Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

2018 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. patikslintą skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vadovaujantis surinktais duomenimis bei ATSĮ 6 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 2018 m. gegužės 22 d. priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjui apsaugos darbuotojo pažymėjimą. Atkreipia dėmesį, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendyje konstatuota, jog pareiškėjas 2018 m. balandžio 28 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pareiškėjo kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu, techninėmis priemonėmis, specialistų pateiktomis išvadomis, pareigūnų ir kitų liudytojų parodymais.

Pareiškėjas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, tačiau jo veika kvalifikuojama kaip tyčinė, įvykdyta apsvaigus nuo alkoholio. Asmens ir turto apsaugą vykdantis asmuo privalo būti nepriekaištingos reputacijos, tačiau pareiškėjo veiksmai vertinti kaip keliantys grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei bei viešajai tvarkai. Tauragės AVPK nuomone remiantis minėtomis aplinkybėmis akivaizdu, kad ATSĮ 6 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatos pareiškėjo atžvilgiu taikytos pagrįstai, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas.

2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 18-IL-85-00147-e „Dėl apsaugos darbuotojo pažymėjimo panaikinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Analizuojant skundžiamo sprendimo turinį nustatyta, kad atsakovas iš Policijos informacinės sistemos gavo informaciją, jog pareiškėjas 2018 m. gegužės 17 d. įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalyje (kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas). Atsakovas įvertinęs minėtą aplinkybę, vadovaudamasis ATSĮ 6 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nutarė panaikinti pareiškėjui išduotą apsaugos darbuotojo pažymėjimą Nr. L1-0000266 ir jį įpareigojo per 10 kalendorinių dienų minėtą pažymėjimą grąžinti į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

Vadovaujantis ATSĮ 6 straipsnio 2 dalies 7 punktu, apsaugos darbuotoju negali būti už tyčinį nusikaltimą teistas asmuo, kuriam dėl to neišnykęs ar nepanaikintas teistumas. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, kad šiame ATSĮ 6 straipsnio 2 dalies punkte numatytas draudimas dirbti apsaugos darbuotoju yra siejamas su Baudžiamajame kodekso reglamentuojamu teistumo institutu.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-359-351/2018, kurioje pareiškėjas buvo teisiamas dėl Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo. Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už vairavimą transporto priemonė arba mokymą praktinio vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemones – draudimas vairuoti visų rūšių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams ir įpareigotas per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 7 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamos veikos fondą.

Baudžiamojo kodekso (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2017-11-29 iki 2018-07-12) 97 straipsnio 1 dalis numato, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu konstatuotina, jog asmuo tik įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą yra laikomas turinčiu teistumą.

Nuosprendžių rūšis apibrėžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2018-01-01 iki 2018-07-01) 303 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo nuosprendis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis. Be to nuosprendžiu gali būti nutraukiama baudžiamoji byla. Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 – 40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 189¹ straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. kovo 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010, pasisakydama dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo (žr.: Teismų praktika 2010, 33), konstatavo, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad asmuo dėl tokio teismo sprendimo nepatiria jokių suvaržymų ir individualizuoto auklėjamojo poveikio. Asmuo, kuriam šis BK straipsnis pritaikytas, įgauna tam tikrą juridinį statusą, verčiantį elgtis apdairiau, palyginus su kitais asmenimis, bei visiškai tinkamai moralės ir ypač teisės požiūriu, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų. Priešingu atveju laiduotojas gali atsisakyti duoto laidavimo; naujo baudžiamojo nusižengimo ar neatsargaus nusikaltimo padarymo atveju teismas gali, panaikinęs sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o tyčinio nusikaltimo padarymo atveju besąlygiškai privalo spręsti klausimą dėl atitinkamo asmens baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas. Taigi nepaisant to, kad pritaikyta teisinė priemonė BK 40 straipsnyje yra įvardyta kaip atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, tam tikra dalimi ši atsakomybė vis dėlto yra įgyvendinama. Taip pat cituojamoje nutartyje akcentuota, kad atleisdamas asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės tais pagrindais, kurie nustatyti BK 40 straipsnyje, teismas nuosprendžio ar nutarties rezoliucinėje dalyje nedaro įrašo, kad asmuo pripažįstamas kaltu, o vartoja kiekvienam konkrečiam atvejui adaptuotą formuluotę, kuri surašoma taip, kaip tą leidžia padaryti BK 40 straipsnio 1 dalies tekstas, t. y. nurodomas, pvz., asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamame straipsnyje, ir pan. Jeigu pasitaiko, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaro klaidą ir pripažįsta asmenį kaltu padarius atitinkamą nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismas atskiro specialaus sprendimo vien dėl asmens pripažinimo kaltu panaikinimo nepriima. Nuosprendis pakeičiamas, panaikinant visą atitinkamą rezoliucinės dalies pastraipą ir ją išdėstant taip, kaip nustato BPK 307 straipsnio 5 dalis, BK 40 straipsnio 1 dalis ir kiti taikomi įstatymai. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinus aukščiau išdėstytą kasacinės instancijos teismo formuojamą teismų praktiką, akivaizdu, kad teismas, atleisdamas asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės tais pagrindais, kurie nustatyti Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje, nuosprendžiu ar nutartimi asmenų nepripažįsta kaltais, o vartoja kiekvienam konkrečiam atvejui adaptuotą formuluotę, kuri surašoma taip, kaip tą leidžia padaryti Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies tekstas. Būtent laikantis aukščiau cituojamos kasacinės instancijos teismo suformuotos teisminės praktikos, pareiškėjas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-359-351/2018, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. teismas pareiškėjo atžvilgiu nepriėmė apkaltinamojo nuosprendžio, o perdavė jį laiduotojui. Taigi vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 1 dalies nuostatomis pareiškėjas nėra laikomas teistu ir atsakovas pareiškėjo atžvilgiu ATSĮ 6 straipsnio 2 dalies 7 punktą, numatantį, jog apsaugos darbuotojų negali būti už tyčinį nusikaltimą teistas asmuo, kuriam dėl to neišnykęs ar nepanaikintas teistumas, taikė nesant tam teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visuma konstatuotina, jog pareiškėjo R. Z. patikslintas skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. 18-IL-85-00147-e „Dėl apsaugos darbuotojo pažymėjimo panaikinimo“ yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Z. patikslintą skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 18-IL-85-00147-e „Dėl apsaugos darbuotojo pažymėjimo panaikinimo“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.