- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-20
- Bylos Nr.
- 1-255-992/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22494-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- V. G.
- Advokatai
- Stasė Jovaišienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
V. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas (teistumai išnykę),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – vairuotojo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. G. vardu, lentelės „Egzaminų rezultatai“ grafoje „automobilio (motociklo) vairavimas įraše „AE“ ir lentelės „Išduoti pažymėjimai“ grafoje „Pažymėjimo rūšys“ įraše „ABCE“ įrašydamas raidę „E“, bei nuo 1994 metų iki 1995 metų laikė ją (duomenys neskelbtini), o nuo 1995 metų - (duomenys neskelbtini), kai 2015-03-12 pateikė minėtą suklastotą vairuotojo kortelę valstybės įmonės „Regitra“ specialistui, Lentvario g. 7, Vilniuje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. G. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad pastebėjo, jog neturi vairuotojo pažymėjimo, kreipėsi į Regitrą. Vilniuje, Regitroje, jam pasakė, kad jokių jo duomenų nėra. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1972 metų. Pagalvojo, kad namie matė besimėtantį popierių su savo nuotrauka. Nuvežė jį į Regitrą, darbuotoja liepė rašyti, jis ir užrašė. Vairuotojo pažymėjimą vėliau rado. Trečią kartą atėjo į Lentvario gatvę jau radęs vairuotojo pažymėjimą. Darbuotoja pasižiūrėjo į vairuotojo pažymėjimą, atsivedė viršininką, pasakė, kad jį turi apklausti teisėsauga. Po kiek laiko gavo kvietimą į Mindaugo gatvę apklausai. Tyrėja apklausė, surašė, kaip viskas buvo. Po kiek laiko jam paskambino, pasakė, kad nenustatyta, jog jis suklastojo. Jam vis sakė, kad galima nutraukti bylą. Parodymus surašė tyrėja jo neklausdama, padėjo lapą ir pasakė, kad jis pasirašytų. Į savo vairuotojo kortelę raidės E neįrašė, nežino, kas tą raidę įrašė. Supranta, kas yra E kategorija, kas yra vairavimo egzaminas. Yra įgijęs A, B, C kategorijas. E kategorijai nesimokė, nelaikė egzamino, nes jam to nereikėjo. Pasirašė po parodymais dėl to, kad tyrėja sakė, kad bus nutraukta byla ir bus skirta bauda. Regitroje jis sakė, kad nežino, ką rašyti, tai darbuotoja pradėjo diktuoti, ką pamatė, tą ir nurašė. Negali paaiškinti, kaip atsirado sakinys „E kategoriją laikiau Alytaus policijoje“.
Liudytoja V. R. teismui paaiškino, kad kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, jis kreipėsi į Regitrą dėl vairuotojo pažymėjimo. Jeigu ji mato, kad duomenys kelia įtarimų, prašo, kad žmogus rašytų, ko jis atvyko, ko jis prašo, kokie vairuotojo pažymėjimai kada buvo išduoti ir kokias kategorijas nuo kada turi. Regitros sistemoje yra duomenys tik nuo 1998-1999 metų, jeigu asmuo laikė teises 1972 metais, nebuvo keistas pažymėjimas, sistemoje jo gali nebūti. Atsakydama į papildomus teismo klausimus, paaiškino, kad turi būti įrašas apie laikytą egzaminą vairuotojo kortelėje, negali būti, kad buvo vienas egzaminas A ir E kategorijoms, E kategorijai gauti būdavo atskiras egzaminas. Ji tikrai prisimena, kad V. G. prašė patikslinti įgytas kategorijas.
Kaltinamasis V. G. išteisintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 str. 4 d. nuostatose nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Priimdamas nuosprendį teismas vadovaujasi įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 str.). Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išnagrinėjęs bylą, teismas vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, neatsiedamas jų vieno nuo kito.
V. G. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo. Baudžiamosios teisės teorijoje tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas, dokumento suklastojimu laikomas ne tik jo turinio pakeitimas, bet ir atskirų dokumento dalių pakeitimas ar iškraipymas, dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Asmenį pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., galima tik tuo atveju, kai yra vienareikšmiškai nustatoma šio nusikaltimo sudėtis, t.y., nustatomos visos būtinosios nusikaltimo sudėties dalys. Pagal V. G. inkriminuojamą kaltinimą, objektyvioji nusikaltimo pusė pasireiškė keliomis alternatyviomis veikomis: tikro dokumento suklastojimu ir jo pateikimo VĮ „Regitra“ darbuotojai. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y., kaltininkas supranta, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, suklastojo tikrą dokumentą, jį panaudojo, ir norėjo taip veikti.
Baudžiamojoje byloje pateiktoje Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015-06-10 specialisto išvadoje Nr. 140-(3759)-IS1-3957 nurodoma, kad pateikta tyrimui vairuotojo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), yra atitinkamos formos dokumentas, dokumente yra rankraštiniai įrašai, parašai, antspaudų ir spaudų atspaudai. Apžiūros metu, naudojant 10x didinantį lęšį Regula, mikroskopą Stemi 2000, raidžių „E“ techninio klastojimo požymių neaptikta. Tiriamos raidės „E“, esančios vairuotojo kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), virš įrašo „Išduoti pažymėjimai“ ir grafoje „Pažymėjimo rūšis“, atliktos mėlyna spalva ir yra vidutinio išlavinimo, rašymo tempas – lėtesnis už vidutinį, judesių koordinuotumas – vidutinis, rašysenos struktūra – supaprastinta, rašysenos dydis – didesnis už vidutinį, nuolinkis – dešininis. Lyginant rašyseną, kuria atliktos šios raidės su pateiktais tyrimui V. G. rašysenos pavyzdžiais buvo nustatyti bendrų ir specialių požymių kaip sutapimai, taip ir skirtumai, kurie dėl tiriamų raidžių paprastumo, labai mažo grafinio informatyvumo, nesudaro požymių individualios arba artimos tokiai visumos, kas neleidžia atlikti visapusiško išaiškintų požymių įvertinimo, todėl atsakyti į klausimą, ar raidės „E“, esančios vairuotojo kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), virš įrašo „Išduoti pažymėjimai“ ir grafoje „Pažymėjimo rūšis“ yra atlikti V. G., ar kito asmens ranka, nėra galimybių (b.l.27-28).
Tokiu būdu konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje nėra objektyvių, neginčytinų duomenų, kad būtent V. G. suklastojo tikrą dokumentą – vairuotojo kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotoje V. G. vardu, lentelės „Egzaminų rezultatai“ grafoje „automobilio (motociklo) vairavimas įraše „AE“ ir lentelės „Išduoti pažymėjimai“ grafoje „Pažymėjimo rūšys“ įraše „ABCE“ įrašė raidę „E“. Nepaisant to, sisteminė visų baudžiamosios bylos duomenų analizė leidžia teismui padaryti išvadą, kad V. G. aiškiai suvokė, jog jo vardu išduotoje vairuotojo kortelėje melagingai nurodyta, jog jis yra įgijęs E vairavimo kategoriją, kadangi, kaip jis nurodė duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, E kategorijos egzamino jis nelaikė, ši kategorija jam nereikalinga, kas tokį įrašą jo vairuotojo kortelėje padarė, nežino, mano, kad vaikai ar anūkai žaisdami galėjo „E“ raidę prirašyti (b.l. 117-118), pildydamas 2015-03-12 prašymą (b.l.3) VĮ Regitra Vilniaus filialo viršininkui V. G. nurodė, jog „Pranešu, kad aš vairuotojo pažymėjimą serija JA Nr. (duomenys neskelbtini) kategorijos ABCE gavau Alytaus egzaminų – registracijos skyriuje, E kategoriją laikiau Alytaus policijoje“, teismas kritiškai vertina V. G. teiginius, jog jis šiame prašyme rašė tai, ką jam diktavo Regitros darbuotoja, kadangi, pirma, liudytoja apklausta prašymą priėmusi Regitros darbuotoja V. R. paneigė aplinkybę, kad prašymas buvo diktuojamas, antra, V. G., žinodamas, kad nelaikė E kategorijos egzamino ir nėra įgijęs E vairuotojo kategorijos privalėjo suvokti, jog prašyme nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis. Aplinkybę, kad vairuotojo kortelėje Nr. 1367 yra atlikti prirašymai patvirtina ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2015-05-14 specialisto išvada Nr. 140-(2890)-IS1-3237, kurioje nurodoma, kad pateiktame tirti vairuotojo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos V. G. vardu blanke esančios ranka atliktos raidės „E“, lentelės Egzaminų rezultatai grafoje Automobilio (motociklo) vairavimas esančiame rankraštiniame įraše „AE“ ir lentelės grafoje Pažymėjimo rūšis esančiame rankraštiniame įraše ABCE nėra atliktos ta pačia rašymo priemonės dažomąja medžiaga, kaip lentelės Egzaminų rezultatai grafoje Automobilio (motociklo) vairavimas esančiame rankraštiniame įraše „AE“ ir lentelės Išduoti pažymėjimai grafoje esančiame rankraštiniame įraše „ABCE“ esančios mėlynos spalvos dažais ranka atliktos „A“ ir „ABC“ raidės, tačiau nustatyti, ar raidės „E“ buvo atliktos užpildant reikiamus įrašus vienu ir tuo pačiu metu kaip ir mėlynos spalvos dažais ranka atliktos „A“ ir „ABC“ raidės nėra galimybės, kadangi nėra metodikų, leidžiančių nustatyti štricho atlikimo laiko (b.l.16-20).
Teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų, kurios aprašytos formaliąja sudėtimi, pasisakyta, jog nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, lemiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y., nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti faktoriai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialaus požymio buvimą. Padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-271-648/2015). Šiuo konkrečiu atveju, nagrinėjant V. G. veiksmus, teigtina, kad aplinkybė, kai jis panaudojo suklastotą dokumentą, tiesiogiai neigiamų pasekmių nesukėlė, kadangi vairuotojo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys buvo pagrindas VĮ „Regitra“ darbuotojams patikrinti faktą, kad V. G. yra įgijęs teisę vairuoti ir spręsti klausimą dėl prarasto vairuotojo pažymėjimo dublikato išdavimo, o ne sudarė prielaidas vairuotojo pažymėjimui išduoti. Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį, kad 1994-04-28 V. G. išduotame vairuotojo pažymėjime Nr. JA073760 (b.l.51), pažymėtos A, B ir C kategorijos, papildoma žyma nurodo, kad stažas nuo 1972 „BC“, kas rodo, kad tolesni veiksmai dėl galimo tikrovės neatitinkančio įrašo dėl E vairavimo kategorijos įgijimo nebuvo atlikti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-262/2011, 2K-677/2012).
Apibendrinant teigtina, kad šioje byloje nustatytos objektyvios V. G. padarytos veikos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o nenustačius būtinųjų šios nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių – neginčytinų duomenų dėl V. G. veiksmų bei jo tiesioginės tyčios, nukreiptos suklastoti tikrą dokumentą – vairuotojo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. G. vardu, lentelės „Egzaminų rezultatai“ grafoje „automobilio (motociklo) vairavimas įraše „AE“ ir lentelės „Išduoti pažymėjimai“ grafoje „Pažymėjimo rūšys“ įraše „ABCE“ įrašant raidę „E“ ir panaudoti suklastotą vairuotojo kortelę, V. G. išteisintinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ir ATPK) 187⁸ straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už žinomai melagingų duomenų pateikimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro tvarkymo įstaigos padaliniams. Konstatuotina, kad šioje byloje pirmiau nustatytomis aplinkybėmis V. G. veikoje yra ATPK 187⁸ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių, todėl apie tai praneština prokurorui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Pranešti prokurorui, kad V. G. veikoje yra ATPK 187⁸ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.