- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-682-198/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pran.), Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM
- Ieškovas
- Rimo K
- Trečiasis asmuo
- V. P.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-682-198/2015
2015 m. spalio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje 2-29-732/2015 pagal ieškovo Rimo K. P. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM ir jos struktūriniam padaliniui Molėtų skyriui, trečiajam asmeniui V. P. dėl sprendimų panaikinimo ir pažeistų teisių ginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas 1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyriaus 2014-03-12 sprendimą Nr. 48SD-(14.40.103.)-558 „Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procedūros sustabdymo“; 2. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-04-29 sprendimą Nr. 1SS-(7.5.)-1074; 3. Įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrių užbaigti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, suprojektuotų Rimui K. P. Kijėlių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Utenos apskrities viršininko 2009-03-06 įsakymu Nr.16-223, pirkimo-pardavimo procedūrą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2014-01-01 ir per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovų valstybinės žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė L.Grigorjeva paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius (toliau - Molėtų skyrius) 2014-03-12 sprendimu Nr. 48SD-(14.40.103.)-558 Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procedūros sustabdymo (toliau - Molėtų skyriaus Sprendimas) informavo R.K. P., kad toliau vykdyti pradėtos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūros (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje negali, kadangi pagal skyriaus turimus duomenis R. K. P. ir jo sutuoktinė V. P. jau yra įsigiję iš valstybės 451,24 ha (R. K. P. vardu - 250,14 ha, V. P. vardu - 201,10 ha) žemės ūkio paskirties žemės.
Nesutikdamas su Molėtų skyriaus sprendimu 2014-04-08 R.K. P. pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui dėl Molėtų skyriaus Sprendimo panaikinimo. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Toliau - NŽT) 2014-04-29 sprendimu Nr. lSS-(7.5)-1074 dėl skundo išnagrinėjimo (toliau - NŽT Sprendimas) atsisakė tenkinti jo skundą. Ieškinį grindė pažeidimu terminų priimti sprendimą parduoti ieškovui suprojektuotus ir įregistruotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Nurodė, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ieškovui procesas užsitęsė ne dėl ieškovo kaltės, o dėl pardavimo procedūrų organizatoriaus Molėtų skyriaus neveikimo ir Taisyklių nustatytų terminų nesilaikymo. Tokiu būdu Molėtų skyrius grubiai pažeidė R.K. P. teisę į tinkamą pirkimo- pardavimo procedūrą, bei teisėtą lūkestį įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, suprojektuotus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Utenos apskrities viršininko 2009-03-06 įsakymu Nr. 16-223.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyriaus 2014-03-12 sprendimą Nr. 48SD-(14.40.103.)-558 „Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procedūros sustabdymo“; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-04-29 sprendimą Nr. 1SS-(7.5.)-1074; Įpareigojo atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrių užbaigti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, suprojektuotų R. K. P. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Utenos apskrities viršininko 2009-03-06 įsakymu Nr.16-223, pirkimo-pardavimo procedūrą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2014-01-01 ir per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovų valstybinės žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartys. Priteisė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ieškovui R. K. P. 859,5 € bylinėjimosi išlaidų, 7,61 € į valstybės pajamas teismo turėtų pašto išlaidų. Teismas darė išvadą, kad ieškovas po 2009-03-06 Utenos apskrities viršininko priimto įsakymo nepraleido jokių terminų ir pateikė kadastrinių matavimų bylas pirminiam tikrinimui laiku, todėl pagrindo netenkinti jo 2006-04-03 prašymo parduoti Utenos apskrities viršininko įsakyme nurodytus sklypus Nr. 459-1, 459-12 nebuvo. Teismas nurodė, jog pats atsakovas sutiko, jog procedūrai neužsitęsus, ieškinyje nurodyti sklypai būtų parduoti ieškovui. Atsakovas pripažino, kad iki 2014-01-01 nespėjo parengti sklypų pirkimo-pardavimo sutarties. Teismas nustatė, kad R.K. P. iš valstybės buvo įsigijęs 250,14 ha žemės ūkio paskirties žemės, todėl formaliai jis atitiko įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2014-01-01 4 str. 1 p. reikalavimus. Teismas nustatė, kad dėl pardavimo procedūrų organizatoriaus Molėtų skyriaus neveikimo ir Taisyklių nustatytų terminų nesilaikymo buvo pažeisti terminai priimti sprendimą parduoti ieškovui suprojektuotus ir įregistruotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Pažymėtina, jog visa procedūra dėl sklypų kadastrinių bylų ruošimo nuo 2011-08-01 iki 2013-11-21 užtrūko 2 m. 3 mėn. 20 d. (sklypai valstybės vardu įregistruoti VĮ Registrų centre). Teismo vertinimu, jeigu atsakovas būtų apdairus, laikytųsi nustatytų terminų, tai nuo 2006-04-03 ieškovo pareiškimo padavimo dienos ir taikant 30 kalendorinių dienų terminą informuoti pareiškėją apie parduodamus žemės klypus, visa valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo-pardavimo procedūra būtų baigta iki 2009 metų, tai yra iki 2014-01-01 - įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties įsigijimo laikinojo įstatymo 4 str. redakcijai, kuri suvaržė ieškovo teisę iš valstybės pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Teismas iš dalies sutiko su atsakovo motyvais, jog ieškovo elgesys nuo 2009-03-06 iki 2011-08-01 buvo pasyvus. Tačiau sprendė, jog pats atsakovas su tokia situacija sutiko ir ieškovui nustatė bei kelis kartus tęsė terminus pateikti kadastrinių matavimų bylas, todėl kaltinti ieškovą, jog jis pavėluotai pateikė dokumentus dėl sklypų pirkimo-pardavimo, nėra jokio pagrindo. Pats atsakovas tęsdamas terminus dėl kadastrinių bylų pateikimo, gavęs bylas iš individualaus vertinimo 2013-12-23, nespėjo sudaryti sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių ir tai sąlygojo, jog nuo 2014-01-01 įsigaliojus naujajai Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties įsigijimo laikinojo įstatymo 4 str. redakcijai, ieškovui buvo sustabdyta žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo-pardavimo procedūra. Teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovas R.K. P. 2014-11-11 išsituokė su V. P., nes sprendimas Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procedūros sustabdymo buvo priimtas 2014-03-12 ir ši ištuoka jokios reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi. Teismas vertino status quo iki 2014-01-01 Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties įsigijimo laikinojo įstatymo 4 str. redakcijos įsigaliojimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Apeliantė nurodo, kad joks teisės aktas jos neįpareigoja skatinti rodyti suinteresuotumą pirkimo procedūrų užbaigimu. Kadangi ieškovui suprojektuoti žemės sklypai jam ir turėjo būti parduoti, pats ieškovas ir turėjo tinkamai pasirūpinti ir užtikrinti, kad žemės sklypai būtų buvę paženklinti ir laiku parengtos žemės sklypų kadastro duomenų bylos. Pats ieškovas delsė sudaryti sutartį parengti kadastrinių matavimų bylas. Apeliantė, tinkamai atlikdama pareigas, laiku informavo rangovą dėl kadastro duomenų pateikimo, ieškovą ir rangovą 2013-01-16 papildomai informavo raštu dėl kadastro duomenų bylų pateikimo. Kad rangovo kadastrinių matavimų bylos apeliantei pirminiam tikrinimui pateiktos tik 2013 m. balandžio mėnesį, kad kadastrinių matavimų bylos trūkumų šalinimui buvo grąžintos net po keletą kartų, apeliantės nuomone, patvirtina ieškovo ir rangovo aplaidų požiūrį ir nerūpestingumą dėl terminų nesilaikymo bei netinkamo darbų atlikimo. Kadangi vyko privalomas procesas ginčo sklypų bylų tinkamam parengimui ir įregistravimui, nepagrįstos prielaidos ir argumentai, kad apeliantė piktybiškai nesiėmė jokių veiksmų pirkimo-pardavimo sutarčių įgyvendinimui. Teismas nevertino tos aplinkybės, jog vykdant pirkimo-pardavimo procedūrą ieškovas buvo susituokęs su V. P., o tai ir buvo pagrindas sustabdyti visą pirkimo-pardavimo procedūrą. Teismas nevertino tai, kad nuo 2006 metų ieškovui pateikus prašymą, jis aplaidžiai žiūrėjo į visą procedūrą, nebendradarbiavo su apeliante ir nerodė jokios iniciatyvos kuo greičiau pabaigti visą procedūrą. Apeliantė išsiuntė ieškovui 2014-03-12 sprendimą, kuriuo procedūra yra sustabdyta, o preliminarioji sutartis su ieškovu nėra sudaryta, todėl negalima vadovautis jokiais teisės aktų pagrindais galiojusiais iki 2014-01-01 dėl pirkimo-pardavimo procedūros užbaigimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pageidavo, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas būtų įgyvendinamas valstybės lėšomis, todėl laukė žemėtvarkos skyriaus kvietimo sutarties pasirašymui. Apeliantė privalo laiku informuoti apie suinteresuoto asmens prašymo parduoti valstybinę žemę nagrinėjimo eigą, laiku informuoti apie pasikeitusius reikalavimus, teisės aktų nustatytais terminais užbaigti valstybinės žemės pardavimo procedūrą. Aplinkybė, jog kadastrinių matavimų bylos buvo grąžinamos trūkumų šalinimui net po kelis kartus, patvirtina apeliantės atsakingų asmenų nerūpestingumą ir aplaidų požiūrį dėl kadastrinių matavimų bylų patikrinimo. Apeliantė pradelsė taisyklių 11 punkte nustatytą terminą sutarties projekto parengimui, taip pat daugiau nei 3 mėnesius pradelsė terminą supažindinimui su sutarties sąlygomis, kuris skaičiuojamas nuo žemės sklypų įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Atitinkamai buvo pažeisti terminai priimti sprendimą parduoti ieškovui suprojektuotus r įregistruotus žemės sklypus. Visa tai įvyko ne dėl ieškovo kaltės, o dėl pardavimo procedūrų organizatoriaus, apeliantės, aplaidumo ir taisyklių nustatytų terminų nesilaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu tinkamai atskleista bylos esmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas R.K. P. 2006-04-03 kreipėsi į Molėtų rajono žemėtvarkos skyrių ir prašė parduoti žemės ūkio paskirties sklypus iš laisvo valstybinio žemės fondo masyvų Nr.28, Nr.41, Nr.39, Nr.38, Nr.36, Nr.35, Nr.30, Nr.24, Nr.27, Nr.46, Nr.43, Nr.26, Nr.25, Sodėnų, Vilijočių, Kavalniškių, Aktapolio kaimuose (t.I, b.l.46). 2009-03-06 Utenos apskrities viršininkas įsakymu Nr. 16-223 patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotus parduoti /nuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus Nr. 459-1 – 459-12 bendro 89,43 ha ploto. Ieškovas gavęs iš Molėtų žemėtvarkos skyriaus 2011-08-01 pranešimą Nr. 40SD-(14.40.45.,-1452) dėl kadastro duomenų bylos pateikimo (t.I, b.l.47), 2011-10-19 su UAB „GEO PLANUM“ sudarė sutartį parengti kadastrinių matavimų bylas sklypų Nr. 459-1 - 459-12, esančių (duomenys neskelbtini). (t.I, b.l.48-49). 2012-02-28 UAB „GEO PLANUM“ matininkas Molėtų žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl kadastrinių bylų pateikimo termino atidėjimo (t. I, b.l.50). 2013-01-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vedėja pratęsė terminą kadastro duomenų bylų dėl žemės sklypų Nr. 459-1 – 459-12 pateikimo iki 2013-03-01 d. (t. I, b.l.51-52). Sprendžiant iš tolimesnių veiksmų, Molėtų skyrius nemanė, jog ieškovas praleido terminą dėl kadastro duomenų bylų pateikimo atsakovui. Atsakovo atstovės teismo posėdžio metu paaiškinimais nustatyta, jog ieškovui buvo pratęstas terminas dėl kadastrinių matavimų bylų pateikimo ir jis jo nepraleido. Faktiškai ieškovas kadastrinių matavimų bylas pateikė 2013 m. balandžio mėnesį ir tai pripažino pats atsakovas (t. III, b. l. 49). Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyrius 2014-03-12 sprendimu Nr. 48SD-(14.40.103.-558 sustabdė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procedūrą. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2014-04-29 sprendimu Nr.1SS-(7.5.)- 1074 atsisakė tenkinti R.K. P. skundą.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu dėl įstatymo normų taikymo laike išaiškinimo ir teigia, kad ieškovo, kaip valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkėjo, atžvilgiu turėtų būti taikomos nuo 2014-01-01 įsigaliojusios Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymo nuostatos dėl maksimalaus žemės ūkio paskirties žemės ploto.
Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų įsigijimą reglamentuoja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad 2006-04-03 ieškovui pateikus prašymą pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius pradėjo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūrą (t.I, b.l.46). Byloje neginčijama, jog R.K. P., išreiškęs norą pirkti minėtus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Apeliantė iš esmės neginčija fakto, kad tebevykdant pradėtą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo R.K. P. procedūrą nuo 2014-01-01 pasikeitė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas. Pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymą (toliau – Pakeitimo įstatymas), asmuo ar susiję su juo asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras jų iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha ir gali įsigyti tiek žemės, kad bendras asmeniui ar susijusiems asmenims priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos žemės sklypo pardavimo procedūros užbaigiamos pagal iki įstatymo įsigaliojimo galiojusias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas. Minėtos straipsnio dalies antru sakiniu buvo apibrėžta pardavimo procedūros pradžia. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinuoju įstatymu reglamentuojamas tiek valstybinės žemės ūkio paskirties, tiek privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypų įsigijimas. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo tvarką nustato Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 patvirtintos Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės ir NŽT prie ŽŪM direktoriaus 2012-03-07 įsakymu Nr. 1P-(1.3)-90 patvirtintas Valstybinės žemės ūkio apskrities pardavimo ne aukciono būdu procedūros aprašas. Minėtu aprašu yra nustatyta konkreti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūros pradžia – prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ne aukciono būdu ir prie jų pridėtų dokumentų nagrinėjimas (Aprašo 1.1 p.). Tuo tarpu privačios žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūra bei jos pradžia nėra tiksliai ir konkrečiai reglamentuota teisės aktais, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrįsta ir teisinga Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje įtvirtintą nuostatą aiškinti kaip reguliuojančią privačios žemės ūkio paskirties žemės pardavimą (CPK 185 str.). Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad iki 2013-12-31 žemės reformos žemėtvarkos projekte ar jam prilyginamame žemės sklypo plane asmenims suprojektuoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai parduodami be aukciono iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka (išskyrus su valstybės pagalbos taikymu susijusias nuostatas dėl žemės sklypo kainos ir atsiskaitymo už perkamą valstybinės žemės sklypą tvarkos nustatymo). Kaip matyti iš minėtos normos, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymu jau konkrečiai įtvirtinta įstatymo pakeitimų taikymo tvarka parduodant valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Šiuo atveju kolegija pažymi, jog Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies negalima aiškinti vien tik gramatiniu metodu.
Apeliantės teiginiai apie tai, kad Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos turi būti taikomos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūroms, o iki 2013-12-31 pradėtą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą reikia tęsti remiantis nuo 2014-01-01 galiojusia Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo tvarka, vertinami nepagrįstais ir neteisėtais ir todėl, kad tokiu atveju būtų pažeisti ne tik ieškovo R.K. P. teisėti lūkesčiai, bet ir CK 1.7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas įstatymo atgal negaliojimo principas. Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies normos yra procedūrinės, tačiau jos nepanaikina imperatyvo žemės pardavimo procedūras vykdyti pagal įstatymą, galiojusį iki įsigaliojo Pakeitimo bei Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymai. Todėl vykdoma žemės sklypų pardavimo procedūra turi būti toliau vykdoma ir baigiama neatsižvelgiant į pakeistas įstatymo normas. Pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ne aukciono būdu procedūros aprašą pirkėjų prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ne aukciono būdu ir prie jų pradėtų dokumentų nagrinėjimas yra pirmoji žemės pardavimo procedūros stadija ir būtent jos metu vertinamas pirkėjo atitikimas įstatymo nustatytiems reikalavimams. Minėtas aprašas nenumato galimybės, pasikeitus įstatyminei bazei, grįžti prie pradinės stadijos ir iš naujo vertinti pirkėjo atitikimą įstatymų reikalavimams
Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog dėl to, kad iki 2014-01-01 nebuvo užbaigtos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ieškovui procedūros, yra kokios nors formos ieškovo kaltė ar kad jis kokiais nors kitais veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie pardavimo proceso trukdymo. Vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. 2009-03-06 Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 16-223 patvirtinus parduodamų sklypų sąrašą ieškovas įgijo teisėtą lūkestį pagrįstai tikėtis ir reikalauti, kad vykdyti pradėtos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūros Molėtų rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje būtų užbaigtos. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog būtent dėl atsakovės veiksmų (neapdairumo) nebuvo laiku priimti sprendimai dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ieškovui (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad jeigu atsakovas būtų apdairus, laikytųsi nustatytų terminų, tai nuo 2006-04-03 ieškovo pareiškimo padavimo dienos ir taikant 30 kalendorinių dienų terminą informuoti pareiškėją apie parduodamus žemės sklypus, visa valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo-pardavimo procedūra būtų baigta iki 2009 metų, tai yra iki 2014-01-01 įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties įsigijimo laikinojo įstatymo 4 str. redakcijai, kuri suvaržė ieškovo teisę iš valstybės pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypus.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės argumentą, kad joks teisės aktas jos neįpareigoja skatinti rodyti suinteresuotumą pirkimo procedūrų užbaigimu. Pažymėtina, kad apeliantė, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Teisėtumo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo Taisyklės įpareigoja valstybinės žemės patikėtinį veikti tam tikru būdu. Nagrinėjamu atveju apeliantė minėtų Taisyklių įpareigojimų nesilaikė, todėl nebuvo laiku priimti sprendimai dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ieškovui.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų teisinių išvadų ir nesudaro CPK nustatytų pagrindų naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str., 98 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma neviršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžių, prašymas priteisti iš atsakovės 500€ advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ieškovui R. K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 € bylinėjimosi išlaidų.