Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. V. S. gynėjo advokato A. K. skundą dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams. Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendis, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria L. V. S. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė, ir L. V. S. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą paskirta 45 parų arešto bausme, L. V. S. paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo L. V. S. bausmės pradžia (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini) (užskaitytos 2 dienos). Atliko įstatymu numatytą (duomenys neskelbtini) bausmės dalį. (Duomenys neskelbtini) bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini). Liko atlikti (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmės.

(Duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi (duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) administracijos pateiktą (duomenys neskelbtini) socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Socialinio tyrimo išvada) dėl nuteistojo L. V. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nutarimas) netaikyti L. V. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, rekomendavo nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose, nustatė (duomenys neskelbtini) šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą – (duomenys neskelbtini). Komisija Nutarime nurodė, jog vertino individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, jo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Nors lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju nuteistasis turės gyvenamąją vietą, darbą, nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais geri, tačiau reikia įvertinti ir kitas aplinkybes. Nuteistasis Komisijai pristatomas (duomenys neskelbtini) kartą. Šiuo metu yra atlikęs (duomenys neskelbtini) paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tai (duomenys neskelbtini) nuteistojo teistumas, įvykdžius pirmą nusikalstamą veiką – viešosios tvarkos pažeidimą, nuteistasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau po kelių mėnesių įvykdė naują sunkesnį nusikaltimą ir teismo nuosprendžiu nuteistas už abi nusikalstamas veikas. Vertinant nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus pastebima, kad nuteistasis socialines situacijas vertina ne visuomet teisingai, racionalizuoja savo poelgius. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau programų metu buvo neaktyvus, paskirtas užduotis atlikdavo nenoriai, buvo stebimas motyvacijos trūkumas analizuoti savo elgesį ir veiksmus bei daryti pokyčius savo gyvenime. Pastarojo vertinimo metu nuteistasis taip pat nėra linkęs vertinti savo elgesį, apie ankstesnius savo veiksmus kalba nenoriai. Vertinant nuteistojo nuostatų ypatumus pastebima, kad nuteistasis savo nusikalstamą elgesį racionalizuoja, minimalizuoja jo pasekmes. Nuteistasis įkalinimo įstaigoje nenuosekliai laikėsi nustatytos tvarkos – buvo (duomenys neskelbtini). Nuteistasis individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse dalyvavo formaliai. Ne visada stengėsi įsigilinti į pateiktą medžiagą, į pokalbį įsitraukdavo tik pakalbinamas asmeniškai, nuteistajam trūko aktyvumo grupės veikloje, neįsitraukdavo į diskusijas, paskirtas užduotis atlikdavo nenoriai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka (duomenys neskelbtini). Nors yra apsauginiai veiksniai: turi nuolatinę gyvenamąją vietą, patvirtino savo įsidarbinimo galimybę lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais, tačiau išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Neatliktos bausmės dalis ((duomenys neskelbtini) iš teismo paskirtų 4 metų), neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl Komisija sprendė, jog negalima konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja, visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

(Duomenys neskelbtini) atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. V. S. gynėjo advokato A. K. skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama (duomenys neskelbtini), todėl privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.

Įvertinus byloje esančius nuteistąjį L. V. S. charakterizuojančius duomenis, matyti, jog pagal OASys metodiką (duomenys neskelbtini) atlikto (duomenys neskelbtini) vertinimo metu ((duomenys neskelbtini) vertinimas buvo atliktas (duomenys neskelbtini)) teigiama dinamika buvo stebima šiose dalyse: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, nes nuteistasis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pradėjo (duomenys neskelbtini) bei formaliai patvirtino savo galimybę įsidarbinti paleidus iš pataisos įstaigos; gyvenimo sąlygos, nes nuteistasis patvirtino savo gyvenamąją vietą paleidus iš pataisos įstaigos. Tačiau neigiama dinamika nustatyta nuostatų dalyje, nes nuteistasis bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini), o kitose dalyse pokytis nefiksuotas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog dėl nustatyto (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gyvenamojoje zonoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miegamojo patalpose po lova (duomenys neskelbtini), kuri priskirta L. V. S., neplaninės kratos metu buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele) jam (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skirta (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti privalomoms laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms, o tai neleidžia nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis, net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kuomet yra taikomi griežti ribojimai, išlaikyti tinkamą elgesį ilgesnį laiką nesugebėjo, tinkamai vykdyti savo, kaip nuteistojo, pareigas, nesistengė ir tai tik patvirtina išvadą, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą nuteistajam dar negali būti taikomas, nes sėkmingos probacijos, kuri taip pat yra susijusi su tam tikrų apribojimų ir pareigų nustatymu probuojamajam, jo kontrole, galimybės dar yra ribotos. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021). Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis dėl šio įvykio pateikdamas (duomenys neskelbtini) paaiškinimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog rastas mobiliojo ryšio telefonas jam nepriklausė, tai yra, savo kaltės nepripažino. Be to, dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje (dėl kurio šiuo metu atlieka bausmę), savo kaltę pripažino tik iš dalies (dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, kaltę pripažino pilnai). Tokia nuteistojo pozicija rodo jo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę, ir su laisvės atėmimo vietų įstaigoje padarytu (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės ar pripažįstantis ją iš dalies, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu, todėl į tai taip pat tikslinga atsižvelgti, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą

Pažymėtina ir tai, jog neatliktos bausmės dydis dar yra reikšmingai didelis, kadangi nuteistasis šiuo metu yra atlikęs tik (duomenys neskelbtini) jam paskirtos laisvės atėmimo 4 metams bausmės ir likusi bausmės dalis dar yra didelė ((duomenys neskelbtini) (Nutarimo priėmimo dieną)). Ir nors Skunde nurodoma, kad ,,Komisija neturi teisės koncentruotis į tai, kad pareiškėjas buvo nubaustas pernelyg švelnia bausme arba, kad pareiškėjas įkalinimo įstaigoje buvo per trumpai“, tačiau, teismo vertinimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, jog tai nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų, ypatingai šiuo atveju, kada nuteistajam praeityje jau buvo taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jis parodyto pasitikėjimo nepateisino. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, ypatingai šiuo atveju, kada L. V. S. turi (duomenys neskelbtini) ir jau kartą jam buvo parodytas teismo pasitikėjimas, taikant laidavimą, kurio jis nepateisino.

Teismas pažymi, jog nuteistojo gynėjas advokatas A. K. Skunde nurodo, jog Komisija, atsižvelgdama į probacijos sąlygų pažeidimą, vadovaujasi statiniais (nekintamais) kriminogeniniais veiksniais, kurių pakeisti jis negali, nors per šį laiką jo požiūris į įstatymų viršenybę bei jų laikymąsi pasikeitė. Su šiuo Skunde nurodytu argumentu nesutiktina, kadangi Komisijos aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nėra vertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, tačiau tai nereiškia, jog, vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti ir į minėtas aplinkybes, ypatingai šiuo atveju, kada jo nusikalstamo elgesio rizika išlieka (duomenys neskelbtini).

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad oficiali nuteistojo darbinė patirtis yra (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registro duomenimis, praeityje Lietuvoje jis (duomenys neskelbtini), yra pakeitęs (duomenys neskelbtini), tik vienoje iš jų (duomenys neskelbtini), o kitose nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nuteistasis nurodo, jog dėl (duomenys neskelbtini) amžiaus neskubėjo (duomenys neskelbtini), be to, yra (duomenys neskelbtini) ir neoficialiai. Bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) L. V. S. įgijo (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dalyvavo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) nuteistajam (duomenys neskelbtini) sprendimu leista užsiimti (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini). Vertinimo metu nuteistasis pateikė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) raštą, kuriame nurodyta, kad nuteistasis, paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, būtų priimtas (duomenys neskelbtini). Be abejonės, aplinkybė, jog nuteistasis yra motyvuotas dirbti, nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau ji nėra pakankama vertinant, ar egzistuoja vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių – finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį, juolab kad nuteistojo padarytas nusikaltimas turėjo finansinį motyvą. Pateikta pažyma dėl galimo asmens įdarbinimo negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi ji yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio (ypatingai šiuo atveju, kada jos data yra (duomenys neskelbtini)) ir nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis ir nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017, 2019 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-114-530/2019). Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis teigia, jog narkotinių medžiagų įsigijimui buvo paėmęs paskolą ,, (duomenys neskelbtini)“ (4 200 Eur), kurią šiuo metu moka (duomenys neskelbtini), todėl, teismo vertinimu, ši aplinkybė rodo nevisišką gebėjimą tvarkyti savo finansus ir kitus piniginius įsipareigojimus.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis pripažįsta, kad netinkama kompanija ir laisvalaikio praleidimo būdai (lankymasis naktiniuose klubuose ir (duomenys neskelbtini)) turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, tačiau šių veiksnių pats nuteistasis analizuoti nelinkęs. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai: (duomenys neskelbtini) ir bendravimas su netinkamais asmenimis, turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui ir vertinamas kaip svarbus kriminogeninis veiksnys. Ir nors nuteistasis teigia, kad visus ryšius dabar su buvusiais draugais jau nutraukė ir nebevartoja narkotikų, tačiau, teismo vertinimu, teigti, kad laisvėje nuteistasis sugebės atsisakyti bendravimo su neigiamos reputacijos asmenimis, šiuo metu nėra pagrindo.

Teismo vertinimu, nesutiktina ir su Skunde nurodytu argumentu, jog Nutarimą Komisija priėmė neteisėtos sudėties, kadangi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 6 punkte numatyta, kad Komisijos sudaromos dviejų metų laikotarpiui iš septynių narių. Nuostatų 7 punktas numato, kad į komisijos narius skiriami Kalėjimų departamento, pataisos įstaigų darbuotojai, probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu buvo sudaryta teisėtos sudėties komisija, laikantis Nuostatų 7 punkto. Pažymėtina, kad Nuostatų 21 punkte įtvirtinta, jog komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nagrinėjamu atveju Komisijos (duomenys neskelbtini) Nutarimas buvo priimtas, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) Komisijos nariams iš (duomenys neskelbtini), tarp jų ir (duomenys neskelbtini), todėl Komisija galėjo dirbti ir priimti sprendimus svarstomais klausimais. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatų 7 punkto reglamentavimas yra įgyvendinamas sudarant Komisijos sudėtį ir nėra siejamas su Komisijos nutarimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos priėmimu. Pažymėtina ir tai, jog Nuostatų 5 punkte yra įtvirtinta, kad paprastai yra sudaroma viena komisija. Atsižvelgdamas į pataisos įstaigoje esančių nuteistųjų ir (ar) komisijos priimamų sprendimų skaičių, Kalėjimų departamento direktorius gali sudaryti ir daugiau komisijų, arba viena komisija savo veiklą gali vykdyti keliose pataisos įstaigose, tačiau tai nėra privaloma, todėl Skunde nurodyti argumentas, jog nebuvo užtikrintas minimalus komisijos 7 narių skaičius, yra teisiškai nepagrįstas ir atmestinas.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog Nutarimas priimtas balsuojant visiems Komisijos nariams vienbalsiai už tai, kad L. V. S. nebūtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.

Skunde nurodoma, jog ,,Komisijos Nutarime tvirtinama, kad nuteistasis individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse dalyvavo formaliai. Tariamai nuteistasis ne visada stengėsi įsigilinti į pateiktą medžiagą, į pokalbį įsitraukdavo tik pakabintas asmeniškai. Tokie Komisijos vertinimai yra ganėtinai subjektyvaus pobūdžio, nes Komisija nepagrindžia kodėl ji vertina, jog nuteistasis socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse dalyvavo formaliai“. Teismo vertinimu, Komisija, Nutarime nurodydama nuteistojo formalų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse rėmėsi ne subjektyviais kriterijaus, o Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais argumentais, kur teigiama, kad nuteistasis ,,programų metu buvo neaktyvus, paskirtas užduotis atlikdavo nenoriai, buvo stebimas motyvacijos analizuoti savo elgesį ir veiksmus, bei daryti pokyčius savo gyvenime. Pastarojo vertinimo metu, nuteistasis taip pat nėra linkęs vertinti savo elgesį, apie ankstesnius savo veiksmus kalba nenoriai“. Šios Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, duoda pakankamą pagrindą Komisijai Nutarime konstatuoti, jog L. V. S. individualaus socialinės reabilitacijos plane nurodytose priemonėse dalyvavo formaliai.

Įvertinus visas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą taikymui svarbias ir aukščiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, negalima daryti išvados, jog L. V. S. toliau jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pakankama pažanga, teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje, mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, tai nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, L. V. S. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Juo labiau, kad ir šiuo metu vis dar išlieka (duomenys neskelbtini) pakartotinio nusikalstamumo rizika bei statinis kriminogeninis veiksnys – kriminalinė istorija ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos, mąstymas ir elgesys.

Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą, bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis L. V. S. dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą jam negali būti taikomas. Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis L. V. S. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo L. V. S. gynėjo advokato A. K. skundas dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo L. V. S. gynėjo advokato A. K. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.