad A. K., priešingai nei ji mano, savo neteisėtais veiksmais sukėlė realų pavojų išplisti Covid-19 ligai. Teismas atkreipia dėmesį, kad, jei pareiškėja įvykio metu būtų sirgusi Covid-19 liga, nors ir to nežinodama, jos veiksmai galimai būtų buvę įvertinti ne kaip ANK 45 straipsnio 4 dalies pažeidimas, o kaip nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnyje (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-43-354/2021).

Pareiškėja skunde teigia, kad apie Vyriausybės priimtą Nutarimą Nr. 1226 ji sužinojo tik iš policijos pareigūnės, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą. Manė, kad Vyriausybės nutarimo nepažeidė, nes apie 2021 m. kovo 15 d. Vyriausybės nutarimo pakeitimus buvo informuoti ir suprato, kad tuo metu jau buvo galima bendrauti dviejų šeimų nariams, nes buvo skelbta: „Vyriausybė trečiadienį nusprendė švelninti reikalavimus dėl asmenų bendravimo, leidžiant dviejų šeimos ar dviejų namų ūkio narių artimus kontaktus bei didinant besibūriuojančių asmenų skaičių atvirose erdvėse. Bus leidžiama viešose atvirose vietose asmenims būti ne didesnėmis nei 5 asmenų arba dviejų šeimos ar dviejų namų ūkio narių grupėmis“.

Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jam nebuvo žinoma apie Vyriausybės priimtą Nutarimą Nr. 1226 ir jo pakeitimus, nesudaro pagrindo nevykdyti teisės aktuose esančių įpareigojimų, kadangi įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Be to, ANK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Minėtos pareiškėjos nurodytos aplinkybės (nežinojimas apie pasikeitusi teisinį reglamentavimą) neturi reikšmės jos veiksmų pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kvalifikavimui.

Taip pat pažymėtina, kad pati pareiškėja nurodo, kad buvo skelbta: „Vyriausybė trečiadienį nusprendė švelninti reikalavimus dėl asmenų bendravimo, leidžiant dviejų šeimos ar dviejų namų ūkio narių artimus kontaktus bei didinant besibūriuojančių asmenų skaičių atvirose erdvėse.“. Minėto Vyriausybės Nutarimo Nr. 1226, 2.1.8.1.2 punkte, galiojusiame nusižengimo padarymo metu (punkto redakcija, įsigaliojusi nuo 2021 m. kovo 6 d.) buvo numatyta, kad draudžiama: daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių artimus kontaktus atvirose erdvėse. Taigi, kaip matyti, minėti Vyriausybės Nutarimo pakeitimai reglamentuoja asmenų bendravimą būtent atvirose erdvėse, o ne uždarose, kaip nagrinėjamu atveju – bute.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą A. K. paskirta minimali bauda, numatyta ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje, t. y. 500,00 Eur. Priimtame nutarime skiriant baudą buvo atsižvelgta į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi) ir sunkinančią aplinkybę (administracinį nusižengimą padarė neblaivus asmuo ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui).

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui (Kauno apygardos teismo 2017-10-26 nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-600-327/2017). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

Nors pareiškėjai buvo paskirta minimali bauda, numatyta ANK 45 straipsnio 4 dalyje, tačiau jos dydis - 500 Eur, atsižvelgiant į A. K. padaryto nusižengimo pavojingumą ir jos finansinę padėtį laikytinas neproporcingai dideliu.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismui sprendžiant ar yra pagrindas taikyti pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgtina į visumą administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių, kurių pagrindu priimtas nutarimas, rašytinius ir bylos nagrinėjimo metu gautus duomenis.

Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad pareiškėja praeityje nėra bausta administracine tvarka (b. l. 11-12). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja yra sunkioje finansinėje padėtyje. Iš pateiktos pažymos apie išmokos gavimą už nurodytą laikotarpį (b. l. 22) matyti, kad ji yra bedarbė, jos gaunamas pajamas sudaro mažėjančio dydžio darbo paieškos išmoka. Nustatyta po vieną A. K. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Be to, nors ir pripažintina, kad pareiškėja karantino, paskelbto Vyriausybės Nutarimu Nr. 1226 laikotarpiu, t. y. 2021 m. kovo 23 d., 01.34 val. (duomenys neskelbtini), artimai kontaktavo su kitų namų ūkio gyventojais, tačiau atsižvelgtina į tai, kad minėti veiksmai buvo atlikti uždaroje patalpoje, bendraujant tik dviejų šeimų (namų ūkių) nariams, pareiškėja nusižengimo metu buvo du kartus paskiepyta vakcina nuo Covid-19, todėl veiksmai nelaikytini tokio paties pavojingumo, kaip būnant ir artimai kontaktuojant su kitais asmenimis viešose vietose, kuriose galima sutikti daug žmonių, pavyzdžiui prekybos centruose, įstaigose, aikštėse, parkuose ir panašiai.

Visų šių, bei prieš tai minėtų nusižengimo padarymo aplinkybių visuma, teismo nuomone, nebuvo tinkamai įvertinta skiriant A. K. baudą ir parenkant jos dydį. Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir aukščiau išdėstytas aplinkybes (pareiškėjos asmenybę, tai, kad dėl nusižengimo padarymo nekilo padarinių, į pareiškėjos finansinę padėtį), vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti skiriant A. K. mažesnę baudą negu ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pateiktas skundas tenkintinas ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. 83-ANR_N-540-2021 keistinas, A. K. paskirta 500 Eur bauda mažintina iki 50 Eur (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi teismas

nutaria:

A. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 83-ANR_N-540-2021, kuriuo A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje padarymą, paskirtą 500 Eur baudą, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, sumažinti iki 50 Eur (penkiasdešimt eurų).

Nutartis per 20 dienų nuo jos patvirtintos kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.