- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- eAN2-288-935/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00562-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pažeidėjas
- A. J.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovo advokato skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarimo, kuriuo A. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 213 straipsnio 4 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. S. P. I. LTD atstovybės S. P. I. L. direktorė A. J. nubausta už tai, kad S. P. I. LTD, neturėdama savo vardu išduotos gamybos licencijos, leidžiančios iš trečiųjų šalių importuoti vaistus, Vilniaus oro uoste pagal 2017 m. sausio 12 d. importo deklaraciją MRN 17LTVA1000IM006C11 iš Indijos importavo 978,9 kg vaistinių preparatų „IMIPINEM + CILA RXY“, „MEDIRAN“, kurių statistinė vertė 101300,38 Eur, pagal 2017 m. vasario 23 d. importo deklaraciją MRN 17LTVA1000IM021700 importavo 477,1 kg vaistinių preparatų „LANOBAX“, „CIFRAN“, kurių statistinė vertė – 94374,51 Eur, pagal 2017 m. kovo 17 d. importo deklaraciją MRN 17LTVA1000IM031CA4 importavo 243,12 kg vaistinių preparatų „PERINDOBAX“, kurių statistinė vertė – 41800,16 Eur, pagal 2017 m. birželio 6 d. importo deklaraciją MRN 17LTVA1000IM06F732 importavo 220,2 kg vaistinių preparatų „MEROPENEM RANBAXY“, „ZANOCIN“, kurių statistinė vertė – 32 060,74 Eur. Tuo pažeidžiant 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 punkto, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokiais savo veiksmais A. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 213 straipsnio 4 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktos A. J. atstovas advokatas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. J. nutraukti.
2.1. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad A. J. yra laikytina subjektu, kuris nagrinėjamu atveju gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Nurodoma, kad nutarime konstatuota, jog vaistų gamybos licenciją turėjo turėti Indijos bendrovė S. P. I. LTD, todėl administracinė atsakomybė turėjo būti pritaikyta minėtos bendrovės vadovui, o ne šios bendrovės atstovybės vadovei A. J.. Pažymima, jog nutarime nėra konstatuota, kad vaistų gamybos licenciją turėjo turėti minėtos bendrovės atstovybė. Pasak A. J. atstovo teismas ignoravo aplinkybes, jog A. J. nedirba Indijos bendrovėje S. P. I. LTD ir jai įgaliojimu nėra suteikta teisė vykdyti Indijos įmonės prekių importo/eksporto procedūras muitinėje, gauti gamybos licenciją ir ją pateikti muitinei. Indijos bendrovės A. J. suteiktą įgaliojimą teismas nepagrįstai aiškino plečiamai, t. y. kaip įpareigojusį ją vykdyti bendrovės importo/eksporto procedūras. Pažymima, kad faktinė aplinkybė, jog įmonės atstovybėje, esančioje Lietuvos Respublikoje, nėra paskirtas atsakingas darbuotojas už Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje išdėstytų nuostatų laikymąsi, yra nurodyta ir įmonės atstovybės 2017 m. gruodžio 5 d. atsakyme į Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 18 d. prašymą pateikti informaciją.
2.2. Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad vaistų importuotojas yra Indijos bendrovė S. P. I. LTD, o ne UAB „V.“, turinti Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatytą gamybos licenciją. Nurodoma, kad ši aplinkybė konstatuota ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. liepos 17 d. rašte Nr. (136)2R-1884 dėl vaistinių preparatų importo, kuriame nurodyta, jog farmacijos teisės prasme vaistinių preparatų importuotoja laikytina UAB „V.“, turinti Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatytą gamybos licenciją. S. P. I. LTD laikytina ne vaistinių preparatų importuotoju, o trečiosios šalies gamintoju. Aplinkybė, jog muitinei buvo pateikta UAB „V.“ gamybos licencija, leidžianti iš trečiųjų šalių importuoti vaistus (vaistinius preparatus), yra nurodyta protokole, o dėl kokių priežasčių muitinės tarpininkas nurodė ne tą įmonę, kuri turėjo būti nurodyta importo deklaracijoje, A. J. nežino ir negali žinoti. Taigi A. J. negalėjo kilti atsakomybė už muitinės tarpininko klaidingai nurodytą vaistinių preparatų importuotoją muitinės deklaracijoje. Apelianto manymu, išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad esamoje situacijoje apskritai nebuvo administracinio nusižengimo objekto, nes prekes importavusi UAB „V.“ turėjo vaistų gamybos licenciją kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis.
2.3. Advokatas aiškina, jog Sąjungos muitinės kodekso 18 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, jei juridinis asmuo buvo pasitelkęs muitinės tarpininką muitinėms procedūroms atlikti, tai už šių procedūrų tinkamą įvykdymą ir įforminimą yra atsakingas muitinės tarpininkas. Toks teiginys yra grindžiamas teismų praktika (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-20-651/2018, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-107-354/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi Nr. N-756-1358-08). Pažymi, kad muitinės tarpininkui tinkamai nurodžius prekių importuotoją (UAB „V.“), nebūtų jokio pagrindo teigti, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas.
Atsiliepimas
3. Vilniaus teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
3.1. Atsiliepime pabrėžiama, kad A. J., kuri yra S. P. I. LTD atstovybės Lietuvos Respublikoje vadovė, atsakomybė kilo ne dėl netinkamo muitinės deklaracijų įforminimo, o už vaistinių preparatų importą be licencijos, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog ji nėra administracinio nusižengimo subjektas. A. J. argumentą dėl netinkamo subjekto paneigia bylos rašytiniuose įrodymuose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog UAB „V.“ buveinė yra tik ta vieta, į kurią bus pristatomi/iškraunami importuoti vaistiniai preparatai (nurodyta sąskaitose-faktūrose).
3.2. Atsiliepime sutinkama su apylinkės teismo argumentu, kad aplinkybė, jog atstovybė nėra paskyrusi asmens, atsakingo už licencijos gavimą, kaip tik ir patvirtina vadovybės atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
A. J. atstovo advokato skundas netenkinamas
4. Pagal ANK 213 straipsnio 4 dalį asmeniui atsakomybė kyla už prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų), kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabenamų prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų) vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
5. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo gali verstis vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba ir (ar) importu iš trečiųjų šalių tik gavęs šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamybos licenciją.
6. Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos (patvirtintos Muitinės departamento 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329) 27.8.2.1.2. punkte nustatyta, jog 8 langelyje „Gavėjas“ įrašoma asmens, kuris importo deklaracijos priėmimo metu yra importuojamų, laikinai importuojamų arba muitinio sandėliavimo procedūrai deklaruojamų prekių savininkas arba turi teisę sudaryti jų perdavimo kito asmens nuosavybėn sandorį ir yra sudaręs šių prekių pirkimo arba kitokį jų tiekimo sandorį arba kuris yra A arba B tipo muitinės sandėlio, į kurį padedamos prekės, deklaruojamos muitinio sandėliavimo procedūrai, savininkas, sudaręs prekių laikymo muitinės sandėlyje sutartį, kitais atvejais.
7. Byloje užfiksuoti duomenys leidžia teigti, kad:
7.1. Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi Europos Parlameno ir Tarybos 2001 m. lapkričio 6 d. direktyvoje 2001/83/EB „Dėl Bendrijos kodekso, susijusio su žmonėms skirtais vaistas“ išdėstytų sąlygų vykdymo kontrolę, nustatė, kad pagal importo deklaracijas buvo išleistos į laisvą apyvartą prekės – vaistai (vaistiniai preparatai), įvežtos iš Indijos: 2017 m. sausio 12 d. deklaracija MRN 17LTVA1000IM006C11; 2017 m. vasario 23 d. deklaracija MRN 17LTVA1000IM021700; 2017 m. kovo 17 d. deklaracija MRN 17LTVA1000IM031CA4; 2017 m. birželio 6 d. deklaracija MRN 17LTVA1000IM06F732. Sąskaitose-faktūrose, grafose „Eksportuotojas“ ir „Pirkėjas (jei jis skiriasi nuo gavėjo)“ nurodyta įmonė S. P. I. LTD, gavėjo grafoje nurodyta – UAB „V.“ (b. l. 29-34, 44, 61, 72, 85, 86). 2017 m. sausio 12 deklaracijoje MRN 17LTVA1000IM006C11 nurodyta, jog siuntėjas S. P. I. LTD siuntė medikamentus „Imipenem+Cila Rxy“, „Mediran“, kurių bendra masė 978,9 kg, vertė – 101300,38 Eur, prekių gavėjas – S. P. I. LTD. Deklaraciją užpildė – UAB „A. R.“ (b. l. 60). Importo deklaracijų įforminimo metu nebuvo pateikta įmonės S. P. I. LTD vardu išduota gamybos licencija, leidžianti iš trečiųjų šalių į Lietuvą importuoti vaistus. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijama, kad S. P. I. LTD neturi licencijos verstis vaistinių preparatų importu į Lietuvą.
7.2. Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba 2017 m. liepos 17 d. rašte Nr. (136)2R-1884 „Dėl vaistinių preparatų importo“ pažymėjo, kad užsienio juridinis asmuo, norėdamas Lietuvos Respublikoje vykdyti veiklą su vaistiniais preparatais, turi įsteigti filialą, kuriam Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo nustatyta tvarka būtų išduota atitinkama farmacinės veiklos licencija (b. l. 58). Įmonė S. P. I. LTD įregistruota Lietuvos mokesčių mokėtojų registre (2015 m. balandžio 10 d.) ir PVM mokėtojų registre (2015 m. balandžio 20 d.). Bendrovės deklaruota veika – farmacijos prekių didmeninė prekyba (b. l. 18). Bendrovė filialo nėra įsteigusi, turi registruotą S. P. I. L.atstovybę, kuri nėra registruota PVM mokėtojų registre. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašo matyti, kad atstovybės direktorė yra A. J. (b. l. 160). Specialiu įgaliojimu S. P. I. LTD įgaliojo A. J. atvykti į Lietuvos Respublikos valdžios institucijas, atstovauti bendrovės interesams Lietuvoje, teikti bendrovės pareiškimus, taip pat pareiškimus Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, siekiant išlaikyti bendrovės atstovybės registraciją, taip pat atlikti visus su tuo susijusius veiksmus, pasirašyti raštus, dokumentus, formas, pareiškimus, tvarkyti visus su Lietuvoje nustatytu PVM susijusius reikalus, su teise atstovauti ir bendrovės vardu atvykti į Lietuvos mokesčių inspekciją, taip pat prireikus kreiptis, gauti, pasirašyti ir pateikti nustatytus pareiškimus, mokesčių deklaracijas, įsipareigojimus ir panašias formas (b. l. 154-158). Teismo posėdžio metu A. J. parodė, kad ji dirba ne pačioje įmonėje, o tik jos atstovybėje. Ji aiškino, jog neturi jokio ryšio su S. P. I. LTD atliekamomis muitinės procedūromis, įmonė su ja nederino jokių muitinės formalumų, jos pareigos yra atstovauti minėtai įmonei valstybinėse institucijose, pateikti atsakymus jos vardu, S. P. I. LTD yra pasirašiusi konsignacinių paslaugų sutartį su UAB „V.“, kuri turi didmeninio platinimo ir gamybos licencijas.
7.3. Taip pat nustatyta, kad deklaracijas muitinei užpildė UAB „A. R.“. S. P. I. LTD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sudarė sutartį Nr. 16-521 su UAB „A. R.“, kuria pastaroji įsipareigojo netiesiogiai atstovauti S. P. I. LTD deklaruojant prekes muitinėje ir pateikiant tokias prekes muitiniam įforminimui, įvykdant laikino prekių saugojimo formalumus, muitinę procedūrą ir atliekant bet kurias kitas paslaugas, susijusias su muitinės deklaracijomis ir prekių išmuitinimu, o S. P. I. LTD įsipareigojo UAB „A. R.“ suteikti įgaliojimus įvykdyti minėtąsias operacijas, teikti prekes ir visus dokumentus, reikalingus tokioms operacijoms. Pagal sutarties 3.2. punktą S. P. I. LTD įsipareigojo UAB „A. R.“ pateikti visus reikalingus dokumentus, kurie įrodytų krovinio įsigijimo ir gabenimo teisėtumą ir kurie yra reikalingi S. P. I. LTD pasirinktai muitinės procedūrai atlikti. Tokie dokumentai turi būti galiojantys, tinkamai patvirtinti bei atitikti visus kitus reikalavimus, kai numatyta muitinės veiklą reglamentuojančiuose veiksmuose ir muitinės deklaracijose (b. l. 48-51). Iš UAB „A. R.“ pateiktos informacijos matyti, kad nagrinėjamu atveju deklaracijos buvo įformintos S. P. I. LTD vardu, nes ji sąskaitose-faktūrose buvo nurodyta kaip prekių pirkėja ir taip reikalavo pati įmonė – importuotoja. Prekių pristatymo ir sandėliavimo (gavėjo) vieta buvo nurodyta UAB „Vitfarma“. Taip pat matyti, kad muitinės tarpininkui įmonės S. P. I. L.Sun Pharma atstovybė atsisakė pateikti bet kokias prašomas licencijas. Įforminant importo deklaracijas 44 langelyje buvo nurodyta prekių gavėjos UAB „V.“ vardu išduota didmeninio platinimo ir gamybos licencijos (b. l. 43).
8. Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su tuo, kad nagrinėjamu atveju A. J. yra tinkamas subjektas administracinei atsakomybei pagal ANK 213 straipsnio 4 dalį taikyti. Taip pat nesutinkama su išvada, kad vaistų importuotojas buvo S. P. I. LTD. Išnagrinėjus bylos medžiagą ir skundo argumentus, matyti, kad tapatūs klausimai buvo iškelti ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Apylinkės teismas į kiekvieną iš jų atsakė argumentuotai ir išsamiai. Nesutikti su apylinkės teismo išvadomis apygardos teismas neturi pagrindo.
9. Iš skundo motyvų matyti, kad apeliantas savaip interpretuoja Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. liepos 17 d. rašte Nr. (136)2R-1884 dėl vaistinių preparatų importo nurodytą informaciją (b. l. 58) ir todėl daro nepagrįstą išvadą dėl įmonės, kuri, nagrinėjamu atveju, turi būti laikoma vaistinių preparatų importuotoja muitų teisės prasme. Pažymėtina, kad šiame rašte nėra nurodyta, kad S. P. I. LTD importuojant vaistinius preparatus nebuvo reikalinga gamybos licencija, priešingai – nurodoma, kad ši bendrovė laikoma tik trečiosios šalies vaistinių preparatų gamintoja. Apygardos teismas sutinka, jog UAB „V.“, turinti reikiamas licencijas, gali verstis vaistų (vaistinių) preparatų importu iš trečiųjų šalių, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad ši įmonė nagrinėjamu atveju buvo faktinė importuotų vaistų (vaistinių preparatų) įgijėja ir importuotoja.
10. Iš Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad juridinis asmuo gali importuoti vaistus (vaistinius) preparatus iš trečiosios šalies, tik įgijęs šio įstatymo tvarka išduotą gamybos licenciją. Apylinkės teismas konstatavo, jog faktinis prekių importuotojas iš trečiosios šalies nagrinėjamu atveju buvo būtent užsienio juridinis asmuo S. P. I. LTD, kuris tuo pačiu metu buvo ir pirkėjas, ir pardavėjas. Apygardos teismas pritaria šiai teismo išvadai. Aplinkybę, kad S. P. I. LTD buvo vaistų (vaistinių preparatų) importuotojas iš trečiosios šalies patvirtina sąskaitos-faktūros, kuriose tiek pardavėju, tiek pirkėju (kuris įrašomas tik jei skiriasi nuo gavėjo) nurodyta S. P. I. LTD. Muitinės tarpininko UAB „A. R.“ pateikta informacija, kad nagrinėjamu atveju deklaracijos buvo užpildytos S. P. I. LTD vardu, nes ji sąskaitose-faktūrose buvo nurodyta kaip prekių pirkėja ir taip reikalavo pati įmonė – importuotoja. Taip pat teismo posėdžio metu nustatyta faktinė aplinkybė, jog tarp S. P. I. LTD ir UAB „V.“ yra sudaryta konsignacijos sutartis. A. J. apylinkės teisme nurodė, kad konsignacijos sutartis su UAB „V.“ buvo pasirašyta, nes S. P. I. LTD neturi buveinės Europos Sąjungoje. Ši aplinkybė nėra ginčijama. Konsignacija laikomas toks prekiavimo būdas, kai pardavėjas paima iš tiekėjo prekes, tačiau neperima jų nuosavybės teisės, o šalys už prekes atsiskaito tik jas pardavus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007). Taigi konstatuotina, jog UAB „V.“ tik paima prekes iš tiekėjo (S. P. I. LTD), kuris jas importavo iš trečiosios šalies, neįgydama nuosavybės teisių į jas.
11. Pažymėtina, kad vaistų pirkimas (tiekimas) iš trečiosios šalies gamintojo, siekiant išleisti juos į ES rinką, yra vienas iš importo veiksmų, o tai gali vykdyti tik licenciją turintis importuotojas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės normos, reglamentuojančios licencijuojamą veiklą, yra imperatyvios, todėl sandoriai, pažeidžiantys imperatyviąsias teisės normas, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, Indijos bendrovė, neturėdama teisės vykdyti veiklos su vaistiniais preparatais Lietuvoje (neturėdama gamybos licencijos, įsteigto filialo ir kt.), negali pati importuoti vaistų (vaistinių preparatų) į Lietuvą ir Lietuvoje savo vardu juos tiekti kitiems asmenims, t. y. negali Lietuvos viduje sudaryti sandorių dėl vaistų (vaistinių preparatų) perleidimo ir pan.
12. Atsižvelgiant į išdėstytą, pritariama apylinkės teismo išvadai, kad UAB „V.“ nėra aptariamų vaistinių preparatų faktinė pirkėja, todėl šios bendrovės turimos licencijos nesudaro pagrindo laikyti, kad būtent ši bendrovė yra nagrinėjamu atveju importuotojas muitų teisės prasme.
13. Skundo argumentas, kad A. J. nagrinėjamoje situacijoje nėra tinkamas atsakomybės subjektas, taip pat grindžiamas dviem aspektais, t. y. teigiant, jog už muitinės procedūrų tinkamą įvykdymą ir įforminimą yra atsakingas muitinės tarpininkas, o A. J. negali kilti atsakomybė už muitinės tarpininko klaidas bei, kad A. J. nėra S. P. I. LTD darbuotoja, Lietuvos Respublikoje nėra paskirtas atsakingas asmuo už Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje išdėstytų nuostatų laikymąsi.
14. Apylinkės teismas atmesdamas A. J. argumentą, kad šiuo atveju atsakomybėn turėtų būti traukiamas muitinės tarpininkas, nurodė, jog nepagrįstai apeliuojama į muitinės tarpininko veiksmus, nes administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ne už netinkamą muitinės deklaracijų įforminimą, t. y. ne už muitinės suklaidinimą (ANK 212 straipsnis), o už prekių (vaistinių preparatų), kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint (nagrinėjamu atveju) galiojančią licenciją, gabenimo tvarkos pažeidimą (ANK 213 straipsnis). Su tokiu apylinkės teismo teiginiu apygardos teismas visiškai sutinka. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. sutartyje Nr. 16-521, sudarytoje tarp UAB „A. R.“ ir S. P. I. LTD, yra apibrėžti muitinės tarpininko įgaliojimai ir šia sutartimi UAB „A. R.“ įsipareigojo atstovauti S. P. I. LTD už atlygį deklaruojant prekes muitinėje ir pateikiant tokias prekes muitiniam įforminimui, įvykdant laikino prekių saugojimo formalumus, muitinę procedūrą ir atliekant bet kurias kitas paslaugas, susijusias su muitinės deklaracijomis ir prekių išmuitinimu, o S. P. I. LTD įsipareigojo UAB „A. R.“ suteikti įgaliojimus įvykdyti minėtąsias operacijas, teikti prekes ir visus dokumentus, reikalingus tokioms operacijoms. Pagal aptariamos sutarties 3.2. punktą S. P. I. LTD įsipareigojo UAB „A. R.“ pateikti visus reikalingus dokumentus, kurie įrodytų krovinio įsigijimo ir gabenimo teisėtumą ir kurie yra reikalingi S. P. I. LTD pasirinktai muitinės procedūrai atlikti. Tokie dokumentai turi būti galiojantys, tinkamai patvirtinti bei atitikti visus kitus reikalavimus, kai numatyta muitinės veiklą reglamentuojančiuose veiksmuose ir muitinės deklaracijose (b. l. 48-51). Papildomai pažymėtina, kad nustačius, jog muitinės tarpininkas tyčia neteisingai nurodo deklaracijoje neteisingus duomenis dėl tikrojo vaistų (vaistinių prekių) pirkėjo, jam būtų taikoma atsakomybė, tačiau tai neatleistų kito asmens nuo atsakomybės dėl jo neteisėtų veiksmų.
15. Nesutinkama su skundo argumentu, kad A. J. nėra S. P. I. LTD įgaliotas asmuo dėl gamybos licencijos Lietuvoje gavimo. Apelianto nuomone, A. J. nelaikytina Indijos bendrovės darbuotoja, be to, bendrovės išduotame įgaliojime nėra aptarta teisė imtis veiksmų tam, kad būtų gauta licencija verstis tam tikra veikla. Byloje nustatyta, kad S. P. I. LTD Lietuvoje yra įsteigusi atstovybę S. P. I. L.ir jos direktore paskyrusi A. J.. Iš tikrųjų juridinio asmens atstovybė nėra juridinis asmuo, tačiau ji yra tik juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir turintis teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu ir kt. (CK 2.56 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog atstovybės vadovas nėra susietas darbo santykiais su juridiniu asmeniu, kurio atstovybėje (padalinyje) jis dirba. A. J. yra Indijos bendrovės atstovas Lietuvoje ir veikia bendrovės interesais atstovybės nuostatų ir įgaliojimo ribose. Iš byloje esančio įgaliojimo turinio matyti, kad A. J. turi teisę atstovauti bendrovės interesams Lietuvoje, teikti bendrovės pareiškimus (bet kokius pareiškimus bei pareiškimus atnaujinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai pagal šalies teisės aktus, siekiant išlaikyti bendrovės atstovybės registraciją), atlikti visus kitus su pareiškimais susijusius veiksmus, pasirašyti raštus, dokumentus, formas, pareiškimus, išskyrus komercinius pasiūlymus ir komercines sutartis, minėtu (-ais) tikslu (-ais), tvarkyti visus su Lietuvoje nustatytu PVM susijusius reikalus, su teise atstovauti ir bendrovės vardu atvykti į Lietuvos mokesčių inspekciją, taip pat prireikus kreiptis, gauti, pasirašyti ir pateikti nustatytus pareiškimus, mokesčių deklaracijas, įsipareigojimus ir panašias formas. Taigi, iš įgaliojimo turinio matyti, kad A. J. suteiktų teisių apimtis yra plati ir bendro pobūdžio. Aiškinti siaurinamai įgaliojimo nuostatas, kaip to pageidauja apeliantas, nėra pagrindo. Apygardos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju būtent užsienio bendrovės atstovybei kyla pareiga pasirūpinti tinkamu prekių importu į Lietuvą. Atsižvelgiant į įgaliojimų atstovybės direktorei turinį ir tai, kad atstovybė nėra paskyrusi asmens, atsakingo už gamybos licencijos gavimą (t. y. asmens, kuriam būtų deleguotos bent dalis funkcijų), pritartina apylinkės teismo išvadai, kad už reikiamų licencijų gavimą veiklai, susijusiai su vaistų importu į Lietuvos Respubliką iš trečiosios šalies, yra atsakinga S. P. I. LTD atstovybės Lietuvoje S. P. I. L. direktorė A. J..
16. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu apylinkės teismas išsamiai, objektyviai ir nešališkai ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai A. J. pripažino padariusią administracinį nusižengimą, numatytą ANK 213 straipsnio 4 dalyje. Naikinti apylinkės teismo priimą procesinį sprendimą skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos A. J. atstovo advokato skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.