- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- 1-359-351/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19848-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Kaltinamasis
- R. Z.
- Advokatai
- Tomas Leščinskas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Robertui Kasnauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Z. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: 2018 m. balandžio 28 d., apie 21.00 val., Šilutės r., Šilutės sen., Pagrynių k., Šilutės g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 3,06 promilių etilo alkoholio koncentracija).
Kaltinamasis R. Z. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 281 str. 7 d. kaltu prisipažino visiškai teismo posėdžio metu paaiškino bei ikiteisminiame tyrime parodė (b. l. 78-79, 85-86), kad įvykio dieną jis būdamas pas draugus Pagryniuose gėrė alų, degtinę, o apie 21.00 val. susiruošė važiuoti namo. Atstumas, kurį norėjo važiuoti iki savo namų yra apie 1 kilometras. Ar kas su juo kartu važiavo, neatsimena. Važiuojant pastebėjo, kad jam mirksi kitas iš paskos važiuojantis automobilis, todėl sustojo šalikelėje. Tada buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Labai gailisi, kad vairavo išgėręs. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamajam R. Z. visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. Z. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:
2018-04-28 Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos E. V. tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad 2018-04-28, apie 21.07 val., Šilutės r., Šilutės sen., Pagrynių k., Šilutės g., buvo sustabdytas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui R. Z. alkoholio matuokliu nustatytas 2,57 promilių girtumas (b. l. 1-2).
2018-04-28 įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose (fotolentelėse) užfiksuota įvykio vieta Šilutės r., Šilutės sen., Pagrynių k., Šilutės g., kur apžiūrėtas ir automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16, 17-21).
Iš vaizdo ir garso įrašo, daryto iš tarnybinio policijos automobilio, matyti kaip R. Z. policijos pareigūnei patvirtina, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį (b. l. 8-9, 10).
Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 2000 m. gamybos automobilio „Opel Astra“ vidutinė kaina su PVM yra 1180 Eur (b. l. 38).
Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. F 916511 nuorašo matyti, kad automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas R. Z. vardu (b. l. 39).
Liudytoja E. B., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2018-04-28, apie 20.50 val., jai savo automobiliu važiuojant pro „Jeronimo užeigą“ link Pagrynių k. iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis Opel, kuris važiavo pavojingai, sukeldamas avarinę situaciją. Supratusi, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, važiavo paskui jį signalizuodama ir mirksėdama šviesomis, kad sustotų. Iš priekio atvažiavo kitas automobilis, kurio vairuotojas padėjo sustabdyti Opel automobilį bei, jam sustojus, ištraukė automobilio užvedimo raktelius. Sustabdyto automobilio keleiviai nubėgo į mišką, o vairuotojas liko sėdėti savo vietoje. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas (b. l. 44).
Liudytojas A. P., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka parodė, kad 2018-04-28, apie 21.00 val., jam važiuojant iš Vileikių k. link Pagrynių k. pamatė priešais vienas šalia kito atvažiuojančius du automobilius. Viename automobilyje sėdėjo moteris. Privažiavus arčiau iš sustojusio automobilio išlipo moteris ir pradėjo šaukti, kad kitame sustojusiame automobilyje yra girtas vairuotojas. Jis savo automobiliu užtvėrė kelią girtam vairuotojui ir priėjęs prie vairuotojo paėmė automobilio užvedimo raktelį. Suprato, kad vairuotojas yra neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, o ir pats vairuotojas prisipažino, kad gėrė. (b. l. 47-48).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos pateiktoje specialisto išvadoje Nr. T-A 4110/2018(01) nurodyta, kad R. Z. kraujyje, paimtame 2018-04-28, 21.30 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,06 % (promilės) etilo alkoholio (b. l. 55).
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, be jo paties parodymų, jo kaltė patvirtinta specialisto išvada, alkoholio matuokliu nustatytais duomenimis, liudytojų parodymų ikiteisminio tyrimo metu protokolais, policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu, kita bylos medžiaga. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis R. Z. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: 2018 m. balandžio 28 d., apie 21.00 val., Šilutės r., Šilutės sen., Pagrynių k., Šilutės g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 3,06 promilių etilo alkoholio koncentracija).
Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių visumos, kaltinamojo R. Z. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį ir jo veiksmai kvalifikuoti teisingai.
Dėl laidavimo instituto taikymo
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Z. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, remiantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nurodė, kad L. S. sutinka būti paskirta jo laiduotoju. L. S. teisiamojo posėdžio metu prašė perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą R. Z. ir patvirtino, kad žino kaltinamojo padaryto nusikaltimo aplinkybes, turi autoritetą prieš R. Z. ir gali jam daryti realią teigiamą įtaką, kontroliuoti jo kasdienį elgesį, nėra nutolusi nuo kaltinamojo kasdienio gyvenimo. Be to, L. S. prašo, esant galimybei, neskirti užstato, nes yra sunki jos turtinė padėtis.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl R. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. R. Z. neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo veiksmais reali žala niekam nebuvo padaryta, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 66-67). Šios kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės sudaro pagrindą tikėtis, jog ateityje R. Z. laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.
Kaltinamasis prašė jo laiduotoja paskirti L. S., kuris sutiko būti R. Z. laiduotoja ir pateikė tai patvirtinantį raštišką sutikimą. Nustatyta, jog santykiai tarp kaltinamojo R. Z. ir L. S., kuri jam yra pusseserė, labai geri, ji turi teigiamą įtaką kaltinamajam. L. S. dirba, nusiskundimų dėl jos elgesio nėra gauta, nėra teista (b. l. 117). L. S. statusas, ją apibūdinančios kitos socialinės ir asmeninės savybės, šeimos ryšiai, leidžia pagrįstai manyti, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti R. Z. teigiamą įtaką bei būti laiduotoja, todėl esant visiems BK 40 straipsnyje nustatytiems pagrindams, R. Z. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant terminą vieneriems (1) metams. Atsižvelgiant į tai, jog R. Z. anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, įvertinus jo ir laiduotojos asmenines savybes bei turtinę padėtį, nustatytinas 300 Eur dydžio užstatas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis).
Uždraudimas vairuoti transporto priemonę nuo vienų metų iki trijų metų, numatytas BK 68 straipsnyje, skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 9 dalis numato, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalį, t.y. vairavimą esant neblaiviam, kai girtumas neviršija 1,5 promilės, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo R. Z. padarytas nusikaltimas savo pobūdžiu pagal pavojingumo laipsnį yra pavojingesnis už minėtą administracinį nusižengimą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka nei už Kelių eismo taisyklių, nei kitus administracinius nusižengimus (pažeidimus) (b. l. 71), psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (b. l. 63), vertintina, kad tai buvo labiau pavienė, o ne sisteminga veika, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti autotransporto priemones 1 metus 6 mėnesius.
Nutraukus bylą, kaltinamajam skirtina poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2d. 4p.,71 str.).
Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė – automobilis atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2008-09-17 ir 2009-04-10 nutarimus).
Kasacinio teismo praktikoje dėl turto konfiskavimo taikymo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-09 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-16 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018) akcentuojama tai, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje ir šios baudžiamojo poveikio priemonės pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.
Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-09 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 7 punktą).
Nagrinėjamoje byloje, įvertintinos visos reikšmingos bylos aplinkybės ir kaltinamojo asmenybė, tai, kad automobilis registruotas jo vardu (b. l. 39), jo vertė 1180 Eur (b. l. 38), buvo pripažinta, kad yra pagrindas išvadai, jog R. Z. laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų ir egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindas (BK 40 straipsnis). Kaltinamajam už padarytą veiką skiriamos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: 7 MGL įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (sudaranti apie 30 proc. automobilio, kurį neblaivus vairavo, vertės) ir pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Taigi kaltinamasis patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą.
Tokiu atveju, atsižvelgdamas į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisinę prigimtį ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) paskirtį, teismas sprendžia, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė, kaip neatitinkanti teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, netaikytina.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. Z. paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, naikintina.
Baudžiamojoje byloje saugomas R. Z. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.
2018-04-30 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. Z. automobiliui, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305, 307 - 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir jį perduoti laiduotojos L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą su trijų šimtų eurų (300 Eur) dydžio užstatu vienerių (1) metų laikotarpiui ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Įpareigoti L. S. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti trijų šimtų eurų (300 Eur) dydžio užstatą į Tauragės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT 174010041600030111 ir mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.
Per nustatytą terminą nesumokėjus užstato, bus laikoma, kad laiduotoja L. S. atsisako laidavimo.
Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, punktais, 68, 71 straipsniais R. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams,
- 7 MGL (350 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per du (2) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
R. Z. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendžiui įsiteisėjus 2018-04-30 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą, kuriuo laikinai apribotos R. Z. nuosavybės teisės į automobilį „Opel Astra“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), - panaikinti
Išaiškinti kaltinamajam R. Z., kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.