- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-22
- Bylos Nr.
- 1-2494-1011/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-6-00026-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- V. L.
- Civilinis ieškovas
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
kaltinamajam V. L., jo gynėjui advokatui D. R.
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, Lietuvos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalteris, neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 str. 2 d. (2 veikos), padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. nuo 2007 metų kovo mėnesio iki 2008 metų pabaigos veikdamas bendrininkų grupėje su A. S., S. V. ir A. M. įvykdė didelės vertės turtinės prievolės išvengimą apgaule, t. y. į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio sumokėjimo išvengimą, taip pat įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriumi A. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariu, o nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio pabaigos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi S. V. ir A. M., siekdamas apgaule įgyti į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtiną PVM, imituojant UAB „(duomenys neskelbtini) ” atsiskaitymus su UAB „(duomenys neskelbtini)“, Latvijos bendrove “P. E.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tariamai šių įmonių suteiktas paslaugas ir parduotas prekes, R. L. kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. S., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariu, o nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio pabaigos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi S. V., laikotarpiu nuo 2007-03-30 iki 2008-01-17 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Swedbank AB, remiantis A. M. pateiktomis suklastotomis viso 15 UAB „(duomenys neskelbtini)“, Latvijos bendrove “P. E.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų, bankiniais mokėjimo pavedimais pervedus iš viso 683.301,32 Lt (197 897,74 Eur), tame tarpe 104 232,41 Lt (30.187,80 Eur) PVM (į Latvijos bendrovės “ (duomenys neskelbtini) ” bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “DnB NORD bankas“ pervedus bendrai 371.271,76 Lt (107.527,74 €), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB „Danske bankas“ (ankstesnis pavadinimas AB „Sampo bankas“) pervedus bendrai 74 152,38 Lt (21.476,02 Eur), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB „Danske bankas“ (ankstesnis pavadinimas AB „Sampo bankas“) pervedus bendrai 237 877,18 Lt (68 894 Eur), po iš minėtų įmonių banko sąskaitų paėmus grynaisiais visas UAB „(duomenys neskelbtini) ” pervestas pinigines lėšas – 683 301,32 Lt (197 897,74 Eur), tame tarpe 104 232,41 Lt (30 187,80 Eur) PVM mokėtino PVM, kurį UAB „(duomenys neskelbtini) ” privalėjo sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, ir tiesiogiai ar per S. Ž. perdavus organizuotos grupės organizatoriui R. V., pastarajam ikiteisminio tyrimo nenustatytomis proporcijomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestas ir išgrynintas pinigines lėšas pasidalinus tarpusavyje su organizuotos grupės nariais tame tarpe su A. M., per pastarąjį su R. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. S., bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariu, o nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio pabaigos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi S. V., R. L. veikdamas bendrininkų grupėje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariu, o nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio pabaigos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi S. V. bei A. M. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – mokėtiną 104 232,41 Lt (30 187,80 Eur) pridėtinės vertės mokestį.
R. L. tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. S., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariu, o nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio pabaigos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi S. V., siekdamas apgaule sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos biudžetui mokėtinus PVM, JAPM bei socialinį mokestį, vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S., bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nario, o nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio pabaigos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. V. nurodymus, laikotarpiu nuo 2007 metų kovo mėnesio iki 2008 metų pabaigos pagal iš A. M. gautas bei į UAB “ (duomenys neskelbtini) ” buhalterinę apskaitą įtrauktas minėtas suklastotas viso 15 UAB „(duomenys neskelbtini)“, Latvijos bendrovės “P. E.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas – faktūras, kompiuterinės technikos pagalba už atitinkamus laikotarpius paruošė PVM, JAPM bei socialinio mokesčio deklaracijas, R. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariui, o nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio pabaigos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. V., žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. kovo-spalio mėnesių ir 2008 m. sausio mėnesio PVM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie bendrovės pirkimo ir mokėtiną PVM, bendrai 104.232,41 Lt (30 187,80 Eur) taip nepagrįstai padidinant pirkimo ir sumažinant mokėtino PVM sumą, žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 metinėse JAPM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamąjį pelną mažinančias sąnaudas, bendrai 552 578,71 Lt (160 037,86 Eur) nepagrįstai padidinant apmokestinamąjį pelną mažinančias sąnaudų sumas, tuo pačiu bendrai 82 887 Lt (24 005,74 Eur) sumažinant mokėtinas pelno mokesčio sumas, žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. metinėse socialinio mokesčio deklaracijose remiantis tais pačiais duomenimis, neteisėtai sumažinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamąjį pelną, įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie neteisėtai sumažintą mokesčio bazės sumą, tuo sumažinant 16 577 Lt (4 801,04 Eur) mokėtino socialinio mokesčio sumą jis, tai yra R. L., visas šias suklastotas PVM, JAPM ir socialinio mokesčio deklaracijas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariu, o nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio pabaigos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi S. V., pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu R. L. vykdė neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, pelną bei turtą pateikimą valstybės įgaliotai institucijai ir veikdamas bendrininkų grupėje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariu, o nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio pabaigos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi S. V. bei organizuotos grupės nariu A. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio sumokėjimo bendrai 203 696 Lt (58 994,44 Eur) sumai, tai yra 104 232,41 Lt (30 187,80 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, 82 887 Lt (24 005,74 Eur) pelno mokesčio bei 16 577 Lt (4 801,04 Eur) socialinio mokesčio sumokėjimo, taip padarydamas Lietuvos Respublikos valstybei didelės vertės bendrą 203 696 Lt (58 994,44 Eur) turtinę žalą.
Tokiais veiksmais R. L. padarė BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.
Be to, R. L. nuo 2007 metų kovo mėnesio iki 2008 metų pabaigos veikdamas bendrininkų grupėje su A. M. įvykdė didelės vertės turtinės prievolės išvengimą apgaule, t. y. į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio sumokėjimo išvengimą, taip pat įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
veikdamas kartu su organizuotos grupės nariu A. M., siekdamas apgaule įgyti į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtiną PVM, imituojant UAB „(duomenys neskelbtini) ” atsiskaitymus su Latvijos bendrove “P. E.“ už tariamai šios įmonės parduotas prekes, R. L. laikotarpiu nuo 2007-12-10 iki 2007-12-21 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas, remiantis A. M. pateiktomis suklastotomis viso 6 Latvijos bendrovės “P. E.“ PVM sąskaitomis faktūromis, bankiniais mokėjimo pavedimais pervedus į Latvijos bendrovės “ (duomenys neskelbtini) ” bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “DnB NORD bankas“ 173 800,40 Lt (50 336,08 Eur) bei pagal suklastotus Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderių kvitus: 2008-03-27 serijos EU Nr. 284 ir 2008-03-28 serijos EU Nr. 285 tariamai sumokėjus grynaisiais 72 129,31 Lt (20 890,10 Eur), iš viso 245 929,71 Lt (71 226,17 Eur) tame tarpe 37 514,70 Lt (10 865,01 Eur) PVM po ko R. V. nurodymu A. J., A. J., V. N. ir kitiems organizuotos grupės nariams ar asmenims vykdantiems organizuotos grupės narių nurodymus, iš minėtos įmonės banko sąskaitų paėmus grynaisiais visas UAB „(duomenys neskelbtini) ” pervestas pinigines lėšas 173 800,40 Lt (50.336,08 Eur), bei pagal kasos pajamų orderių kvitus tariamai sumokėtus grynuosius pinigus – 72 129,31 Lt (20 890,10 Eur), iš viso 245 929,71 Lt (71 226,17 Eur) tame tarpe 37 514,70 Lt (10 865,01 Eur) PVM, kurį UAB „(duomenys neskelbtini) ” privalėjo sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, ir tiesiogiai ar per S. Ž. perdavus organizuotos grupės organizatoriui R. V., pastarajam ikiteisminio tyrimo nenustatytomis proporcijomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestas ir išgrynintas pinigines lėšas bei grynaisiais sumokėtus pinigus pasidalinus tarpusavyje su organizuotos grupės nariais tame tarpe su A. M., o per pastarąjį su R. L., R. L. veikdamas bendrininkų grupėje apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – mokėtiną 37 514,70 Lt (10 865,01 Eur) PVM pridėtinės vertės mokestį.
R. L. tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas apgaule sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos biudžetui mokėtinus PVM, JAPM bei socialinį mokestį, laikotarpiu nuo 2007 metų spalio mėnesio iki 2008 metų pabaigos pagal iš A. M. gautas bei į UAB “ (duomenys neskelbtini) ” buhalterinę apskaitą įtrauktas minėtas suklastotas viso 6 Latvijos bendrovės “P. E.“ PVM sąskaitas – faktūras, kompiuterinės technikos pagalba už atitinkamus laikotarpius paruošus PVM, JAPM bei socialinio mokesčio deklaracijas, R. L. žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. spalio mėnesio ir 2008 m. vasario mėnesio PVM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie bendrovės pirkimo ir mokėtiną PVM, bendrai 37 514,70 Lt (10 865,01 Eur) PVM taip nepagrįstai padidinant pirkimo ir sumažinant mokėtino PVM sumą, žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 ir 2008 metinėse JAPM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamąjį pelną mažinančias sąnaudas, bendrai 208.414 Lt (60 360,87 €) nepagrįstai padidinant apmokestinamąjį pelną mažinančias sąnaudų sumas, tuo pačiu bendrai 31 262 Lt (9 054,11 Eur) sumažinant mokėtinas pelno mokesčio sumas, žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. metinėse socialinio mokesčio deklaracijose remiantis tais pačiais duomenimis, neteisėtai sumažinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamąjį pelną, įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie neteisėtai sumažintą mokesčio bazės sumą, tuo sumažinant 4 419,00 Lt (1 279,83 Eur) mokėtino socialinio mokesčio sumą jis, tai yra R. L., visas šias suklastotas PVM, JAPM ir socialinio mokesčio deklaracijas pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu R. L. vykdė neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, pelną bei turtą pateikimą valstybės įgaliotai institucijai ir veikdamas bendrininkų grupėje su organizuotos grupės nariu A. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio sumokėjimo bendrai 73 195,70 Lt (21 198,94 Eur) sumai, tai yra 37 514,70 Lt (10 865,01 Eur) PVM pridėtinės vertės mokesčio, 31 262,00 Lt (9 054,11 Eur) pelno mokesčio bei 4 419,00 Lt (1 279,83 Eur) socialinio mokesčio sumokėjimo, tuo bendrininkų grupėje padarydamas Lietuvos Respublikos valstybei didelės vertės bendrą 73 195,70 Lt (21 198,94 Eur) turtinę žalą.
Tokiais veiksmais R. L. padarė BK 182 str. 2 d. numaytą nusikaltimą.
Kaltinamasis R. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad viskas prasidėjo nuo 2006 m., kai jo buvusioje darbovietėje buvo paskirtas direktoriumi (duomenys neskelbtini) t. Įmonė baigė su nuostoliais, susirūpino, kaip juos sumažinti. Naujas direktorius praėjo ieškoti galimybių vystyti veiklą panaudojant neapskaitytus pinigus. Jis pradėjo jį (R. L.) spausti, kad kažką darytų, kad gauti neapskaitytus pinigus. A. M. buvo užsiminęs, kad atstovauja įmones, kurioms reikia neapskaitytų pinigų, taip gauti kreditų, kuriuos galima nukreipti į tų įmonių veiklą. Nenorėjo su šia veikla prasidėti, veltis į tos įmonės vidinius sandorius, kad nelikti kaltam, kai prasidės akcininkų ir vadovybės ginčai. Tačiau sulaukė buvusio direktoriaus spaudimo, be to, turėjo kreditą, bijojo prarasti darbą ir pasiūlė M. paslaugas. Buvusiam direktoriui tai tiko ir prasidėjo suklastotų dokumentų apyvarta. Buvo sudarytos sutartys, suklastos sąskaitos-faktūros, atliekami pavedimai, gaunami gryni pinigai, kuriuos pristatydavo A. M., o jis (R. L.) pinigus perduodavo (duomenys neskelbtini), o kai šis buvo atleistas, perduodavo kitam direktoriui. Tuo metu buvo UAB „T. F.“ samdomas darbuotojas, dirbo finansininku. Tvirtina, kad bendrauta buvo tik su A. M., su kuriuo susiskambindavo telefonu, susitikdavo, aptardavo sandorio sąlygas ir jas vykdydavo. Jam pateikdavo duomenis, kokių sumų reikia, surašydavo fiktyvių darbų, medžiagų sąrašą. Tuos juodraščius pateikdavau M, jis pagal tai išrašydavo sąskaitas-faktūras. Gavęs sąskaitas-faktūras pristatydavo jas direktoriui (duomenys neskelbtini). Buvo pervedamos nurodytos sąskaitose-faktūrose sumos, jos įtraukiamos į apskaitą ir sumažinamas PVM mokestis. Kitų asmenų, bendravusių su M, nežinojo. Buvo išrašyta 15 sąskaitų-faktūrų. Jam nebuvo svarbu, kokios įmonės išrašys sąskaitas-faktūras tik buvo svarbu kad įmonės veiktų, o A. M. sakė, kad įmonės realiai veikiančios, tik neturiu pajamų tiek, kad gautų banko kreditus. Sąskaitos-faktūros buvo inkorporuojamos į pajamas ir buvo PVM mokama į valstybės biudžetą. Internete tikrino, kad įmonės turėtų pažymėjimus, buveines. Pinigus išgrynindavo M. Jis sutartoje vietoje atveždavo 75 proc. pervestos sumos, 25 procentai buvo paliekami toms įmonėms. Gautą sumą atiduodavo direktoriams. Iš tų sumų jokio atlygio negaudavo, tai buvo įmonės lėšos veiklai vystyti. Lėšų judėjimas buvo griežtai reguliuojamas, direktorius (duomenys neskelbtini) atsiskaitydavo su valdybos nariu, kiek kas pirko, kur išleisdavo. Tai girdėdavau iš pokalbių. Kiek jam buvo žinoma iš pokalbių, juodą kasą valdė direktorius (duomenys neskelbtini). Iš finansinių dokumentų nesimatydavo, kaip įmonėje buvo naudojami pinigai, gauti iš A. M.. Kaltinimuose įvardijamose sąskaitose-faktūros nurodytos tikslios sumos. Pinigai buvo naudojami neoficialiai. Pirkti pigesnes paslaugas, buvo mokami komisiniai, kad būtų darbų pridavimas greitesnis. Girdėjo, kad tai darė direktorius (duomenys neskelbtini). Labai gailisi, kad įsivėlė į tai, savo poelgį vertina labai blogai, padarė išvadas, jaučia dvasinę kančią, psichologiškai išstumtas iš visuomenės. Finansinė padėtis pasunkėjo, bet užsidirbu ant duonos o padarytą žalą atlygino iš savo santaupų. Dabar turi darbą, gauna pajamas, nusikalstamų veikų nedaro.
Dėl sukčiavimo naudojantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtino, kad tai buvo analogiška situacija. Taikytas toks pats modelis, bet veikė vienas. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukurta 2005 metais 3 akcininkų, kaip alternatyva UAB „T. F.“. Vyko akcininkų ginčai ir buvo neaišku, ar įmonė veiks. Mums buvo aktualus darbo vietų išsaugojimas, todėl sukūrėme UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pradžioje įmonės apyvartos buvo nedidelės. 2007 m. direktorius iš UAB „T. F.“ buvo atleistas ir atėjo į UAB „T. D.“. Pradėjo kilti statybinių medžiagų kainos, jų pradėjo trūkti. Padarė išvadas, kad reikia mažinti įmonės sąnaudas perkant neapskaitytas medžiagas ir darbus. Suklastotus sandorius panaudojo įmonės veikloje, kurioje buvau akcininkas ir finansininkas. Buvo išrašytos 6 sąskaitos-faktūros, bendrauta tik su A. M., su kuriuo būdavo susiskambinama, susitikimų metu buvo aptariamos detales. Dėl įmonių konkrečiai nesitarėme, bet A. M. pasiūlė P. E., kaip veikiančią įmonę. Vėliau A. M. perduodavo pinigus, kuriuos panaudodavo įmonės veikloje. Savo lėšas būdavo išleidęs pigesnių paslaugų pirkimui, todėl pasidengdavo sau skolą. Iš pervestų pinigų likdavo 75 procentai. Prekes už išgrynintus per A. M. pinigus pirkdavo 50–60 procentų pigiau. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiiminėjo grindų betonavimu, dažai būdavo subrangovais. Jie užsakydavo betonu mišinius, kurio likdavo, neturėdavo kur dėti ir pardavinėdavo pigiai. Pavyzdžiui, betono mašina kainuoja 600 Eur, o likučius parduodavo 100–150 Eur. Net tik betonas, bet armatūra, ieškodavo statybinių likučių, cemento, gaudavosi pigiau. Taip pirktas medžiagas sunaudodavo objektui, nereikėdavo jų pirkti. Grįždavo įmonei vertė.
Kadangi R. L. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu po kaltinamų paskelbimo teismui savo kaltę pripažino, davė teismui išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ((duomenys neskelbtini) str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
R. L. ikiteisminio tyrime metu teiktais parodymais, kad iš įtarimuose nurodytų asmenų pažįsta A. M.. Susipažino maždaug 2005 metais. Pažinties aplinkybės buvo tos, kad R. L. reikėjo specialisto dėl nekilnojamo turto tvarkymo konsultacijų, t.y. 2005 metais jis buvo pasirašęs su AB SEB kredito sutartį, ketino pirkti namą su sklypu. Parduodamo namo pardavėjas ar jo atstovas R. L. A. M. rekomendavo kaip galintį konsultuoti dėl nekilnojamojo turto dokumentų sutvarkymo. Pabendravus su A. M., R. L. jis sudarė kompetentingo ir išmanančio savo veiką, turinčio patirtį asmens įspūdį, R. L. pasitikėjo jo rekomendacijomis, siūlomų sprendimų pagrįstumu. Bendravimas su A. M. nenutrūko, R. L. su pastaruoju kartais susiskambindavo, klausdavo patarimų rūpimais klausimais dėl žemės sklypų planavimo, gyvenamųjų namų projektavimo. Kadangi R. L. ir A. M. santykiai buvo draugiški, susitikus pokalbių metu išsišnekėjo kiekvienas apie kito vykdomą veiklą, darbus, pomėgius, problemas. A. M. pasiskundė turintis problemų atstovaujamos įmonės vardu neturintis mėnesinių periodinių pastovių apyvartų, negalintis parodyti pastovios piniginių lėšų apyvartos įmonėje ir dėl to turintis problemų gauti reikiamus kreditus. A. M. tuomet R. L. pasiteiravo ar jis galėtų savo atstovaujamos UAB“ (duomenys neskelbtini)“ vardu atlikti mokėjimus jo atstovaujamai Latvijos kompanijai “P. E.“, kuri vykdo veiklą Lietuvoje ir turi šioje valstybėje atidarytas atsiskaitomąsias sąskaitas kaip pagalbą patvirtinant Latvijos kompanijos vardu vykdomą veiklą. Įvykdžius mokėjimo pavedimus, jis gautus pinigus, be abejo, grąžintų. Šis pokalbis tarp R. L. ir A. M. vyko 2005 metų pabaigoje, tačiau R. L. atsakė, kad ne jis vadovauja UAB “ (duomenys neskelbtini) ” ir negali savarankiškai atlikti tokių mokėjimų bei pasirašyti sutarčių, be to, kaip teigia R. L. jis apskritai nenorėjo daryti jokių nusikalstamų veiksmų bei klastoti dokumentų. Tuomet kalba dėl galimybės atlikti mokėjimus Latvijos kompanijai „P. E.“ pagal suklastotas PVM sąskaitas – faktūras ir vėliau gauti grąžintus pervestus pinigus grynais ir baigėsi. 2006 metų sausio mėn. netikėtai pasikeitė UAB “ (duomenys neskelbtini)“ vadovas, juo buvo paskirtas estas A. S., kuris nuo pat savo darbo pradžios įmonėje, pradėjo iš R. L. reikalauti buhalterinę apskaitą tvarkyt taip, kad būtų galimybė gauti įmonės buhalterinėje apskaitoje nefiksuotas lėšas, t.y. parodyti tam tikrą dalį įmonei priklausančių lėšų kaip pervestas kitiems ūkio subjektas, tačiau jas realiai palikti įmonėje. A. S. reikalavimas buvo primygtinis, net ketino R. L. atleisti iš darbo motyvuodamas, kad jis nesugeba tinkamai vykdyti savo vyr. finansininko pareigų. Tuomet R. L. nurodė turintis pažįstamą, kuris galėtų pateikti suklastotas PVM sąskaitas – faktūras, kurių pagrindu reikėtų pervesti pinigus į Latvijos kompanijos sąskaitą, esančią viename išį Lietuvos bankų, o vėliau minėtos piniginės lėšos, atskaičiuos privalomai reikalingus sumokėti mokesčius būtų grąžintos grynais pinigais. A. S. sutiko su šiuo pasiūlymu ir pareikalavo kuo greičiau susisiekti su reikalingu asmeniu dėl minėtų veiksmų įgyvendinimo. R. L. susisiekė su A. M. ir nurodė, kad jo atstovaujamos UAB “ (duomenys neskelbtini)“ vadovas sutiko aukščiau išvardintu būdu išgryninti UAB “ (duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas. A. M. nurodė, kad už tokią „pinigų gryninimo paslaugą“ jis pasiliks apie 25 procentus nuo visos gautos sumos. A. S. sutiko su sąlygomis ir toliau veiksmai buvo vykdomi taip: A. S. R. L. nurodydavo kokios grynųjų pinigų sumos reikia įmonėje bei pateikdavo juodraštinius užrašus, kokioms fiktyviai parduodamoms prekėms, kokiomis kainomis ir kiekiais bei kokiems darbams, jų apimčiai, terminais, reikalingi pirkimo dokumentai. Šią informaciją pastarajam, R. L. nuomone, pateikdavo UAB “ (duomenys neskelbtini)“ statybos padalinių atstovai, tačiau kokie konkrečiai iš jų, nurodyti negali, nes nežino. Gavęs minėtą informaciją, R. L. nuvykdavo pas A. M. ir perduodavo visą reikalingą informaciją, o po kelių dienų pastarasis atveždavo paruoštas suklastotas sutartis bei PVM sąskaitas – faktūras, taip pat priklausomai nuo sudarytos sutarties turinio, pateikdavo ir kitus reikalingus suklastotus dokumentus, pvz. atliktų darbų aktus, kt. Gavęs iš A. M. visus nurodytus suklastotus dokumentų originalus, R. L. juos pateikdavo pasirašyti UAB “ (duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. S., pastarajam juos pasirašius antruosius egzempliorius grąžindavo A. M.. Dėl apmokėjimo tvarkos pagal suklastotas PVM sąskaitas – faktūras ir sutartis Latvijos kompanijai „P. E.“ R. L. paaiškino, kad jis arba jo padėjėja D. K., paruošdavome UAB “ (duomenys neskelbtini)“ reikalingus dokumentus mokėjimui pavedimu atlikti, po to, direktorius A. S. juos patvirtindavo AB Hansabanke patvirtintu savo elektroniniu parašu, ir po to R. L. arba jo padėjėja D. K. atlikdavo techninį mokėjimo pavedimo įvykdymą. R. L. akcentavo, kad jis su savo padėjėja D. K. nėra kalbėjęs apie sandorių su Latvijos kompanija „P. E.“ fiktyvumą bei, kad vykdomi mokėjimai minėtai įmonei yra suklastotų dokumentų pagrindu. Apie tai, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ir Latvijos kompanijos „P. E.“ sandoriai yra fiktyvūs ir, kad mokėjimo pavedimu sumokėti pinigai Latvijos kompanijai „P. E.“ yra grąžinami žinojo tik UAB “ (duomenys neskelbtini)“ direktorius A. S. ir A. M. bei pats R. L.. Dėl minėtų mokėjimo pavedimais išsiųstų Latvijos kompanijai „P. E.“ pinigų grąžinimo R. L. paaiškino, kad sekančią dieną po pavedimu išsiųstų pinigų įskaitymo į Latvijos kompanijos „P. E.“ sąskaitą, A. M. jam atveždavo grynais pinigais minėtą pavedimu sumokėtą pinigų sumą pagal atitinkami suklastotas PVM sąskaitas – faktūras be 25 procentų sumos nuo kiekvienos sumos nurodytos kiekvienoje suklastotoje PVM sąskaitoje – faktūroje, ją skaičiuojant nuo bendros sumos su pridėtinės vertės mokesčiu. Tokiu būdu grąžintus visus nusikalstamu būdu gautus pinigus R. L. perduodavo UAB “ (duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. S., kuris asmeniškai vykdė tokių nusikalstamu būdu išgrynintų pinigų apskaitą. Tokiu būdu, R. L. vykdė suklastotų dokumentų perdavimo ir nusikalstamų būdu grynintų pinigų perdavimo kurjerio funkcijas, asmeniškai pats jokios naudos iš šios nusikalstamos veiklos neturėjo, suvokė savo vykdomų veiksmų nusikalstamą pobūdį, taip darė tik todėl, kad turėjo pasiėmęs paskolą ir bijojo prarasti darbą įmonėje. R. L. taip pat nurodė, kad į UAB “ (duomenys neskelbtini) ” buhalterinę apskaitą buvo įtraukti fiktyvūs sandoriai pagal UAB “ (duomenys neskelbtini) ”, UAB “ (duomenys neskelbtini) ” vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras.Taip pat tęsdamas savo parodymus, R. L. paaiškino dėl suklastotų Latvijos kompanijos „P. E.“ PVM sąskaitų – faktūrų įtraukimo į UAB “ (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, apmokėjimų mokėjimo pavedimais pagal jas įvykdymo bei tokių pinigų grąžinimo atgal aplinkybių. 2005 metų gegužės mėn. R. L. kartu su A. J. ir A. N. įsteigė UAB “ (duomenys neskelbtini)“. Ilgą laiką, įsteigus UAB “ (duomenys neskelbtini)“, veikla buvo vykdoma neintensyviai. Po to, kai A. J. buvo atleistas iš UAB “ (duomenys neskelbtini)“, pastarasis tapo UAB “ (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o R. L. nuo pat šios įmonės įsteigimo vykdė šios įmonės buhalterio pareigas. UAB “ (duomenys neskelbtini)“ veikla – buvo statybos darbai, apdailos darbai. Dėl suklastotų Latvijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų – faktūrų įtraukimo į UAB“ (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir apmokėjimų pagal jas įvykdymo aplinkybių R. L. paaiškino, kad dėl tokių suklastotų PVM sąskaitų – faktūrų surašymo jis bendravo analogiškai su A. M.. Pastarajam R. L. nurodydavo kokioms prekėms ir kokiai sumai reikalinga gauti suklastotas PVM sąskaitas – faktūras, po ko, A. M. kitą dieną pateikdavo tokius suklastotus dokumentus. G. L. kompanijos „P. E.“ suklastotas PVM sąskaitas – faktūras, pagal kurias neva buvo įsigyjamos statybinės medžiagos UAB “ (duomenys neskelbtini)“ vardu, R. L. atlikdavo apmokėjimą pagal jas į nurodytą konkrečioje suklastotoje PVM sąskaitoje – faktūroje Latvijos kompanijos „P. E.“ sąskaitą. Atlikus pavedimą, sekančią dieną po pinigų įskaitymo Latvijos kompanijos „P. E.“ sąskaitoje, A. M. paskambindavo R. L. ir susitikus sutartoje vietoje Vilniaus mieste prie prekybos centro „Mada“,grąžindavo R. L. pervestus pinigus grynais pinigais be sumos, sudarančios 25 procentus nuo sumos su pridėtinės vertės mokesčiu. Gautus pinigus R. L. naudojo įmonės UAB “ (duomenys neskelbtini)“ veikloje. Apie vykdomą veiklą dėl minėtų suklastotų PVM sąskaitų – faktūrų gavimo bei jų pagrindu pinigų grąžinimo UAB “(duomenys neskelbtini) “ direktoriui A. J. R. L. nesakė, kadangi pastarasis buvo atsakingas už klientų paiešką, statybinių bei apdailos darbų užsakymų priėmimą, darbų eigos kontrolę, kt. A. J. R. L. niekuomet neklausė dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ypatumų, nekontroliavo, apskritai nesidomėjo buhalterinės apskaitos būkle, pagrindinis jo klausimas būdavo ar įmonė turi piniginių lėšų statybinėms medžiagoms pirkti, kiek įmonė uždirbo ir kiek turi skolų. R. L. apklausiamas pagal užfiksuotus jo ir A. M. pokalbius telefonu (A. M. atžvilgiu buvo atliekama telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė bei fiksavimas abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini); Vilniaus apygardos teismo 2007-11-29 nutartis Nr. SD-3587 ir Vilniaus apygardos teismo 2008-02-28 nutartis Nr. SD-711. Informacija užfiksuota pokalbių suvestinėje Nr. 13VS-S-45(RN)) davė šiuos parodymus: Į klausimą Ar jam priklauso ir ar jis naudojasi abonentiniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir jei taip, tai nuo kada, R. L. atsakė, kad tai jo telefonas, kuriuo jis naudojasi jau labai seniai, apie kokius 10 metų. Į klausimą kam priklauso abonentinis telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris kaip nustatyta 2009-11-20 R. L. mobilaus telefono „Nokia3120“ abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) apžiūros metu telefone buvo įvardintas kaip „A. M.“, R. L. atsakė, kad Tai yra A. M. telefono numeris, kuriuo jis naudojosi ir kuriuo R. L. jam skambindavo, arba atvirkščiai – iš kurio jis skambindavo R. L.. R. L. buvo paaiškinta, kad bus pateikti klausyti keli telefoniniai pokalbiai įrašyti atliekant abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (A. M.) telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir ar R. L. gali išklausęs įrašus pasakyti: ar įrašuose kalba jis, o išklausęs po pokalbio paaiškinti jo reikšmę, R. L. sutiko duoti parodymus ir jei prisimins bei žinos paaiškinti jam pateiktų pokalbių reikšmę.
Žemesnės instancijos teismas
(Paleidžiamas pokalbis pagal pokalbių suvestinę Nr. 13VS-S-45(RN) Nr. 649 2007-12-10 12:02:08) R. L. parodė, kad šiame pokalbyje jis kalba su A. M.. R. L. jam paskambino norėdamas pranešti, kad jau gali pervesti pinigus, tam, kad šie būtų išgryninti. Pasakymas „noriu 10 mėnesio vieną sąskaitą išsiųsti“ ir reiškia, kad nori padaryti bankinį pavedimą ir pervesti pinigus, pagal vieną spalio mėnesį išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. R. L. negalėjo tiksliau pasakyti, nes nepamena, apie kokios įmonės – ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų išgryninimą kalbama. Reiktų žiūrėti pagal bankinius išrašus, koks, iš kokios įmonės ir į kokią sąskaitą pavedimas buvo atliktas 2007-12-10. R. L. paaiškino, kad su A. M. pokalbio metu sutarė, kad R. L. padaro pavedimą ir jie trečiadienį susitinka, tam kad A. M. R. L. perduotų pervestus ir išgrynintus pinigus.
(Paleidžiamas pokalbis pagal pokalbių suvestinę Nr. 13VS-S-45(RN) Nr. 825 2007-12-12 10:15:18) R. L. paaiškino, kad šiame pokalbyje jis kalba su A. M.. Jie tariasi dėl susitikimo, tam, kad A. M. R. L. perduotų išgrynintus pinigus, kurie buvo minimi prieš tai buvusiame pokalbyje.
(Paleidžiamas pokalbis pagal pokalbių suvestinę Nr. 13VS-S-45(RN) Nr. 841 2007-12-12 12:37:07) R. L. paaiškino, kad čia vėl jis kalba su A. M., derina tikslią susitikimo vietą, tai yra A. M. pasako, kad jau vietoje – „Statoil“ degalinės aikštelėje, prie PC „Mada“, Viršuliškėse, kurioje jie visada ir susitikdavo ir kurią R. L. buvo rodęs pareigūnams per parodymų patikrinimą vietoje. O R. L. A. M. pasako, kad jau visai šalia prie sankryžos. Šio susitikimo metu A. M. R. L. perdavė greičiausiai 2007-12-10 pervestus ir išgrynintus pinigus, be sutartos procentinės dalies kurią pasilikdavo A. M.. Kur jis naudodavo gautą dalį mūsų pervestų pinigų R. L. nežino, niekada su juo apie tai nešnekėdavo.
(Paleidžiamas pokalbis pagal pokalbių suvestinę Nr. 13VS-S-45(RN) Nr. 1082 2007-12-14 15:55:15) R. L. paaiškino, kad šiame pokalbyje jis kalba su A. M., kalba apie susitikimą ir mano, tam kad A. M. jam perduotų pervestus ir išgrynintus pinigus. Reiktų žiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankų sąskaitų išrašus koks pavedimas buvo padarytas panašiu laiku, apie 2007-12-14 dieną arba dieną kitą prieš. Susitikimas vėlgi vyko ten pat, toje pačioje aikštelėje.
(Paleidžiamas pokalbis pagal pokalbių suvestinę Nr. 13VS-S-45(RN) Nr. 1567 2007-12-19 10:41:04) R. L. paaiškino, kad šiame pokalbyje jis vėl kalba su A. M., kalba apie susitikimą ir mano, tam kad A. M. vėl jam perduotų pervestus ir išgrynintus pinigus. Reiktų žiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankų sąskaitų išrašus koks pavedimas buvo padarytas panašiu laiku, apie 2007-12-19 dieną arba dieną kitą prieš. Susitikimas vėlgi vyko ten pat, toje pačioje aikštelėje.
(Paleidžiamas pokalbis pagal pokalbių suvestinę Nr. 13VS-S-45(RN) Nr. 1738 2007-12-21 09:21:30) R. L. paaiškino, kad šiame pokalbyje jis kalba su tuo pačiu A. M.. Kalba apie tai kad R. L. dar nepadarė pavedimo, kad nespėjo, o A. M. sako, kad jei R. L. padarytų dar spėtų išgryninti ir jam atiduoti. R. L. jam pasako, kad tada padarys greitu laiku ir kitą dieną susitiks, kad A. M. perduotų R. L. pervestus ir išgrynintus pinigus. Reiktų žiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankų sąskaitų išrašus ar buvo koks pavedimas padarytas 2007-12-21.
(Paleidžiamas pokalbis pagal pokalbių suvestinę Nr. 13VS-S-45(RN) Nr. 1870 2007-12-22 18:13:06) R. L. paaiškino, kad šiame pokalbyje jie su A. M. tariasi dėl susitikimo, kad jis jam perduotų išgrynintus pinigus, apie kuriuos jie kalbėjosi ankstesnio pokalbio metu.
(Paleidžiamas pokalbis pagal pokalbių suvestinę Nr. 13VS-S-45(RN) Nr. 3615 2008-01-18 16:10:25) R. L. paaiškino, kad šiame pokalbyje jis kalba su tuo pačiu A. M.. Kalba apie susitikimą, ir mano vėl gi dėl to, kad A. M. jam perduotų R. L. pervestus ir išgrynintus pinigus. Reiktų žiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankų sąskaitų išrašus ar buvo koks pavedimas padarytas 2008-01-18 dieną kitą prieš arba po. Susitikimas turėjo būti toje pačioje vietoje, toje pačioje aikštelėje prie PC „Mada“.
Į klausimą kaip buvo su piniginėmis lėšomis, kuomet buvo išrašomi kasos pajamų orderiai ir jų kvitai, R. L. atsakė, kad tada jis susitikimų metu su A. M., jam perduodavo tik sutartą jo dalį. R. L. pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą iš įmonės kasos išlaiduodavo atitinkamą sumą, sąskaitos apmokėjimui grynais, ir atskaičiavęs A. M. sutartą dalį, susitikimų metu, toje pačioje aikštelėje prie PC „Mada“ (Viršuliškėse) atiduodavo. Į klausimą ar gali įvardinti kokios tai sumos būdavo, R. L. atsakė, kad A. M. sau pasilikdavo apie 25 procentus nuo PVM sąskaitoje faktūroje išrašytos bendros sumos. Tai ir perduoti grynais R. L. jam galėjo panašią sumą. Reiktų žiūrėti konkrečias PVM sąskaitas faktūras ir sumas. Į klausimą kokios R. L. pareigos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kas į jas įėjo, už ką jis įmonėje buvo atsakingas? R. L. atsakė, kad pagrindinės pareigos buvo buhalteris, pagrindinis jo darbas – buhalterinės apskaitos vedimas. Taip pat jis buvo atsakingas už darbuotojų priėmimo bei atleidimo dokumentų sutvarkymą, komunalinių mokesčių apmokėjimą, o taip pat dirbo dar kaip administratorius, spręsdavo einamus klausimus, ruošdavo dokumentus, jam buvo patikėti spręsti ir teisiniai įmonės klausimai. R. L. parodė, kad A. N. buvo daugiau formalus direktorius. Realiai įmonės veiklai vadovavo ir einamuosius klausimus spręsdavo A. J.. Jis visu laiku buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiu vadovu. Jei būdavo priimami kokie nors esminiai spendimai bendrai dėl įmonės veiklos krypties priimdavo visi trys bendrai, derindavo kalbėdavosi kaip akcininkai. Tačiau einamus klausimus spręsdavo A. J.. Į klausimą apie tai, kad vienos iš apklausų metu R. L. teigė jog gautus UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigus naudojo prekėms bei medžiagoms be įsigijimo dokumentų pirkti, už jas mokėdavo R. L. ir grynais pinigais taip pat disponuodavo jis, tai kas konkrečiai pirkdavo prekes ir medžiagas be dokumentų, R. L. atsakė, kad jis. Jis ieškodavo kur galima rasti pirkti pigiau, nes įmonėje tuo metu dirbo apie 30 žmonių, išlaidų buvo daug. Taip atsirado poreikis ieškoti ir pirkti prekes pigiau, o ten kur pigiau, ten ir dokumentų niekas nenori išrašyti. Medžiagų ieškodavo ir internetu ir per visokius akcijų išpardavimus, taip pat ieškodavo kas po kokių nors statybinių objektų parduodavo pavienius likučius, kuriuos dar būtų galima panaudoti. Tačiau tiksliai kokias medžiagas, kada ir kur pirko už grynuosius be jokių dokumentų, nurodyti negali, nes neatsimena. R. L. užtikrino, kad visi išgryninti pinigai buvo panaudoti būtent įmonės veikloje. Į klausimą ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai tai yra A. N. ir A. J. žinojo kokiu būdu buvo gauti grynieji pinigai kuriais buvo atsiskaitoma už UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkamas prekes, R. L. atsakė, kad jie į tai niekada nesigilindavo. R. L. pažymėjo, kad ieškodavo kur pigiau įsigyti prekių. Radęs pirkti pigiau, R. L. dažniausiai sumokėdavo iš savų pinigų, o paskui norėdavo susigražinti savo įneštus pinigus, todėl ir susirado tokį būdą kaip išgryninti įmonės pinigus panaudojant kitas įmones. Kadangi jis turėjo teisę priimti ir pasirašyti gaunamas PVM sąskaitas faktūras jam tai nebuvo sunku. R. L. pažymėjo, kad nei A. N. nei A. J. nežinojo kokiu būdu buvo gauti grynieji pinigai, tai yra nežinojo pinigų išgryninimo mechanizmo, jie niekada apie tai nesikalbėdavo. Į klausimą ar A. J. žinojo, kad jo parašais patvirtintose 2007 m. spalio mėnesio PVM, 2007 pelno bei 2007 m. socialinio mokesčio deklaracijose yra nurodyti neteisingi duomenys, tai yra apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamus pirkimus iš Latvijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo jų apskaičiuotus mokesčius, R. L. atsakė, kad A. J. apie tai nežinojo. Jis tik pasirašydavo R. L. paruoštas deklaracijas. Papildomai apklausiamas R. L. taip pat pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienas iš akcininkų buvo estiška įmonė „AS (duomenys neskelbtini)“, kurios dalis akcijų priklausė S. V. šeimai. S. V. buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi laikotarpiais nuo 2004-12-20 iki 2006-01-31 ir 2007-09-26 iki 2009-04-14. Tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo A. S., S. V. dirbo patarėju ar konsultantu. Jis turėjo dokumentų pasirašymo teisę ir turėjo priėjimą prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų, galėjo atlikti bankinius pavedimus, realiai S. V. visą laiką atliko visas įmonės valdymo funkcijas . Jis visą laiką žinojo apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo tariamus sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, Latvijos bendrovės “P. E.” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tam pritarė. Apie šiuos sandorius žinojo ir A. S.. Jis pasirašė ir sutartis, darbų atlikimo aktus, kitus dokumentus susijusius su šiais sandoriais tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, Latvijos bendrovės “P. E.” bei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visus klausimus dėl tariamų sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, Latvijos bendrovės “P. E.” bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra kokioms sumoms, kokioms paslaugoms reikia šių įmonių vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų aptardavo ir suderindavo A. S. ir S. V., o paskui savo sprendimus pranešdavo R. L., o šis perduodavo A. M.. A. S. išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų 2007 metų rugsėjo pabaigoje ir daugiau įmonėje jokių pareigų, funkcijų neatliko (t. 5, l. 15–22 p., l. 25–27, l . 36–42, l. 54-55).
Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kaip R. L. parodo vietas Vilniuje prie parduotuvių komplekso „Mada“ ir Pasidaryk pats“ kur jis susitikdavo su A. M., iš kurio gaudavo suklastotas PVM sąskaitas faktūras bei išgrynintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus pervestus pagal fiktyvius sandorius. Taip pat užfiksuota kaip R. L. parodė vietą adresu Vilnius (duomenys neskelbtini) prie kabineto Nr. 105 kur jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovams pateikdavo iš A. M. gautas suklastotas PVM sąskaitas faktūras (t. 5, 29–32).
A. J., kurio atžvilgiu 2013-10-01 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą byloje Nr. 1-2920-806/2013, teiktais parodymais, kad savo veiksmais, daugiau neveikimu, nesirūpinimu leido, kad kiltų pasekmės kurios buvo išdėstytos jam įteiktame pranešime apie įtarimą. Jie su R. L. nuo pat pradžių buvo kaip ir sutarę, kad jis rūpinsis įmonės užsakymais ir darbų atlikimais, o R. L. daugiau prižiūrės administracinius reikalus, taip pat atsiskaitymus su tiekėjais. A. J. parodė, kad jis tik paklausdavo ar įmonė turi lėšų prekių ar medžiagų pirkimui, o R. L. jau jam pasakydavo turi ar ne. Jie kaip akcininkai buvo suinteresuoti kad įmonės veikla eitų į priekį, ir nesustotų. A. J. pripažino, kad kaip vadovas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išvengta suklastotų dokumentų įtraukimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, kad apskaitoje būtų išvengta neįvykusių operacijų įtraukimo ir galų gale, kad dėl jo nepakankamos kontrolės neteisėtai buvo išvengta mokesčių sumokėjimo valstybei, tokiu būdu A. J. pilnai pripažino aplaidžiai tvarkęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Padarytą žalą valstybei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino (t. 2, 150–153).
R. V. (kurio atžvilgiu tęsiamas tyrimas ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00125-09 medžiagoje) teiktais parodymais, kad bendrovė su ribota atsakomybe „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokios veiklos nevykdė, o buvo naudojamos pinigų išgryninimui. Dėl tariamų sandorių panaudojant šią ir kitas panašias realios veiklos nevykdančias įmones jis buvo taręsis su skirtingais asmenimis, tame tarpe A. M., tačiau susitarimas vyko ne vien tik iš jo pusės. Tokie asmenys patys rodė iniciatyvą ir žinojo, kad yra galimybė per realios veiklos nevykdančias įmones išsigryninti pinigus ir jie patys prašydavo tokių paslaugų. Kokioms sumoms surašyti tariamus sandorius ir kiek dažnai naudotis tokiomis paslaugomis, tai sprendė patys, tame tarpe ir A. M.. Pinigų išgryninimas vyko sekančiai: realią veiklą vykdančios įmonės pervesdavo pinigus už tariamus sandorius į realios veiklos nevykdančių įmonių tame tarpe ir į Bendrovės su ribota atsakomybe „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, o iš šių įmonių jau išgrynintus pinigus atnešdavo A. J. arba A. J.. Išrašyti dokumentai buvo perduodami A. M. bei kitiems asmenims tiesiogiai arba per ofise būdavusius S. Ž. arba V. N.. Išgryninti pinigai taip pat kartais būdavo perduodami tiesiogiai arba per šiuos asmenis. Pasidalinimo procentinė pinigų dalis priklausė nuo pervestos sumos, konkrečių asmenų susitarimo. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių su bendrove „(duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių su „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. V. parodė, kad šie sandoriai vyko per A. M.. Asmenys vardu R. L., A. J., A. S., S. V. jam nepažįstami. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais tiesiogiai bendravo A. M. (t. 1, 76–88).
S. Ž. (kurios atžvilgiu tęsiamas tyrimas ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00125-09 medžiagoje) teiktais parodymais, ji dirbo pas R. V. ofise, ir šio nurodymu išrašinėjo įvairių įmonių dokumentus, kartais grynindavo nuo sąskaitų pinigus. Tarpe tokių įmonių, kurių dokumentus išrašinėjo buvo Latvijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“. Be jos dokumentus išrašinėjo V. N.. Kartais R. V. tokius atspausdintus dokumentus atiduodavo pats, o kartais per ją. Jai buvo duodamas R. V. nurodymas perduoti pas jį užėjusiems asmenims vokus. Vokai būdavo dideli, baltos spalvos, o juose būdavo sudėti įvairūs dokumentai. Vokus paruošdavo R. V. ir išeidamas iš kabineto jai ant darbo stalo sudėdavo keletą vokų ir pasakydavo, kam juos perduoti. Pinigus nuo įmonių sąskaitų grynindavo A. J. ir A. J., kurie atvežę į ofisą išgrynintus pinigus dažniausiai tiesiogiai atiduodavo R. V., o šiam nesant, jai arba V. N., kad jie perduotų R. V.. Kiek jai yra žinoma ir kiek ji suprato, tai būdavo pinigai, pervesti už tariamai parduotas prekes ar tariamai atliktus darbus. Jie buvo grąžinami įmonių atstovams per tarpininkus, tame tarpe ir A. M.. Taip pat šiam asmeniui buvo perduodami ir R. V. suruošti vokai su dokumentais (t. 1, 99–106).
V. N. (kurio atžvilgiu tęsiamas tyrimas ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00125-09 medžiagoje) teiktais parodymais, kad jis padėdavo įsteigti įmones, paruošti įmonių steigimo dokumentus tame tarpe UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) nuimdavo pinigus nuo įmonių sąskaitų, perduodavo šiuos pinigus kitiems asmenims ne savo valia, o R. V. nurodymu. Latvijos kompanija „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam žinomos. R. V. jam paskambindavo telefonu ar tiesiogiai žodžiu pasakydavo, kad jis iškviestų A. J. į Vilnių, kad šis nuimtų pinigus grynais nuo Latvijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Kokią sumą reikia nuimti nuo šios įmonės sąskaitos, A. J. pasakydavo jis, nusiųsdamas kartais informaciją ir SMS žinute, o jam, kokią sumą reikia nuimti nuo sąskaitos, pasakydavo S. Ž. arba R. V.. A. M. kartais jam atnešdavo įmonių dokumentus, kuriuos V. N. turėdavo perduoti R. V..Ne vieną kartą R. V. nurodymu V. N. yra perdavęs grynuosius pinigus A. M., taip pat pastarajam yra perdavęs grynuoius pinigus gautus iš A. J. (t. 1, 89–98).
A. J. (kurios atžvilgiu tęsiamas tyrimas ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00125-09 medžiagoje) teiktais parodymais, kad ji tiksliai nežino, ar jos vyras A. J. buvo įdarbintas Latvijos kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“ ar ne, tačiau arba S. Ž. arba V. N. parašydavo SMS žinutę jam kada, iš kokio banko ir kokią sumą reikės nuimti nuo Latvijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos. A. J. nuimti grynų pinigų nuo sąskaitos eidavo jau savarankiškai ir pinigus atiduodavo tiesiogiai R. V.. A. J. parodė, kad nuimti pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos eidavo ji kartu su L. M., V. P. ar G. M.. A. J., įkritus pinigams į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, paskambindavo joms telefonu ir šios žinodavo kada ateiti prie Sampo banko išgryninti pinigų. A. J. funkcija buvo saugoti, kad pinigai saugiai būtų grąžinami į įmonę. Kiek reikia nuimti pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kurio banko sąskaitos būdavo užrašyta ant popieriaus lapo, kurį rasdavo rytais atvažiavusi į savo kabinetą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Už nuimtus pnuo banko sąskaitos pinigus A. J. sumokėdavo 100 Lt L. M., V. P. ar G. M.. Išgrynintus pinigus A. J. padėdavo į seifą savo kabinete. Kas paimdavo pinigus iš seifo A. J. nematydavo. Dėti pinigus į seifą buvo nurodęs R. V.. R. V. tiesiogiai iš jos pinigus yra paėmęs tik keletą kartų 2007 metų pabaigoje, o iki to jis liepdavo jai parneštus pinigus padėti savo kabinete esančiame seife, kurio raktą, o taip pat ir kabineto raktą turėjo R. V., nes ji pati jam tuos raktus buvo davusi. A. J. parodė, kad ji prašė V. P. surasti žmogų pinigams gryninti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos. Šiam darbui buvo pasiūlyta L. M. motina V. M. (t. 1, l. 108–116 p.).
A. J. (kurio atžvilgiu tęsiamas tyrimas ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00125-09 medžiagoje) apklaustas įtariamuoju parodė, kad buvo įdarbintas Latvijos įmonėje „P. E.“ vadybininku ir grynindavo pinigus nuo šios kompanijos sąskaitos. S. Ž. jam atsiųsdavo žinutę į mobilų telefoną ir nurodydavo, kokią pinigų sumą reikia nuimti. Žinutės tekstas buvo maždaug toks „30 000 Nord“ ir jis suprasdavo, kad reikia nuimti 30 000 litų Nord banke. Jis vienas nueidavo į Nord banką, esantį Europos prekybos centre, ir su čekiais, kurie būdavo iš anksto antspauduoti, nuimdavo pinigus. Gautus pinigus jis nuveždavo į biurą adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir atiduodavo S. Ž., išskyrus 200 litų, kurie buvo skirti jam kaip atlygis. V. N. jis pažįsta kaip asmenį, kuris vėliau pakeitė S. Ž., kai ši išėjo iš darbo, ir kuriam jis perduodavo nuimtus grynus pinigus iš Latvijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų. V. N. jam skambindavo ar parašydavo žinutę, kokią sumą iš kokio banko ir kokios įmonės vardu nuimti pinigus. Tuomet kai nurodymus nuimti pinigus duodavo V. N., tai ir nuimtus pinigus jis veždavo V. N. (t. 1, 117–126).
2009-10-08 protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (XXX.) ir išslaptintos abonento 8-682-22265 (A. M.) telefoninių pokalbių suvestinės 2009-09-24 Nr. 13VS-S-45 (RN) (XXXX), kurioje užfiksuota:
- kaip A. M. užšifruotai bendrauja su abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) -naudotoju (R). R. L. sako, kad „10 mėnesio ten vieną sąskaitą išsiųst“ (galimai nori gauti iš A. M. PVM sąskaitą faktūrą), tariasi dėl susitikimo „... tai trečiadienį susitiksim“
- A. M. informuoja R. L., kad „viskas normaliai, galim tartis kokiai valandai ir galim biškį peršnekėt“ (galimai tariasi dėl dokumentų ir pinigų perdavimo susitikimo laiko); R. L. informuoja, kad jis jau vietoj, A. M. patvirtina, kad ir jis jau vietoj. R. L. skambina A. M. ir pwerspėja, kad neišsiuntė siuntinio (galimai informuoja, kad nepervedė pinigų). A. M. atsako, kad stebėjo, siūlo, kad dar šiandien suspės (galimai kalba apie tai, kad tikrino sąskaitą ir siūlo pavedimą atlikti tą pačią dieną). R. L. kalba su A. M., R. L. sako, kad „šiandien taip ir nesigavo mums“ (galimai kalba, kad neišėjo susitikti paimti dokumentų ir išgrynintų pinigų). A. M. sako, kad „viskas, viskas gavosi. Kad tik ne viską užbaigė“. Pokalbių suvestinėje 2009-09-24 Nr. 13VS-S-45 (RN)užfiksuotų pokalbių garso įrašai (abonentas A. M., numeris +(duomenys neskelbtini)) saugomi prie IT Nr. 06-1-00125-09 medžiagos. (t. 1, 154–177 p.)
Žemesnės instancijos teismas
FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės – finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistai kartu su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir pateikė 2011-11-25 specialisto išvadą Nr. 5-1/41, kurioje konstatuota:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2007-03-01 iki 2008-01-31 turėjo sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, Bendrove su ribota atsakomybe „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, Bendrovės su ribota atsakomybe „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino prekių, paslaugų pirkimą iš viso už 683 301,32 Lt tame tarpe 104.232,41 Lt PVM.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „(duomenys neskelbtini)“ su Bendrove su ribota atsakomybe „(duomenys neskelbtini)“ pilnai atsiskaitė, t. y. mokėjimo pavedimais minėtai įmonei nuo 2007-07-11 iki 2008-01-17 pervedė iš viso 371 271,76 Lt; su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnai atsiskaitė, t. y. mokėjimo pavedimais minėtai įmonei nuo 2007-04-13 iki 2007-06-07 d. pervedė iš viso 237 877,18 Lt; su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnai atsiskaitė, t. y. mokėjimo pavedimais minėtai įmonei 2007-05-31 pervedė iš viso 74 152,38 Lt (19, 19.1 priedai), iš viso apmokėta 683 301,32 Lt.
Pridėtinės vertės mokestis.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai padidino atskaitomą pirkimo PVM iš viso 104 232,41 Lt iš jų:
2007 m. kovo mėn. – 7321 Lt, 2007 m. balandžio mėn. – 12 932 Lt, 2007 m. gegužės mėn. – 19 416 Lt, 2007 m. birželio mėn. – 12 754 Lt, 2007 m. liepos mėn. – 7 098 Lt, 2007 m. rugpjūčio mėn. – 18 629 Lt, 2007 m. rugsėjo mėn. – 15 877 Lt, 2007 m. spalio mėn. – 5 436 Lt, 2008 m. sausio mėn. – 4 768 Lt.
Pateiktoje Vilniaus apskrities VMI metinėje pelno mokesčio deklaracijoje Bendrovė už 2007 m. deklaravo 552 579,00 Lt didesnes sąnaudas ir šia suma sumažino 2007 m. apmokestinamąjį pelną, t. y. nepriskaičiavo 82 887 Lt pelno mokesčio.
Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė M. P. mokesčio deklaracijos už 2008 m., ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. finansinio rezultato ir 2008 m. sąnaudų nepagrįsto padidinimo 26 490 Lt suma įtakos 2008 m. finansiniam rezultatui.
Bendrovė pateiktoje Vilniaus apskrities VMI Metinėje socialinio mokesčio deklaracijoje už 2007 m. deklaravo 552 579,00 Lt mažesnę socialinio mokesčio bazę, nuo kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2005-06-27 Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo 4 str. 2 p., nepriskaičiavo ir nesumokėjo taikant 3 procentų tarifą 16 577 Lt socialinio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
UAB “ (duomenys neskelbtini) ” Pirkimo operacijų žurnaluose (registruose) apskaitytos UAB „Verslo plėtros idėjos“, Bendrovės su ribota atsakomybe „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nuo 2006-01-05 iki 2008-02-06 išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose vienas iš įvardintų rekvizitų- ūkinių operacijų turinys, neatitinka tikrovės, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007–2008 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 3, 139–170).
FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės – finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistai kartu su Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir pateikė 2011-07-08 specialisto išvadą Nr. 5-1/157, kurioje konstatuota:
Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-02-29 bendrovė įformino paslaugų pirkimą pagal Bendrovės su ribota atsakomybe „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras iš viso už 245 929,71 Lt, tame tarpe 37 514,70 Lt PVM;
Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus ir atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas, išrašus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su Bendrove su ribota atsakomybe „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytas PVM sąskaitas faktūras pilnai atsiskaitė, t.y. mokėjimo pavedimais minėtai įmonei nuo 2007-12-10 iki 2007-12-21 d. pervedė iš viso 173 800,40 Lt ir per atskaitinga asmenį R. L. nuo 2008-03-12 iki 2008-03-28 iš kasos grynais pinigais apmokėjo 72 129,31 Lt, iš viso sumokėjo 245 929,71 Lt.
Bendrovės su ribota atsakomybe „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenys buvo įrašyti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus ir jų pagrindu į atskaitomą pirkimo PVM bei nepagrįstai buvo įrašyta į VMI pateiktas PVM deklaracijas 37 515,00 Lt pirkimo PVM, iš jų: už 2007 m. spalio mėn. – 26 512,00 Lt, už 2008 m. vasario mėn. – 11 003,00 Lt;
Pateiktose Vilniaus apskrities VMI metinėse pelno mokesčio deklaracijose Bendrovė už 2007 m. deklaravo 147 288 Lt didesnes sąnaudas ir šia suma sumažino 2007 m. apmokestinamąjį pelną, t. y. nepriskaičiavo 22 093 Lt pelno mokesčio; už 2008 m. deklaravo 61 126 Lt didesnes sąnaudas ir šia suma sumažino 2008 m. apmokestinamąjį pelną, t. y. nepriskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 9 169 Lt pelno mokesčio. Bendrai neapskaičiavo ir nesumokėjo 31 262,00 Lt pelno mokesčio;
Nepriskaičiavo ir nesumokėjo taikant 3 procentų tarifą 4 419,00 Lt (147 288,00 x 3%) socialinio mokesčio.
Pagal tyrimui užduotyje pateiktą informaciją sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Bendrovės su ribota atsakomybe „(duomenys neskelbtini)“ dėl paslaugų pirkimų už 208 415,01 Lt ir 37 514,70 Lt PVM, iš viso už 245 929,71 Lt, neįvyko. Kadangi realiai sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Bendrovės su ribota atsakomybe „(duomenys neskelbtini)“ nėra įvykę, todėl galima teigti, kad Bendrovės su ribota atsakomybe „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės. Mokėjimo dokumentuose (mokėjimo pavedimuose) įrašytas pinigų gavėjas Bendrovė su ribota atsakomybe „(duomenys neskelbtini)“, kurie prekių nepardavė. Pagal minėtus tikrovės neatitinkančius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. spalio mėn. ir 2008 m. vasario mėn. apskaitos registruose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą.
UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikusi patikslintas PVM, Metinę socialinio mokesčio ir metines pelno mokesčio deklaracijas ir jose 37 515 Lt padidinusi mokėtiną į biudžetą PVM, 4 419 Lt padidinusi į biudžetą mokėtino laikinojo socialinio mokesčio, 31 262,00 Lt padidinusi į biudžetą mokėtino pelno mokesčio bei pagal patikslintas minėtas deklaracijas papildomai į biudžetą priskaičiuotas sumas į valstybės biudžetą sumokėjusi, žalą biudžetui atlygino (t. 1, l. 190–200).
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei vertinimo
BK 182 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų.
Pažymėtina, kad BK 182 str. numatytas nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Teisminėje praktikoje tai pat pažymėta, kad sukčiavimu pripažįstami ir nesąžiningi mokesčio mokėtojo veiksmai. Antai kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu. Tokia praktika susiformavo atsižvelgus į PVM mokėjimo teisinio reguliavimo specifiką ir galimybę suklastotų sąskaitų-faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu sukurti fiktyvią teisę į šio mokesčio sugrąžinimą (tiesiogiai ar užskaitos būdu). Nors tokios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip turtinės prievolės panaikinimas ar išvengimas apgaule, jomis iš esmės fiktyviu pagrindu grobiamos valstybės biudžeto lėšos (kasacinę nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015 ir kt.).
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino R. L. pareikštus kaltinimus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme R. L. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikos pripažino bei patvirtino, kad nuo 2007 metų kovo mėnesio iki 2008 metų pabaigos iš A. M. gautus žinomai suklastotus dokumentus – 2 sutartis, 15 PVM sąskaitų faktūrų išrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“, Latvijos bendrovės “P. E.“ vardu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbų atlikimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tariamų darbų ir paslaugų pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikdamas iš anksto su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariu, o nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio pabaigos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi S. V., įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, nors žinojo, kad šiose Latvijos bendrovės “P. E.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai ir prekės realiai nupirkti nebuvo. Tokiu būdu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą apgaulingai buvo įtrauktos nepagrįstos išlaidos išvengta didelės vertės turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų, t. y. mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio sumokėjimo bendrai 203 696 Lt (58 994,44 Eur) sumai – 104 232,41 Lt (30 187,80 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, 82 887,00 Lt (24 005,74 Eur) pelno mokesčio bei 16 577 (4 801,04 Eur) socialinio mokesčio sumokėjimo, o taip pat, veikiant bendrininkų grupėje, apgaule įgytas didelės vertės 104 232,41 Lt (30 187,80 Eur) svetimas turtas.
Tokiais veiksmais R. L., veikdamas bendrininkų grupėje, padarė BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Taip pat nustatyta, kad R. L. veikdamas kartu su A. M. nuo 2007 metų spalio mėnesio iki 2008 metų pabaigos, iš A. M. gautus žinomai suklastotus dokumentus – 6 PVM sąskaitas faktūras ir 2 kasos pajamų orderio kvitus, t. y. Latvijos bendrovės “P. E.” vardu dėl tariamų statybinių medžiagų pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas 6 PVM sąskaitas faktūras, įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nors žinojo, kad šiose Latvijos bendrovės “P. E.“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai nupirktos nebuvo. Taip veikdamas bendrininkų grupėje R. L. juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM (37 514,70 Lt (10 865,01 Eur)), JAPM (31 262,00 Lt (9 054,11 Eur)) ir socialinio mokesčio (4 419,00 Lt (1 279,83 Eur)) sumokėjimo bendrai 73 195,70 Lt (21 198,94 Eur) sumai, padarydamas Lietuvos Respublikos valstybei didelės vertės bendrą 73 195,70 Lt (21 198,94 Eur) turtinę žalą, taip pat bendrininkų grupėje įgijo didelės vertės (10 865,01 Eur) svetimą turtą.
Tokiais veiksmais R. L., veikdamas bendrininkų grupėje, padarė BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Nors R. L. pateiktuose kaltinimuose dėl sukčiavimo teikiant ir apskaitant suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodomos ir apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo bei tikrų dokumentų klastojimo organizavimo aplinkybės, pagal BK 222 str. ir 300 str. kaltinimai jam nėra pateikti, nurodant, jog dėl šių veikų ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 str. pagrindu. Atsižvelgus į tai, R. L. šioje byloje pateikiami kaltinimai tikslinami, iš jų šalinant aptartas aplinkybes.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi dėl jų padarymo, taip ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, kuriais padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str.1 d. 2 p.). R. L. savo noru atlygino nusikalstamomis veikomis padarytą 1/3 žalos dalį (19 665 Eur iš 58 994,43 Eur) ir ši aplinkybė, teismo vertinimu, taip pat pripažintina jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 2 d.).
Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1d . 1 p.).
Kitų R. L. atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. L. taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė tyčinius sunkius nusikaltimus), tai, kad veikos baigtos, taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: neteistas, baustas administracine tvarka už pažeidimus, kurie nelaikytini šiurkščiais, dirbantis.
Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. L. už nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d. padarymą, skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jų trukmę nustatant mažesnę negu sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. : už BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo (sukčiavimas teikiant ir apskaitant suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“) padarymą paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę; už BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo (sukčiavimas teikiant ir apskaitant suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“) padarymą paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
R. L. paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., t. y. dalinio sudėjimo būdu, paskiriant subendrintą galutinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgus į tai, kad R. L. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ str. nuostatas, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir R. L. paskirti galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
R. L. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 75 str. (galiojo iki 2015-03-23), nebuvo numatyta galimybė asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokia galimybė nėra numatyta ir šio nuosprendžio paskelbimo metu galiojančio BK 75 str. redakcijoje (įsigaliojo 2017-10-07). Kita vertus, tarpinėje BK 75 str. redakcijoje, galiojusioje nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06, be kita ko, buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
A. T. Senato 2002-12-20 nutarime Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ 16 p. teismams išaiškinta, kad, jeigu per laikotarpį nuo nusikaltimo padarymo iki bylos išnagrinėjimo baudžiamasis įstatymas pasikeičia ne vieną, o du ar daugiau kartų, teismai privalo išspręsti galiojusio ir vėliau netekusio galios (tarpinio) įstatymo taikymo klausimą. Tai, jog tarpinis įstatymas, naikinantis veikos nusikalstamumą ar švelninantis bausmę, turi būti taikomas sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimus pažymėta ir teisminėje praktikoje (kasacinė 2005-02-15 nutartis Nr. 2K-54/2005 ir kt.).
Taigi, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad R. L. skirtina galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė ir jis atitinka tarpinėje BK 75 str. redakcijoje, galiojusioje nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06 ir kuri yra švelniausia kaltinamojo atžvilgiu, įtvirtintus bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus, būtina įvertinti ar R. L. gali būti atidėtas paskirtos bausmės vykdymas.
Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. BK 75 str. nuostatos nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-109/2010). Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt). Šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant, ar nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Nustatyta, kad R. L. teisiamas pirmą kartą, savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pilnai pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, savo veiksmus vertino išskirtinai kritiškai, gailėjosi, atlygino didelę, t. y. 19 665 Eur žalos dalį padaryta sukčiavimu teikiant ir apskaitant suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokesčių administratoriaus jam pareikštas civilinis ieškinys pilnai padengtas. Tai pat atlyginta visa žala, padaryta sukčiavimu teikiant ir apskaitant suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje esantys įrodymai liudija, kad R. L. sūnus P. L. yra neįgalus ir jam neterminuotai nustatytas nuolatinės slaugos poreikis (t. 5, b. l. 171–175). Taigi, R. L. privalo rūpintis savo neįgaliu sūnumi. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis nuolat prisideda prie sūnaus išlaikymo (t. 5, b. l. 176–179). Teismui pateiktose bendrovių charakteristikose R. L. apibūdinamas tik teigiamai, kaip kvalifikuotas ir motyvuotas specialistas, visada tinkamai atliekantis savo pareigas.
Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo sūnaus priežiūros poreikius ir interesus, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant R. L. paskirtos bausmės vykdymą, nustatant 2 metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį ir paskiriant BK 75 str. 2 d. 5, 8 p. numatytas baudžiamojo poveikio priemones: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar būti registruotam darbo biržoje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Teismo vertinimu, bausmės R. L. paskirtos bausmės tikslus padės pasiekti BK 67 str. 2 d. 6 p., numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kaltinamajam R. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 5, b. l. 98–100) – paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo taikymo
Kauno apskrities VMI buvo pareiškusį civilinį ieškinį, kurio prašė iš kaltų asmenų A. S., S. V., ir A. M. ir R. L. solidariai priteisti 58 994,43 Eur žalos atlyginimą dėl į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtrauktų tikrovės neatitinkančių apskaitos dokumentų (t. 4, l. 97–98). R. L. atlygino 19 665 Eur nusikaltimu padarytos žalos dalį, todėl Kauno apskrities VMI atstovas teisminio nagrinėjimo metu R. L. atžvilgiu civilinio ieškinio atsisakė (t. 6, b. l. 6).
Vilniaus prokuratūros 2015-02-25 nutarimu, siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį, buvo laikinai apribotos kaltinamojo R. L. nuosavybės teisės (valdymo ir disponavimo), į jam priklausantį turtą: 1) butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, l. 126–127).
Atsižvelgus į tai, kad R. L. atlygino 1/3 nusikalstamomis veikomis padarytos žalos dalį ir teismo posėdžio metu Kauno apskrities VMI atstovas pareiškė, kad kitoje dalyje R. L. kaip solidariam skolininkui pareikšto ieškinio atsisako, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamajam priklausančio turto laikinas nuosavybės teisių apribojimas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius:
Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą (sukčiavimas teikiant ir apskaitant suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir skirti jam už tai 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą (sukčiavimas teikiant ir apskaitant suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir skirti jam už tai 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
R. L. paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., t. y. dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
V. B. kodekso 64¹ str., R. L. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir paskirti galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
V. B. kodekso 75 str. (redakcijos, galiojusios nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06), R. L. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:
1) tęsti darbą ar būti registruotam darbo biržoje;
2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
P. R. L. B. kodekso 67 str. 2 d. 6 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL dydžio, t. y. 941,50 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt vieno euro 50 ct), įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti vienerių metų įmokos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinis pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
P. R. L. nuosavybės teisių (valdymo ir disponavimo) apribojimą į jam priklausantį turtą:
1) butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2) butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
I. R. L., kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – turi būti įvykdyta šią įmoką sumokant į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.