- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-18
- Bylos Nr.
- I-913-816/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jovita Einikienė
- Pareiškėjas
- J. L.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. L. skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. buvo etapuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą nežmoniškomis sąlygomis. Pareiškėjas nurodo, kad etapavimo metu konvojaus pareigūnai žemino, tyčiojosi ir demonstratyviai rodė kovinius ginklus, atlikinėdami asmeninių daiktų bei asmens apžiūras tyčiodavosi. Vienu metu būdavo etapuojama daug asmenų. Apytikriai 1 m² patalpoje sutalpinama po 4–5 asmenis. Šaltuoju metų laiku dėl vietos trūkumo tirpdavo ir šaldavo kojos, sutraukdavo galūnes. Trūko oro, važiuojant netgi pasidarydavo silpna. Šiltuoju metų laiku dėl šilumos ir oro trūkumo visas etapavimo procesas virsdavo siaubu. Etapavimas trukdavo ne mažiau kaip 3 valandas. Etapavimo automobiliai yra baisūs, automobilio patalpa purvina, nuolat išsipurvina rūbus. Konvojaus pareigūnai demonstratyviai rodydami kovinius ginklus talpindami kalinius į automobilius šaukdavo, kad nelaimės atveju bus panaudotas kovinis ginklas. Ši frazė pareigūnų kartojama kiekvieno etapavimo metu. Dėl šių etapavimo pažeidimų, netinkamų sąlygų etapuojant pareiškėjas teigė patyręs didžiulę moralinę žalą, garbės ir orumo pažeminimą, kančias ir nepatogumus, jaučia iki šiol baimę, apatiją, naktimis sapnuoja košmarus.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Tarnyba atsiliepime (b. l. 8–17) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėją ginčo aktualiu laikotarpiu konvojaus pareigūnai konvojavo planinių konvojų maršrutais: Kaunas – Marijampolė – Vilnius – Pravieniškės – Kaunas 7 kartus, ir Vilnius – Marijampolė – Vilnius 3 kartus. Planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai: Mercedes Benz (valst. Nr. HOL 629, valst. Nr. JPM 482, valst. Nr. AHG 184), Iveco (valst. Nr. JHO 601, valst. Nr. KDC 149, valst. Nr. KCK 630, valst. Nr. GND 472), Volkswagen (valst. Nr. EFS 563). Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamų pervežimams vykdyti, įrengtos tinkamos ventiliacijos sistemos, konvojuojamiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Nenustatyta, kad specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo. Todėl atsakovo manymu, pareiškėjo argumentai, susiję su automobilių, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, netinkamu žmonėms vežti, yra galimai pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie tinkamas konvojavimo sąlygas. Dėl konvojuojamų pareigūnų ginkluotės ir asmens bei asmens daiktų kratos atsakovas apžvelgia įstatymų nuostatas ir nurodo, kad konvojaus pareigūnai vadovavosi įstatymo nuostatomis. Dėl antisanitarinių sąlygų atsakovas nurodo, kad specialiųjų konvojavimo automobilių higieninė ir sanitarinė priežiūra vykdoma sutinkamai su Tarnybos vado 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-441, 2013 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 47V-596 ir 2014 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 47V-248, kurie besąlygiškai įpareigoja medicinos darbuotojus užtikrinti higieninę ir sanitarinę priežiūrą. Priežiūrą vykdantys atsakingi darbuotojai turi atitinkamą medicininį išsilavinimą, bendruomenės slaugytojo statusą bei sanitarinio darbo licencijas. Prieš pradedant konvojavimą, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalomai patikrina specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti. Tikrinę pareigūnai pastabų neturėjo. Be to atsakovas pažymi, kad pareiga palaikyti švarą konvojavimo metu yra nustatyta konvojuojamiems asmenims.
Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada (kokio konvojavimo metu) ir kokius, galimai neteisėtus veiksmus (neveikimą) patyrė ir kokiais konkrečiais laikotarpiais buvo konvojuojamas Tarnybos pareigūnų. Pareiškėjo skunde pateikti teiginiai yra abstraktūs, jame nebuvo nurodytos detalizuotos ir individualizuotos konvojavimo įvykių aplinkybės. Atsakovės atstovės manymu, toks pareiškėjo reikalavimų pateikimas abstrakčiai bei deklaratyviai apibūdinant svarbias ginčo aplinkybes, nurodant reikalavimų pagrindą, nevykdant įstatymų nustatytos pareigos detalizuoti skundžiamų sąlygų vertintinas kaip galimas piktnaudžiavimas proceso šalies teisėmis, pažeidžiant proceso šalių lygybę proceso metu, kadangi Tarnyba neturi lygių galimybių prieštarauti pareiškėjo nekonkretiems teiginiams ir lygiaverčiai pariteto pagrindais dalyvauti rungimosi procese.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas iš esmės palaikė skundą ir jame išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškinimų neteikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų konvojavimo sąlygų nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d.
Pagal byloje surinktus duomenis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas planinio konvojavimo maršrutais: Kaunas – Marijampolė – Vilnius – Pravieniškės - Kaunas (6 kartus); Vilnius – Marijampolė – Vilnius (3 kartus); Kaunas – Marijampolė – Vilnius – Kaunas (1 kartą) (b. 1. 55–84).
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009). Tad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų institucijų neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Įvertinant veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo ar konvojavimo sąlygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti detalizuotą jo manymu netinkamų kalinimo ar konvojavimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas konvojavimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas sąlygas), institucijai tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios konvojavimo aplinkos užtikrinimu.
Svarstant dėl pareiškėjo konvojavimo sąlygų saugumo aspektu pažymėtina, kad transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintuose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, Konvojavimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyti specialieji reikalavimai. Pagal Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 3 punktą, specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros konvojuoti.
Konvojavimo taisyklių 146 punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).
Konvojavimo taisyklių 145 punkte nustatyta, kad konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę; 147 punkte – kad draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka konvojavimo taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris, pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą, apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale.
Pareiškėjas skunde nenurodė, kad teikė nusiskundimus dėl konvojavimo sąlygų, nėra duomenų, apie padarytą įrašą dėl pareiškėjo nusiskundimų konvojaus kelionės žurnale, kaip ir nėra duomenų, jog pareiškėjas atskiru skundu būtų kreipiasis į Tarnybą (b. l. 85). Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą.
Tarnyba teismui pateikė kelionės žiniaraštį, iš kurio matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuotas 10 kartų (b. 1. 55–84). Taip pat byloje pateikti automobilių, kuriais buvo vykdomi konvojavimai registracijos liudijimų kopijos, techninės apžiūros rezultatų kortelės ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos protokolai (b. 1. 18–54), patvirtinančios šių transporto priemonių atitikimą teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.
Įvertinus bylos įrodymus, pripažintina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu, t. y. kurio techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta. Iš Tarnybos pateiktų automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninės apžiūros rezultatų kortelės bei automobilių transporto priemonių registracijos liudijimų nuorašai, taip pat Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos protokolai patvirtina visų naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams bei higienos reikalavimams. Atliktas automobilio ventiliacijos sistemos veikimo tyrimai (b.l. 21-24, 29-34, 39-43, 46-49, 53-54) paneigia skundo teiginius apie oro ventiliacijos automobiliuose nebuvimą. Kelionės žiniaraščiai patvirtina, kad specialiojo transporto būklė Tarnybos pareigūnų buvo tikrinama, pastabų nėra (pvz., b. l. 59). Taigi, pareiškėjo argumentai, susiję su automobilių, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, netinkamumu žmonėms vežti, saugumu, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie tinkamas konvojavimo sąlygas.
Dėl vietos trūkumo automobiliuose pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Kaip jau buvo paminėta, Konvojavimo taisyklių 106 punktas nustato, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Pateikti kelionės žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs jokių pretenzijų dėl vietos trūkumo automobilyje, o ir tie patys žiniaraščiai patvirtina bei konvojuojamųjų sąrašai patvirtina, kad leistinas pervežamų tokiais automobiliais asmenų skaičius nebuvo viršytas. Tad pareiškėjo argumentai dėl konvojavimo automobilių neatitikimo saugos ir/ar higienos reikalavimams neįrodyti. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovo atstovas, konvojuojamieji konvojavimo metu privalo taip pat pasirūpinti švaros kamerose, specialiame transporte palaikymu (Taisyklių 126.4 p.), draudžiama rūkyti transporte (Taisyklių 127.7 p.)
Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad konvojavimo pareigūnai, atlikdami asmens ar jo daiktų kratas (apžiūras), tyčiojosi. Byloje nėra jokių duomenų, jog prieš pareiškėją buvo panaudotos specialiosios priemonės. Teismas šiuos pareiškėjo teiginius vertintina kaip deklaratyvius (pareiškėjas aiškiai nenurodo, kada įvyko konkretus įvykis, kai iš jo ar jo daiktų tyčiojosi, kokiu būdu buvo pasityčiota, nes kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjas neteikė skundų Tarnybai dėl netinkamo konvojavimo pareigūnų elgesio su juo (b. l. 85)), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Konvojavimo taisyklių 70-73 punktuose aprašytas konvojuojamųjų parengimas konvojuoti, o 74-93 punktuose nurodyta kratos atlikimo tvarka, eiga. Konvojuotojų elgesio su konvojuojamaisiais principai apibrėžti konvojavimo taisyklių 121-124 punktuose.
Atsižvelgiant į visumą aukščiau išdėstytų argumentų, pareiškėjui neįrodžius neteisėtų atsakovo veikų, nenustačius neturtinės žalos CK 6.250 straipsnio prasme patyrimo, - nėra valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį. Pats savaime asmens konvojavimas (ginkluotas asmens saugojimas ir palydėjimas) sukelia tam tikrus nepatogumus, tačiau nenustatyta byloje aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjo konvojavimo sąlygos būtų tokio sunkumo, kuris leistų konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Lietuvos respublikos Konstitucijos draudžiamą nežmonišką ar žeminantį elgesį. Dėl to pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjo J. L. (J. L.) skundą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.