Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ ieškinį atsakovei J. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Plungės apylinkės teismas 2024 m. kovo 25 d. nutartimi priėmė ieškovės pateiktą ieškinį ir bylą perdavė pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

2024 m. balandžio 10 d. teisėjos rezoliucija byla paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2024 m. gegužės 27 d. 9.00 val.

2024 m. gegužės 23 d. gautas ieškovės prašymas nagrinėti bylą parengiamajame teismo posėdyje bei esant galimybei pereiti ir nagrinėti bylą iš esmės teismo posėdyje atstovui nedalyvaujant. Taip pat ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą, nurodydama, jog prašo iš atsakovės priteisti 73,17 Eur skolą. Teigė, kad reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2019-00370 tarp UAB „Sergel“ ir AB „Telia Lietuva“ sudaryta 2019 m. kovo 21 d., tačiau pats reikalavimas perleistas 2019 m. rugsėjo 10 d. Pažymėjo, kad atsakovė 2024 m. balandžio 1 d., t. y. po ieškinio pateikimo teismui dienos, apmokėjo 436,80 Eur, kurio dalis dengė namų dalies paslaugas, o suma 434,90 Eur liko kaip permoka, todėl pradinė kreditorė 434,90 Eur sumą grąžins ieškovei, atsakovės skolai dengti, todėl ieškovė mažina ieškinio reikalavimą ir prašo priteisti tik 73,17 Eur (508,07 Eur – 434,90 Eur).

Atsakovė buvo tinkamai informuota apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau 2024 m. gegužės 27 d. 9.00 val. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje atsakovė, nedalyvavo, neatvykimo priežasčių nenurodė, jokių prašymų teismui nepateikė. Pareiškimo nagrinėti bylą atsakovei nedalyvaujant teisme nebuvo gauta. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovė į 2024 m. gegužės 27 d. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties. Ieškovė 2024 m. gegužės 23 d. pateikė prašymą bylą nagrinėti iš esmės ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant, sprendimo už akių priimti neprašė. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalimi jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Taigi, esant ieškovės prašymui bylą nagrinėti iš esmės ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant, o atsakovei į parengiamąjį teismo posėdį neatvykus, nenurodžius to priežasčių, teismas laikė, kad yra visos procesinės sąlygos nagrinėti bylą iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir išnagrinėjo bylą šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Byla reikalavimo (bylos nagrinėjimo eigoje padengto įsiskolinimo) dalyje nutrauktina, likusioje dalyje ieškinys tenkintinas.

Remiantis CPK 293 straipsnio 9 punktu byla gali būti nutraukta kitais CPK numatytais atvejais. Ieškovė pateiktu 2024 m. gegužės 23 d. prašymu (DOK-81329) patikslino ieškinio reikalavimą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 73,17 Eur. Nurodė, kad po ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovė apmokėjo 436,80 Eur. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė po bylos iškėlimo teisme dienos ieškinio reikalavimus didžiąja dalimi įvykdė, nelikus ginčo dalyko, bylą 436,80 Eur išieškojimo dalyje nutraukia.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė AB „Telia Lietuva“ ir atsakovė 2018 m. lapkričio 6 d. pasirašė abonento Nr. 61740175 ir akcijos paslaugų užsakymo sutartis, pagal kurias pradinė kreditorė suteikė atsakovei mobiliojo ryšio paslaugas bei pardavė mobiliojo ryšio įrangą, o atsakovė įsipareigojo nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti už suteiktas paslaugas, naudotis paslaugomis minimalų 24 mėnesių laikotarpį ir vykdyti kitus numatytus įsipareigojimus. Pradinė kreditorė suteikė atsakovei paslaugas bei pardavė mobiliojo ryšio įrangą, tačiau atsakovei netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, laiku nemokėjus įmokų už suteiktas paslaugas, pradinė kreditorė 2019 m. liepos 30 d. nutraukė sutartį su atsakove. Remiantis akcijos užsakymo 1.4 punktu, kuriame nurodoma „Prekės kainos ir pradinės įmokos skirtumą klientas įsipareigoja kompensuoti naudodamasis „Telia“ paslaugomis šiame dokumente nustatytą minimalų naudojimosi paslaugomis terminą bei mokėdamas nurodytą „Telefono mokestį“. Jei abonentas, nesant „Telia“ kaltės, bus išjungtas nesibaigus minimaliam naudojimosi paslaugomis terminui, „Telia“ prašys kliento kompensuoti skirtumo dalį, kuri apskaičiuojama skirtumą padalinus iš minimalaus naudojimosi paslaugomis termino (dienomis) ir padauginus iš likusio dienų skaičiaus nuo abonento atjungimo dienos iki įsipareigojimo naudotis „Telia“ paslaugomis termino pabaigos“.

Pradinė kreditorė, atsakovei neišbuvus minimalų 24 mėnesių laikotarpį, paskaičiavo 508,07 Eur atsakovei tenkančias mokėti netesybas, kurios turi būti gražintinos pažeidus akcijos užsakymo prašyme nurodytą 24 mėn. minimalų naudojimosi paslaugomis laikotarpį ir mokėti nustatytą mėnesinį įrangos mokestį. Vadovaujantis akcijos užsakymo prašymo nuostatomis, klientui, neišbuvusiam minimalaus nurodyto laikotarpio operatoriaus tinkle, atsiranda prievolė sumokėti ir likusią mokėtiną sumą už įsigytą įrangą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo abonento išjungimo dienos iki minimalaus naudojimosi ryšio paslaugomis termino pabaigos. Ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimą, atsakovei jau po ieškinio pateikimo teismui dienos apmokėjus 436,80 Eur įmoką, sumažino ieškinio reikalavimą iki 73,17 Eur, remdamasi atsakovės pasirašytos akcijos užsakymo prašymo pagrindu neišbuvus minimalaus 24 mėnesių laikotarpio.

Atsakovės su pradiniu kreditoriumi pasirašyta sutartis nenuginčyta ir nebuvo ginčijama. Atsakovė, bylos nagrinėjimo eigoje apmokėjusi didžiąją dalį ieškinio reikalavimo dėl paskaičiuotų netesybų išieškojimo faktiškai pripažino tokią jai tenkančią sutartinę prievolę. Atsakovė taip pat, apeliuodama į reikalavimo perleidimo ydingumą, reikalavimo perleidimo susitarimo neginčijo ir ginčo teisme dėl jo nekėlė, o padengdama didžiąją dalį prašomo išieškoti įsiskolinimo faktiškai su ieškiniu sutiko, tuo pačiu nepaneigė reikalavimo perleidimo tinkamumo. Abejoti reikalavimo perleidimo tinkamumu ir pagrįstumu teismas pagrindo neturi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pradinei kreditorei atliko tokius mokėjimus: 2019 m. rugpjūčio 19 d. – 61,17 Eur (mokėtojas A. T.); 2019 m. lapkričio 5 d. – 88,97 Eur (mokėtojas A. T.); 2020 m. sausio 11 d. – 11,93 Eur (mokėtojas A. T.); 2020 m. birželio 1 d. – 11,77 Eur (mokėtojas A. T.); 2020 m. balandžio 6 d. – 11,93 Eur (mokėtoja J. T.); 2020 m. lapkričio 3 d. – 10,10 Eur (mokėtojas A. T.); 2024 m. balandžio 1 d. – 436,80 Eur (mokėtojas A. T.).

Taip pat nustatyta, kad UAB „Sergel“ pagal 2019 m. kovo 21 d. Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2019-00370, bei priedu prie 2019 m. kovo 21 d. Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2019-00370 (reikalavimo teisė perimta 2019-09-10) perėmė reikalavimo teisę iš AB „Telia Lietuva“ į atsakovės vardu susidariusią skolą (įskaitant, bet neapsiribojant: palūkanas ir delspinigius, baudas, išieškojimo išlaidas ir kt.). UAB „Sergel” yra reorganizuota prijungimo būdu prie UAB „Gelvora”, kuri veiklą tęsia UAB „GelvoraSergel“ vardu. Kaip nurodė ieškovė, reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2019 m. kovo 21 d., tačiau reikalavimas ieškovei perleistas 2019 m. rugsėjo 10 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą informuota 2019 m. rugsėjo 11 d. pranešimu. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad abejoja 2019 m. kovo 21 d. Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2019-00370 sudarytos tarp pradinės kreditorės ir ieškovės teisėtumu, nes ieškovė skolos susidarymą grindžia pirminės kreditorės PVM sąskaita faktūra, kuri išrašyta 2019 m. liepos 31 d. iš ko nesutampa skolos susidarymo bei portfelio pirkimo-pardavimo laikotarpiai.

Minėta, atsakovė nekėlė ginčo ir neginčijo minėtos reikalavimo perleidimo sutarties, todėl ji laikytina galiojančia. Juolab, jau po bylos iškėlimo teisme dienos, atsakovė pirminei kreditoriai atliko 436,80 Eur apmokėjimą, kas teismo vertinimu laikoma, jog atsakovė sutiko ir pripažino, jog nėra tinkamai įvykdžiusi savo prievolę.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.205 straipsnyje numatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą informuota 2019 m. rugsėjo 11 d. pranešimu, kas pagal aukščiau minėtą teismų praktika yra laikomu tinkamu informavimu. Atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai dėl 2019 m. kovo 21 d. Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2019-00370 teisėtumo laikytini nepagrįsti, nes atsakovė po minėtos sutarties perleidimo, nekėlė ginčo ir neginčijo reikalavimo perleidimo sutarties neteisėtumo, todėl ji laikytina galiojančia. Teismas atkreipia dėmesį, kad jau po civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, atsakovė 2024 m. balandžio 1 d. pirminei kreditorei atliko 436,80 Eur apmokėjimą, kas teismo vertinimu laikoma, jog atsakovė sutinka ir pripažįsta, jog nebuvo/nėra tinkamai įvykdžiusi savo prievolės. Tokiu būdu, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus, kad pradinė kreditorė įvykdė savo sutartinę prievolę atsakovei, o atsakovė su ja/ ieškove tinkamai neatsiskaitė už jai suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas bei perduota mobiliojo ryšio įranga, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 73,17 Eur likusią neapmokėta skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis (CK 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.716 straipsnis).

Todėl nenuginčijus reikalavimo perleidimo fakto ir jo pagrįstumo, teismui paduotas ieškinys iš esmės laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Atsakovei po bylos iškėlimo apmokėjus didžiąją dalį ieškiniu reikštų reikalavimų ir dėl to nelikus ginčo dalyko, byla apmokėtų reikalavimų dalyje nutrauktina CPK 293 straipsnio 9 punkto pagrindu.

Teismas sutinka su likusios įsiskolinimo sumos pagrįstumu ir ieškinį likusioje dalyje tenkina. Iš esmės atsakovė jokių kontrargumentų šiai reikalavimų daliai nepateikė, ir nėra pagrindo manyti, kad ieškovo pateikti skaičiavimai dėl šio įsiskolinimo likučio yra neteisingi.

Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus raštu pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, 2017 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 73,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamu atveju faktiškai pripažinus ieškinį pagrįstu ir įrodytu, atsakovei jo nepaneigus, ieškovė, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės už ieškinį sumokėtą 22 Eur žyminį mokestį ir 0,23 Eur komisinį mokestį, sumokėtą AB „Swedbank“ už žyminio mokesčio mokėjimo pavedimą, ir 10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Todėl pripažinus, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir ieškovės ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 32,23 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (14,54 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovės valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis minėtomis procesinės ir materialinės teisės nuostatomis bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

civilinę bylą reikalavimo dalyje dėl 436,80 Eur išieškojimo nutraukti.

Likusioje dalyje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“, j. a. k. 125164834, naudai 73,17 Eur (septyniasdešimt trys eurai ir 17 ct) paskaičiuotų netesybų skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (73,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32,23 Eur (trisdešimt du eurai ir 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 14,54 Eur (keturiolika eurų ir 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.