- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-20
- Bylos Nr.
- PK-1055-929/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00054-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Nukentėjusysis
- G. B.
- Kaltinamasis
- L. B.
- Advokatai
- Giedrius Danėlius, Justas Vilys
- Kategorijos
dalyvaujant privačiai kaltintojai - nukentėjusiajai G. B., jos atstovui advokatui Justui Viliui,
viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo bylų proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d.-
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B. 2012 m. spalio 14 d., šaudykloje, esančioje S. Batoro g. 90A, Vilniuje, apie 14.30 val., G. B. sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, padarydama poodinę kraujosruvą nosies dešinėje pusėje bei tampė ją už plaukų, išraudama plaukų kuokštus. Tokiu būdu L. B. sukėlė G. B. fizinį skausmą bei padarė sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamoji L. B., apklausiama teisiamajame posėdyje, savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2012 m. spalio 14 d., apie 14.30 val. ji nuvežė vaiką pas tėtį V. B. į šaudyklą. V. B. ryte jai pats paskambino ir pasakė, kad bus šaudykloje. Ji atvyko į šaudyklą ir pamatė V. su E. B. ir G. B., kuri ilgus metus buvo jos vyro meilužė, ji išardė jų šeimą. Neneigia, kad įvyko konfliktas, priėjo prie G., pradėjo su ja šnekėti, ją supurtė, tačiau nemušė jos, už plaukų netampė. Tai buvo buitinio pobūdžio konfliktas. Ji (L. B.) G. B. paėmė už pečių rankomis iš priekio, gal 3 sekundes palaikė, V. buvo šalia, jis jas išskyrė. Ji jos sumušti negalėjo, nes svėrė 45 kg. Konflikto metu G. jai kažką sakė, keikėsi, prie jos ji nebuvo nugriuvusi, išrautų plaukų ji nematė. G. pabėgo, o ji (L. B.) išvažiavo, jos tą dieną nematė. G. sužalojimai nebūtinai yra tos dienos įvykiai. Konfliktą matė E. B., V. B.. Jos vaikui buvo 3 metai, E. B. jį nuvedė, įtaręs, kad bus konfliktas, vaikas nieko nematė. V. B. šaudė kartu su E. B., jie buvo kartu. Su B. susituokė (duomenys neskelbtini), išsiskyrė (duomenys neskelbtini), bet vedė bendrą ūkį, kartu gyveno, augino vaiką, bet tą savaitę kartu nebuvo, ji buvo išvažiavusi pas tėvus, bet jie buvo kaip pora. Su B. skyrėsi dėl finansinių dalykų, bet gyveno kartu, G. tą puikiai žinojo. Su G. B. susipažino tą pačią dieną, ją žinojo tik iš nuotraukos. Iki to įvykio yra jai skambinusi ir G. jai yra skambinusi. Jos numerį rado vyro telefone, paskambino jai iš vyro telefono. Tai buvo dvi savaitės iki įvykio. Telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi, bet juo naudojasi daug žmonių, jis priklauso V. įmonei, juo naudojosi V. buvusi mergina ir įmonės darbuotojai.
Nukentėjusioji G. B., apklausiama teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad 2012 m. spalio 14 d. atvyko su V. B. į šaudyklą, vyko varžybos. L. B. tuo metu su V. nebendravo. Šaudymo aikštelėje būna 5 žmonės. Be V. B. ir E. B. įvykį turėjo matyti dar trys žmonės. Pasibaigus varžyboms, ėjo link pagrindinio pastato. Pamatė L. B., ji buvusi V. žmona, todėl buvo mačiusi jos nuotraukas. L. B. bėgo prie jos greitu žingsniu. Ji (L. B.) pribėgo, trenkė jai į veidą, rovė plaukus, jos nukrito ant žemės, spyrė, mušė ją. Ji nesigynė, jai buvo šokas. L. B. vaikas stovėjo kampe ir verkė. V. stovėjo, ji (nukentėjusioji) pradėjo rėkti, kad patrauktų ją nuo jos. V. jas išskyrė, atsisėdo ant suoliuko,o L. pribėgo, sudavė V. į veidą. Paskui ji (L. B.) vėl pribėgo prie jos (nukentėjusiosios) ir į ją įsikibo, paskui paleido, ji (nukentėjusioji) nubėgo pasislėpti į tualetą. L. jai trenkė vieną kartą į nosį, du kartus į galvą, porą kartų į pilvą, įsikibo į plaukus, kas sukėlė didelį skausmą, rovė plaukus iš galvos. Pribėgusi nieko nesakė, įsikibo į ją, paskui sudavė V., paskui vėl įsikibo į ją, vėl sudavė smūgius, tiksliai negali pasakyti, kiek smūgių sudavė antrą kartą, konkrečių smūgių skaičiaus neatsimena. Ji (nukentėjusioji) pasislėpė tualete, pradėjo rašyti žinutes R. V., kad ją pasiimtų, paskui rašė V. L., kad ją paimtų iš šaudyklos. Jos niekas negynė, V. B. negynė, po įvykio neapsaugojo. V. policijai nurodė, kad smūgių nematė, nes L. sakė, kad nusižudys, pjovėsi venas, todėl jis norėjo apsaugoti vaiką. Po įvykio su V. išsiskyrė, paskui draugavo. Su juo susipažino 2010 m., jis sakė, kad yra išsiskyręs 2010 m., jis sakė, kad po skyrybų dar kažkiek gyveno kartu su L., paskui jie išsikraustė į atskirus butus. Prieš įvykį mėnesį L. B. iš V. telefono numerio jai parašė žinutę V. vardu, žinutėse ji grasino nurauti jai (nukentėjusiajai) plaukus. Nuo 2012 m. iki dabar B. ją vadina necenzūriniais žodžiais, gal prieš porą mėnesių į V. B. namus buvo įsilaužta, pavogti jos automobilio dokumentai, raktai, įtariamoji yra B., todėl ji kreipėsi į teismą. Po 2012 m. B. ją puolė fiziškai du kartus.
Liudytoja V. L., apklausiama teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2012 m. spalio 14 d. G. parašė žinutę, kad vyksta į šaudyklą, po kiek laiko ji parašė, kad ją užpuolė L. B. ir sumušė, prašė atvažiuoti ir ją pasiimti. G. B. rašė, kad jai išrauti plaukai, ji buvo užsidariusi tualete, bijojo išeiti. Jos sutarė, kad ji (liudytoja) atvyks iš plento pusės, nes šaudyklą sunku rasti. Ji suorganizavo mašiną ir su draugu nuvažiavo. G. B. perbėgo per mišką ir įšoko į mašiną. Ji buvo šaudykloje. Kitų asmenų prie G. nematė, iki automobilio ji atėjo pati, jos niekas nesivijo. G. B. buvo išsigandusi, iš kišenės traukė kuokštus išrautų plaukų, ant nosies buvo kraujosruva, nubrozdinimai, apdraskymai ant veido. Jos nuvažiavome pas ją (liudytoją) ir bandė nusiraminti. Matė išrautus plaukus, plikus plotus ant galvos, kraujosruvas ant nosies, lyg kairėje pusėje, apibrozdinimus ant veido. Sužalojimų sprande neatsimena. Buvo apibrozdintas veidas, neatsimena, kurioje pusėje tiksliai. Plaukuotoje galvos dalyje buvo gal keturi pliki plotai, kokių 3 cm. skersmens. Išrautus plaukus G. išsitraukė iš striukės kišenės. Nukentėjusioji, matyt, tualete pati nuo galvos rinkosi išrautus plaukus, mašinoje ji juos išsitraukė iš striukės kišenės. Nukentėjusioji sakė, kad buvo šaudykloje, atsisuko, į ją pradėjo bėgti L. ir puolė ją mušti, tampyti už plaukų, draskyti. Pasakojo, kad ją tampė už plaukų, stumdė, mušė į veidą vieną kartą, spyrė į pilvą. Tiksliai neatsimena, ar sakė, kiek smūgių sudavė. Jų niekas nebandė išskirti, kiti asmenys šaudykloje nieko nedarė. Po to karto jos buvo su L. susitikę klubuose, baruose, L. į G. yra metusi kokteilį, konfliktuodavo. G. prašydavo, kad ją iš mašinos iki namų kas nors palydėtų, tėtis ją dažnai pasitikdavo. L. B. nepažįsta, V. B. pažįsta, yra su juo bendravusi. Mano, kad V. B. konflikto situacijoje norėjo išlikti nešališkas. Nukentėjusioji ją į įvykio vietą kvietė žinutėmis, jos aiškinosi žinutėmis, kaip iki tos vietos jai atvažiuoti. Susirašinėjo su G., nes ji prašė jos (liudytojos) neskambinti. Jos tel. Nr. buvo (duomenys neskelbtini). Susirašinėjimas su G. truko apie pusvalandį. Jos su G. yra draugės. Žino, kad iš G. namų buvo pavogti daiktai, todėl ji kreipėsi dėl šio įvykio po 5 metų. Nežino, kaip tie įvykiai susiję.
Liudytojas E. B., apklausiamas teisiamajame posėdyje, parodė, kad L. B. pažįsta, jų santykiai normalūs. Ji yra bendradarbio buvusi žmona. G. B. pažįsta, su ja nebendrauja. Įvykio datos neatsimena tikslios, gal prieš keturis metus tai buvo. Sekmadienį buvo šaudymo varžybos, jie ruošėsi eiti namo. Atbėgo L. su vaiku, pamatė nukentėjusią, prasidėjo konfliktas. Jis paėmė vaiką ir nuėjo, nuvedė vaiką apie 30 m. Buvo žodinis konfliktas. Smurto prieš nukentėjusią nematė, gal jos truputėlį pasitampė, pasistumdė, jis akis įbedęs nežiūrėjo. Niekas nebuvo parkritęs. Jokių sumušimų nebuvo, jis nematė. Matė, kad abi merginos barėsi dėl vyro, kažkoks susikibimas tarp jų buvo. L. nukentėjusiąją vadino „kekše“, neatsimena, ar nukentėjusioji kažką atsakė L. Visi išsivaikščiojo, tuo viskas ir baigėsi. Jokių sužalojimų niekam nebuvo padaryta. Aplinkui buvo daug žmonių, negali pasakyti, kokie ten žmonės buvo. V. B. buvo šalia, jis buvo pasimetęs, bandė nutraukti konfliktą, moteris ramino žodžiais. Moterys barėsi, fizinio kontakto tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios nebuvo, kiek jam teko matyti. Konfliktas truko 7-10 min., jis buvo viso konflikto metu. Baigėsi konfliktas, lyg viena nukentėjusioji išėjo, L. su mašina gal išvažiavo, nematė kaip ji pasišalino po konflikto. Po įvykio nukentėjusios nematė.
Liudytojas V. B., apklausiamas teisimajame posėdyje, parodė, kad L. B. – buvusi jo žmona ir jo vaiko motina. Išsiskyrė gal (duomenys neskelbtini), 2012 m. buvo kažkas, nelabai atsimena, kaip ten kas įvyko. Įvykio metu su G. B. draugavo, jų santykiai galėjo L. sukelti pavydą. Tuo metu su L. buvo išsiskyręs. Konfliktas įvyko šaudykloje, šaudykloje buvo su G., L. atvyko vėliau. L. priėjo prie G., pradėjo ginčytis, jam buvo šokas. L. nežinojo apie jų santykius su G., jai tai sukėlė pavydą, jis nenorėjo, kad L. žinotų apie jo santykius su G.. L. buvo su jų vaiku. Konfliktas buvo šaudykloje, koks buvo kontaktas tarp jų, fizinis ar žodinis, negali pasakyti, nes neprisimena. Nematė, kad L. būtų naudojusi smurtą prieš G.. G. skundėsi, kad L. prieš ją smurtą naudojo, ji sakė, kad jai buvo išrauti plaukai, kad ją spardė kojomis, pats sužalojimų nematė. Apklausiamas policijos pareigūnų davė teisingus paaiškinimus. Smulkesnių detalių neatsimena. Po konflikto lyg buvo susitikę su G., tiksliai neatsimena. Iš šaudyklos jis išvažiavo su L., ji apie konfliktą nieko nepasakojo, pas ją buvo daug emocijų, kurių negalėtų atpasakoti. L. yra jo vaiko mama, buvusi žmona, ji yra labai emocionali, jautė, kad turi būti su ja. Nukentėjusiajai yra mokėjęs už vaistus, nes iš nukentėjusiosios žodžių, L. yra padariusi jai žalą. G. paprašė nemažos kompensacijos už šį įvykį, jis visada stengiasi konfliktus gesinti. Šiuo metu jų santykiai su G. pasikeitę. Mano, kad G. B. paaiškinimai apie įvykio aplinkybes yra perdėti. Nebuvo, kad kažkas kažką spardytų. Buvo kažkoks konfliktas, daug emocijų. Tiksliai neatsimena, kaip viskas vyko. Išplėštų G. plaukų jis nematė. Neatsimena, ar L. jam sudavė du smūgius.
Apklausiamas policijos pareigūnų V. B. paaiškino, kad su L. B. yra išsiskyręs apie 3 metus ir kartu negyvena, tačiau vaiku rūpinasi abu. Su L. dažnai nesutardavo dar iki vestuvių, po jų prašydavo skyrybų. Kai ji sužinojo, kad V. B. turi draugę, pradėjo konfliktuoti. Ne kartą su L. buvo kalbėta, kad kartu jie gyventi negali, tačiau dėl vaiko turi sutarti ir palaikyti santykius. V. B. buvusiai žmonai L. minėjo, kad bus šaudymo varžybos, tačiau nesitikėjo, kad ji atvyks, todėl varžybose buvo su drauge G.. Eidami iš vienos šaudymo zonos į kitą, V. B. pastebėjo L. įtūžusią, kas konkrečiai įvyko, pilietis nurodyti negali, nes tuo metu pasimetė. Tarp merginų įvyko konfliktas, jos buvo susikibusios, tačiau jokių smūgių nematė. Konflikto metu V. B. nurodė, kad vaiko šalia nebuvo, nes jo nematė, todėl sūnus paties konflikto matyti negalėjo.
2012 m. spalio 25 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2012-10-16 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovadoje (toliau- Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. šeštojo PK Fabijoniškių PN) buvo gautas G. B. pareiškimas apie tai, kad jos draugo V. B. buvusi žmona L. B. ją sumušė, grasino.
VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2334/12(01) nurodyta, kad G. B. padaryta kraujosruva nosies dešinėje pusėje, išrauti plaukai galvos plaukuotoje dalyje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-10-14). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 8-9).
G. B. su pareiškimu pateiktose SMS žinučių išklotinėse užfiksuota: 17:57:36 siųstoje SMS žinutėje nurodyta: „...pasalinis zmogus, kuris neturėjo bendrauti su mano vyru tures uz tai atsiimti, patikek manim tau skaudes ne maziau nei mum dabar visiems... patikek tu atsiimsi uz sita skausma“. 2012-09-21 01:04:13 siųstoje SMS žinutėje nurodyta: „Tu sugadinai man, V., M. gyvenimą, tu ką galvoji taip paprastai tau viskas ir baigsis...“. 2012-10-14 20:24:17 siųstoje SMS žinutėje nurodyta: „Aš tave dar kartą pamatysiu šalia V. tu liksi išvis be plauku“. 2012-10-14 20:27:04 siųstoje SMS žinutėje nurodyta „... kokia tu kvaila, gausi nuo manęs dar daugiau!!!“. 2012-10-15 11:10:02 siųstoje SMS žinutėje nurodyta „V. sake, kad pati pasiprasei i varžybas. Atstok kale, ir nelysk ne i savo aplinka...“.Taip pat išklotinėje užfiksuoti Skambučių Registro pranešimai, kad 2012-09-20 22:27 val., 2012-09-20 23:24 val., 2012-09-21 00:52 val. ir 2012-09-21 07:45 val. buvo skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini).
G. B. pateiktoje susirašinėjimo trumposiomis SMS žinutėmis laikotarpiu nuo 2012-10-14 iki 2012-10-16 su V. L. išklotinėje matyti, kad 2012-10-14, nuo 15:01:52 val. pradedamos rašyti SMS žinutės. Iš žinučių konteksto matyti, kad jas rašantis asmuo daug kartų akcentuoja pusės plaukų išrovimą, rašo, kad yra užsidariusi tualete, jai šokas, bando aiškinti, kaip atvažiuoti iki šaudyklos, kurioje yra. Matyti, kad asmuo bijo ją užpuolusio žmogaus, kuri įvardijama kaip L. (2012-10-14 15:44:28 siųstoje SMS žinutėje nurodyta „žiūrėk ar yra L.!! Ji juoda su baltais kailiniais!!!“). Prašo kitų asmenų ją pasiimti taip, kad užpuolęs asmuo nepastebėtų. Skambučių Registro pranešime nurodyta, kad 2012-10-16 08:54 val. buvo gautas skambutis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 76-80).
V. L. pateikus SMS žinučių išklotinę (b. l. 76-80), liudytoja patvirtino kad šis susirašinėjimas yra jos su G.. Gerai atsimena SMS žinučių turinį, jis nėra pakeistas ar modifikuotas.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 140 str. 1 d. atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Kvalifikuojant veiką pagal BK 140 str. 1 d. būtina nustatyti, kad dėl sumušimo ar kitokio smurtavimo buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir (ar) jam buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat ir subjektyviuosius šio nusikaltimo sudėties požymius – tyčinę kaltės formą.
Teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamoji L. B. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad 2012 m. spalio 14 d., šaudykloje, esančioje S. Batoro g. 90A, Vilniuje, tarp kaltinamosios L. B. ir nukentėjusiosios G. B. įvyko konfliktas dėl pastarosios bendravimo su kaltinamosios buvusiu sutuoktiniu V. B.. Šią aplinkybę pripažino ir kaltinamoji L. B., taip pat patvirtino liudytojai E. B., V. B., V. L.. Kaltinamoji teismo posėdyje nepripažino sužalojusi G. B. ir paaiškino, kad šaudykloje priėjusi prie G. B. ją supurtė, tačiau jos nemušė ir už plaukų netampė, tik paėmė už pečių rankomis iš priekio, gal 3 sekundes palaikė. Konflikto metu G. B. nebuvo nugriuvusi, išrautų plaukų ji nematė. Tokius kaltinamosios parodymus teismas vertina kaip jos gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes juos paneigia kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.
Nukentėjusiajai G. B. BK 140 str. 1 d. numatyti padariniai – nežymus sveikatos sutrikdymas nustatytas specialisto išvada Nr. G 2334/12(01). Nukentėjusioji apklausiama teismo posėdyje nurodė, kad šaudykloje L. B. jai trenkė vieną kartą į nosį, du kartus į galvą, porą kartų į pilvą, įsikibo į plaukus, rovė plaukus iš galvos. Paskui sudavė V. B., paskui vėl įsikibo į ją, vėl sudavė smūgius, tiksliai negali pasakyti, kiek smūgių sudavė antrą kartą, konkrečių smūgių skaičiaus neatsimena. Be G. B. parodymų, specialisto išvadoje užfiksuotų duomenų, nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybes patvirtina ir liudytojos V. L. parodymai. Ši liudytoja, apklausiama teismo posėdyje, parodė, kad matė G. B. 2012 m. spalio 14 d. iš karto po konflikto. Ji buvo išsigandusi, iš kišenės traukė kuokštus išrautų plaukų, ant nosies buvo kraujosruva, nubrozdinimai, apdraskymai ant veido, matė išrautus plaukus, plikus plotus ant galvos. Nukentėjusioji pasakojo, kad L. B. ją tampė už plaukų, stumdė, mušė į veidą vieną kartą, spyrė į pilvą. Liudytojos V. L. bei nukentėjusiosios G. B. parodymus patvirtina ir susirašinėjimo trumposiomis SMS žinutėmis laikotarpiu nuo 2012-10-14 iki 2012-10-16 išklotinė (b. l. 76-80), kurioje užfiksuotas V. L. ir G. B. susirašinėjimas SMS žinutėmis apie šaudykloje įvykusį konfliktą su L. B. ir nukentėjusiosios sužalojimą. Ši išklotinė nėra įstatymo nustatyta tvarka gauta iš telekomunikacijų bendrovių, todėl neturi savarankiškos įrodomosios reikšmės. Teismas ja remiasi tik tikrindamas kitų byloje surinktų įrodymų patikimumą.
Liudytojai V. B. ir E. B., apklausiami teismo posėdyje, patvirtino, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios įvyko fizinio pobūdžio kontaktas. E. B. nurodė, kad jos pasitampė, pasistumdė, kažkoks susikibimas tarp jų buvo. Liudytojas V. B. paaiškino, kad konflikto metu L. B. ir G. B. buvo susikibusios. Nors abu šie liudytojai nurodė nematę, kad L. B. būtų naudojusi smurtą prieš G. B., tačiau V. B. nurodė, kad konflikto aplinkybių neatsimena, o E. B. paaiškino, kad jis į jas visą laiką nežiūrėjo, buvo nuėjęs su L. B. vaiku už kampo. Vertindamas šių liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad jie nepaneigia specialisto išvadoje užfiksuotų bei liudytojos V. L. bei nukentėjusiosios G. B. nurodytų, jos sužalojimo aplinkybių. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. B. yra kaltinamosios L. B. buvęs sutuoktinis ir vaiko tėvas. Nors šis liudytojas teisme nepasinaudojo savo procesine teise atsisakyti duoti parodymus, tačiau akivaizdžiai vengė atsakyti į teismo klausimus apie nukentėjusiosios G. B. sužalojimo aplinkybes. Teismas atkreipia dėmesį, kad pati kaltinamoji L. B. teismui nurodė, kad V. B. konflikto metu bandė ją su G. B. išskirti. Liudytojas E. B. taip pat patvirtino, kad V. B. pasimetęs bandė G. B. ir L. B. konfliktą nutraukti. Be to, V. B. nurodė, kad yra mokėjęs už G. B. vaistus, skirtus jai padarytiems sužalojimams gydyti. Liudytojas E. B. teisme nurodė, kad bendrauja tiek su L. B., tiek su V. B., todėl šio liudytojo parodymai negali būti pripažįstami patikimais. Specialisto išvadoje Nr. G 2334/12(01) užfiksuoti G. B. sužalojimai, teismui nekyla abejonių, kad šie sužalojimai buvo padaryti būtent 2012 m. spalio 14 d., nukentėjusiajai būnant šaudykloje bei kad šiuos sužalojimus padarė kaltinamoji L. B.. Byloje nesurinkta jokių duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidą, kad nukentėjusiąją galėjo sužaloti kitas asmuo ir ji galėjo susižaloti pati.
Visgi, teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad G. B. privataus kaltinimo pareiškime suformuluotas kaltinimas pasitvirtino ne visa apimtimi. Nukentėjusioji, be plaukų išrovimo, taip pat nurodė, kad L. B. jai du kartus spyrė į pilvo sritį, trenkė vieną kartą į nosį, du kartus į galvą. Tačiau patikimų, keliais objektyviais įrodymų šaltiniais patvirtintų įrodymų apie G. B. nurodomus faktus dėl L. B. spyrių į pilvą, byloje nesurinkta. Specialisto išvadoje Nr. G 2334/12(01) sužalojimai pilvo sityje nukentėjusiajai nenustatyti. Liudytoja V. L., kuri matė nukentėjusiąją iš karto po įvykio, nurodė, kad jai ant nosies buvo kraujosruva, nubrozdinimai, apdraskymai ant veido, matė išrautus plaukus, plikus plotus ant galvos. Sužalojimų ar kitokių spyrius pilvo sityje liudijančių požymių, ši liudytoja nenurodė mačiusi. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad be kraujosruvos nosies dešiniame šoniniame paviršiuje, kitų sužalojimų G. B. veido sityje nenustatyta, nors specialisto tyrimas buvo atliktas sekančią dieną po įvykio. Pažymėtina, kad G. B. realizavo savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka praėjus beveik penkeriems metams po įvykio, todėl, praėjus tiek laiko, nėra galimybių ištirti papildomas bylai reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Vadovaudamasis šia nuostata, teismas pripažįsta įrodyta, kad L. B. 2012 m. spalio 14 d., šaudykloje, esančioje S. Batoro g. 90A, Vilniuje, apie 14.30 val., G. B. sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, padarydama poodinę kraujosruvą nosies dešinėje pusėje bei tampė ją už plaukų, išraudama plaukų kuokštus. Tokiu būdu L. B., veikdama tiesiogine tyčia, sukėlė G. B. fizinį skausmą bei padarė sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl jos veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 1 d.
Bausmės skyrimas
Kaltinamosios L. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 str. 2 d. bei 55 str. nuostatomis ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, šio nusikaltimo motyvus ir tikslus. L. B. padarė tyčinį, nesunkų, smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kerštaudama dėl nukentėjusiosios G. B. bendravimo su jos buvusiu sutuoktiniu. Teismas taip pat įvertina kaltinamosios asmenybę – L. B. išsiskyrusi, augina mažametį sūnų, dirbanti, neteista, tačiau daug kartų bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 49-58). Ši aplinkybė rodo, kad ji linkusi pažeidinėti įstatymus, nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų.
Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajai L. B. skirtina BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei BK 48 str. 2 d. nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis, kartu paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus.
Neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimai
G. B. pareiškime dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.
Pagrįsdama neturtinės žalos dydį nukentėjusioji nurodė, kad fizinis smurtas prieš ją buvo panaudotas L. B. tyčiniais agresyviais veiksmais, viešoje vietoje, šis smurtas jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, žaizdos ir kraujosruvos gijo apie tris savaites, o išrauti plaukai ataugo tik po keleto metų. Po įvykio ji jautėsi blogai, ją tėvai pasitikdavo prie namų, bijojo, kad L. B. ją užpuls. Po įvykio teko kreiptis į psichologą. Buvo daromos mozeterapijos injekcijos į galvos sritį, naudojo tepalus. Buvo apribota jos teisė rodytis viešumoje, nes buvo išrauti plaukai, teko atsisakyti modelio darbo pasiūlymo.
Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-467/2010). Teismų praktikoje, esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, priteistinų sumų dydis nustatomas nuo 145 Eur iki 1500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-51/2010, 2K-92/2014, 2K-261/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-318-139/2015).
Įvertinus nukentėjusiajai G. B. kaltinamosios L. B. nusikalstamais veiksmais padarytų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, gydymosi trukmę, pačios nukentėjusiosios teismo posėdyje išsakytus argumentus dėl patirtų išgyvenimų, taip pat kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, pateiktus įrodymu, pagrindžiačius šią žalą, teismas sprendžia, kad jai iš kaltinamosios L. B. priteistina 800 eurų neturtinės žalos. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad pripažino įrodyta ne visas privataus kaltinimo skunde G. B. nurodytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes.
2017 m. gegužės 18 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo G. B. prašo priteisti jos naudai iš kaltinamosios L. B. 1661,90 eurų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, taip pat už medicininių išrašų iš ligos istorijos, SMS žinučių išklotinių pateikimą. BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti teismas įvertina baudžiamosios bylos eigą, atsižvelgia į tai, kad G. B. atstovas dalyvavo tik viename teisiamajame posėdyje, šio posėdžio metu pati nukentėjusioji prašė jį atidėti, norėdama pakeisti atstovą, teikė papildomus prašymus. Be to, iš 2017-04-18 nukentėjusiosios prašymo matyti, kad į prašomas priteisti išlaidas įeina ir advokato konsultacijos rengiant pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 65), nors ikiteisminį tyrimą pradėti buvo atsisakyta, kadangi privataus kaltinimo bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes G. B. prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas ir jai iš kaltinamosios L. B. priteistinas 800 eurų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307-308 str.,
nusprendžia:
L. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir skirti jai bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose; 2) tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.
Priteisti iš L. B. 800 eurų G. B. neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš L. B. 800 eurų G. B. advokato paslaugoms apmokėti.
Medžiagą, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. ROIK 0112000567301, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštajam policijos komisariatui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.