- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-08
- Bylos Nr.
- e2S-875-278/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00671-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- UAB „Vilstata“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-875-278/2015
Teisėjas Vladimiras Kurasovas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00671-2015-6
2015 m. gruodžio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Vilstata“ atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-786-420/2015 pagal pareiškėjos UAB „Vilstata“ skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui S. O. G., UAB „Zarasų ST“ dėl antstolio veiksmų ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Vilstata“ skundo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0168/15/00923. Nurodė, kad 2015-06-22 antstolis S.O. G. priėmė vykdyti UAB „Zarasų ST“ pateiktą teismo įsakymą dėl 45 058,66 € skolos, palūkanų išieškojimo iš UAB „Vilstata“ ir pradėjo vykdymo procesą. Teigia, jog 2015-07-15 informavo antstolį, kad dalinai įvykdė teismo įsakymą ir prašė sumažinti išieškotinos sumos dydį iki 16 096,66 €, tačiau tenkinti prašymą atsisakyta, nurodant jog pagal vykdomą teismo įsakymą padengta tik 0,39 € skola. Nurodo, kad išieškotoja siekia išieškoti skolas, kurios neišieškotinos vykdomojoje byloje Nr. 0168/15/00923, o antstolis areštavo lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Teigia, jog pripažinus antstolio veiksmus neteisėtais, būsimas teismo sprendimas taptų neįmanomas ir beprasmis.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi prašymą atmetė. Nustatė, kad pareiškėja UAB „Vilstata“ formaliai nurodė, jog patenkinus jos skundą, o antstoliui pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, būsimas teismo sprendimas taptų neįmanomas ir beprasmis. Nurodė pareiškėjai nepateikus teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginį ir neatskleidus, kodėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus sunkiau ar net neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, jeigu bus patenkintas pareiškėjos skundas. Konstatavo, jog iš pareiškėjos prašymo negalima nustatyti, ar egzistuoja konkreti, pagrįsta, tikėtina grėsmė būsimam teismo sprendimui byloje įvykdyti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Vilstata“ prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės: tenkinti UAB „Vilstata“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0168/15/00923. Nurodo, jog teismas tinkamai neįvertino su prašymu pateiktų įrodymų, todėl priimta nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Teigia, kad išieškotoja UAB „Zarasų ST“, piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis, bando per vykdymo procesą išsiieškoti skolas, kurios nebuvo teisminio ginčo dalyku ir neišieškotinos vykdomojoje byloje Nr. 0l68/15/00923. Nurodo, jog užsitęsus skundo nagrinėjimui, vykdymo procese būtų pakartotinai išieškotos ir išieškotojai pervestos priteistos sumos, kurios jau sumokėtos jai, o siekiant atgauti neteisėtai išieškotas ir pervestas sumas, tektų inicijuoti naujus teisminius procesus, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas žymiai pasunkėtų arba taptų neįmanomas ir beprasmis. Teigia, kad antstolis pateikė pareiškėjos debitoriams patvarkymus pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą lėšas visai išieškomai sumai, o 2015-08-13 į depozitinę sąskaitą yra pervesta neišieškotą sumą viršijanti pinigų suma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis O. S. G. prašo skundo netenkinti. Nurodo, jog vykdomojoje byloje Nr. 0168/15/00923 skola iš skolininkės UAB „Vilstata“ išieškotojos UAB „Zarasų ST“ naudai visa išieškota ir išieškotų lėšų išmokėjimas UAB „Zarasų ST“ sustabdytas iki bus išnagrinėtas skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų. Pažymi, kad vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje neatliekami, o piniginių lėšų kredito įstaigose ir pas trečiuosius asmenis areštai patvarkymais panaikinti.
Suinteresuotas asmuo UAB „Zarasų ST“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl galimų naujų teisminių procesų, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nelaikytina aplinkybe vykdymo veiksmams sustabdyti. Teigia, kad antstolis, gavęs pareiškėjos skundą, turėjo teisę tęsti vykdymo veiksmus ir tai nelaikytina grėsme būsimam palankiam teismo sprendimui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, jog antstolio S. O. G. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0168/15/00923 pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2014-11-21 teismo įsakymą dėl 45 058,66 Eur skolos, delspinigių ir palūkanų išieškojimo iš UAB „Vilstata“ kreditoriaus UAB „Zarasų ST“ naudai (b. l. 2-6). Iš bylos duomenų matyti, kad priėmus vykdomąjį dokumentą vykdymui ir procesinio sprendimo neįvykdžius per antstolio raginime nustatytą laiką, pradėti priverstinio vykdymo veiksmai (CPK 624, 651, 655 str.). Nustatyta, kad antstolio 2015-07-10 patvarkymais areštavus skolininkės turtines teises, susijusias su išmokėtinomis piniginėmis lėšomis, esančiomis pas trečiuosius asmenis, UAB „Vilstata“ nurodė, jog bankiniu pavedimu yra pervedusi išieškotojai dalį lėšų ir prašė sumažinti išieškomą skolą. Antstoliui 2015-07-30 patvarkymu atsisakius tenkinti prašymą, be kitų reikalavimų, UAB „Vilstata“ skundu prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia ar tuo atveju jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, ar yra tokios grėsmės tikimybė (CPK 144 str. 1 d.). Be to, pareiškėja turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą. Dėl paminėto, pareiškėjos UAB „Vilstata“ teiginiai dėl išieškotojos UAB „Zarasų ST“ netinkamo procesinių teisių naudojimosi, bus nagrinėjami tik sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, nagrinėjant bylą iš esmės. Nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal prašyme nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra nustatytos aplinkybės, kurioms esant pasunkėtų ar taptų neįmanomas įvykdyti būsimas teismo sprendimas. CPK 510 straipsnio 8 dalis nustato, kad skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, turi teisę sustabdyti vykdymo veiksmus. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-392-381/2015). Kaip jau minėta, teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia Civilinio proceso kodekso nuostatų nustatyta tvarka, tai yra tiria ir vertina prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas šių priemonių taikymo būtinumas, o ne besąlygiškai tenkina antstolio veiksmus skundžiančių asmenų prašymus sustabdyti vykdymo veiksmus. Nagrinėdamas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, teismas turi diskrecijos teisę, bet ne pareigą sustabdyti antstolio veiksmus atsižvelgiant į kilusio ginčo esmę, į skunde dėstomas aplinkybes bei kitas klausimo išsprendimui reikšmingus argumentus. Pareiškėja nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti jos interesai ar jiems būtų padaryta nepataisoma žala, ir, priešingai, nepagrįstas išieškojimo sustabdymas galėtų neproporcingai pažeisti išieškotojų teises ir teisėtus interesus (CPK 12, 144, 178 str.). Pareiškėjos teiginiai, jog yra sumokėjusi dalį lėšų išieškotojui ir išieškojus didesnes sumas įmonė turės inicijuoti teisminius ginčus, nėra pakankama vada taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nenustatytos jokios aplinkybės, kurios patvirtintų grėsmę pareiškėjai galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Apeliantės teiginiai, jog teismo nutartis yra nemotyvuota, neįvertinti pateikti įrodymai yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, dėl kurių prašymas netenkinamas, o sąskaitos išrašai apie pervestas lėšas UAB „Zarasų ST“ nepatvirtina, jog tai yra atsiskaitymas pagal antstolio vykdomą 2014-11-21 teismo įsakymą (b. l. 26-38).
Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjos UAB „Vilstata” skundas dėl antstolio S.O. G. veiksmų Zarasų rajono apylinkės teismo 2015-08-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-806-420/2015 yra atmestas. Nors nurodyta nutartis apskųsta, tačiau šia nutartimi pirmosios instancijos teismas jau konstatavo pareiškėjos skundo nepagrįstumą, todėl konstatuotina, jog pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimas yra tikėtinai nepagrįstas (CPK 144 str. 1 d.). Įvertintina ir ta aplinkybė, jog antstolis S. O. G. 2015-08-25 patvarkymais yra panaikinęs turtinių teisių areštus, o 2015-08-25 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu konstatavo esant išieškota visą UAB „Zarasų ST“ naudai priteistą pareiškėjos skolą vykdomojoje byloje Nr. 0168/15/00923 ir sustabdė išieškotos skolos išmokėjimą UAB „Zarasų ST“ iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų/atsisakymo juos atlikti vykdomojoje byloje Nr. 0168/15/00923, išieškotą sumą saugant antstolio depozitinėje sąskaitoje (b. l. 54-61). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ir šiuo atveju nėra pagrindo taikyti apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes vykdymo veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje yra išsprendęs pats antstolis. Duomenų, kad antstolio S. O. G. 2015-08-25 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas būtų nuginčytas ar panaikintas, byloje nėra.
Dėl aukščiau paminėtų motyvų, naikinti pagrįstą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.