- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-20
- Bylos Nr.
- 1-138-348/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34830-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kaltinamasis
- E. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Urtei Zagurskytei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, kaltinamajam E. J., nukentėjusiojo atstovui advokatui E. S., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. J., gim. (duomenys neskelbtini) Kaunas, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, teistas: 1) 2010-01-18 Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 mėn.; 2) 2013-07-11 Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant BK 75 str. Bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 3) 2015-03-31 Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 str., 290 str., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ str., 6 mėnesių skirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 ir nubaustas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2013-07-11 Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, deklaruojamoji gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., 2015-12-21 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. 2015 metų birželio 20 d., apie 21. 40 val., viešoje vietoje, t. y. prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini), aplinkinių akivaizdoje, dėl mažareikšmės dingsties, sėdinčiam A. A., tyčia koja spyrė į galvą, nuo ko pastarasis persivertęs per laiptinės bortelį nukrito ant laiptų aikštelės, tuo padarė nukentėjusiajam minkštųjų audinių sumušimą ir odos nubrozdinimus viršugalvyje bei odos nubrozdinimus kairio peties, krūtinės ir kairio kelio srityje, kaklo 4 (ketvirto) slankstelio panirimą su nugaros smegenų skersiniu pažeidimu, ko pasekoje dėl kaklinės dalies nugaros smegenų pažeidimo išsivystė galūnių paralyžius, šiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė A. A. sveikatą.
Šiais veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p.
Kaltinamasis E. J. parodė, kad 2015-06-20 vakare buvo netoli parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), remontavo automobilį. Po kurio tai laiko priėjo sugyventinė G. B. ir pasakė, kad prie parduotuvės, ant bortelio sėdintis vyriškis pradėjo ją moralizuoti dėl to, kad nesirūpina vaikais. Kadangi jo ir G. penki vaikai buvo atimti, apgyvendinti vaikų namuose, tai jis dėl to labai susinervino ir priėjęs prie jam nepažįstamo vyriškio, sėdėjusio ant bortelio ir dešine koja vyriškiui spyrė, galbūt pataikydamas į peties viršutinę dalį ir iškart nuėjo atgal. Kai nuo vyriškio nuėjo apie 5 metrus, išgirdęs duslų garsą, atsisuko ir pamatė, kad vyriškis, persiversdamas per bortelį, nukrito į laiptų aikštelę. Ar tas vyriškis nukrito nuo jo smūgio, ar keldamasis nuo bortelio, negali pasakyti. Kai pamatė, kad tas vyriškis nukrito maždaug iš 1,5 metro aukščio, jis prie vyriškio priėjo ir norėjo kviesti greitąją pagalbą, tačiau paaiškėjo, kad greitoji jau iškviesta. Tuo metu vyriškis dar buvo su sąmone, lyg bandė keltis, tačiau nepajėgė. Tada jis sugrįžo namo. Po kurio tai laiko iš aplinkinių žmonių, kad tą žmogų greitoji pagalba išvežė į ligoninę. Tą vakarą buvo blaivus, tai vėliau išvažiavo į šaudyklas, esančias (duomenys neskelbtini) miestelyje, rinkti gilzių. Namo negrįžo, miegojo šaudykloje. Nakties metu jo sugyventinė G. B. jam parašė SMS žinutę apie tai, kad jo ieško policija. Kitą dieną grįžo namo ir jį sulaikė policijos pareigūnai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.
Nukentėjusysis A. A. yra neįgalus, negali judėti, todėl į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių. Jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti LR BPK 276 str. 1d.1p.tvarka.
Nukentėjęs A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad negali pasakyti nuo kada gydomas Kauno klinikose. Klinikose gydomas dėl to, jog šiais metais, tikslios datos negali pasakyti, (duomenys neskelbtini) jį sumušė. Pamena tiek, kad buvo vakaras, jis buvo prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ ir su kažkuo kalbėjosi, tada staiga prie jo priėjo nepažįstamas jaunuolis, kuris spyrė jam į galvą ir jis nugriuvo. Po to spyrio jis daugiau nieko nepamena ( t. 1, b. l. 17 – 18 ).
Liudytoja V. I. parodė, kad 2015-06-20 apie 14.30 val., kartu su sugyventiniu A. A. grįžo iš svečių namo. A. buvo girtas ir pavalgęs, apie 15.30 val., išėjo iš namų, nesakydamas kur eina. Apie 16.06 val. A. jai paskambino ir iš balso ji suprato, kad jis dar girtesnis. Telefonu A. jai sakė, kad jis yra prie bokšto ir prašė ką nors atsiųsti jo parsivesti. Pokalbio metu A. A. niekuo nesiskundė. Telefonu ji atsakė, kad namuose nieko nėra ir liepė pačiam pareiti. To skambučio ji nesureikšmino, kadangi A. A. išgėręs dažnai taip elgiasi, prašo jį parvesti, reikalauja sau daug dėmesio. Iki vakaro A. negrįžo, o 2015-06-21, apie 01. 00 val., pas ją atvyko policijos pareigūnai ir pasakė, kad A. rastas sužalotas (duomenys neskelbtini) miestelyje, prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“, ant kažkokių laiptų ir išvežtas į LSMU ligoninę Kauno klinikas. A. buvo nustatytas 4 stuburo slankstelio trūkis bei nutraukti visi vidaus organų nervai. Dėl šių sužalojimų jis buvo pajungtas prie kvėpavimo aparatų, negalėjo kalbėti. Šiuo metu A. kalba, tačiau jau niekada nebevaikščios, nevaldys viso kūno nuo pečių, o tai reiškia, kad jis bus visiškai neįgalus visą likusį gyvenimą. Kiek jai teko kalbėti su A., tai apie įvykį nieko nepamena ir nieko negali papasakoti. Apie įvykio aplinkybes ji sužinojo iš jį mačiusių asmenų, iš pardavėjos I.. I. jai papasakojo, kad A. sėdėjo ant bortelio, o prie jo pribėgęs kažkoks vaikinas, koja spyrė A. į galvos sritį, po ko A. atbulas nukrito nuo bortelio. Iki nelaimės A. alkoholį vartodavo saikingai, jis nebuvo konfliktiškas, agresyvus, todėl ji nemano, kad jis galėjo išprovokuoti tokį kaltininko elgesį. Su A. kartu gyvena 17 metų, veda bendrą ūkį, tačiau bendrų vaikų neturi, tačiau jos dukrą M. augino ir rūpinosi kaip savo vaiku. Kadangi ji atstovauja A. interesus, nes jis pats nepajėgus tai daryti, todėl pateikė dokumentus nukentėjusiojo A. A. vardu dėl civilinio ieškinio priteisimo už turtinę ir neturtinę žalą. Nukentėjusysis A. A. prašo priteisti už turtinę žalą 3848,18E, už neturtinę žalą 144 810 E.
Liudytojas A. M. parodė, kad 2015-06-20 apie 21.40 val. ėjo į parduotuvę ,, (duomenys neskelbtini)“. Prie parduotuvės pastato ant laiptų, vedančių į rūsį, bortelio sėdėjo jam nepažįstamas vyras. Šalia šio vyriškio stovėjo jam iš matymo pažįstamas vyriškis. Abu buvo panašaus amžiaus, gėrė alų. Sėdėjęs ant bortelio nepažįstamas vyras jam sušuko, ištiesęs ranką pasisveikino ir pasiūlė alaus, tačiau jis atsisakė. Grįždamas iš parduotuvės, jis stabtelėjo prie to sėdinčio ant bortelio vyriškio ir jie pradėjo kalbėtis. Tuo metu prie jų priėjo iš matymo žinomas, kaimynas vardu E. ir pasakęs žodžius: ,,už savo žmoną“ vieną kartą dešine koja spyrė sėdinčiam vyriškiui į galvos sritį. Smūgis tikrai buvo stiprus ir nuo smūgio tas vyras atbulas persivertė ir nukrito ant veido, maždaug iš 2,5 metrų aukščio, į aikštelę, vedančią į rūsį. Jis kažkaip staigiai sureagavo ir nieko nelaukęs, E. spyrė į pilvo sritį, o E. iškart pabėgo ir daugiau E. nebematė. Tada jis skambino greitajai pagalbai ir nubėgo prie gulinčio, nejudančio vyriškio. Telefonu bendraudamas su med. dispečere, vykdė nurodymus. Vyrui kraujas bėgo ir iš nosies ir iš burnos, jis buvo be sąmonės, vos alsavo. Kai atvyko medikai į įvykio vietą, atėjo ir E. sugyventinė G., kuri paklausė, kas atsitiko. Tada jis G. atsakė, kad ji pati turėjo matyti, nes buvo netoliese.
Liudytojas A. S. parodė, kad 2015-06-20 vakare, būdamas neblaivus, nuėjo į parduotuvę ,, (duomenys neskelbtini)“ nusipirkti alaus. Parduotuvėje susitiko savo buvusį bendradarbį A., su kuriuo kartu dirbo maždaug prieš 10 metų. Tada jis ir A. nusipirko po vieną butelį alaus ir nusprendė eiti už parduotuvės kampo pasėdėti, pakalbėti ir išgerti. Nuėjus už parduotuvės, A. atsisėdo ant bortelio, už kurio yra ertmė, nes ten yra laiptai ir aikštelė į kažkokį rūsį. Jiems bekalbant, pro šalį praėjo moteris ir vyras, nešini nemažai alaus butelių, kuriems A. pajuokaudamas pasakė, kad paliktų pora butelių jiems. Moteris ir vyras lyg nieko neatsakė ir nuėjo. Jis buvo girtas, tai viską pamena kaip per miglą, tačiau pamena tiek, kad kažkuriuo tai metu prie jų pribėgo neaukšto ūgio, tamsių plaukų vaikinas ir kažką pasakęs, koja spyrė A. į veidą. Nuo smūgio A. iškart persivertė atbulas ir nuo bortelio nukrito į angą, į tą aikštelę, vedančią į kažkokį rūsį. A. krito maždaug iš 2,5 metro aukščio. Tas vaikinas, įspyręs A. į veidą, iškart pabėgo, o jis net nespėjo įsidėmėti to vaikino veido. Kas iškvietė greitąją ir policiją nepamena. Buvo nuėjęs prie nukritusio A. ir matė, kad aplink galvą buvo kraujo klanas. Dėl girtumo daugiau aplinkybių nepamena.
Liudytoja I. A. parodė, kad 2015 birželio 20 d., apie 21.40 val., kartu su seserimi E. G. ėjo pro parduotuvę ,, (duomenys neskelbtini)“. Prie parduotuvės pamatė, kad stovi dvi grupelės asmenų. Pirmoji grupelė sėdėjo atokiau parduotuvės prie senų namo pamatų. Atroji grupelė buvo prie parduotuvės, šone ir vienas iš šios grupelės vyriškių vardu A., sėdėjo ant bortelio už kurio yra kažkokia anga, o du vyriškiai stovėjo priešais A.. Ką vyriškiai kalbėjo, ji negirdėjo. Tada pamatė, kad iš pirmosios grupelės atsiskyrė vienas, jai iš matymo pažįstamas jaunuolis ir priėjęs prie A., spyrė pastarajam dešine koja į viršutinę kūno dalį, galimai į galvą ir apsisukęs iškart nuėjo, o A. nuo spyrio iškart persivertė atbulas nuo bortelio, ant kurio sėdėjo ir nukrito į angą, esančią už jo. A. buvo ne vienas, ji nėjo pasižiūrėti kas atsitiko ir buvo įsitikinusi, kad A. sutieks pagalbą su juo buvę asmenys. Tas vaikinas, kuris spyrė A. A. yra kaltinamasis, kurį ji atpažino ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytoja E. G. parodė, kad 2015-06-20, apie 21.40 val., kartu su seserimi I. A. ėjo namo. Prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“, kur yra bortelis, o už jo laiptai ir kažkoks rūsys, pamatė trijų jai nepažįstamų vyriškių kompaniją. Ji matė, kad vienas vyriškis sėdėjo ant bortelio, o kiti du – stovėjo šalia jo. Taip pat netoliese, prie konteinerių, buvo kita, irgi trijų asmenų kompanija. Viskas vyko greitai ir tik spėjo pamatyti tai, kad vienas vaikinas iš tos kompanijos, stovėjusios prie konteinerio, staigiai pribėgo prie to, sėdinčio ant bortelio vyriškio ir pastarajam sudavė. Kuo ir į kur sudavė nematė, tik taip suprato iš pribėgusio vaikino staigių kūno judesių. Tada ji pamatė, kad tas sėdėjęs ant bortelio vyriškis atbulas nukrito į angą, ant tų laiptų į rūsį. Ji girdėjo duslų kritimo garsą. Tas vaikinas, kuris smūgiavo, iškart sugrįžo prie savo kompanijos, stovėjusios prie konteinerio. Kas vyko toliau nematė, nes arčiau nėjo ir nesikišo.
Liudytoja G. B. parodė, kad su E. J. gyvena 10 metų, veda bendrą ūkį, bendrai augina 6 vaikus, iš kurių 4 vaikų tėvas yra E.. Šiuo metu su ja gyvena tik mažiausias vaikas, gimęs 2015-06-16, o kiti 5 vaikai iš jos paimti ir gyvena vaikų namuose. Vaikai iš jos paimti, kadangi namuose ji buvo rasta išgėrusi alkoholio ir negalėjo jais tinkamai pasirūpinti. 2015 birželio 20 d. vakare, apie 18-19 val., vežimėliu vėžino savo vaiką, o kur buvo E., nežino. Kur jis buvo tą vakarą, ji nežino. Namo E. grįžo tik kitą dieną. Paskui į namus atvažiavo policija ir E. sulaikė, tačiau ji nežino kodėl ir už ką, tačiau vėliau kaime išgirdo kalbas, kad neva E. kažką sumušė, tačiau ji tuo netiki, nes jis nėra piktybinis, nėra jos mušęs.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas A. M., atpažino E. J., kaip asmenį, kuris birželio 20 dieną, koja spyrė sėdinčiam ant bortelio vyrui, spyris buvo stiprus, vyras atbulas persivertė ir nukrito (t. 1, b. l. 35-37 ).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytoja I. A., atpažino E. J., kaip asmenį, kuris birželio 20 dieną koja spyrė sėdinčiam ant bortelio A. ir A. po spyrio iš karto persivertė atbulas per bortelį ir nukrito į angą (t.1, b. l. 53 – 55).
2015-06-21 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-06-21, apie 21 val. 40 min., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios karaliaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) raj., laiptų į rūsį apačioje rastas sužalotas A. A., kuris greitosios medicinos pagalbos pristatytas į Kauno klinikų Neurochirurgijos skyrių, nustatytas 4 – ojo stuburo slankstelio lūžimas (t. 1 b. l. 1).
2015-06-21 įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), prie daugiaaukščio namo, kurio pirmame aukšte įsikūrusi parduotuvė ,, (duomenys neskelbtini)“, o pastato gale yra betoniniai laiptai žemyn, į maždaug 1,5 metro gylį. Apžiūros metu rasta kraujo dėmė, iš kurios paimamas tepinėlis (t. 1, b. l.11-14 )
2015-08-31 VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1695/15(02) nurodyta, kad A. A. minkštųjų audinių sumušimas ir odos nubrozdinimas viršugalvyje bei odos nubrozdinimai kairio peties, krūtinės ir kairio kelio srityje, kaklo 4 slankstelio panirimas su nugaros smegenų skersiniu pažeidimu išsivystė nuo kontakto su plokščiu paviršiumi. Sužalojimai visumoje yra būdingi kritimui, atsimušant į plokščią pagrindą viršugalviu. 2, 3, 4 Trauma apie kelios, keliolika minučių iki GMP iškvietimo 2015-06-20 21:39 val. 5. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaklinės dalies nugaros smegenų pažeidimo išsivystė galūnių paralyžius ( t. 1, b. l. 92 - 93).
2015-08-20 Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro V. G. nutarimu iš baudžiamosios bylos Nr. 01-1-30188-15 prijungti duomenys, nurodyti Kauno apskrities VPK Specialiųjų užduočių valdybos 2015-07-14 suvestinėje Nr. 20-7/1-TP-225, kurie gauti atliekant procesines prievartos priemones, numatytas LR BPK 154 str. E. J., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Bylai reikšminga informacija pateikta suvestinėje Nr. 20-7/1-TP-225, iš kurios matyti, kad E. J. pokalbių metu kalba apie tai, kad sumušė žmogų (t.1, b. l. 84, 86 - 90).
Motyvai
Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. J. tyčia iš chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė A. A. sveikatą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad E. J. koja sudavė A. A. į galvą vieną smūgį, nuo kurio šis persivertė per bortelį ir nukrito ant betoninių laiptų aikštelės. Šio smūgio iš esmės neneigia ir kaltinamasis. Nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad jam nepažįstamas jaunuolis spyrė į galvą ir jis nugriuvo. Liudytojų A. M., A. S., I. A. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis sėdinčiam nukentėjusiajam įspyrė į galvą ir nukentėjusysis nukrito į angą. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu liudytojai A. M., A. S. ir I. A. atpažino E. J. kaip asmenį, įspyrusį nukentėjusiajam. Specialisto išvada patvirtina, kad A. A. minkštųjų audinių sumušimas ir odos nubrozdinimas viršugalvyje bei odos nubrozdinimai kairio peties, krūtinės ir kairio kelio srityje, kaklo 4 slankstelio panirimas su nugaros smegenų skersiniu pažeidimu išsivystė nuo kontakto su plokščiu paviršiumi. Sužalojimai visumoje yra būdingi kritimui, atsimušant į plokščią pagrindą viršugalviu. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaklinės dalies nugaros smegenų pažeidimo išsivystė galūnių paralyžius. Taigi neginčitinai nustatyta, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. E. J. padarė pavojingą nukentėjusiojo sveikatai veiką, dėl ko atsirado žalingi padariniai – sunkus sveikatos sutrikdymas. Tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių yra priežastinis ryšys. E. J. veikė sąmoningai ir suvokė, kad savo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, nors ir nenorėjo sunkių padarinių, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, tai yra sužalojo A. A. netiesiogine tyčia.
Bylos medžiaga nustatyta, kad A. A. buvo sužalotas dėl mažareikšmės dingsties, aplinkinių asmenų akivaizdoje, tai yra dėl chuliganiškų paskatų. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neneigė, kad sužinojęs iš sugyventinės apie tai, kad nukentėjęs neigiamai atsiliepė apie jų šeimą, kad nesirūpina vaikais, nes vaikai paimti ir apgyvendinti globos namuose ( teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis teigė, kad nukentėjusysis negražiai atsiliepė apie jo vaikus, pavartojo keiksmažodį), jis dėl tos priežasties priėjo prie nukentėjusiojo ir įspyrė jam. Tai, kad kaip pretekstas savo neteisėtiems veiksmams panaudoti buvo mažareikšmė dingstis, patvirtino ir liudytojas A. M.. Pagal įstatymą, sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų kvalifikuojamas pagal BK 135 str. 2d. 8p. tada, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Iš to teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad E. J. nukentėjusįjį sužalojo dėl mažareikšmės dingsties, dėl ko jis pats prisipažino ikiteisminio tyrimo metu ir tai patvirtino liudytojas A. M.. Ginčo dėl to, kad kaltinamasis ir jo sugyventinė nesirūpino vaikais ir jie buvo patalpinti globos namuose, nėra. Kaltinamojo teiginys apie tai, kad nukentėjusysis nepagarbiai, pavartodamas keiksmažodį atsiliepė apie jo vaikus, nepatvirtintas byloje esančia medžiaga. Taigi nustatyta, kad nukentėjusysis nepagarbiai atsiliepė apie kaltinamojo šeimą ir tai buvo pretekstas atlikti nusikalstamus veiksmus. Tai buvo mažareikšmė dingstis.
Pagal BPK 255 str. 2d. kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kaltinamajame akte nurodyta, kad E. J. be dingsties tyčia sužalojo nukentėjusįjį A. A.. Tačiau teismas, ištyręs bylos medžiagą nustatė, kad E. J. nusikaltimą padarė dėl mažareikšmės dingsties. Ši aplinkybė nei veikos kvalifikavimui, nei bausmės skyrimui jokios įtakos neturi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neturi įtakos veikos kvalifikavimui ar bausmės skyrimui, nei kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, jos nepripažįstamos esminėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme ir teismas jas gali keisti savo iniciatyva, nepranešęs apie tai kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams.
Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo E. J. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.
Dėl civilinių ieškinių
Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau VSDFV Kauno skyrius) patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš kalto asmens 2282,48 Eur padarytai žalai atlyginti. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje esamais dokumentais, todėl priteisiamas iš kaltinamojo E. J..
Nukentėjusysis A. A. prašo priteisti už turtinę žalą 3848,18 Eur ir 144 810 Eur už neturtinę žalą. Nurodo, kad iki sužalojimo dirbo, gaudavo 409 Eur vidutinį darbo užmokestį. Po sužalojimo, tai yra 2015m. birželio 21 d. iki gruodžio 11 d. jam buvo mokama 295, 24 Eur nedarbingumo pašalpa kas mėnesį. Tokiu būdu per šį laikotarpį jis negavo 625,68 Eur pajamų. Nuo 2015m. gruodžio 15 d. jam nustatytas neįgalumas, kas mėnesį gauna 164 Eur. Skirtumas tarp buvusio darbo užmokesčio ir pensijos 245 Eur. Nuo 2015 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. vasario 1 d. negavo 367,50 Eur. Iš viso už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 21 d. iki 2016 m. vasario 1d. skirtumas nuo vidutinio darbo užmokesčio ir gaunamų pajamų kas mėnesį sudaro 993,18 Eur.
Nukentėjusysis nurodo, kad pastoviai perka vaistus, specialų maistą, sauskelnes. Jo sugyventinė jį prižiūri, lanko, automobiliu vežioja į slaugos ligoninę. Per mėnesį šioms reikmėms išleidžia 467 Eur. Nuo 2015m. birželio iki 2015 m. gruodžio mėn. išleido 2335 Eur, 2015 m. gruodžio mėn. ir 2016 m. sausio mėn. išleista 519,44 Eur. Prašo priteisti turėtas išlaidas 2855 Eur sumoje.
Nukentėjusysis nurodo, kad patyrė neturtinę žalą, kurią sudaro 144 810 Eur. Ją sudaro dvasiniai išgyvenimai, fizinis skausmas, jis išgyvena kančias, nepatogumus, emocinę depresiją. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes jis vertina ne vien dėl įvykusio įvykio, bei ir neišvengiamai dėl ateities. Nurodo, kad liko neįgalus visam gyvenimui. Jau niekada negyvens pilnaverčio gyvenimo. Didelius dvasinius išgyvenimus patyrė ir jo sugyventinė, kuri negali dirbti, turi rūpintis juo.
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies ir štai dėl ko.
Teismas išanalizavęs pateiktus dokumentus nustatė, kad pagal pateiktus rašytinius duomenis vaistai kainavo 136,72 Eur, maisto produktai ir buities prekės -167,46 Eur, degalai – 217,86 Eur, iš viso nukentėjusysis turėjo 522,04 Eur išlaidų.
Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad A. A. vidutinis mėnesinis uždarbis 409,81 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendime nurodyta, kad A. A. paskirta 158,62 Eur per mėnesį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija nuo 2015-12-11 iki 2016-12-10. Po sužalojimo , tai yra nuo 2015m. birželio 21d. iki gruodžio 11d. jam buvo mokama 295,24 Eur nedarbingumo pašalpa kas mėnesį. Tokiu būdu per šį laikotarpį jis negavo 625,68 Eur pajamų. Nuo 2015m. gruodžio 11d. jam nustatytas neįgalumas , kas mėnesį gauna 164 Eur. Skirtumas tarp buvusio darbo užmokesčio ir pensijos 245 Eur. Nuo 2015m. gruodžio 12d. iki 2016m. vasario 1d. negavo 367,50 Eur. Iš viso už laikotarpį nuo 2015m. birželio 21d. iki 2016m. vasario 1d. skirtumas nuo vidutinio darbo užmokesčio ir gaunamų pajamų kas mėnesį sudaro 993,18 Eur.
Taigi išlaidos už maisto produktus, vaistus, buities prekes ir degalus sudaro 522,04 Eur, skirtumas nuo vidutinio darbo užmokesčio ir gaunamų pajamų sudaro 993,18 Eur, viso 1515,22 Eur. Ši žala priteisiama iš kaltinamojo, nes susidarė dėl jo kaltės. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmetamas, nes neįrodytas.
Dėl neturtinės žalos. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis tapo visiškai nedarbingas. Jo sveikatos būklė sunki, jis nevaldo viso kūno, išskyrus galvą. A. A. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą. Jis negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, dirbti, jam reikalinga nuolatinė slauga. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą, į jo turtinę padėtį, į šeimos padėtį, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos mažinamas iki 100 000 Eur.
Bausmės skyrimas
BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Vadovaujantis BK 54 str. 1 d. nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
E. J. padarė labai sunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą. Nuo patirtų sužalojimų nukentėjęs tapo neįgalus, visiškai nedarbingas. Baustas administracine tvarka. Teistas tris kartus, paskutinį kartą už smurtinį nusikaltimą. Dirba. Darbovietėje charakterizuojamas patenkinamai. Seniūnijoje charakterizuojamas daugiau neigiamai. Yra dviejų mažamečių vaikų tėvas. Byloje nėra rašytinių duomenų, kad kaltinamasis yra A. B. ir E. B. tėvas. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusiajam perdavė 20 Eur.
Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamajame akte jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nurodyta tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje teismas šios aplinkybės nenustatė ir štai dėl ko. Kaltinamasis teisme siekė sušvelninti savo padėtį, gailesčio dėl padaryto nusikaltimo neparodė. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis nesusitiko su nukentėjusiuoju, jo neatsiprašė, nukentėjusios atstovės taip pat neatsiprašė.
Nenustačius nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam turi būti paskirtas bausmės vidurkis.
Nors kaltinamasis E. J. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, tačiau šio nuosprendžio priėmimo metu šią bausmę yra visiškai atlikęs. Dėl to šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrinama su 2015-03-31 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297- 308 str. str.
nusprendė:
E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 7 metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo suėmimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-06-22 iki 2015-07-03.
Priteisti iš E. J. 2282,48 Eur civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui žalai atlyginti.
Priteisti iš E. J. 100 000 Eur nukentėjusiajam A. A. už neturtinę žalą ir 1515,22 Eur už turtinę žalą.
Priteisti iš E. J. valstybei 347,40 Eur už antrinę teisinę pagalbą suteiktą nukentėjusiajam A. A..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Voką, kuriame tepinėlis iš kraujo dėmės, paimtas įvykio vietos apžiūros protokolu, saugomas Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3 – ojo skyriaus patalpose, esančioje daiktų saugykloje – Vytauto pr. 12, Kaunas nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti ( BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
6 eurus 58 centus, paimtus asmens kratos protokolu pas E. J., perduotus saugojimui Kauno apskrities VPK Finansų skyriui į depozitinę sąskaitą, 2015-11-12 kvitas A serija AAA Nr. 003637 perduoti civilinio ieškinio padengimui.
Voką, kuriame kompaktinis diskas, įsiūtą byloje palikti saugoti prie baudžiamosios bylos ( BPK 94 str. 1 d. 3 p. ).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliacine tvarka.