Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Skyriaus prokuroro Vytauto Kukaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje A. J. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. J. aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

Jis, nuo 2007-11-05 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas teisę priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sprendimus ir pareigą tinkamai organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarką, laikotarpiu nuo 2007-11-05 iki 2009-04-30, neįsitikindamas sandorių tikrumu, duomenų bei dokumentų teisingumu, aplaidžiai leido, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje būtų užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Bendrovės su ribota atsakomybe (toliau Bendrovės) „(duomenys neskelbtini)“, kurioms pagrįsti būtų panaudoti pastarosios įmonės vardu išrašyti tikrovės neatitinkantys apskaitos dokumentai, kad apskaitos registruose būtų įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, taip pat aplaidžiai leido, kad valstybės įgaliotai institucijai būtų pateikti neteisingi duomenys apie įmonės pajamas, pelną bei turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule būtų išvengta turtinės prievolės - į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM), juridinių asmenų pelno mokesčio (toliau JAPM) ir socialinio mokesčio sumokėjimo, tai yra:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui ir buhalteriui R. L. veikiant bendrininkų grupėje su A. M., tikslu nusikalstamu būdu gauti ir įmonės veikloje naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išgrynintas bei niekur buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas pinigines lėšas, žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių prekių ar paslaugų iš Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nepirko, laikotarpiu nuo 2007 metų spalio mėnesio pradžios iki 2008 metų kovo mėnesio pabaigos iš A. M. gavus ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukus suklastotas Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: 2007-10-01 serijos EU Nr. 235, 2007-10-08 serijos EU Nr. 237, 2007- 10-15 serijos EU Nr. 240, 2007-10-31 serijos EU Nr. 242, 2008-02-11 serijos EU Nr. 282 ir 2008- 02-29 serijos EU Nr. 289, kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko prekių bendrai 245.929,71 Lt sumai, tame tarpe 37.514,70 Lt PVM, po ko siekiant imituoti atsiskaitymus su Bendrove „(duomenys neskelbtini)“ už tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirktas prekes, R. L. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos ir kasos, bankiniais pavedimais ar grynais apmokėjus minėtas PVM sąskaitas faktūras, o A. M. nusikalstamų veikų bendrininkams išgryninus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtas pinigines lėšas bendrai 245.929,71 Lt, tame tarpe 37.514,70 Lt mokėtino PVM, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis proporcijomis pasidalinus tarpusavyje, tame tarpe su A. M., pastarasis didžiąją ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestų ir išgrynintų piniginių lėšų dalį grąžino R. L., kuris tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje oficialiai neapskaitytas pinigines lėšas naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir veikloje,

o remiantis minėtų suklastotų Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų, duomenimis R. L. kompiuterinės technikos pagalba už atitinkamus laikotarpius paruošus PVM, JAPM bei socialinio mokesčio deklaracijas, žinant, kad PVM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie bendrovės pirkimo ir mokėtiną PVM, bendrai 37.515 Lt, taip nepagrįstai padidinant pirkimo ir sumažinant mokėtino PVM sumą, iš jų 26.512 Lt - pagal 2007 metų spalio mėnesio PVM deklaraciją ir 11.003 Lt - pagal 2008 metų vasario mėnesio PVM deklaraciją, žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 ir 2008 metų metinėse JAPM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamąjį pelną mažinančias sąnaudas, bendrai 208.414 Lt nepagrįstai padidinant apmokestinamąjį pelną mažinančias sąnaudų sumas, iš jų 147.288 Lt pagal 2007 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją ir 61.126 Lt pagal 2008 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją, tuo pačiu bendrai 31.262 Lt sumažinant mokėtinas pelno mokesčio sumas, atitinkamai 22.093 Lt už 2007 metus ir 9 169 Lt už 2008 metus, žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. metinėje socialinio mokesčio deklaracijoje remiantis tais pačiais duomenimis, neteisėtai sumažinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamąjį pelną, įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie neteisėtai sumažintą mokesčio bazės sumą, tuo sumažinant 4.419 Lt mokėtino socialinio mokesčio sumą, pačiam, tai yra R. L., savo parašu patvirtinus 2007 metų spalio mėnesio PVM deklaraciją, 2008 metų vasario mėnesio PVM deklaraciją, 2008 metų pelno mokesčio deklaraciją, ir 2007 metų socialinio mokesčio deklaraciją, o jam, tai yra A. J. neįsitikinus įrašų teisingumu savo parašu patvirtinus 2007 metų pelno mokesčio deklaraciją ir 2007 metų socialinio mokesčio deklaraciją, po ko R. L. visas šias deklaracijas laikotarpiu nuo 2007-11-26 iki 2009-04-30 pateikus Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybės įgaliotai institucijai buvo pateikti neteisingi duomenys apie įmonės pajamas, pelną bei turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule išvengta turtinės prievolės - į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio sumokėjimo bendrai 73.196 Lt sumai, tai yra 37.515 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 31.262 Lt pelno mokesčio bei 4.419 Lt socialinio mokesčio sumokėjimo, tuo padarant Lietuvos Respublikos valstybei bendrą 73.196 Lt turtinę žalą,

tokiu būdu A. J., pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 21 str. 1 d. nuostatas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str. 2 d. nuostatą, būdamas atsakingas už įstatymo reikalavimų neatitinkančią įmonės finansinę atskaitomybę, laikotarpiu nuo 2007-11-05 iki 2009-04-30 tinkamai neorganizuodamas aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 - 2008 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. J. pripažino savo kaltę, kad tokiais savo veiksmais, daugiau neveikimu, nesirūpinimu leido, kad kiltų pasekmės, kurios buvo išdėstytos pranešime apie įtarimą. Jie su R. L. nuo pat pradžių buvo kaip ir sutarę, kad jis, A. J. rūpinsis įmonės užsakymais ir darbų atlikimais, o R. L. daugiau prižiūrės administracinius reikalus, taip pat atsiskaitymus su tiekėjais. A. J. parodė, kad jis tik paklausdavo ar įmonė turi lėšų prekių ar medžiagų pirkimui, o R. L. jau jam pasakydavo turi ar ne. Jie kaip akcininkai buvo suinteresuoti, kad įmonės veikla eitų į priekį, ir nesustotų. Jis, A. J. pripažino, kad kaip vadovas, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išvengta suklastotų dokumentų įtraukimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, kad apskaitoje būtų išvengta neįvykusių operacijų įtraukimo ir galų gale, kad dėl jo nepakankamos kontrolės neteisėtai buvo išvengta mokesčių sumokėjimo valstybei, tokiu būdu jis pilnai pripažino aplaidžiai tvarkęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Padarytą žalą valstybei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino. (2 t., b.l. 164-165, 150-153)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. N. parodė, kad jam, A. J. ir R. L. įsteigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis laikinai ir tik formaliai buvo paskirtas šios įmonės direktoriumi. Visa UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, tai yra su darbų užsakovais, medžiagų įsigijimais, pačiomis statybomis rūpinosi ir realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo A. J., tačiau kadangi šis tuo metu dar buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, paprašius, visi draugiškai sutarė, kad direktoriumi popieriuose bus jis. Realiai jis, A. N. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius jis, A. N. pasirašinėjo R. L., kuris buvo buhalteris, paruoštus dokumentus dėl darbuotojų priėmimo, atleidimo, darbo užmokesčio ir panašiai, tokius daugiau administracinius dokumentus, taip pat sutartis, kur reikėdavo direktoriaus parašo. Visus buhalterinius dokumentus pasirašinėjo R. L.. Praėjus kuriam tai laikui, jis, A. N. nebenorėjo toliau dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes matė, kad nors ir yra įmonės direktorius, realiai jai nevadovauja, nežino kas joje darosi ir t.t. Todėl pasakęs R. L. ir A. J., kad nebenori būti nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nei akcininku, vėliau bendru sutarimu jis, A. N. R. L. ir A. J. lygiomis dalimis perleido savo akcijas ir paties prašymu buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Nuo to laiko jis, A. N. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau nieko bendro neturėjo. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtus sandorius su kitomis įmonėmis nieko pasakyti negalėjo, kadangi pagrinde viską su užsakovais derino A. J., už atsiskaitymus buvo atsakingas R. L.. Apie tai, kad jo, A. N. vadovavimo laikotarpiu, tai yra 2007 metų spalio mėnesį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos neįvykusios ūkinės operacijos, tai yra tariami prekių pirkimai iš bendrovės su ribota atsakomybe „(duomenys neskelbtini)“, kurioms pagrįsti buvo panaudoti suklastoti šios įmonės dokumentai, jis nieko nežinojo. (1 t., b.l. 133-134)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. L. parodė, kad 2005 metų gegužės mėn. jis kartu su A. J. ir A. N. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. J. jis, R. L. pažinojo gerai, nes pastarasis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu iki 2004 metų, po ko tapo statybos direktoriumi, o jo pareigoms buvo priimtas A. N.. Kadangi maždaug tuo metu tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų ir pagrindinių vadovų prasidėjo nesutarimai, buvo atleidžiami darbuotojai nemotyvuotai, ypatingai akcentuojamas darbuotojų vyresnis amžius, atmosfera darbovietėje buvo pilna įtampos, darbuotojas nebuvo garantuotas dėl darbo vietos išsaugojimo, todėl kaip galimybę užsitikrinti ateityje turimą darbą ir pajamas, jie ir įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės steigėjai ir akcininkai buvo A. J., A. N. ir jis, R. L.. Visi trys akcininkais buvo panašiai iki 2008 metų pavasario, kuomet A. N. savo turėtas 30 procentų akcijų pardavė lygiomis dalimis po 15 procentų jam, R. L. ir A. J.. A. N. daugiau buvo formalus direktorius. Realiai įmonės veiklai vadovavo ir einamuosius klausimus spręsdavo A. J., kuris visu laiku buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiu vadovu. Jei būdavo priimami kokie nors esminiai sprendimai bendrai dėl įmonės veiklos krypties jie juos priimdavo visi trys bendrai, derindavo kalbėdavosi kaip akcininkai. Tačiau einamus klausimus spręsdavo A. J.. Ilgą laiką įsteigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo vykdoma neintensyviai. Po to, kai A. J. buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarasis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. R. L. parodė, kad nuo pat šios įmonės įsteigimo vykdė buhalterio pareigas, jo pagrindinis darbas buvo buhalterinės apskaitos vedimas, tačiau taip pat jis buvo atsakingas už darbuotojų priėmimo bei atleidimo dokumentų sutvarkymą, komunalinių mokesčių apmokėjimą, ir dar dirbo kaip administratorius, spręsdavo einamus klausimus, ruošdavo dokumentus, taip pat jam buvo patikėti spręsti ir teisiniai įmonės klausimai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla - buvo statybos darbai, apdailos darbai. Dėl suklastotų Latvijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų - faktūrų įtraukimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir apmokėjimų pagal jas įvykdymo aplinkybių R. L. paaiškino, kad dėl tokių suklastotų PVM sąskaitų - faktūrų surašymo jis bendravo su A. M.. Pastarajam jis, R. L. nurodydavo kokioms prekėms ir kokiai sumai jam reikalinga gauti suklastotas PVM sąskaitas - faktūras, po ko, pastarasis kitą dieną jam pateikdavo tokius suklastotus dokumentus. Gavęs Latvijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ suklastotas PVM sąskaitas - faktūras, pagal kurias neva buvo įsigyjamos statybinės medžiagos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jis atlikdavo apmokėjimą į suklastotoje PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytą Latvijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Atlikęs apmokėjimą, jis, R. L. apie tai padarydavo įrašus pačiose suklastotose PVM sąskaitose - faktūrose. Sekančią dieną po pinigų įskaitymo Latvijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, A. M. paskambindavo jam, R. L. po ko jiems susitikus sutartoje vietoje - Vilniaus Viršuliškių mikrorajone prie prekybos centro „Mada“, A. M. jam grąžindavo pervestus pinigus grynais be sumos, sudarančios 25 procentus nuo sumos su pridėtinės vertės mokesčiu. Gautus pinigus jis, R. L. naudojo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, tai yra prekėm bei medžiagom be įsigijimo dokumentų pirkti, už kurias jis ir mokėdavo grynais. Apie jo, R. L. vykdomą veiklą dėl minėtų suklastotų PVM sąskaitų - faktūrų gavimo bei jų pagrindu pinigų grąžinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. J. jis nesakė, kadangi pastarasis buvo atsakingas už klientų paiešką, statybinių bei apdailos darbų užsakymų priėmimą, darbų eigos kontrolę, kt. A. J. jo, R. L. niekuomet neklausė dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ypatumų, jo nekontroliavo, apskritai nesidomėjo buhalterinės apskaitos būkle, pagrindinis A. J. klausimas būdavo ar įmonė turi piniginių lėšų statybinėms medžiagoms pirkti, kiek įmonė uždirbo ir kiek turi skolų. Dėl išklausytų pokalbių su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), R. L. parodė, kad šis numeris priklauso A. M., pokalbių metų jie kalbasi apie pinigų pervedimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į Latvijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą bei susitikimus, kurių metu šis jam gražindavo išgrynintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus. (1 t. b.l. 104-107, 112-115, 117-119 (apklausa teisme), 127-132)

Iš įtaramojo R. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. L. parodė vietą, kurioje jis susitikdavo su A. M., kuomet šis jam perduodavo išgrynintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pingines lėšas. (1 t., b.l. 120-123)

A. M. nepripažino daręs nusikalstamus veiksmus, nurodė nepažįstąs R. L., tačiau nurodė, kad mobilaus telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam. (1 t., b.l. 67-68, 69-70, 71)

Iš 2009-10-08 protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir išslaptinto abonento (duomenys neskelbtini) (A. M.) telefoninių pokalbių suvestinės 2009-09-24 reg. Nr. 13VS-S-45RN, matyti, kad užfiksuoti A. M. ir R. L., bei A. M. ir R. V. pokalbiai dėl piniginių lėšų pervedimo ir susitikimų. (lt, b.l. 72-74, 75-98) (Šių abonentų pokalbių garso įrašai užfiksuoti kompaktiniame diske, kuris saugomas prie baudžiamosios bylos Nr. 06-1-00125-09)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. V. parodė, kad Bendrovė su ribota atsakomybe „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokios veiklos nevykdė, o buvo naudojama pinigų išgryninimui. Dėl tariamų sandorių panaudojant šią ir kitas panašias realios veiklos nevykdančias įmones jis, R. V. buvo taręsis su skirtingais asmenimis, tame tarpe A. M., tačiau susitarimas vyko ne vien tik iš jo pusės. Tokie asmenys patys rodė iniciatyvą ir žinojo, kad yra galimybė per realios veiklos nevykdančias įmones išsigryninti pinigus ir jie patys prašydavo tokių paslaugų. Kokioms sumoms surašyti tariamus sandorius ir kiek dažnai naudotis tokiomis paslaugomis, tai sprendė patys, tame tarpe ir A. M.. Pinigų išgryninimas vyko sekančiai: realią veiklą vykdančios įmonės pervesdavo pinigus už tariamus sandorius į realios veiklos nevykdančių įmonių, tame tarpe ir į Bendrovės su ribota atsakomybe „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o iš šių įmonių jau išgrynintus pinigus atnešdavo A. J. arba A. J.. Išrašyti dokumentai buvo perduodami A. M. bei kitiems asmenims tiesiogiai arba per ofise būdavusius S. Ž. arba V. N.. Išgryninti pinigai taip pat kartais būdavo perduodami tiesiogiai arba per šiuos asmenis. Pasidalinimo procentinė pinigų dalis priklausė nuo pervestos sumos, konkrečių asmenų susitarimo. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių su bendrove „(duomenys neskelbtini)“, R. V. parodė, kad šie sandoriai vyko per A. M.. Asmuo vardu A. J. jam, R. V. nepažįstamas. Su šios įmonės atstovu tiesiogiai bendravo A. M.. (1 t., b. l. 31-32, 33-34, 35)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu S. Ž. parodė, kad ji dirbo pas R. V. ofise, ir šio nurodymu išrašinėjo įvairių įmonių dokumentus, kartais grynindavo nuo sąskaitų pinigus. Tarpe tokių įmonių, kurių dokumentus išrašinėjo buvo Latvijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“. Be jos, S. Ž. dokumentus išrašinėjo V. N.. Kartais R. V. tokius atspausdintus dokumentus atiduodavo pats, o kartais per ją, S. Ž.. Jai, S. Ž. buvo duodamas R. V. nurodymas perduoti pas jį užėjusiems asmenims vokus. Vokai būdavo dideli, baltos spalvos, o juose būdavo sudėti įvairūs dokumentai. Vokus paruošdavo R. V. ir išeidamas iš kabineto jai, S. Ž. ant darbo stalo sudėdavo keletą vokų ir pasakydavo, kam juos perduoti. Pinigus nuo įmonių sąskaitų grynindavo A. J. ir A. J., kurie atvežę į ofisą išgrynintus pinigus dažniausiai tiesiogiai atiduodavo R. V., o šiam nesant jai arba V. N., kad jie perduotų R. V.. Kiek jai, S. Ž. yra žinoma ir kiek ji suprato, tai būdavo pinigai, pervesti už tariamai parduotas prekes ar tariamai atliktus darbus. Jie buvo grąžinami įmonių atstovams per tarpininkus, tame tarpe ir A. M.. Taip pat šiam asmeniui buvo perduodami ir R. V. suruošti vokai su dokumentais. (1 t., b. l. 36-39 (įtariamojo apklausa teisme))

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. N. parodė, kad jis padėdavo įsteigti įmones, paruošti įmonių steigimo dokumentus, nuimdavo pinigus nuo įmonių sąskaitų, perduodavo šiuos pinigus kitiems asmenims ne savo valia, o R. V. nurodymu. Latvijos kompanija „(duomenys neskelbtini)“ jam, V. N. žinoma. R. V. jam, V. N. paskambindavo telefonu ar tiesiogiai žodžiu pasakydavo, kad jis iškviestų A. J. į Vilnių, kad šis nuimtų pinigus grynais nuo Latvijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Kokią sumą reikia nuimti nuo šios įmonės sąskaitos, A. J. pasakydavo jis, V. N. nusiųsdamas kartais informaciją ir SMS žinute, o jam, kokią sumą reikia nuimti nuo sąskaitos, pasakydavo S. Ž. arba R. V.. (1 t., b. l. 40-49 (įtariamojo apklausa teisme))

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad ji tiksliai nežino, ar jos vyras A. J. buvo įdarbintas Latvijos kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“ ar ne, tačiau arba S. Ž., arba V. N. parašydavo SMS žinutę jam kada, iš kokio banko ir kokią sumą reikės nuimti nuo Latvijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos. A. J. nuimti grynų pinigų nuo sąskaitos eidavo jau savarankiškai ir pinigus atiduodavo tiesiogiai R. V.. (l t., b. l. 50-54 (įtariamojo apklausa teisme))

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad buvo įdarbintas Latvijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir grynindavo pinigus nuo šios kompanijos sąskaitos. S. Ž. jam, A. J. atsiųsdavo žinutę į mobilų telefoną ir nurodydavo, kokią pinigų sumą reikia nuimti. Žinutės tekstas buvo maždaug toks „30 000 Nord“ ir jis, A. J. suprasdavo, kad reikia nuimti 30 000 litų Nord banke. Jis, A. J. vienas nueidavo į Nord banką, esantį Europos prekybos centre, ir su čekiais, kurie būdavo iš anksto antspauduoti, nuimdavo pinigus. Gautus pinigus jis, A. J. nuveždavo į biurą, adresu (duomenys neskelbtini), ir atiduodavo S. Ž., išskyrus 200 litų, kurie buvo skirti jam kaip atlygis. V. N. jis, A. J. pažįsta kaip asmenį, kuris vėliau pakeitė S. Ž., kai ši išėjo iš darbo, ir kuriam jis perduodavo nuimtus grynus pinigus iš Latvijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų. V. N. jam, A. J. skambindavo ar parašydavo žinutę, kokią sumą iš kokio banko ir kokios įmonės vardu nuimti pinigus. Tuomet kai nurodymus nuimti pinigus duodavo V. N., tai ir nuimtus pinigus jis, A. J. veždavo V. N.. (lt., b. l. 55-59 (įtariamojo apklausa teisme))

Iš įtaramojo A. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė vietas, kuriose jis grynindavo pinigus ir kitas bylai reikšmingas vietas. (lt., b. l. 60-62)

Iš kratos medžiagos matyti, kad užfiksuotas suklastotų Latvijos kompanijos - Bendrovės su ribota atsakomybe „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų dėl tariamų sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, paėmimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l. 135-145, originalai saugomi prie baudžiamosios bylos Nr. 06-1-00125-09)

Iš FNTT prie LR VRM Ūkinės - finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus 2011-07-08 specialisto išvados Nr. 5-1/157 su priedais dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, matyti, kad:

Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė įformino paslaugų pirkimą pagal Bendrovės su ribota atsakomybe „(duomenys neskelbtini)“ vardu nuo 2007-10-01 iki 2008-02-29 išrašytas 6 (šešias) PVM sąskaitas faktūras (serija EU Nr. 235 (2007-10-01), Nr. 237 (2007-10-08), Nr. 240 (2007-10-15), Nr. 242 (2007-10-31), Nr. 282 (2008-02-11) ir Nr. 289 (2008-02-29)) iš viso už 245 929,71 Lt, tame tarpe 37514,70 Lt PVM.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ su Bendrove su ribota atsakomybe „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytas PVM sąskaitas faktūras pilnai atsiskaitė, t.y. mokėjimo pavedimais minėtai įmonei nuo 2007-12-10 iki 2007-12-21 pervedė iš viso 173800,40 Lt (8 priedas) ir per atskaitingą asmenį R. L. nuo 2008-03-12 iki 2008-03-28 iš kasos grynais pinigais apmokėjo 72129,31 Lt (9 priedas), iš viso sumokėjo 245929,71 Lt (10 priedas).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti buhalterinėje apskaitoje panaudojo tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus: Bendrovės su ribota atsakomybe „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras (5, 6 priedas). Šios Bendrovės su ribota atsakomybe „(duomenys neskelbtini)“ vardu nuo 2007-10-01 iki 2008-02-29 išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenys buvo įrašyti į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. spalio mėn. ir 2008 m. vasario mėn. apskaitos registrus, kurių pagrindu bendrovė apskaičiavo ir Vilniaus AVMI pateiktose PVM deklaracijose (11 priedas) deklaravo 37 514,70 Lt pirkimo PVM.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovės su ribota atsakomybe „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose serija EU Nr. 235 (2007-10-01), Nr. 237 (2007-10-08), Nr. 240 (2007-10-215), Nr. 242 (2007-10-31), nurodytą 147 288,48 Lt sumą įtraukė į bendrovės 2007 m. sąnaudas (7 priedas) ir šia suma sumažino 2007 m. apmokestinamąjį pelną, kurį deklaravo Vilniaus apskrities VMI 2008-04- 28 pateiktoje 2007 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (12 priedas).

Bendrovės su ribota atsakomybe „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose serija EU Nr. Nr. 282 (2008-02-11) ir Nr. 289 (2008-02-29) nurodytą 61 126,53 Lt sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukė į 2008 m. sąnaudas (7 priedas) ir šia suma sumažino 2008 m. apmokestinamąjį pelną, kurį deklaravo Vilniaus apskrities VMI 2009-04-30 pateiktoje 2008 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (13 priedas).

UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdama 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX- 675 17 str. 1 dalį, 147 288,48 Lt nepagrįstai priskyrė 2007 m. sąnaudoms ir Vilniaus apskrities VMI pateiktoje 2007 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje šia suma sumažino apmokestinamąjį pelną, bei 61 126,53 Lt nepagrįstai priskyrė 2008 m. sąnaudoms ir Vilniaus apskrities VMI pateiktoje 2008 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje šia suma sumažino apmokestinamąjį pelną.

Pagal 2005 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 3 str. nuostatas mokestį moka tie juridiniai asmenys, kurie už tą patį mokestinį laikotarpį privalo mokėti pelno mokestį nuo apmokestinamojo pelno. Bendrovė pateiktoje Vilniaus apskrities VMI Metinėje socialinio mokesčio ataskaitoje (KIT702 forma) (14 priedas) už 2007 m. deklaravo 147 233,15 Lt mažesnę socialinio mokesčio bazę, nuo kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2005-06-27 Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo 4 str. 2 p., nepriskaičiavo ir nesumokėjo taikant 3 procentų tarifą 4 418,65 Lt (147 288,48 x 3%) socialinio mokesčio.

Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai tyrimui pateikti nebuvo (UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų buvimo vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), todėl tyrimo metu pagal priešpriešinio patikrinimo metu su bendrove susijusiose įmonėse surinktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras), nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2006 - 2007 metus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti, panaudodama Bendrovės su ribota atsakomybe „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus, buhalterinėje apskaitoje apskaitė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, dėl ko neteisėtai padidino 208 414,00 Lt sąnaudas (2007 m. - 147 288 Lt, 2008 m. - 61 126 Lt) ir sumažino 31 262,00 Lt (2007 m. - 147 288 Lt x 15% = 22 093 Lt ir 2008 m. - 61 126 Lt x 15% = 9 169 Lt) mokėtiną į biudžetą pelno mokestį bei atskaitė 37 515,00 Lt (2007 m. - 26 512 Lt, 2008 m. - 11 003 Lt pirkimo PVM ir nepriskaičiavo už 2007 m. 4 419 Lt (147 288 Lt x 3%) laikino socialinio mokesčio. Tuo padarė 31 262,00 Lt pelno mokesčio, 37 515,00 Lt PVM ir 4 419,00 Lt socialinio mokesčio žalą biudžetui.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str. 2 d. nuostatą „ už įmonės finansinę atskaitomybę, kuri neatitinka šio įstatymo reikalavimų, atsako įmonės administracijos vadovas.“

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. (2 t., b.l. 1-132)

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad A. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. A. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., kadangi aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Paskelbus įtariamajam A. J. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pastarasis tam neprieštaravo, su tuo sutiko ir nurodė, jog paskirtą baudą sumokės. (b.l. 188)

Skirdamas bausmę A. J., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, veika padaryta esant neatsargiai kaltės rūšiai, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, dėl A. J. nusikalstamų veiksmų valstybės biudžetui turtinė žala nepadaryta. Tiriant A. J. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. J. baudą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad A. J. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2009-11-03 15.40 val. iki 2009-11-05 15.30 val. ( dvi paros ).

Prokuroras prašo skirti A. J. 31 MGL (4030 Lt) dydžio baudą. Baudos dydis nėra per didelis. A. J. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1p., 421 str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., ir paskirti jam 31 MGL (4030 Lt) dydžio baudą, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 2687 Lt dydžio bauda.

Į bausmę įskaityti laikinąjį sulaikymą, t.y. 2 paras, prilyginant šį laiką 4 MGL dydžio baudai, ir nustatyti mokėtiną baudą 2167 Lt.

Bauda turi būti sumokėta per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.