Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Albino Antanaičio ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Urtei Zagurskytei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, Andriui Kiuršinui, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, teistas 2007-09-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal L BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 10 mėnesių, teistumas išnykęs, nedirbantis,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. tyčia nužudė V. Š., o būtent – 2007 m. liepos 29 d., apie 19 val., ant prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančių laiptų, viešoje vietoje, kilus konfliktui su V. Š., sudavė rankoje laikytu stikliniu buteliu vieną smūgį V. Š. į viršugalvį, tuo padarydamas viršugalvio dešinės pusės sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda su aplinkine kraujosruva minkštuosiuose audiniuose linijiniu dešinio momenkaulio, smilkinkaulio kaktikaulio žvyno lūžiu, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų dešinio pusrutulio audinį, į skilvelius ir po kietuoju smegenų dangalu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suminkštėjimu, dėl ko V. Š. (duomenys neskelbtini) mirė.

Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis P. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2007 m. liepos 29 d., apie 19 val. su draugais stovėjo ant bendrabučio laiptų ir kalbėjosi. Po kurio laiko prie jo priėjo rusų tautybės vyras, kuris grįžo iš parduotuvės nešinas prekybiniu krepšeliu. V. Š. jo paklausė, kodėl prispjaudyta saulėgrąžų, priekabiavo dėl netvarkos. Kadangi jis rusiškai nesupranta, V. Š. pakartojo, ar jis supranta rusiškai. Tada jis pasakė, kad supranta. Tuomet V. Š. paklausė, tai kodėl nekalba, ir iš karto sudavė jam ranka į veidą. Tada A. S. griebė V. Š. už krūtinės, paklausė, ką jis daro. Ir tuomet V. Š. neišlaikęs pusiausvyros krito aukštielninkas, rankoje laikydamas krepšį su buteliais. Jis mano, kad galbūt pirma krepšys su buteliais krito ir tokiu būdu V. Š. susižalojo galvą. V. Š. krito kartu su A. S., nes šis sugriebė nukentėjusįjį už pečių ir atstūmė nuo jo. Pats V. Š. krisdamas susižalojo galvą. Jis buteliu V. Š. į galvą nesudavė. Nematė, kad kas nors iš jų kompanijos buteliu suduotų nukentėjusiajam per galvą. Ką darė M. J., jis nematė, nes šis stovėjo jam už nugaros. Po to su A. S. pabėgo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusios, liudytojų parodymais ir rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusioji A. Š. į teismo posėdį neatvyko, nes gyvena užsienyje. Teismas jos parodymus, duotus pirmiau teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, pagarsino BPK 276 str. tvarka.

Nukentėjusioji A. Š. parodė, kad ji įvykio nematė, tačiau jai žinoma, kad įvykį stebėjo moteris vardu Virga. Ši liudytoja pasakojo mačiusi, kad ant laiptų buvo 3 vaikinai, kurie kalbėjo su V. Š.. Iš kaimynių pasakojimo jai žinoma, kad po to vienas iš vaikinų sudavė rankoje laikytu buteliu V. Š. per galvą, o kitas jį stumtelėjo, po ko nukentėjusysis nukrito nuo laiptų. Nukentėjusioji parodė, kad jos kaimynė Virga nenorėjo pasakoti visko, ką matė, nes jai grasinama, prašė ją palikti ramybėje (t. 1, b. l. 72, 73, 74, t. 3, b. l. 130–131).

Liudytojai A. Š. ir N. L. gyvena užsienyje, į teismo posėdžius kviečiami nebuvo. Jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka.

Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. L. jam pasakojo, jog moteris iš priešais įvykio vietą esančio namo matė, kaip kažkokie asmenys sudavė buteliu broliui V. Š. per galvą ir jį nustūmė nuo laiptų (t. 1, b. l. 77, 78).

Liudytojas N. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo apsistojęs pas V. Š.. 2007-07-29 vakare kartu su V. Š. buvo šio bute, esančiame (duomenys neskelbtini). V. Š. vienas išėjo į parduotuvę nupirkti alaus. Belaukdamas grįžtančio V. Š. jis užmigo, prižadino kaimynė I. L., kuri pasakė, kad V. Š. blogai. Išėjęs į lauką jis ant laiptų aikštelės pamatė krepšį, V. Š. gulėjo prie laiptų. Nukentėjusysis buvo išvežtas į medicinos įstaigą, tačiau naktį sugrįžo į namus. V. Š. jam sakė žinantis, kas tai padarė. Ryte jis rado V. Š. gulintį koridoriuje (t. 1, b. l. 81, 82, 83, 84).

Liudytoja V. S. į teismo posėdį neatvyko, nes išvykusi į užsienį. Jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, pagarsinti BPK 276 str. 1 d. 1 p. tvarka.

Liudytoja V. S. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2007-07-29, apie 19 val. ji atėjo į parduotuvę „V.“, esančią (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo gale, nusipirkti saulėgrąžų. Paskui ją į parduotuvę atėjo iš matymo pažįstamas rusiukas, kurio nežino nei vardo, nei pavardės, tik žino, kad jis su kitu rusiuku nuomojasi butą to namo antrame aukšte, kur yra parduotuvė. Eidama į parduotuvę ir iš jos, ji pamatė stovinčius ant laiptų tris vaikinus, iš kurių vienas buvo jai pažįstamas pravarde S., jo vardas yra M., tačiau pavardės nežino, o kiti du vaikinai jai pažįstami tik iš matymo – žinojo, kad stambesnio sudėjimo vaikinas gyvena Kauno g. 110 ar 111, antrasis – lieso kūno sudėjimo ir aukštesnis vaikinas, gyvena (duomenys neskelbtini), o jai pažįstamas M. gyvena jos name, tai yra (duomenys neskelbtini) trečiame aukšte, buto numerio nežino. Ji parėjusi į namus priėjo prie lango pasižiūrėti ir tuo metu pamatė, kaip iš parduotuvės išėjo tas rusiukas, kuris nešėsi krepšelį „Blinda“ su alaus buteliais, ir tuo metu, kaip ji matė, šis vaikinas lipo laiptais ir jis su vaikinais, stovėjusiais ant laiptų, kažką šnekėjo, tačiau ką, jai nesigirdėjo, nes jos langas buvo uždarytas. Žiūrėdama matė, kaip rusiukas davė lieso kūno sudėjimo vaikinui butelį alaus, kurį jis pasiėmė, jie dar kažką kalbėjo. Tada tas lieso kūno vaikinas su gautu iš rusiuko buteliu alaus kirto jam iš priekio į galvą vieną kartą, rusiukas nuo gauto smūgio susvyravo, o tas lieso kūno sudėjimo vaikinas iš karto nulipęs laiptais žemyn nubėgo pro parduotuvę link bendrabučio galo. Sudavus vaikinui buteliu į galvą, butelis sudužo, tada tas stambesnio sudėjimo vaikinas svyruojantį rusiuką, kuris nuo svyravimo ant laiptų buvo apsisukęs veidu žemyn į laiptus, jis jį iš nugaros pusės abiem rankomis stumtelėjo per liemenį ir rusiukas žemyn veidu krito ant laiptų ir krisdamas pačiuožė. Pastūmęs rusiuką, stambesnio sudėjimo vaikinas nubėgo paskui nubėgusį aukštesnį, lieso sudėjimo vaikiną, o M. įėjo į laiptinę ir joje pabuvęs apie 1 minutę nulipo laiptais ir ramiai nuėjo į namus. Kadangi rusiukas nuo pastūmimo jau išvis nejudėjo, nesikėlė, tai ji tada iš karto iš savo telefono skambino į policiją telefonu 112 ir pasakė, kad prie (duomenys neskelbtini) „bachūrai nustūmė kitą „bachūrą“ ir jis nesikelia. Dar sakė, kad kviestų greitąją, tada pareigūnas paklausė, koks jos tinklas, ji pasakė, kad „Tele2“, jai pasakė greitosios telefono numerį, tuomet ji paskambino į greitąją pagalbą, ir pasakė, ką buvo mačiusi. Jos klausė pavardės, ji atsakė, pasakė, kad pro langą matė, kad nukritusiam rusiukui bėga kraujas. Po to ji bėgo prie rusiuko pasižiūrėti, ar yra pulsas. Jai atbėgus prie jo, iš tos pačios laiptinės išėjo moteris, kuri laikė rankoje telefoną. Ji jai pasakė, kad yra iškviesta greitoji ir policija. Dar iš laiptinės atėjo vyriškis, tuo metu atvyko policijos pareigūnai ir jau jų prie rusiuko neleido prieiti, ji pulso negalėjo pasižiūrėti, pulsą tikrino jau policijos pareigūnai. Rusiukas vis tiek nejudėjo, tik prieš atvykstant greitajai sudejavo, tačiau kvėpavo sunkiai. Medikai sutvarstė rusiuko galvą. Ji matė, kad jam yra prakirsta, kiek prisimena, galvos dešinėje pusėje, nes iš galvos stipriai bėgo kraujas, o kaip rusiuką atvertė, tai matė praskeltą ir antakį. Jo veidas buvo visas kruvinas. Greitoji tuoj pat rusiuką išsivežė. Kitos dienos rytą sužinojo, kad rusiukas buvo išleistas į namus, tačiau jis vėl buvo išvežtas su greitąja. Paaiškino, kad vaikinai buvo apsiavę bridžais, kiek prisimena, M. buvo su juodos spalvos, lieso kūno vaikinas buvo su sportiniais, o stambesnio kūno sudėjimo vaikinas buvo su džinsiniais bridžais. Tiksliai kuo kuris buvo apsivilkę, nepamena, bet žino, kad M. buvo su juodos spalvos bliuzonu, o kiti buvo su bliuzonais ar marškinėliais. Kadangi ji M. pažįsta gerai, tai jai jo nereikia atpažinti, o kitus vaikinus ji kaip M. draugus pažįsta, nes jie yra neišskiriami, per dienų dienas visi trys būna kartu, tai alų geria, tai kalbasi visi kartu. Ji juos gali atpažinti tik iš nuotraukų, o gyvai atpažinti atsisako, nes nenori, kad jos šeimai pakenktų ir tektų nuo jų kentėti (t. b. l. 100, 101, 126–127).

Liudytoja R. S. parodė, kad būdama namuose išgirdo lauke nuo laiptų pusės sklindantį dūžtančių butelių garsą. Mama I. L. nuėjo pažiūrėti, kas įvyko. Greitai grįžo sutrikusi ir bandė skambinti į policiją. Jai pasakė, kad kaimynui V. Š. įvyko nelaimė – kažkas jį nustūmė nuo laiptų.

Liudytoja I. L. parodė, kad 2007-07-29 būdama namuose išgirdo garsą – lyg duslų smūgį, dūžtančių butelių garsą ir vaikų riksmą „dėde, už ką užmušei žmogų“. Pažiūrėjusi pro langą pamatė nuo namo pagrindinių laiptų nukrentantį vyrą. Iš karto nuo laiptų link parko nubėgo P. B. ir A. S.. Vaikai pasakojo matę, kad V. Š. su šiais dviem vaikinais tik pasisveikino.

Liudytoja J. T. parodė. kad prieš įvykį buvo išėjusi laukan, matė ant laiptų sėdinčius M. J., P. B., vaikiną vardu A.. Grįžusi į butą išgirdo iš lauko sklindantį dūžtančių butelių garsą, pažiūrėjusi per langą pamatė gulintį V. Š. ir nubėgančius P. B. ir A.. M. J. įėjo į namo laiptinę.

Liudytojas M. R. į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, nes išvykęs į užsienį. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiant pirmiau teisme, buvo pagarsinti LR BPK 276 str. tvarka.

Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmiau teisme parodė, kad būdamas lauke, apie 19 val. išgirdo pokštelėjimo garsą. Matė, kaip ant laiptų aikštelės buvęs A. S. kitam vyrui pakišo koją. Šis griuvo nuo laiptų žemyn galva. Taip pat matė nuo laiptų nubėgančius A. S. ir P. B. (t. 1, 11–12, t. 3, b. l. 48–50 ).

Liudytojas A. V. į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, nes yra neįgalus. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmiau teisme, buvo pagarsinti LR BPK 276 str. tvarka.

Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmiau teisme parodė, kad buvo stacionarizuotas VšĮ (duomenys neskelbtini) vienoje palatoje su V. Š.. Nukentėjusysis pasakojo, kad grįžtant iš parduotuvės laiptinėje buvo kilęs konfliktas su keliais vaikinais, nes šie buvo prispjaudę. Sakė, kad V. Š. sudavė vienam smūgį, po to jam kažkuris vaikinas iš nugaros pusės sudavė buteliu per galvą (t. 1, b. l. 166, 167, t. 3, b. l. 131–132).

Liudytojas A. O. parodė, kad buvo stacionarizuotas (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Vieną dieną į palatą buvo paguldytas rusakalbis vyriškis, kuriam buvo sužalota galva. Jis sakė, kad namie gėrė, po to ėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų. Iš parduotuvės eidamas namo savo namo laiptinėje sutiko vaikinus, kurie rūkė, jis juos sudrausmino. Rusas vienam vaikinui sudavė smūgį, tuo metu kitas vaikinas iš nugaros jam sudavė smūgį. Daugiau rusas nieko nepasakojo, o jis ir neklausinėjo. Kitą dieną iš slaugytojų sužinojo, kad naktį rusas buvo sulaikytas priėmimo skyriuje, po to buvo išvežtas į Kauno klinikas ir mirė.

Liudytojas M. J. parodė, kad 2007-07-29 vakare kartu su P. B. ir A. S. stovėjo ant daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), lauko laiptų aikštelės. Priėjęs prie jų V. Š. parodė į prispjaudytą laiptinę ir paklausė P. B., kas tai padarė. Nesulaukęs atsakymo, V. Š. paklausė, ar jie supranta rusiškai. P. B. atsakė, kad truputį supranta. Tuomet V. Š. garsiai pakartojo tą patį klausimą. P. B. atsakius, kad supranta, V. Š. sudavė ranka smūgį P. B. į veidą. Tada jis suėmė V. Š. iš nugaros už pečių ir traukė nuo P. B.. V. Š. besisukdamas rankoje laikytu krepšiu netyčia pataikė jam į veidą. Liudytojas kartu su V. Š. nugriuvo nuo laiptų, tuo metu sudužo krepšyje buvę stikliniai buteliai. Jis V. Š. smūgių nesudavė.

Nuteistasis A. S. parodė, kad po įvykio praėjo daug laiko, todėl jis nepamena parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir anksčiau teisme. Teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. tvarka, pagarsino nuteistojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuteistasis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad 2007 m. liepos 29 d. vakare su M. J. ir P. B. stovėjo ant daugiabučio namo laiptų. Matė, kaip pro juos praėjo rusas, kuris nuomojosi kambarį daugiabutyje. Maždaug už valandos tas rusas nuėjo į parduotuvę. To vyro pavardę jis sužinojo ikiteisminio tyrimo metu – tai V. Š.. Gal po penkių minučių V. Š. grįžo nešinas krepšiu alaus butelių. Jis stovėjo ant laiptų kampe, viršuje prie turėklų. P. B. jam stovėjo iš dešinės, o M. J. stovėjo priešais jį. V. Š. užlipęs laiptais priėjo prie P. B. ir rusiškai kažką jam pasakė. Jis rusiškai nesupranta. P. B. irgi nesuprato. Tada V. Š. lietuviškai su akcentu P. paklausė, ar jis supranta rusiškai. P. pasakė, kad truputį supranta. Tada V. Š. paklausė „što“, P. atsakė, kad jo, truputį. Tada V. Š. kaire ranka kirto P. į veidą, nes dešinėje laikė krepšį su alaus buteliais. P. atsitrenkė į turėklą, tada jis rusą pastūmė nuo P. link M. J.. Tada M. J. ranka kirto V. Š. vieną kartą į veido dešinę pusę. Nuo smūgio rusas nukrito ant laiptų kartu su krepšiu, kuriame buvo buteliai. Kaip tiksliai krito rusas, jis nematė, nes nežiūrėjo. Jie su P. B. nubėgo laiptais, o M. J. įbėgo į daugiabutį. Gal po 2 minučių paskambino M. ir paklausė, kur jie yra. Jis atsakė, kad prie upės. M. pasakė, kad iškviesta greitoji medicinos pagalba. Po to M. atėjo prie upės ir jie visi trys nuėjo link Profesinio rengimo centro, o po to į miestą (t. 2, b. l. 80–81).

Įtariamojo papildomos apklausos metu A. S. parodė, kad teisingi parodymai yra duoti akistatos metu, o dėl parodymų apklausiant įtariamuoju parodė, kad jis matė M. pakeltą ranką ir pagalvojo, kad jis galėjo kirsti rusui, tačiau viską apgalvojęs konkrečių M. veiksmų ruso atžvilgiu nematė (t. 2, b. l. 82).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. S. parodė, kad jis nematė, kas sudavė V. Š. buteliu. Jis neigė, kad M. J. ranka kirto V. Š. į veidą, aiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apkalbėjęs M. J.. Teisme jis aiškino, kad nematė, kas sumušė V. Š.. Jis V. Š. tik pastūmė, nes šis ranka kirto P. B. į veidą (t. 3, b. l. 128–130).

Įtariamojo M. J. parodymų patikrinimo protokole užfiksuota, kad M. J. įvykio vietoje parodė ir patikslino aplinkybes, apie kurias davė parodymus (t. 2, b. l. 55–60 ).

Specialisto išvadoje Nr. G959/07(09) užfiksuota, kad M. J. konstatuota odos nubrozdinimas kairio skruosto srityje (t. 2, b. l. 44).

Įtariamojo A. S. parodymų patikrinimo protokole užfiksuota, kad A. S. įvykio vietoje parodė ir patikslino aplinkybes, apie kurias davė parodymus (t. 2, b. l. 95–100).

Specialisto išvadoje Nr. G969/07(09) užfiksuota, kad P. B. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota (t. 2, b. l. 124).

Įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota informacija apie tai, kad įvykio vieta yra teritorija prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)5, prie rytinėje pusėje esančių betoninių laiptų. Šiame name yra liudytojai I. L. priklausantis butas Nr. 220 Netoli įvykio vietos yra kitas daugiabutis gyvenamasis namas, kurio Nr. 109. Šiame name yra liudytojai V. S. priklausantis butas Nr. 106 ir liudytojai J. T. priklausantis butas Nr. 306 (t. 1, b. l. 7–10, 11–17).

VšĮ (duomenys neskelbtini) rašte ir prieduose užfiksuota, kad V. Š. Traumatologijos skyriuje gydėsi nuo 2007-07-29 iki 2007-07-30. 4 val. V. Š. iš gydymo įstaigos pasišalino. 2007-07-30 12.55 val. V. Š. vėl pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 25–27).

Specialisto išvadoje Nr. MI219/07(02) užfiksuota, kad V. Š. mirties priežastis yra sunki galvos smegenų trauma: 1) linijinis dešinės pusės kaukolės skliauto lūžis; 2) kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio; 3) dešinio galvos smegenų pusrutulio sumušimas; 4) kraujo išsiliejimas į dešinį galvos smegenų pusrutulį. Tai komplikavosi smegenų suspaudimu, pabrinkimu ir subtotaliu suminkštėjimu. Sužalojimai padaryti dviem ar daugiau poveikių į galvą – po vieną ar daugiau į kaktos ir dešinio momens sritis (t. 1, b. l. 34–38).

Specialisto išvadoje Nr. 68/09(01)-R592/09 užfiksuota, kad V. Š. galvoje yra 2 trauminių poveikių žymės: 1) viršugalvio dešinėje pusėje (muštinė 7 cm ilgio žaizda su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose iki 2,5 cm storio, dešinės pusės linijinis horizontalios eigos kaukolės skliauto lūžis, einantis momenkauliu, smilkinkaulio žvynu ir užsibaigiantis kaktikaulio žvyne, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų dešinio pusrutulio audinį, į skilvelius ir nežymiai po kietuoju smegenų dangalu); 2) kaktos kairėje pusėje (2,5 x 1,5 cm odos nubrozdinimas). Mirtį sukėlusį sužalojimą lėmė trauminis poveikis į viršugalvio dešinę pusę. Dinaminio pobūdžio trauminis poveikis į kaktos sritį priežastinio ryšio su mirtimi neturi. Labiausiai tikėtina, kad viršugalvio dešinės pusės sumušimą patyrė nuo smūgio buteliu. Šio sužalojimo padarymo galimybė griūnant nuo laiptų ar ant grindų atmetama. Kitas sužalojimas (odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje) galėjo gautis griūnant kniūbsčiam nuo laiptų ir kakta slystamai kontaktuojant su, pvz., laipto briauna. Mirtis tiesiogiai susijusi su viršugalvio dešines pusės sumušimu (t. 1, b. l. 48–55).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokole užfiksuota, kad liudytoja V. S. atpažino vaikiną, nuotraukoje pažymėtą Nr. 4, tai tas vaikinas, kurį ji vadina storu, tai yra vidutinio kūno sudėjimo, kuris 2007 m. liepos 29 d. vakare stūmė nuo laiptų, esančių Kauno g. 115, Marijampolės m., vaikiną rusą, kuris nukrito ant laiptų ir nesikėlė. Šį vaikiną atpažino iš jo veido bruožų, jo bendros išvaizdos, kūno sudėjimo. Nuotraukoje Nr. 4 pavaizduotas A. S. (t. 1, b. l.108–109).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole nurodyta, kad nuotraukoje Nr. 2 pavaizduotas asmuo liudytojai V. S. matytas. Jį matydavo kartu su kitais asmenimis, kuriuos atpažino. Ar jis buvo ant laiptų įvykio metu, tiksliai pasakyti negali, nes trečiąjį asmenį, kurį apklausos metu apibūdino kaip liesą vaikiną, matė trumpai ir iš šono. Be to, galimumą atpažinti neigiamai įtakoja ir po įvykio praėjęs ilgas laikas. Šis asmuo įvykio metu galėjo būti ant laiptų, tačiau dėl minėtų priežasčių to kategoriškai teigti negali. Asmenį atpažįsta iš bendrų bruožų. Nuotraukoje Nr. 2 pavaizduotas P. B. (t. 1, b. l. 128–129 ).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole nurodyta, kad liudytoja V. S. nuotraukoje Nr. 3 atpažįsta asmenį, kurio vardas M., jį vadina S.. Įvykio metu jis buvo ant laiptų kartu su kitais dviem asmenimis. Jį atpažįsta pagal veido bruožus, kuriuos gerai įsidėmėjo, nes šį asmenį iki įvykio yra daug kartų mačiusi, jį šiek tiek pažįsta. Nuotraukoje Nr. 3 pavaizduotas M. J. (t. 1, b. l. 132–133).

Motyvai

Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamasis P. B. tyčia nužudė V. Š..

Nors kaltinamasis neigia padarę jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, bet taip pat ir byloje surinkta bei teisiamajame posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, tai yra objektyviaisiais bylos duomenimis. Pažymima ir tai, kad kaltinamasis suinteresuotas palankia bylos baigtimi ir yra laisvas nuo teisinės atsakomybės duodamas bet kokius parodymus (2007-12-01 AT Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga).

Taigi įvertinęs aukščiau išdėstytų duomenų visuma nustatytus faktus ir išvadas, palyginęs šiuos iš skirtingų šaltinių gautus duomenis tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo pozicija nepatvirtinta surinktais ir teisme ištirtais duomenimis, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 4 d., atmetama. Teismas P. B. poziciją dėl inkriminuoto nusikaltimo vertina kaip gynybos būdą ir siekį bet kokiu būdu ir priemonėmis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Bylos medžiaga nustatyta, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo V. Š. ir P. B. bei A. S. ir M. J. įvyko ant daugiabučio namo laiptų, P. B., A. S. ir M. J. stovint ant laiptų. Pro juos ėjo V. Š., kuris juos užkalbino, padarydamas pastabą dėl priterštos laiptinės, po to paklausė, ar supranta rusiškai, pats bandė kalbėti lietuviškai ir susierzinęs ranka trenkė P. B. per veidą. P. B. užstojo M. J., kuris kirto V. Š. ranka per veidą. A. S. V. Š. pastūmė. Nuo smūgio V. Š. nukrito ant laiptų.

Teismas, nustatydamas P. B. kaltę, vadovaujasi liudytojos V. S. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo. Liudytojos V. S. parodymais nustatyta, kad ji pro langą matė, kaip grįžęs iš parduotuvės V. Š. užlipo lauko laiptais ir kalbėjo su ant laiptų stovėjusiais trimis vaikinais. V. Š. vienam iš vaikinų padavė butelį alaus. Vaikinas šiuo buteliu sudavė smūgį V. Š. į galvą. Butelis sudužo, V. Š. susvyravo, o vaikinas iš karto nulipo laiptais ir nubėgo. Tuomet A. S. svyruojantį V. Š. rankomis stumtelėjo per liemenį, nukentėjusysis nukrito nuo laiptų ir pačiuožė. M. J. jokių smurtinio pobūdžio veiksmų neatliko. Iš to seka, kad buteliu per galvą A. Š. sudavė P. B.. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu liudytoja V. S. atpažino vaikiną, nuotraukoje pažymėtą Nr. 4 – tai A. S., jis 2007 m. liepos 29 d. vakare nuo laiptų stūmė V. Š., kuris nukrito ant laiptų ir nesikėlė. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu liudytoja V. S. atpažino P. B. kaip jai matytą asmenį, kuris galimai buvo ant laiptų kartu su kitais vaikinais. Taip pat liudytoja atpažino ir M. J., kuris taip pat buvo ant laiptų kartu su kitais vaikinais.

Tai, kad V. Š. buvo nužudytas sudavus per galvą buteliu, patvirtina ir dvi specialistų išvados. Pirminėje specialisto išvadoje užfiksuota, kad V. Š. mirties priežastis yra sunki galvos smegenų trauma: 1) linijinis dešinės pusės kaukolės skliauto lūžis; 2) kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio; 3) dešinio galvos smegenų pusrutulio sumušimas; 4) kraujo išsiliejimas į dešinį galvos smegenų pusrutulį. Tai komplikavosi smegenų suspaudimu, pabrinkimu ir subtotaliu suminkštėjimu. Sužalojimai padaryti dviem ar daugiau poveikių į galvą – po vieną ar daugiau į kaktos ir dešinio momens sritis. Atlikus papildomą komisijinį V. Š. lavono tyrimą nustatyta, kad mirtį sukėlusį sužalojimą lėmė trauminis poveikis į viršugalvio dešinę pusę. Dinaminio pobūdžio trauminis poveikis į kaktos sritį priežastinio ryšio su mirtimi neturi. Labiausiai tikėtina, kad viršugalvio dešinės pusės sumušimą patyrė nuo smūgio buteliu. Šio sužalojimo padarymo galimybė griūnant nuo laiptų ar ant grindų atmetama. Kitas sužalojimas (odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje) galėjo gautis griūnant kniūbsčiam nuo laiptų ir kakta slystamai kontaktuojant su, pvz., laipto briauna. Mirtis tiesiogiai susijusi su viršugalvio dešines pusės sumušimu. Taigi tarp kaltinamojo P. B. suduoto smūgio buteliu per galvą ir V. Š. mirties yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusiosios A. Š. parodymais nustatyta, kad jai žinoma, jog įvykį stebėjo moteris vardu Virga. Ši liudytoja pasakojo mačiusi, kad ant laiptų buvo 3 vaikinai, kurie kalbėjo su V. Š.. Iš kaimynių pasakojimo jai žinoma, kad po to vienas iš vaikinų sudavė rankoje laikytu buteliu V. Š. per galvą, o kitas jį stumtelėjo, po ko nukentėjusysis nukrito nuo laiptų. Nukentėjusioji parodė, kad jos kaimynė Virga nenorėjo pasakoti visko, ką matė, nes jai grasinama. Liudytojų A. V. ir A. O. parodymais nustatyta, kad V. Š. ligoninės palatoje jiems pasakojo, kaip buvo sužalotas iš nugaros buteliu sudavus per galvą. Taigi teismui pakanka duomenų, patvirtinančių, kad V. Š. buvo nužudytas sudavus buteliu jam per galvą.

Teismas kritiškai vertina A. S. ir M. J. parodymus, kadangi jie nenuoseklūs ir prieštarauja objektyviai bylos medžiagai. A. S. dėl šio įvykio nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. Tiek A. S., tiek M. J. yra kaltinamojo draugai, teisme nebuvo nuoseklūs, įvykio aplinkybes aiškino skirtingai, sau naudinga linkme, daug aplinkybių neprisiminė, jų parodymai buvo pagarsinti, aiškino, kad ne viskas teisingai užrašyta. Jų parodymai sutapo tik su kitų nustatytų faktų ta dalimi, kur parodė, kad V. Š. pirmas sudavė ranka smūgį P. B. į veidą. Kita jų parodymų dalimi teismas nesivadovauja.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. (dėl chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Chuliganiškos paskatos yra nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdingas veikos bepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Sprendžiant, ar nužudymas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, labai svarbu nustatyti, kas – nukentėjusysis ar kaltininkas, buvo konflikto iniciatorius. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad P. B. nebuvo konflikto iniciatorius ir po to sekusių jo veiksmų priežastis buvo konfliktas ir pyktis dėl nukentėjusiojo pasakytų priekaištų dėl netvarkos ir dėl to, kad nemoka rusų kalbos, po ko sekė visiems matant nukentėjusiojo suduotas smūgis ranka P. B. į veidą. Liudytojų A. V. ir A. O. parodymais nustatyta, kad A. Š. jiems pasakojo, kad priekaištavo vaikinams dėl netvarkos, pats sudavė ranka vienam vaikinui per veidą. Šią aplinkybę patvirtino P. B., M. J. ir A. S.. Taigi objektyviai nustatyta, kad konflikto iniciatorius buvo A. Š., kuris buvo neblaivus.

Vidinė paskata P. B. nusikalsti buvo pyktis. Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio santykių, kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos neinkriminuojamos. Įvertinus kaltinamojo P. B. elgesio motyvus, nulėmusius jo pasiryžimą padaryti nusikaltimą, daroma išvada, jog A. Š. jis nužudė ne iš chuliganiškų, bet iš asmeninių paskatų. Todėl, nenustačius P. B. veikoje nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p., sudėties požymio – chuliganiškos paskatos – P. B. veika perkvalifikuojama į BK 129 str. 1 d. P. B. kaltė pasireiškė netiesioginės tyčios forma. Įvertinant kaltinamojo P. B. B. L. padarytus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, suduotą smūgį į galvą, panaudotą įrankį – butelį, sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, daroma išvada, kad P. B. suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę, ir nors A. Š. mirties nesiekė, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 7921,4 Lt (2294 Eur) gydymo išlaidų priteisimo.

Civilinė ieškovė ieškinyje nurodo, kad V. Š., 2007-07-29 po sužalojimo buvo atvežtas į Viešąją įstaigą „(duomenys neskelbtini)“, kur dėl nustatyto lokalaus smegenų sužalojimo buvo gydytas Traumatologijos bei Reanimacijos – intensyvios terapijos skyriuose iki 2007-07-30, už ką Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Ligonių kasa) sumokėjo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo toliau- PSDF) lėšų ligoninei 3328,60 Lt (trys tūkstančiai trys šimtai dvidešimt aštuoni litai 60 ct).

Tolimesniam gydymui 2007-07-30 V. Š. buvo nukreiptas į viešąją įstaigą „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo operuotas ir gydytas Neurochirurginės reanimacijos skyriuje, tačiau (duomenys neskelbtini) mirė. Ligonių kasa už V. Š. gydymo klinikoms sumokėjo iš PSDF biudžeto lėšų 4592,80 Lt (keturi tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt du litai 80 et).

Iš viso už V. Š. gydymą Ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms iš PSDF biudžeto lėšų 7921,40 Lt (septyni tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt vienas litas 40 et).

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta 7921,40 Lt (septyni tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt vienas litas 40 ct) dydžio žala, kuri turi būti atlyginta kalto asmens.

Civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais dokumentais ir turi būti priteistas iš kalto asmens.

Policijos departamentas prie LR VRM prašo priteisti bendrą išlaidų sumą – 1661,52 Eur, kurią sudaro ekstradicijos išlaidos, susijusios su kaltinamojo P. B. pargabenimu į Lietuvos Respubliką. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai (t. 4, b. l. 186–193). Kaip matyti iš bylos medžiagos, P. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens tapatybės kortelės paėmimas. Jis kardomąsias priemones pažeidė, neatvyko į teismo posėdžius, dėl ko paskirtos kardomosios priemonės buvo pakeistos į suėmimą, paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis. Jis ilgą laiką buvo ieškomas. Iš to išeina, kad ekstradicijos išlaidos susidarė dėl kaltinamojo kaltės, todėl iš jo turi būti priteistos.

Laikinas nuosavybės teisų apribojimas netaikytas.

Dėl gynėjo išlaidų priteisimo

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad P. B. antrinę teisinę pagalbą teikė tarnybos koordinatoriaus parinkta advokatė Ingrida Maldeikienė, o antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 283,71 Eur. Vadovaujantis LR BPK 51 str. 1 d. 7 p., gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas. Todėl nurodytos išlaidos yra laikomos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, daroma išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, daroma išvada, kad valstybės išlaidos, turėtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau LR BPK 51 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (baudžiamoji byla Nr. 1A-219-453/2015).

Kadangi nagrinėjamu atveju P. B. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos.

Bausmės skyrimas

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Vadovaujantis BK 54 str. 1 d. nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

P. B. padarė labai sunkų, smurtinį, tyčinį nusikaltimą. Pasekmės sunkios ir neatstatomos. Nedirbo. Baustas administracine tvarka. Žalos neatlygino. 2008-04-21 išduotoje charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai. Psichiatro įskaitoje neregistruotas.

Lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių jo atžvilgiu nenustatyta.

Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę ir visas bylos aplinkybes, į nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, kad jis buvo konflikto iniciatorius, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei jos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti tą pačią.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007 m. liepos 30 d. iki 2007 m. rugpjūčio 1 d. , nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 11 d., nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2010 m. kovo 21 d., 2015 m. spalio 18 d. iki 2016 m. gegužės 31 d.

Priteisti iš P. B. 2294 Eur žalą civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai.

Priteisti iš P. B. 1661,52 Eur ekstradicijos išlaidas Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliacine tvarka.