- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-06
- Bylos Nr.
- I1-1353-815/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03922-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų ( buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas)
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. L. (J. L.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. J. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) teisių perėmėjas) 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų (b. l. 1).
2. Pareiškėjas paaiškina, jog Lukiškių TI-K jis buvo laikomas nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 15 d. Įstaigoje buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas, kadangi naudojantis sanitariniu mazgu jį galėjo matyti kiti kameroje buvę asmenys ir prižiūrėtojai per stebėjimo langelį.
II
1. Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–13).
2. Atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas jau yra išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skundą dėl kamerų perpildymo ir įrengimo, antisanitarinių laikymo sąlygų, sanitarinio mazgo ir kt. Pažymi, jog sanitariniai įrenginiai buvo įrengti tinkamai, kai kuriose kamerose nebuvo galimybės sanitarinio mazgo kabinų, tad nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos užuolaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
III
1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis kildina iš neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais Lukiškių TI-K.
2. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovės atstovas nurodo, jog pareiškėjas jau yra kreipęsis su skundu dėl šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių. Tačiau administracinėje byloje Nr. I-3142-463/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01722-2018-5) nebuvo nagrinėjamos aplinkybės dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais Lukiškių TI-K. Paminėtina, jog teikdamas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo (minėtoje byloje Nr. I-3142-463/2018) pareiškėjas kėlė klausimą dėl neužtikrinto privatumo, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) neanalizavo apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių. Atitinkamai negalima teigti, jog administraciniai teismai nagrinėjo pareiškėjo teiginį dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 15 d.
3. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
4. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K kamerų sanitarinis mazgas buvo atitvertas tik sienele, toks sanitarinio mazgo atitvėrimas neužtikrino privatumo. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog prie atsiliepimo prideda duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, tačiau to nepadarė (tik pažymėjo, jog 2018 m. kovo 15 d. pareiškėjas įstaigoje nebuvo laikomas). Atkreiptinas dėmesys, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Atitinkamai teismas remsis aplinkybėmis, nustatytomis įsiteisėjusiose Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-3142-463/2018. Nurodytoje byloje buvo nustatyta, jog:
– Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 15 d. atvyko į Lukiškių TI-K;
– 2017 m. lapkričio 15 d. buvo laikomas kameroje Nr. 111 (plotas 7,45 kv. m) vienas;
– 2017 m. lapkričio 16 d. buvo laikomas kameroje Nr. 288 (plotas 7,68 kv. m) vienas;
– nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. sausio 2 d. buvo laikomas kameroje Nr. 288 (plotas 7,68 kv. m) su dar vienu asmeniu;
– 2018 m. sausio 3 d. buvo laikomas kameroje Nr. 292 (plotas 7,80 kv. m) vienas;
– nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. vasario 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 292 (plotas 7,80 kv. m) su dar vienu asmeniu;
– 2018 m. vasario 19 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę;
– 2018 m. vasario 21 d. atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122 (plotas 7,45 kv. m), kurioje buvo laikomas vienas;
– 2018 m. vasario 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 319 (plotas 7,78 kv. m) vienas;
– 2018 m. vasario 23 d. buvo laikomas kameroje Nr. 319 (plotas 7,78 kv. m) su dar vienu asmeniu;
– nuo 2018 m. vasario 24 d. iki 2018 m. vasario 28 d. buvo laikomas kameroje Nr. 316 (plotas 7,18 kv. m) vienas;
– 2018 m. kovo 1 d. buvo laikomas kameroje Nr. 270 (plotas 7,79 kv. m) vienas;
– nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. kovo 13 d. buvo laikomas kameroje Nr. 270 (plotas 7,79 kv. m) su dar vienu asmeniu.
– 2018 m. kovo 14 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus.
Remiantis byloje pateiktais rašytiniais duomenimis, kurie nėra nuginčyti ir nenustatyta pagrindų, leidžiančių abejoti jų teisingumu, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 13 d. (imtinai) pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 101 parą.
5. Ginčo laikotarpiu tardymo izoliatoriaus-kalėjimo gyvenamųjų patalpų, tame tarpe ir sanitarinio mazgo, įrengimo reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), kurių 14.5 punkte nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (toliau – ir Higienos norma 134:2015), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, sanitarinio mazgo įrengimo tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje nereglamentuoja, tačiau jos 3 punkte įtvirtinta, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
6. Pažymėtina, kad nustatytos aplinkybės dėl sanitarinio mazgo įrengimo neatleido Lukiškių TI-K nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra pasisakęs, kad, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT) nuomone, sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo, kamerų tualetai turėtų būti įrengiami su visišku atskyrimu, pvz., iki lubų (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09)). EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02); 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Į šią EŽTT praktiką LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose.
7. Atsakovės atstovas neneigia aplinkybės, kad kamerose sanitarinis mazgas buvo atitvertas 1,5 m aukščio sienele. Iš atsakovės atstovo paaiškinimų matyti, kad kamerose sanitariniai mazgai buvo atitverti sienele ir užuolaida. Atitinkamai konstatuotina, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinių mazgų patalpos nebuvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Šiuo atveju atsakovės atstovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu buvo užtikrinta, nepaisant to fakto, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis minėta teismų praktika bei atsakovės atstovo pateikta informacija, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju sanitarinio mazgo atitvėrimas neužtikrino pareiškėjo teisės į minimalų privatumą naudojantis tualetu ir pažeidė jo orumą. Tačiau pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose dažnai buvo laikomas vienas, tad vertintina, jog pareiškėjo neigiami išgyvenimai objektyviai buvo didesni, kai jis kamerose buvo ne vienas. Teismas atsižvelgs į nurodytas aplinkybes vertindamas neturtinės žalos dydį.
8. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
9. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge Lukiškių TI-K (101 parą) trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, į tai, jog pareiškėjas įvairias laikotarpiais kamerose buvo laikomas vienas, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 300 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
10. Priimdamas procesinį sprendimą, teismas susipažino su LVAT ir Vilniaus apygardos administracinio teismo procesiniais sprendimais panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis ir taikoma teise bylose, kurios buvo išnagrinėtos pagal pareiškėjo skundus (2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3142-463/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3954-789/2018, 2019 m. sausio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-913-816/2019, 2019 m. liepos 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3453-809/2019, 2019 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3514-1066/2019 ir 2020 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-456-442/2020) ir pažymi, kad šiose byloje priimtų sprendimų rezultatus apsprendžia ne skirtingas procesinės ar materialinės teisės normų aiškinimas ar taikymas, o jose pateiktų įrodymų visumos (be kita ko, pareiškėjo skundų reikalavimai), kuri nėra visiškai tapati, vertinimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. L. (J. L.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui J. L. (J. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.