Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-24 · Civilinė byla Nr. 2-560/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-24
Bylos Nr.
2-560/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Egidijus Žironas
Atsakovas
V. P., T. P.
Ieškovas
akcinės bendrovės Ūkio banko teisių perėmėjo uždarosios akcinės bendrovės
Trečiasis asmuo
Kauno miesto 7-ojo notaro biuro
Kategorijos
  • 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-560/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 121.6;
99.4 (N)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atsakovas atleistas nuo 4 157,37 Lt dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir nustatytas terminas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-678-153/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės Ūkio banko teisių perėmėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Energolinija” ieškinį atsakovams V. P., T. P. dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys - Kauno miesto 7-ojo notaro biuro notarė J. V., uždaroji akcinė bendrovė ,,Balt-Energo Group”.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 5 d. sprendimu nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti; pripažinti negaliojančia 2008 m. spalio 29 d. turto pasidalijimo sutartį, kuria atsakovas V. P. perleido savo sutuoktinei atsakovei T. P. jų santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais Kaune, Perkūno al. 9; taikyti restituciją, grąžinti atsakovus į iki 2008 m. spalio 29 d. turto pasidalijimo sutarties sudarymo buvusią turtinę padėtį; teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovų V. P. ir T. P. bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno lygiomis dalimis: po 4 157,50 Lt ieškovui UAB ,,Energolinija” ir po 30,61 Lt valstybei.

Atsakovas V. P. padavė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB Ūkio banko teisių perėmėjo UAB ,,Energolinija” ieškinį atsakovams V. P., T. P. dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys - Kauno miesto 7-ojo notaro biuro notarė J. V., UAB ,,Balt-Energo Group”.

Šalies argumentai

Atsakovas V. P. paduotu teismui prašymu prašė teismą atleisti nuo 7 815 Lt žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, dalies sumokėjimo. Atsakovas V. P. prašyme nurodė, kad atsakovo materialinė padėtis šiuo metu yra sunki – atsakovas yra iš dalies darbingas, gauna 474,15 Lt per mėnesį netekto valstybinę socialinio draudimo darbingumo pensiją, jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra tik 173,73 Lt per mėnesį, laikotarpiu nuo 2009-05-04 iki 2009-12-22 buvo suimtas, todėl už apeliacinį skundą gali sumokėti ir sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios 7 815 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atsakovas atleistinas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsakovo V. P. prašymą tenkino iš dalies ir atleido atsakovą V. P. nuo 4 157,37 Lt dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, nustatė terminą – per dešimt dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo likusiai žyminio mokesčio už apeliacinį skundą daliai – 3 657,37 Lt sumokėti. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, kad yra pagrindas jį atleisti nuo jo nurodytos žyminio mokesčio dalies ir atsakovo prašymą tenkino iš dalies, ir remdamasis atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais konstatavo, kad atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, yra pagrindas jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. P. prašo teismo nutarties dalį, kuria jis yra įpareigotas sumokėti likusią žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį – 3 657,37 Lt, panaikinti ir išspręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą iš esmės - priimti jo paduotą apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-678-153/2010 ir kartu su byla perduoti Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkui CPK 307 straipsnio 2 dalyje nurodytiems veiksmams atlikti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Apygardos teismas klaidingai nustatė faktinę aplinkybę, kad apeliacinis skundas paduotas ir apelianto sutuoktinės T. P. interesais. Ne T. P., o apeliantas – atsakovas V. P. realizuoja savo teisę į apeliaciją ir ši teisė negali būti ribojama teismo nurodytais motyvais, tai yra tuo, ar tokia teise naudojasi ar nesinaudoja kiti proceso dalyviai, ir, kad apeliantas turi pateikti įrodymus ir apie sutuoktinės turtinę padėtį. Tuo apygardos teismas iš esmės ėmėsi ir apeliacinio teismo funkcijų – analizuoti apeliacinio skundo apimtį, motyvus ir reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Apeliaciniu skundu skundžiamu apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-678-153/2010, neginčijamai nustatyta, kad apeliantas neturi jokio nekilnojamojo turto, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio, šia aplinkybe nebesiremia.

3. Jokių įrodymų, kad apeliantas būtų sumokėjęs už apeliacinio skundo surašymą ar atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, nebuvo pateikta. Todėl teismo išvada apie tai, kad atsakovas naudojasi mokoma advokato pagalbą, yra tik prielaida. Apelianto sutuoktinės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą nėra pagrindas daryti tokią išvadą.

4. Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1134/2010), patenkinus apelianto prašymą dėl nurodytos žyminio mokesčio dalies sumažinimo turėtų būti išspręstas ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas.

Atsiliepimas

Ieškovo AB Ūkio banko teisių perėmėjas UAB ,,Energolinija” pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais :

1. Atsakovas nepateikė teismui išsamių duomenų apie jam ir jo sutuoktinei T. P. priklausantį turtą, todėl apygardos teismas, negalėdamas realiai įvertinti apelianto mokumo galimybių, vadovavosi protingumo ir teisingumo principais ir pagrįstai atleido V. P. nuo atitinkamos dalies žyminio mokesčio ir tuo pačiu įpareigojo sumokėti 3 657,37 Lt likusią žyminio mokesčio dalį.

2. Atskirojo skundo motyvas, kad apygardos teismas, skundžiamojoje nutartyje nurodydamas, kad apeliacinis skundas paduotas ir apelianto sutuoktinės T. P. interesais, analizavo apeliacinio skundo apimtį ir motyvus, ir taip viršijo savo įgaliojimus, neatitinka tikrovės. Teismas, spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio, privalo įvertinti apeliacinio skundo apimtį.

3. Atsakovų V. P. ir T. P. turimos lėšos nėra padalintos, todėl laikomoms bendrąja jungtine jų nuosavybe, ir dėl to apelianto galimai turimas pinigines lėšas bendrosios jungtinės nuosavybės teise gali valdyti apelianto sutuoktinė T. P. Šiam turtui jokie apribojimai nėra taikomi.

4. Apeliaciniu skundu bandoma apginti abiejų sutuoktinių atsakovų V. P. ir T. P. interesus, sumokant tik dalį vienam iš atsakovų priklausančio mokėti žyminio mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis paliktina nepakeista.

Pirmosios instancijos teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovo V. P. prašymą ir mokėtiną žyminį mokestį sumažino pusiau iki 3 657,37 Lt. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad atsakovo šiuo metu bei tam tikrą laikotarpį iki prašymo pateikimo gaunamos pajamos nėra pakankamos žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti, tačiau nesutiko, jog atsakovas yra pajėgus sumokėti tik 500 Lt už apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad asmens turtinę padėtį apsprendžia ne vien tik asmens tam tikrą laikotarpį gaunamos pajamos, bet taip pat asmens bei jo šeimos turimas kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos bankų sąskaitose. Pirmosios instancijos teismo nuomone, kadangi atsakovas nepateikė jokių duomenų apie jam, jo sutuoktinei T. P., kuri taip pat yra atsakovė šioje byloje, nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, banko sąskaitas turimas lėšas, teismas negali tinkamai įvertinti realių atsakovo mokumo galimybių. Atsakovui neįrodžius, kad yra pagrindas jį atleisti nuo jo nurodytos žyminio mokesčio dalies, teismas, remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis, laikė, kad yra protinga ir teisinga atleisti atsakovą nuo pusės žyminio mokesčio. Teisėjų kolegijos nuomone, su pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti.

Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažai pasiturintiems asmenims užtikrina CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei CPK 84 straipsnyje numatyta galimybė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šių nuostatų tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties jis neturi galimybės susimokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio arba negali to padaryti kreipimosi į teismą dieną. Įstatymas suteikdamas asmeniui teises (šiuo atveju teisę būti atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo) įpareigoja, motyvuoti ir įrodyti, jog jis turi teisę pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis (CPK 83 str. 3 d.). Asmuo nevykdantis įstatymo nustatytų pareigų negali tikėtis, jog įgys įstatymo suteiktas pareigas. Todėl asmuo, turintis teisę būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, privalo pateikti įrodymus, jog įstatymas jam tokią teisę suteikia. Asmuo, nepateikęs įrodymų, kad yra pagal įstatymą atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, negali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taigi atsakovas V. P., siekdamas pasinaudoti įstatymo suteikiama teise, turėjo atlikti savo pareigą – motyvuoti ir įrodyti, jog atitinka įstatymo keliamas sąlygas ir pateikti ne tik duomenis, kurie atspindintų jo gaunamas pajamas ir socialinę padėtį, bet ir jo šeimos turtinę padėtį. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką įstatymų leidėjas atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo sieja ne tik su gaunamomis pajamomis, bet su visa asmens (šeimos) turtine padėtimi. Turtinę padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, šeimos turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį, todėl vien tik formalių pažymų iš įvairių institucijų pateikimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sunkią turtinę padėtį (LApT CBS 2007 m. gegužės 3 d. nutartis c.b. Nr. 2-288/2007; LApT CBS 2007 m. gegužės 24 d. nutartis c.b. Nr. 2-347/2007; LApT CBS 2007 m. birželio 28 d. nutartis c.b. Nr. 2-380/2007; LApT CBS 2007 m. lapkričio 22 d. nutartis c.b. Nr. 2- 756/2007 ir kt.).

Į bylą atsakovo pateikti duomenys pagrindžia tik apelianto gaunamas pajamas, jų dydį, bet ne jo ir jo šeimos turtinę padėtį. Tokių duomenų atsakovas nepateikė į bylą ir su atskiruoju skundu. Pagal bylos duomenis atsakovai yra sutuoktiniai, byloje nėra duomenų apie santuokos nutraukimą, todėl apelianto atskirojo skundo argumentas, kad jis, paduodamas apeliacinį skundą, neprivalėjo pateikti duomenų apie jo šeimos turtinę padėtį, o pirmosios teismas teismas, reikalaudamas tokių duomenų pateikimo, riboja jo teisę į apeliaciją, atmestinas. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo pateikti į bylą duomenys nepatvirtina tokios blogos atsakovo turtinės padėtis, kad būtų pagrindas atleisti jį nuo jo prašomos žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą dalies ir atsakovo prašymą tenkino iš dalies (CPK 178 str.).

Atsižvelgdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo prašymą atleisti nuo didesnės dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl sprendžia, kad naikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį šiuo klausimu, remiantis apelianto atskirajame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis paliktina nepakeista.

Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo terminas pasibaigė, atsakovui V. P. nustatytinas naujas terminas iki 2011 m. balandžio 15 d. sumokėti 3 657, 37 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimo bei iki nurodytos datos pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui V. P. terminą iki 2011 m. balandžio 15 d. sumokėti 3 657, 37 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt septynis) litus 37 ct žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimo bei iki nurodytos datos pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus.

Teisėjai: Audronė JarackaitėKazys KailiūnasEgidijus Žironas