Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. 2017 m. lapkričio 7 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2017-11-06 09.35 val. būdama atsakinga už prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, pateikė muitiniam įforminimui importo deklaraciją, kuriai MDAS sistemoje suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini). Deklaruojamas krovinys – motociklas (duomenys neskelbtini), benzinas, su defektais. Įvertinus lokalią riziką priimtas sprendimas patikrinti prekes detaliai. Atlikus dokumentinį ir fizinį prekių tikrinimą (RATIS patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad 33 langelyje prekė neteisingai klasifikuojama, nurodytas prekės kodas - 87114000 turėtų būti - 8703219000. Deklaracijos 46 1angelyje neteisingai deklaruojama statistinė vertė - 998,70 Eur, teisinga statistinė prekių vertė - 962,38 Eur. Taip pat 47 1angelyje buvo neteisingai deklaruojama: mokesčių pagrindas muito apskaičiavimui - 998,7 Eur, ir muito norma - 6%, mokėtina muito suma - 60 Eur, mokesčio pagrindas PVM apskaičiavimui - 1158,7 Eur ir mokėtina PVM suma - 243 Eur. Teisingai turėjo būti deklaruojama: mokesčių pagrindas muito apskaičiavimui - 962,38 Eur, ir muito norma - 10%, mokėtina muito suma - 96 Eur, mokesčio pagrindas PVM apskaičiavimui - 1058,38 Eur, ir mokėtino PVM suma - 222 Eur. Deklaranto neteisingi pateikti duomenys turėjo įtakos mokesčių padidėjimui. Viso mokesčių suma deklaruota - 303 Eur, teisingai turėtų būti deklaruota - 318 Eur. Šiais veiksmais L. S., būdama atsakinga už prekių deklaravimą, jų pateikimą muitiniam tikrinimui ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, pateikdama neteisingus duomenis pažeidė prekių (daiktų) deklaravimo tvarką, numatytą 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatose, bei 2015-07-28 Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatose. Tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 5 dalyje.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimu pripažino L. S. kalta pagal ANK 212 straipsnio 5 dalį ir L. S. už šį nusižengimą paskyrė 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. S. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimo dalį dėl nuobaudos paskyrimo ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą paskirti švelnesnę baudą nei numatyta ANK 212 straipsnio 5 dalies sankcijoje.Teigia, kad teismas, nepagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, todėl liko neįvertinti įrodymai, sudarantys pagrindą skirti švelnesnę baudą. Prašo juos įvertinti ir taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą. Anot apeliantės, teismas, paskirdamas baudą, neatsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir kaltės formą bei jos asmenybę. Nurodo, kad ji labai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, pripažįsta jį padariusi ir pažymi, kad jį padarė tik per klaidą, o ne tyčia. Padarant techninę klaidą neturėjo jokios tyčios pateikti neteisingus duomenis. Pažymi, kad per 10 metų savo darbo, yra padariusi tik kelias klaidas. Prašo įvertinti ir tai, kad dėl padarytos klaidos žala administracinės teisės saugomiems interesams nebuvo padaryta. Deklaruotos mokesčių dydis skiriasi tik 15 Eur, ir toks skirtumas negali būti traktuojamas kaip siekis tyčia nurodyti klaidingus duomenis. Be to, nurodo, kad žala buvo padengta nedelsiant gavus protokolą, todėl realiai valstybei žala nepadaryta. Mano, kad teismo paskirta bauda neatitinka ir protingumo ir teisingumo principų ir yra neadekvati ir neproporcinga ne tik padarytam nusižengimui, bet ir jos materialinei padėčiai. Paskirta nors ir minimali bauda, tačiau ji net 10 kartų viršija nesumokėtų mokesčių sumą. Be to, mano, kad paskirta bauda turi būti mažintina atsižvelgus ir į jos materialinę padėtį. Nurodo, kad jos mėnesio pajamos sudaro apie 500 Eur, ji augina du nepilnamečius vaikus, turi būsto kreditą. Dėl savo finansinės padėties jai būtų sunku įvykdyti teismo nutarimą ir sumokėti visą paskirtą baudą. Apeliantės įsitikinimu, šiuo atveju nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus mažesnę nuobaudą nei numatyta ANK 212 straipsnio 5 dalies sankcijoje.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinė muitinė, atsižvelgusi į prie apeliacinio skundo pridėtus įrodymus, klausimą dėl nuobaudos dydžio palieka spręsti teismo nuožiūra.Apeliacinis skundas tenkintinas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Kaip matyti iš apeliacinio skundo, pažeidėja iš esmės neginčija paties pažeidimo padarymo fakto. Nesutinka su paskirta bauda. Mano, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 212 straipsnio 5 dalies sankcijoje. Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo jos neišklausęs, todėl negalėjo vertinti įrodymų, sudarančių pagrindą švelninti paskirtą baudą. Prašo šiuos įrodymus įvertini apeliacinės instancijos teismą ir paskirti švelnesnę baudą nei numatyta ANK 212 straipsnio 5 dalies sankcijoje. Apeliantė prie apeliacinio skundo pateikė duomenis, jog augina du nepilnamečius vaikus (b l. 25-26), kad per mėnesį jos pajamos sudaro apie 500 Eur (b. l. 24), turi kreditą būstui ir kas mėnesį moka po 167,43 Eur (b. l. 28). Prašo įvertinti tai, kad pažeidimą padarė per klaidą ir dėl jo valstybei nebuvo padaryta žala – tik gavusi protokolą, 15 Eur mokesčių nepriemoką sumokėjo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).ANK 34 straipsnio 5 dalis numato galimybę pažeidėjui paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje minimali bauda. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į padaryto administracinio pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę švelninančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovautis teisingumo, protingumo principais. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, mano, kad byloje pateikti duomenys sudaro pagrindo pažeidėjai skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino padaręs pažeidimą, su juo sutiko ir gailėjosi, teismas šią aplinkybę pripažino kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors jos vienos nepakanka skiriant švelnesnę nuobaudą nei numatyta atitinkamo straipsnio sankcijoje, tačiau, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo atveju yra kompleksas faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti švelnesnę baudą nei numatyta atitinkamo straipsnio sankcijoje.Individualizuojant skiriamą nuobaudą, būtina nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės nusižengimas. ANK 212 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už pakartotinį ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Įvertinus už šį nusižengimą taikytiną nuobaudą, akivaizdu, kad įstatymų leidėjo manymu toks pažeidimas yra pavojingas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įsitikinimu, nusižengimo pavojingumą šiuo atveju mažina nesumokėtų mokesčių dydis. Dėl padaryto nusižengimo nebuvo sumokėta 15 Eur mokesčių, kurie, kaip nurodė apeliantė, buvo sumokėti vėliau. Už ANK 212 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą numatyta minimali bauda yra 1 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog šiuo atveju net minimali bauda yra neadekvati padarytam nusižengimui ir ji prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Be to, nors šeiminė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl baudos paskyrimo, tačiau iš prie apeliacinio skundo pateiktų įrodymų matyti, kad apeliantei paskirta bauda akivaizdžiai ją varžytų labiau nei reikalinga nuobaudos tikslams pasiekti. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad apeliantės mėnesio darbo užmokesti sudaro apie 500 Eur, ji augina du nepilnamečius vaikus ir turi įsipareigojimų bankui – per mėnesį būsto kreditui padengti moka po 167,43 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atkreipia dėmesį, jog teismas šeimines aplinkybes vertina kitų aplinkybių kontekste.Įvertintina ir tai, kad pažeidėja iš tiesų nesiekė tyčia nurodyti klaidingų duomenų, kad būtų išvengta didesnių mokesčių. Mažai tikėtina, kad, pažeidėja, žinodama itin griežtą įstatymo leidėjo numatytą atsakomybę už muitinės deklaracijoje nurodytus neteisingus duomenis, tokiu būdu būtų siekusi išvengti 15 Eur mokesčių. Visos aplinkybės rodo, kad pažeidėja padarė klaidą. Nors tai ir nešalina jos atsakomybės, nes už padarytą nusižengimą gali atsakyti ir esant neatsargiai kaltei, tačiau tai rodo pažeidėjos mažesnį pavojingumą. Iš byloje pateiktų duomenų, matyti, kad pažeidėja laikosi įstatymų ir nėra linkusi daryti nusižengimų. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad L. S. yra administracine tvarka bausta tik vieną kartą už analogišką nusižengimą. Daugiau jokių nusižengimų nėra padariusi, o tai teigiamai apibūdina pažeidėją. Atsižvelgęs į pažeidėjos atsakomybę švelninančią aplinkybę (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, materialinę padėtį, pažeidimo padarymo pobūdį, jo pavojingumą, teigiamą pažeidėjos asmenybę bei protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad byloje nustatytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo sąlygos sudaro pagrindą pakeisti apylinkės Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimu paskirtą baudą. Apeliaciniu skunde nenurodoma iki kokios sumos turėtų būti mažintina paskirta bauda, tačiau teismo įsitikinimu, yra pagrindas mažinti paskirtą baudą iki 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad pažeidėja administracinėn atsakomybėn jau buvo traukta pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį, tačiau nesiėmė visų reikiamų veiksmų, kad klaidos būtų išvengta, nors muitinės tarpininkui, yra taikomi aukšti reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, paskyrus tokią nuobaudą bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir L. S. paskirtą baudą sumažinti iki 500 Eur baudos.

Nutartis neskundžiama.