Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagri­nė­jo civilinę by­lą dėl nuosavybės teisės įgi­ji­mo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lazdijų rajono savivaldybei, Valstybinei teritorijų ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys Lazdijų rajono savivaldybė, Valstybinė teritorijų ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepimuose į pareiškimą nu­rodo, kad neprieštarauja, jog būtų nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgy­jamąją senatį faktas (b. l. 36, 40-41, 45-46, 49-52, 55-57).

Pranešimas apie bylos iškėlimą 2019-08-27 buvo paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b. l. 34), ta­čiau jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė į teismą dėl jų įtrau­ki­mo į procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, pareiškimo (b. l. 3-6) ir prie jo pridėtų dokumentų (b. l. 7-29), kad pareiškėjas nuo 1996 metų, t. y. daugiau nei dešimt metų, teisėtai, sąžiningai ir nepertraukiamai valdo nekilnojamąjį daiktą – skerdyklos pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad statinio valdytojas pradėjęs jį valdyti buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą ir sąžiningu valdytoju išliko visą įgyjamosios senaties laiką (Civilinio kodekso 4.70 straipsnio 1 dalis). Minėtas nekilnojamasis daiktas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas ir kitų asmenų vardu.

Nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties pagrindu (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas) būtina visuma įstatyme nustatytų sąlygų, kurių turinys ne kartą nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-67/2011, 3K-3-52-916/2017 ).

Vertinant įrodymų pakankamumą įgyjamosios senaties faktui nustatyti, kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416/2007; Nr. 3K-3-427/2008; Nr. 3K-3-91/2011).

Nors byloje nepateikta rašytinių įrodymų dėl pastato statybos teisėtumo, tačiau esant teisiniam reglamentavimui pagal tuometį 1964 m. Civilinį kodeksą, kad kolūkiai buvo nuosavybės teisės subjektai, kuriems priklausė išimtinė teisė disponuoti jų nuosavybe, gamybinių pastatų registracija nebuvo vykdoma, statybos techniniai dokumentai nėra išlikę, nes kolūkio administracija neturėjo pareigos juos saugoti ir privatizacijos procese juos archyvuoti, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo spręsti, kad skerdyklos statyba buvo neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

Vien tik tiesioginių rašytinių, statybos teisėtumą pagrindžiančių, įrodymų nebuvimas savaime negali būti kliūtis pareiškėjui įteisinti nuosavybės teisę į teisėtai pradėtą valdyti pastatą, nes byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad statinio statyba buvo būtina ir teisėta. Būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga, nesant kitų galimybių, asmeniui, sąžiningai ir teisėtai pastatą valdžiusiam nuo 1996 metų, užkirsti kelią įteisinti savo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes tai neatitiktų CK 1.5 straipsnio 4 dalyje numatyto imperatyvo teismui įstatymus aiškinti ir taikyti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėjas valdė nekilnojamąjį turtą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme. Jokiais įrodymais nepaneigtas pareiškėjo pareiškime nurodytas faktas, kad daugiau kaip dešimt metų pareiškėjas nepertraukiamai naudojosi daiktu, jį turi ir valdo kaip savo turtą, juo rūpinasi, prižiūri, remontuoja ir saugoja. Todėl byloje esant įrodytoms visoms Civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas.

Pareiškėjas pateikė prašymą patikslinti pareiškimo 1 p. reikalavimą, nes reikalavimo tekste netiksliai nurodyta jo gyvenamoji vieta, t. y. per klaidą nurodyta Dujų gatvė, o ne Tujų, kaip būtų teisinga. Tačiau ši aplinkybė šios bylos nagrinėjimo kontekste nėra svarbi, todėl teismas atskirai apie tai nepasisako, tik pripažįsta faktą, kad iš tiesų pareiškėjo gyvenamojo vieta yra (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Civilinio proceso ko­dekso 259, 260, 263, 265, 268 ir 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą-skerdyklą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skun­das Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.