- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- e2S-1363-253/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00276-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“
- Pareiškėjas
- S. S.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, antstolė I. G., antstolis V. D., E. K., akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius 2019 m. birželio 12 d. fizinio asmens S. S. bankroto byloje pateikė teismui prašymą patvirtinti jo, kaip pirmos eilės kreditoriaus, 1086,70 Eur kreditorinį reikalavimą, susidariusį dėl išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2019 m. birželio 20 d. nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino iš dalies. Atnaujino terminą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus kreditiniams reikalavimams pareikšti. Įtraukė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių į fizinio asmens S. S. antros eilės kreditorių sąrašą su 1086,70 Eur finansiniu reikalavimu.
3. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
3.1. Nurodė, kad kreditorius prašo priimti ir patvirtinti jo reikalavimą kaip pirmos eilės kreditorinį reikalavimą. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnio 3 dalis numato, jog pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas); reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe ir piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai), FABĮ 23 straipsnio 4 dalis numato, jog antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.
3.2. Nurodė, kad šiuo atveju kreditoriaus reikalavimas kyla iš vaikų išlaikymo fondo už S. S. sumokėtų išmokų, paskaičiuotų palūkanų bei delspinigių išieškojimo. Toks kreditinis reikalavimas yra skola, o ne einamosios periodinės išlaikymo išmokos (alimentai), todėl kreditoriaus reikalavimas tvirtintinas kaip antros eilės kreditinis reikalavimas. Pažymėjo, jog nei Vaikų išlaikymo išmokų įstatymas nei Valstybinio socialinio draudimo įstatymas nenumato specialių ypatumų fondo išmokėtoms išmokoms išieškoti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutarties dalį dėl jo kreditinio reikalavimo eilės kreditorių finansinių reikalavimų sąraše.
5.1 Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus reikalavimas kyla iš lėšų, kurios už bankrutuojantį asmenį S. S. buvo išmokėtos vaikui išlaikyti, o toks reikalavimas, vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 3 dalimi, tenkinamas pirmąja eile.
5.2. Nurodė, kad nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, susiję su išlaikymu, taip pat yra užtikrinami kitomis priemonėmis (ne vien alimentais), įgyvendinant valstybės įsipareigojimą garantuoti įstatymo nustatyto dydžio vaiko išlaikymą. Paramą nepilnamečiams vaikams išlaikyti valstybė teikia remiantis CK 3.204 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymu bei jį įgyvendinančiais teisės aktais.
5.3. Nurodė, kad įsigaliojus Vaikų išlaikymo fondo įstatymui, valstybė įsipareigojo esant įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, t. y. valstybė perima skolininko pareigą išlaikyti vaikus, kai jis šios pareigos nevykdo arba vykdo netinkamai, kartu įgydama teisę reikalauti, kad skolininkas, privalantis išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas išmokas ir sumokėtų 5 procentus palūkanų. Bankrutuojančio fizinio asmens S. S. 1 086,70 Eur (iš kurių 776,02 Eur - vaikų išlaikymo fondo išmokos, 265,36 Eur palūkanos ir 45,32 Eur delspinigių) skola valstybės biudžetui susidarė dėl išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų, todėl, vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 3 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus kreditinis reikalavimas turėtų būti įtrauktas į pirmos eilės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą.
5.4. Nurodė, kad FABĮ 29 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, be kita ko, pirmąja eile tenkinami reikalavimai, susiję su piniginėmis lėšomis vaikui (įvaikiui) išlaikyti. Pagal vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, nuo 2018-01-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga vykdo vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų. Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 13 straipsnio 2 punkte įtvirtinta skolininko pareiga grąžinti išmokų administratoriui, šiuo atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui išmokėtas išmokas ir sumokėti delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos (2019-06-10 Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-444-856/2019).
Atsiliepimas
6. S. S. bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Centrinis bankroto biuras LT“ parteikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, jame nurodė, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutartis yra tinkamai motyvuota, teisėta, pagrįsta, todėl nėra pagrindo keisti jos dalies dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus reikalavimo eilės kreditorių finansinių reikalavimų sąraše.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius įtrauktas į fizinio asmens S. S. antros eilės kreditorių sąrašą su 1 086,70 Eur finansiniu reikalavimu, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2019 m. birželio 20 d. nutartimi įtraukė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių į fizinio asmens S. S. antros eilės kreditorių sąrašą su 1 086,70 Eur finansiniu reikalavimu.
10. Teismas nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas kyla iš vaikų išlaikymo fondo už S. S. sumokėtų išmokų, paskaičiuotų palūkanų bei delspinigių išieškojimo. Toks kreditinis reikalavimas yra skola, o ne einamosios periodinės išlaikymo išmokos (alimentai), todėl kreditoriaus reikalavimas tvirtintinas kaip antros eilės kreditorinis reikalavimas.
11. Pagal FABĮ 29 straipsnio 3 dalį, pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas); reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe ir piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai); iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skirtų lėšų tenkinami žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus. Pagal FABĮ 29 straipsnio 4 dalį, antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.
12. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, nuo 2018-01-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga vykdo vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų. Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 13 straipsnio 2 punkte įtvirtinta skolininko pareiga grąžinti išmokų administratoriui (šiuo atveju – VSDFV Mažeikių skyriui) išmokėtas išmokas ir sumokėti delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Taigi šios išmokos nėra laikomos pašalpa ar socialine garantija, todėl turi būti grąžintos atgal. Išmokėtoms išmokoms išieškoti taikomos tos pačios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, kurios reglamentuoja išlaikymo, mokamo vaikams periodinėmis išmokomis, ypatumus (Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). VSDFV Mažeikių skyriaus kreditinis reikalavimas sudaro 1 086,70 Eur (iš jų 776,02 Eur - vaikų išlaikymo fondo išmokos, 265,36 Eur palūkanos ir 45,32 Eur delspinigiai). Nurodytos aplinkybės bei teisinis reguliavimas patvirtina, kad nagrinėjamu atveju VSDFV Mažeikių skyrius turi galiojančią reikalavimo teisę į skolininką –S. S., todėl pagrįstai teikė šį reikalavimą šio asmens bankroto byloje. Vadovaujantis CPK 754 straipsnio 2 dalimi reikalavimas mokėti išlaikymą vaikams vykdymo procese tenkinamas pirma eile. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos apeliacinis teismas socialine prasme išlaikymo mokėjimas vaikams yra žymiai svarbesnis gėris, negu mokesčių ir kitų įmokų į valstybės ar socialinio draudimo biudžetus mokėjimas, todėl tokie reikalavimai turi būti tenkinami pirmąja eile (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-178/2006, 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-894/2009; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1309-381/2016) . Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtas įsiskolinimas yra vertintinas kaip FABĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pirmąja eile tenkinamas reikalavimas, susijęs su piniginėmis lėšomis vaikui išlaikyti.
13. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, netinkamai taikė ir aiškino FABĮ 29 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią kreditinių reikalavimo tenkinimo eiliškumą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis keistina, nustatant, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 1 086,70 Eur reikalavimas tenkinamas pirmąja eile.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutarties dalį, nustatant, kad kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 1 086,70 Eur finansinis reikalavimas tenkinamas pirmąja eile.