- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- 2YT-1646-793/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15670-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Pareiškėjas
- A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo A. T. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas antstolio Jono Petriko 2017 m. gruodžio 11 d. raštas Nr. S17-42189 dėl skundo persiuntimo, kuriuo teismui perduotas pareiškėjo A. T. skundas dėl antstolio Jono Petriko veiksmų. Pareiškėjas nurodo, kad pagal antstolio nusiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš pareiškėjo išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje banko sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne minimalų mėnesį darbo užmokestį, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galimas panaudoti savo reikmėms. Teigia, jog pagal kasacinio teismo praktiką išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria pareiškėjui apribota teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. O tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, tokias lėšas sugrąžinti arba panaikinti areštą toje dalyje, kurioje yra apribota teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.
Antstolis 2017 m. gruodžio 11 d. patvarkymu Nr. S17-42179 pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytas antstolio procesinis veiksmas 2017 m. gruodžio 1 d. skundo surašymo dienai nebuvo atliktas – antstolis nebuvo areštavęs pareiškėjo A. T. sąskaitos įkalinimo įstaigoje. 2017 m. gruodžio 8 d. antstolis surašė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriame akcentavo, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Teigia, kad antstolio veiksmai atlikti vykdymo proceso metu yra teisėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/13/00386, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. A2.11.-230-618/2013 dėl 115,85 Eur (400,00 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko A. T., išieškotojos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomąją bylą Nr. 0172/12/01046 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. A2.2.-2346-563/2012 dėl 202,73 Eur (700,00 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko A. T., išieškotojos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (v. b. Nr. 0172/13/00386 b. l. 3, v. b. Nr. 0172/12/01046 b. l. 3). Antstolis 2017 m. gruodžio 8 d. patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S17-42066 areštavo 224,36 Eur skolos (apimant abi vykdomąsias bylas Nr. 0172/12/01046, Nr. 0172/13/00386) ir 603,57 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 827,93 Eur (v. b. Nr. 0172/12/01046 b. l. 137). 2017 m. gruodžio 8 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S17-42070 antstolis Jonas Petrikas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 611, 733-743 straipsniais, pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančio MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, nurodant areštuotas pinigines lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. Nr. 0172/12/01046 b. l. 138).
Pareiškėjas pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų nesutinka su patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, kadangi pagal antstolio patvarkymą iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, viršija ar ne minimalų mėnesinį atlyginimą. Teigia, kad tokiu būdu apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). Antstolis priėmęs vykdomuosius dokumentus vykdyti bei nustatęs, kad gera valia skolininkas skolų nemoka, pradėjo priverstinį skolos išieškojimą (CPK 624 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 688 straipsnio 1 dalies nuostatas išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Be to, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį, pensiją, stipendiją ar kitas jo pajamas, vykdymo procesą reglamentuojančios normos leidžia antstoliui taikyti kelias priverstinio poveikio priemones (CPK 624 str. 2 d. 5 p., 3 d.).
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Išieškojimas taip pat negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. CPK 668 straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš turto ir turimų piniginių lėšų. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos (santaupos), likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.
CPK LI skyriuje 733–743 straipsniuose reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, kad kasacinis teismas nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016, atsižvelgdamas į tai, kad CPK 733 straipsnio, kuriame įtvirtintos bendrosios išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos nuostatos, įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, tačiau nepateikta kitų pajamų sąvoka, ir nesant šios sąvokos apibrėžimo kituose CPK LI skyriaus straipsniuose pagrįstai ir tinkamai išaiškino, kad nors CPK 737 straipsnyje pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas, kuris neapima tokios pajamų kategorijos kaip kitų asmenų pervedamos ar (ir) išmokamos lėšos, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad tokios lėšos nėra priskiriamos kitų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, kategorijai. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad turi būti formuluojama tokia vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarka, aiškinimo ir taikymo taisyklė: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo A. T. skundas dėl antstolio Jono Petriko veiksmų surašytas 2017 m. gruodžio 1 d., išsiųstas 2017 m. gruodžio 4 d., o antstolio kontoroje gautas 2017 m. gruodžio 7 d. (v. b. Nr. 0172/12/01046 b. l. 146-148, 149). Tuo tarpu, kaip minėta, antstolis patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S17-42066 ir patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S17-42070 priėmė 2017 m. gruodžio 8 d., t. y. skundžiamas patvarkymas iki pareiškėjo skundo surašymo, jo išsiuntimo ir gavimo antstolio kontoroje dienos net nebuvo priimtas, todėl, apskritai, nėra aišku, kokius antstolio veiksmus skundžia pareiškėjas. Pažymėtina, jog vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. birželio 2 d. antstolis priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, išsiųsdamas jį ir kitus procesinius dokumentus į Šiaulių tardymo izoliatorių ir (duomenys neskelbtini), tačiau 2015 m. birželio 12 d. (duomenys neskelbtini) siųstus procesinius dokumentus grąžino, nurodydamas kad A. T. išvykęs į (duomenys neskelbtini), o 2015 m. rugpjūčio 12 d. (duomenys neskelbtini) siųstus procesinius dokumentus grąžino, nurodydami, jog A. T. atliko bausmę ir išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) (v. b. Nr. 0172/12/01046 b. l. 88, 89, 90, 91, 92, 98). Šios nustatytos aplinkybės tik patvirtina, jog iki pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų surašymo dienos (2017 m. gruodžio 1 d.), antstolio kontoroje nebuvo priimtas joks patvarkymas išieškoti iš A. T. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, esančių (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, įvertinus pareiškėjo skundo argumentus, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei minėta kasacinio teismo praktika konstatuotina, kad antstolis Jonas Petrikas 2017 m. gruodžio 8 d. priimdamas patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S17-42066 neapribojo pareiškėjo teisės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, kadangi minėtame patvarkyme antstolis nurodo, jog areštuoja 224,36 Eur skolos, 603,57 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 827,93 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, paliekant skolininkui sąskaitoje piniginių lėšų sumą lygią Vyriausybės nustatytai vienai minimaliosios mėnesinės algos sumai. O 2017 m. gruodžio 8 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo Nr. S17-42070 antstolis Jonas Petrikas vadovaudamasi CPK 611, 733-743 straipsniais, pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančio MMA, ir 50 procentų (kadangi vykdomos kelios vykdomosios bylos, todėl vadovaujamasi CPK 736 str. 1 d. 3 p.) nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko pajamas, laikėsi nurodytų CPK nuostatų, kadangi nagrinėjamu atveju jau nustatyta, jog iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų ir likusią dalį jis gali naudoti savo poreikių tenkinimui, įskaitant teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad antstolis netinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ar kokiu nors būdu pažeidė pareiškėjo teises ir interesus, todėl A. T. skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 510 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. T. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. 0172/12/01046, Nr. 0172/13/00386 gražinti antstoliui Jonui Petrikui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.