Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. T. ir G. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. V. L., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Ignitis“ (buv. UAB „Lietuvos energijos tiekimas“), AB „Swedbank“, UAB „G4S Lietuva“, AB „Klaipėdos vanduo“, „PlusPlus Capital“ AS, atstovaujamai „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo, AB SEB bankui, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, antstoliams R. V., L. P., B. T., J. P., A. S., V. V. dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI prie LR FM), Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau ir – VSDFV Panevėžio skyrius), AB „Klaipėdos vanduo” atsiliepimuose į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams prašė spręsti teismo nuožiūra (1 t., b. l. 123, 2 t., b. l. 134-135, b. l. 185-186, 3 t., b. l. 13-16).

Teismo posėdžio metu pareiškėjai palaikė pareiškimą iškelti jiems bankroto bylą ir patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad A. T. darbo valandos ilgos, todėl G. T. nedirba, prižiūri vaikus, be to, jos kaip muzikos pedagogės darbas yra mažai apmokamas.

Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - LR FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. LR FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. LR FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 M. T., kad nustatyti, ar fizinis asmuo yra nemokus, būtina įvertinti, kokia yra bendra visų asmens pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma ir kiek bendrai yra vertas fizinio asmens likvidus turtas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005-11-21 tarp AB „Swedbank“ banko ir A. T. buvo sudaryta būsto paskolos sutartis Nr. (Duomenys neskelbtini), kurios laiduotoja buvo G. T.. 2019-05-27 dienai neįvykdyti A. T. įsipareigojimai bankui buvo 57332,17 Eur, o G. T. – 28141,71 Eur (1 t., b. l. 54-55). 2019-06-25 reikalavimo perleidimo sutartimis AB „Swedbank“ perleido reikalavimo teises į A. T. įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS, atstovaujamai „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo (1 t., b. l. 110). Pareiškėjų įsipareigojimai kreditoriui AB SEB bankui yra susidarę pagal 2006-05-30 kredito sutartį Nr. (Duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir banko duomenimis 2019-09-25 dienai pareiškėjų įsiskolinimas sudaro apie 453049,10 Eur, neskaičiuojant žyminio mokesčio bei vykdymo išlaidų (3 t., b. l. 1-5). Skolos išieškojimą kreditoriui „PlusPlus Capital“ AS vykdo antstolis A. S. (vykdomoji byla Nr. (Duomenys neskelbtini)), skolos išieškotojui likutis su apskaičiuotomis palūkanomis iki 2019-08-07 yra 76102,30 Eur. Antstolis A. S. taip pat vykdo išieškojimus iš pareiškėjų AB SEB banko naudai: vykdomosiose bylose Nr. (Duomenys neskelbtini) ir Nr. (Duomenys neskelbtini) (skolininkas A. T.) skolos išieškotojui likutis su apskaičiuotomis palūkanomis iki 2019-08-07 yra 453049,10 Eur, vykdomojoje byloje Nr. (Duomenys neskelbtini) (solidari skolininkė G. T.) skolos išieškotojui likutis su apskaičiuotomis palūkanomis iki 2019-08-07 yra 391247,99 Eur. Antstolio vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose Nr. (Duomenys neskelbtini), Nr. (Duomenys neskelbtini) ir Nr. (Duomenys neskelbtini) yra 21449,39 Eur, o vykdomojoje byloje Nr. (Duomenys neskelbtini) – 16142,56 Eur (2 t., b. l. 43). 2008-10-27 A. T. ir A. V. L. sudarė sutartį, kurios pagrindu A. V. L. paskolino A. T. 100000 Lt (28962 Eur) iki 2018-10-27 (1 t., b. l. 12). Duomenų apie priverstinį šios skolos išieškojimą nėra.

Taip pat nustatyta, kad antstolė L. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. (Duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. T. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, skolos likutis 2019-08-07 dienai 10654,65 Eur; taip pat vykdomąją bylą Nr. (Duomenys neskelbtini) dėl 322,58 Eur skolos ir 59,37 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko A. T. išieškotojos UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (Juridinių asmenų registro duomenimis dabartinis pavadinimas UAB „Ignitis“) naudai; neapmokėtos vykdymo išlaidos antstolei sudaro 1375,31 Eur (2 t., b. l. 9-10). A. J. Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. (Duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. T. išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI prie LR FM, naudai, kurioje 2019-08-06 dienai liko neapmokėtos 414,45 Eur vykdymo išlaidos antstoliui; taip pat antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. (Duomenys neskelbtini) dėl 174,25 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. T. išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo” naudai, vykdymo išlaidos antstoliui sudaro 240,72 Eur (2 t., b. l. 36). A. B. Tamkevičienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (Duomenys neskelbtini) dėl 6077,92 Eur skolos (2019-08-05 dienai) išieškojimo iš G. T. išieškotojo AB „Swedbank“ naudai, vykdymo išlaidos antstolei 858,65 Eur; taip pat vykdomąją bylą Nr. (Duomenys neskelbtini) dėl 105,53 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. T. išieškotojos UAB „G4S Lietuva“ naudai, vykdymo išlaidos antstolei sudaro 263,75 Eur (2 t., b. l. 83-84). A. R. Vizgaudienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (Duomenys neskelbtini) dėl 52,99 Eur skolos išieškojimo iš G. T. išieškotojos VMI prie LR FM naudai, vykdymo išlaidos antstolei 93,36 Eur (2 t., b. l. 90). A. V. Vėliuvienė vykdė vykdomąją bylą Nr. (Duomenys neskelbtini) dėl 28,96 Eur išieškojimo iš A. T. išieškotojo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, tačiau šiuo metu nutarimo vykdymas nutrauktas, galimai liko neišieškotos vykdymo išlaidos (2 t., b. l. 180).

VSDFV Panevėžio skyriaus duomenimis 2019-09-12 dienai A. T. buvo skolingas 488,74 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (2 t., b. l. 134-136). VMI prie LR FM duomenimis 2019-09-25 dienai pareiškėjų mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudaro 9554,05 Eur, t. y. A. T. – 9503,66 Eur, o G. T. – 50,39 Eur (3 t., b. l. 13-23).

Taigi bylos duomenimis pareiškėjų bendra skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma kreditoriams sudaro daugiau nei 585600 Eur (neskaičiuojant vykdymo išlaidų antstoliams) ir ženkliai viršija 25 MMA (nuo 2019-01-01 MMA – 555 Eur).

Pareiškėjai turi nekilnojamojo turto: A. T. vardu įregistruota 1/33 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančio adresu (Duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0.1289 ha; taip pat 1/33 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančio adresu (Duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0.1784 ha, ir žemės sklypas, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esantis (Duomenys neskelbtini), sklypo plotas 4.0000 ha, o G. T. vardu įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esantis (Duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0.1100 ha (2 t., b. l. 15-32). Pareiškėjai registruotino kilnojamojo turto, santaupų kredito įstaigose neturi (1 t., b. l. 43, 44-59). Pareiškėjas A. T. nurodė dirbantis statybų sektoriuje pagal verslo liudijimą ir jo mėnesio pajamos siekia apie 1600 Eur. Į bylą pateiktais duomenimis 2017 m. jo pajamos, atskaičius išlaidas, buvo 19200 Eur, o 2019 m. – 11300 Eur (2 t., b. l. 99-108). G. T. teigia niekur nedirbanti nuo 2011 m. Sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus: O. T., gim. 2006-12-01, ir R. T., gim. 2008-10-13 (1 t., b. l. 107-108).

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų atlikę kokius nors tyčinius, nesąžiningus veiksmus, lėmusius skolų atsiradimą. Nustačius šias aplinkybes, įvertinus pareiškėjų gaunamų pajamų ir turimų skolinių įsipareigojimų santykį, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjai negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA, taigi jie yra nemokūs.

Pažymėtina, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita LR FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas. LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Pagal Lietuvoje pasirinktą LR FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). LR FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.

Nors pareiškėjų kreditorius AB SEB bankas nesutiko, kad pareiškėjams būtų iškelta bankroto byla, tačiau kreditorius iš esmės nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, faktų, galinčių patvirtinti pareiškėjų nesąžiningumą ar kitų LR FABĮ numatytų pagrindų atsisakyti iškelti pareiškėjams bankroto bylą buvimą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju byloje nėra duomenų, įrodančių pareiškėjų nesąžiningumą (LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), jų tapimą nemokiais dėl žalingų įpročių (LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktas) ar dėl padarytų nusikalstamų veikų (LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas). Taip pat byloje nėra jokių duomenų ir apie LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5, 6 punktuose nurodytų sąlygų egzistavimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjams bankroto bylą neatitiktų nei pačių pareiškėjų, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjai toliau liktų nemokūs, nes gaunamos pajamos neleistų padengti kreditorinių įsiskolinimų. Iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama atstatyti pareiškėjų mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjų, tiek kreditorių interesus. Kreditoriams bankroto procedūros metu įstatymas numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir daryti įtaką bankroto procesui (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą ir kt.). Pripažinus, jog egzistuoja visos sąlygos fizinio asmens bankroto bylai iškelti, pareiškėjams iškeltina bankroto byla (LR FABĮ 4¹ straipsnio 1 dalis).

Pagal LR FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 11 straipsnį, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai bankroto administratoriumi pasiūlė skirti UAB „Tamtamas”, kreditoriai kitų kandidatūrų nepasiūlė, prieštaravimų dėl pasiūlytos kandidatūros neišreiškė. LR FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti UAB „Tamtamas” bankroto administratoriumi, nenustatyta. UAB „Tamtamas” pateikė sutikimą dėl bankroto administravimo paslaugų teikimo pareiškėjams, deklaraciją dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, bankroto administratoriaus administravimo lėšų sąmatą bei administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (1 t., b. l. 60-65).

Iš viešai prieinamų duomenų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos interneto svetainėje (http://www.bankrotodep.lt/veiklos-sritys/nemokumas-2/administratoriai/bankroto-administratoriai//informacija?juridinis=1&kodas=101) nustatyta, kad administratoriaus civilinės atsakomybės draudimo polisas galioja iki 2020-09-18. Atsižvelgus į tai, pareiškėjų bankroto administratoriumi skirtina UAB „Tamtamas”. Iš teismui pateiktos fizinio asmens bankroto administravimo išlaidų sąmatos matyti, jog fizinio asmens bankroto administravimui reikalingų išlaidų suma sudaro 400 Eur. Įvertinus pateiktą sąmatą laikytina, kad nurodyta 400 Eur suma fizinio asmens bankroto administravimui yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatytina 400 Eur lėšų suma bankroto procedūroms atlikti, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti laikotarpyje nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (LR FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Pareiškėjai nurodė ir pateikė išlaidų detalizaciją, kad jų būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 1400 Eur suma, iš jų 310 Eur vaikų išlaikymui, 300 Eur būstui, 120 Eur komunaliniams mokesčiams, 60 Eur sveikatos ir turto draudimui, 300 Eur maistui, 90 Eur higienos reikmenims ir paslaugoms, 140 Eur transportui, 80 Eur rūbams, tarp jų ir darbo rūbams (1 t., b. l. 117).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus. Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje (Lietuvos A. T. 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiškėjų šeimos būtiniesiems poreikiams reikalingos lėšų sumos nustatymo klausimą, svarbu įvertinti pareiškėjų realiai gaunamas pajamas. Iš į bylą pateikto A. T. pildomo Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo už 2019 m. matyti, kad A. T. pajamų gavo 2019-01-12 – 6200 Eur, 2019-01-16 – 5000 Eur, 2019-02-28 – 12400 Eur, iš viso pateikti duomenys apie gautas pajamas 23600 Eur sumai, o išlaidų turėjo bendrai 12300 Eur sumai (2 t., b. l. 99-100, 101-103), taigi reali 2019 m. pareiškėjo gautų pajamų suma pareiškimo nagrinėjimo dienai buvo 11300 Eur (23600 Eur - 12300 Eur), kas per mėnesį atitinkamai sudarytų apie 1255 Eur (11300 Eur : 9 mėn.). Duomenų apie 2018 m. gautas pajamas pareiškėjai nepateikė, pats A. T. nurodė, kad pajamos nėra pastovios. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai neįrodė, jog šeimos pajamos per mėnesį siekia 1600 Eur ar 1400 Eur, todėl nėra pagrindo tvirtinti didesnės būtinųjų poreikių išlaidų sumos nei pareiškėjai realiai gauna pajamų. Duomenų apie galimus kitus pajamų šaltinius pareiškėjai nepateikė.

Vertinant pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų paskaičiavimą, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai nurodė patiriantys 300 Eur dydžio išlaidas būstui, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų net ir susipažinę su kreditoriaus AB SEB banko atsiliepime išdėstyta pozicija šiuo klausimu. Jei pareiškėjai iš tiesų tokias išlaidas patiria, tai jie, atstovaujami profesionalaus teisininko – advokato, turėjo visas galimybes šiuos įrodymus pateikti, net jei teismas jų savo iniciatyva ir nereikalavo, kadangi būtent pareiškėjai turi įrodyti tas aplinkybes, kurias jie nurodo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 178 straipsnis). Teismas sprendžia, kad pareiškėjai šių išlaidų pagrįstumo neįrodė. Pažymėtina, kad, nors pareiškėjai neteikė įrodymų ir apie kitas patiriamas išlaidas (vaikų išlaikymui, maistui, komunaliniams mokesčiams ir kt.), tačiau kitos išlaidos teismui nekelia abejonių, nes iš tiesų yra objektyviai būtinos.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir pareiškėjų pateiktus duomenis apie gaunamas pajamas, jų amžių, tai, kad turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, nustatytina, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pareiškėjams kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma yra 1100 Eur (LR FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Nors 1100 Eur suma keturių asmenų šeimai nėra didelė, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjai nepagrindė ir neįrodė, kad, esant sudėtingai šeimos finansinei situacijai, būtų kokios nors objektyvios priežastys, dėl kurių G. T. negalėtų dirbti pagal turimą specialybę ar persikvalifikuoti ir tokiu būdu padidinti šeimos pajamas.

Nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (LR FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti (LR FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 5 punktas, 8 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Iškelti pareiškėjams A. T., asmens kodas (Duomenys neskelbtini) ir G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantiems (Duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Paskirti A. T. ir G. T. bankroto administratoriumi UAB „Tamtamas”, kodas 152696631, buveinė Šermukšnių g. 20, Klaipėda, tel. (8 46) 485266, 8 686 73503, el. paštas tamtamas.office@gmail.com.

Nustatyti 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 400 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti A. T. ir G. T. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 1100 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį A. T. ir G. T. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Kitoje dalyje pareiškimo netenkinti.

Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskirtam bankroto administratoriui UAB „Tamtamas”.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išsiųsti nutarties patvirtintą kopiją Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliams R. V., L. P., B. T., J. P., A. S., V. V., kredito įstaigoms AB „Swedbank“ ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, taip pat VĮ Registrų centrui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir bankroto administratoriui UAB „Tamtamas”.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.