- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-17
- Bylos Nr.
- e2S-451-372/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. E., R. E.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų M. E. ir R. E. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-6513-1031/2022 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – M. E., R. E. ir antstolė E. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GelvoraSergel“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Teismo prašė nustatyti, kad skolininkui M. E. priklauso ½ dalis santuokoje su R. E. įgyto turto, nurodyto antstolės E. R. 2022-02-02 siūlyme (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad gavo antstolės pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į pareiškėjos prašymą skolininkas M. E. ir suinteresuotas asmuo R. E. nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos prašymu nustatyti, kad skolininkui M. E. bendrojoje jungtinėje su sutuoktine R. E. nuosavybėje priklauso 1/2 dalis sutuoktinės R. E. gaunamų pajamų. Nurodė, kad jokio santuokoje įgyto turto ar piniginių lėšų (nei grynaisiais pinigais, nei sąskaitoje Lietuvos Respublikoje) R. E. ir M. E. neturi, o pati banko atsiskaitomoji sąskaitą, kurioje nėra lėšų, nėra laikoma asmens nuosavybe ar materialinę vertę turinčiu turtu, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Pažymėjo, jog suinteresuotas asmuo R. E. Lietuvos Respublikoje nedirba, negauna jokių pajamų, todėl nesant galimybės detalizuoti darbovietės ir sukonkretinti pajamų rūšies, nėra jokio pagrindo pripažinti abstrakčių pajamų skolininko dalimi. R. E. ir M. E. po deklaruoto išvykimo į užsienį buvo registruoti kaip D. B. dirbantys asmenys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi nutarta pareiškėjos prašymą tenkinti; nustatyti, kad skolininko M. E. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jo sutuoktinės R. E. banko sąskaitose esančių piniginių lėšų, iš kurių išieškojimo nedraudžia įstatymas.
4. Teismas nurodė, kad piniginės lėšos, esančios skolininko sutuoktinės banko sąskaitoje, gali būti kaupiamos ne tik darbinės veiklos pagrindu, o tai, kad skolininkė ir jos sutuoktinis dirba užsienio valstybėje ir Lietuvoje darbo užmokesčio negauna, teisinės reikšmės neturi.
5. Teismas darė išvadą, kad R. E. piniginės lėšos, esančios atsiskaitomojoje sąskaitoje, yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio M. E. nuosavybė, todėl yra pagrindas pareiškėjos prašymą tenkinti.
6. Teismas pažymėjo, kad sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.
7. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie sutuoktinių šeimos narių sveikatos būklę, taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl sprendė, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutarties suinteresuoti asmenys (apeliantai) M. E. ir R. E. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Įstatymo kūrėjas, konstruodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnį, omenyje turėjo tai, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas tik faktiškai turimas turtas, nagrinėjamu atveju – piniginės lėšos, realiai ir faktiškai esančios R. E. banko sąskaitoje. Iš skundžiamo procesinio sprendimo matyti, kad M. E. turto dalis bendroje jungtinėje nuosavybėje buvo nustatyta ne į faktiškai turimas R. E. pinigines lėšas, esančias sąskaitoje, bet į ateityje įsivaizduojamas, numatomas, numanomas, galbūt būsimas, t.y. hipotetiškas lėšas. Teismo nutartyje nurodyta procesinio sprendimo formuluotė neatitinka CK 3.87 straipsnio nuostatų, todėl nutartis yra neteisėta.
8.2. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra duomenys apie tai, kad R. E. sąskaitai yra uždėtas areštas sumai, lygiai visai M. E. skolos apimčiai. Iš banko išrašo matyti, kad areštas sudaro neigiamą sąskaitos lėšų balansą. Teismas neteisingai nurodė, kad M. E. ir R. E. nepateikė duomenų, kad piniginių lėšų R. E. banko sąskaitoje nėra, todėl neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį. Antstolė ir/ar išieškotoja turėjo įrodyti, kad turtas – piniginės lėšos, kurių 1/2 pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, realiai egzistuoja, pinigų suma faktiškai yra banko sąskaitoje ir šios sumos 1/2 daliai taikytinas areštas.
9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Suinteresuotų asmenų (apeliantų) atskirasis skundas netenkintinas.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pareiškėjos prašymą tenkinti ir nustatyti, kad skolininko M. E. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jo sutuoktinės R. E. banko sąskaitose esančių piniginių lėšų, iš kurių išieškojimo nedraudžia įstatymas, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
11. Remiantis civilinės bylos bei vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės E. R. žinioje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2547,01 Eur skolos, 1424,51 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko M. E. išieškotojos – pareiškėjos naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-05-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini).
12. Skolininkas M. E. yra sudaręs santuoką su R. E.. Iš Vedybų sutarčių registro išrašo nustatyta, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas nėra nustatytas pagal CK 3.101 – 3.108 straipsnius. Iš Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad suinteresuotų asmenų santuoka nėra nutraukta, pareiškimas ar ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) teisme nėra paduotas.
13. Skolininkas M. E. nedirba, banko sąskaitose piniginių lėšų neturi, registruotino nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi.
14. A. E. R. 2021-12-28 priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir pateikė jį Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau – PLAIS). 2021-12-28 patvarkymu dėl piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko sutuoktinės R. E. gaunamas pajamas 4761,22 Eur ribose ( 2547,01 Eur skola, 1424,51 Eur palūkanų, 787,70 Eur vykdymo išlaidų). 2022-12-12 išsiuntė skolininkui M. E. sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
15. Skolininkas ir jo sutuoktinė antstolei sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nepateikė. 2022-02-02 antstolė pateikė išieškotojai siūlymą kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje nuosavybėje su kitu bendraturčiu, nustatymo areštuoto turto – R. E. gaunamų piniginių lėšų 4761,22 Eur ribose.
Dėl ginčo esmės
16. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.
17. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).
18. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
19. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą dėl skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su jo sutuoktine, dalies nustatymo. Prašė nustatyti, kad skolininkui M. E. priklauso ½ jo sutuoktinės gaunamų pajamų.
21. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
22. Minėtoje teisės normoje nustatyta, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbinės (darbo užmokesčio) ar intelektinės veiklos gautos pajamos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra nurodę, jog tam, kad tokios prigimties pajamos būtų pripažintos bendru sutuoktinių turtu, jos turi būti gautos ar jau yra gautos. Taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).
23. Šiuo atveju skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos yra jos ir jos sutuoktinio jungtinė nuosavybė, tad kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, R. E. piniginės lėšos, esančios atsiskaitomojoje sąskaitoje, yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio M. E. nuosavybė. Į bylą pateikti duomenys, kad M. E. ir R. E. po deklaruoto išvykimo į užsienį buvo registruoti kaip D. B. dirbantys asmenys. R. E. gaunamos pajamos yra bendroji jos ir jos sutuoktinio nuosavybė, į kurią būtų galima nukreipti išieškojimą. Į bylą nepateikta įrodymų, kad R. E. banko sąskaitoje nėra lėšų, gaunamų iš suinteresuoto asmens vykdomos veiklos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad R. E. piniginės lėšos, esančios atsiskaitomojoje sąskaitoje, yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio M. E. nuosavybė, todėl yra pagrindas pareiškėjos prašymą tenkinti.
24. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
25. Byloje nėra duomenų, kad M. E. ir R. E. santuoka būtų nutraukta, jų turtas būtų padalintas, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį, taip pat nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl M. E. ir R. E. turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos bei vykdomosios bylos duomenis, atsižvelgdamas į minėtas teisės normas, sprendžia, jog šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta procesinio sprendimo formuluotė neatitinka CK 3.87 straipsnio nuostatų, ar buvo pažeistos CPK 178 straipsnyje įtvirtintos teisės normos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.