Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu Darbo ginčų komisija dalinai patenkino atsakovo prašymą ir pripažino A. C. atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikino direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. LV2-31 „Dėl budėtojo A. C. atleidimo iš darbo“ ir grąžino A. C. į darbą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo dėl grąžinimo į darbą įsiteisėjimo. Taip pat nusprendė išieškoti A. C. iš ieškovės 3 659,18 Eur kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. iki sprendimo priėmimo dienos – 2021 m. lapkričio 16 d., ir po 62,02 Eur už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant pagal penkių darbo dienų grafiką, nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne daugiau kaip už vienus metus. Sprendimą dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką išieškojimo Darbo ginčų komisija nurodė vykdyti skubiai. 2021 m. lapkričio 24 d. lėšų pervedimo nurodymu ieškovė pervedė atsakovui 437,52 Eur (nepritaikius neapmokestinamo pajamų dydžio) taip įvykdydama skubiai vykdytiną Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, tačiau su Darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinka ir prašo spręsti individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės.

Ieškovė darbuotoją stebėjo, 2021 m. liepos 13 d. darbuotojas K. Ž. bendrovės vadovą informavo, kad yra perpildytas atvežtinių nuotekų rezervuaras, kuris užsipildo per 3–4 dienas. Nors A. C. budėjo 2021 m. liepos 10 d., tačiau apie tai bendrovės vadovo neinformavo. Buvo nustatyta ir tai, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. A. C. giminaičiui atvežus nuotekas, įrašą apie jas A. C. įrašė ankstesnių metų žurnale, nes nerado 2021 m. žurnalo, tačiau apie tai, kad žurnalas dingęs, administracijos neinformavo. Nors atsakovui buvo numatytos atostogos nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d., tačiau susirgus darbuotojams, ieškovė negalėjo išleisti jo atostogų, atsakovui buvo nurodyta atvykti į darbą ir dėl šio fakto atsakovas per trečiuosius asmenis darė spaudimą bendrovės vadovui. Be to, 2021 m. rugpjūčio 23 d., ryte, maždaug 9–11 val., bendrovės direktorius rado atsakovą budėtojo kabinete ir nurodė jam pjauti žolę. Atsakovas šio nurodymo nevykdė, todėl buvo pakviestas pas bendrovės vadovą pasiaiškinti dėl visų įvykių: spaudimo dėl atostogų, nepranešimo apie dingusį žurnalą, nepranešimo apie perpildytą rezervuarą, direktoriaus nurodymų nevykdymą. Atsakovas atsisakė pasiaiškinti, pas direktorių jis buvo kviečiamas kelis kartus, pasiaiškinimo nepateikė, todėl buvo atleistas dėl pakartotinio tokio paties darbo drausmės pažeidimo per pastaruosius dvylika mėnesių. Faktiškai atleistas dėl to, kad nevykdė direktoriaus nurodymo pjauti žolę. Tai, kad atsakovas neteikė paaiškinimų ir dėl dingusio nuotekų žurnalo, perpildyto rezervuaro, darė spaudimą dėl atostogų vertinama kaip atsakovo nebendradarbiavimas su darbdaviu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Atsakovui nebendradarbiaujant su darbdaviu, ieškovė prarado pasitikėjimą juo ir taikė griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, nes sprendė, kad tolesnis darbas su atsakovu neįmanomas. Šiame kontekste pažymi, kad ieškovės vykdoma veikla susijusi su gyventojų ir juridinių asmenų aprūpinimu geriamuoju vandeniu, nuotekų tvarkymu ir vandens ūkio plėtra, todėl direktorius siekia užtikrinti, kad bendrovė visuomet laiku ir tinkamai vykdytų savo viešąsias funkcijas. Pažymi, kad atsakovas ginčo nagrinėjimo metu pateikė argumentus dėl jo blogos sveikatos būklės, tačiau darbdavio atsakovas niekada apie neinformavo ir tokie jo veiksmai kėlė riziką darbdaviui dėl galimo nelaimingo atsitikimo darbe, todėl tokie atsakovo veiksmai vertintini ir kaip piktnaudžiavimas jam suteiktomis teisėmis. Bendrovė, atsižvelgdama į piktybišką atsakovo elgesį, t. y. atsisakymą vykdyti darbo funkcijas, poilsį darbo metu, nebendradarbiavimą tiriant incidentus, neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad padėtis pasikeis. Darbuotojas nepripažino jokios savo kaltės, savo elgesio kritiškai nevertino ir netgi aiškiai pasakė bendrovės vadovui, kad dirbs kada norės ir kaip norės. Atitinkamai darbdavys negalėjo tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimus padaręs atsakovas pasitaisys, todėl įvertinęs aplinkybių visumą, darbdavys nusprendė, kad nėra pagrindo atsakovu pasitikėti ir nutraukė darbo sutartį.

Po to, kai 2021 m. birželio 7 d. buvo nustatyta, kad atsakovas apie 30–40 min. gulėdamas automobilyje ir nevykdydamas savo pareigų padarė darbo drausmės pažeidimą, jis dėl to buvo įspėtas, jam buvo pranešta, kad padarius kitą tokį pažeidimą, jis bus atleistas iš darbo. 2021 m. rugpjūčio 23 d. A. C. vėl nevykdė savo pareigų, nes direktoriui nurodžius, atsisakė eiti pjauti žolės. Pastarasis pažeidimas vertinamas toks pats kaip ir pirmasis, už kurį taikyta nuobauda, todėl pagrįstai atsakovas atleistas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Ieškovė sutinka, kad ji, kaip nustatyta vidaus darbo tvarkos taisyklių 117 punkte, raštu nepareikalavo atsakovo pateikti paaiškinimų dėl jo padarytų darbo drausmės pažeidimų, tačiau, atsakovo elgesys tiek bendrovėje, tiek Darbo ginčų komisijos posėdžiuose patvirtina, kad jis neketino teikti jokių paaiškinimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai nustatoma, kad darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas, vien tik formalus DK įtvirtintos tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, nes priešingu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo. Todėl vien nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimas nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo atleidimą neteisėtu.

Nurodo ir tai, kad net pripažinus, kad atsakovas iš darbo atleistas nepagrįstai, Darbo ginčų komisijos priteista išmoka už priverstinę pravaikštą apskaičiuota neteisingai ir turi būti mažintina. Atsakovui priteista 3 3659,18 Eur (59 d. d. x 62,02 Eur) už priverstinę pravaikštą nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos ir po 62,02 Eur už kiekvieną darbo dieną, taikant penkių darbo dienų per savaitę grafiką, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Apskaičiuodama išmoką, Darbo ginčų komisija neatsižvelgė į tai, kad atsakovas dirba slenkančiu grafiku ir jam taikoma suminė darbo užmokesčio apskaita. 2017 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5.5. punkte nurodyta, kad vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius); 5.8. punkte nustatyta, kad apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas. Atsižvelgus į tai, atsakovui turėjo būti skaičiuojamas valandinis darbo užmokestis, kuris sudaro 5,48 Eur/val., o skaičiuojant išmoką už 59 darbo dienas iki sprendimo priėmimo dienos, mokėtina suma – 2 586,56 Eur (59 x 8 x 5,48). Atitinkamai apskaičiuojant mokėtinas sumas nuo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo, mokėtina suma – 43,84 Eur už darbo dieną. Ieškovė yra viešas paslaugas teikiant bendrovė, ji dirba nuostolingai, todėl net ir priteisiant kompensaciją už priverstinę pravaikštą jos dydis turėtų būti mažinamas ir už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio Darbo ginčų komisijos priėmimo kompensacija už priverstinę pravaikštą atsakovui nepriteistina, nes jis ne kartą išsakė poziciją, kad nesiekia pasilikti bendrovėje.

Pateikdamas argumentus dėl priešieškinio nurodo, kad atsakovo reikalavimas priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos yra visiškai neįrodytas, nurodyta žala yra deklaratyvi. Pats atsakovas nurodė, kad nemiga jį kankina po persirgtos COVID-19 ligos, po atleidimo įsidarbinti jis nesiekė, nes ūkininkauja. Atsakovo priešieškinyje nurodytos aplinkybės, kad jis negali būti grąžintas į darbą dėl to, kad jam bus neva sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, yra visiškai nepagrįstos, nes atsakovas pats nenori dirbti. 2021 m. rugpjūčio 23 d. darbdaviui paprašius pasiaiškinti dėl pareigų neatlikimo, atsakovas provokavo jo atleidimą, vis klausinėjo, ar jis atleistas, tiek Darbo ginčų komisijoje, tiek laikraštyje ,,Lazdijų žvaigždė“ paskelbtame straipsnyje atsakovas neslėpė, kad nesiekia grįžti į darbą, nori, kad būtų atleistas ir sumokėta jam priklausanti kompensacija. Tai, kad atsakovas neskundė Darbo ginčų komisijos sprendimo ir nežinodamas, kad jį apskundė ieškovė, nesikreipė pas ieškovę dėl realaus grįžimo į darbą, parodo jo nenorą dirbti.

Atsižvelgus į tai, prašo ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir patenkinti pateiktą priešieškinį. Nesutikimas su ieškiniu ir priešieškinys grindžiami šiais argumentais. Atsakovas neigia, kad 2021 m. birželio 7 d. jis miegojo savo automobilyje. 2021 m. birželio 7 d. atėjęs ryte į darbą jis įjungė dumblo presą. Kadangi būna, kad įjungus jis išsijungia ir jį reikia pakartotinai įjungti rankiniu būdu, jis, įjungęs dumblo presą, norėjo palaukti ir įsitikinti, ar dumblo presas veiks. Kadangi jam skaudėjo nugarą, atsisėdo savo netoliese buvusiame automobilyje ir kurį laiką sėdėjo. Kadangi jis automobilyje nemiegojo, direktoriui jokio paaiškinimo nerašė, bet buvo įspėtas. 2021 m. liepos 2 d. įspėjime nėra nurodyta, dėl kokio konkretaus darbo pažeidimo jis yra įspėjamas, todėl galima spręsti, kad įspėtas ne dėl to, kad netinkamai atliko darbą pagal pareigybių aprašą, o dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, su kuriomis jis nėra supažindintas, tačiau kurių 74.2 punkte nustatyta, kad darbuotojas visą darbo laiką privalo skirti darbui. Taigi šis pažeidimas vertintinas kaip darbo drausmės pažeidimas, o ne kaip pareigų nevykdymas, o atsakovui su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis nesant supažindintam, 2021 m. liepos 2 d. įsakymu jam įspėjimas paskirtas nepagrįstai.

Dėl 2021 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo atleisti jį iš darbo nurodo, kad įsakyme nenurodyta, dėl kokio pažeidimo jis yra atleidžiamas iš darbo. Iš ieškovės Darbo ginčų komisijoje nurodytų paaiškinimų galima spręsti, kad atsakovas atleistas, nes neinformavo apie dingusį atvežtinių nuotekų žurnalą, nepranešė apie perpildytą atvežtinių nuotekų rezervuarą, direktoriui darė spaudimą dėl atostogų ir nevykdė savo pareiginėje instrukcijoje nurodytų pareigų. Ieškovė raštu, kaip numatyta vidaus darbo tvarkos taisyklių 117 punkte, raštu nepareikalavo atsakovo dėl pažeidimo pasiaiškinti, atsakovui nesuteiktas net protingas laikas pateikti pasiaiškinimą dėl pažeidimų, tą pačią dieną priimtas sprendimas atleisti jį iš darbo. Tai yra esminis atleidimo iš darbo procedūros pažeidimas, kuris sudaro pagrindą pripažinti atleidimą neteisėtu. Dėl pažeidimų pažymi, kad abstraktus teiginys, kad jis nevykdė pareiginių instrukcijų negali būti pripažintas darbo drausmės pažeidimu, nes turi būti nurodomas konkretus pažeidimas. Apie tai, kad nėra atvežtinių nuotekų registracijos žurnalo jis sužinojo tik tuomet, kai buvo atvežtos nuotekos. Neradus žurnalo, jis viską užrašė į rastą žurnalą, tačiau nuotekos buvo apskaitytos ir dėl to ieškovė nepatyrė jokių nuostolių. Atvežtinių nuotekų rezervuaro persipildymą pastebėjo K. Ž. ir apie tai informavo direktorių. Jis atėjo į darbą jau 2021 m. liepos 14 d., siurblys jau buvo sutvarkytas, todėl nemanė, kad dėl to turi informuoti direktorių. Dėl daryto spaudimo dėl atostogų nurodo, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. pagal grafiką jam buvo numatytos atostogos. Kadangi nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. jis turėjo nedarbingumą, tikėjosi, kad atostogos jam bus perkeltos ir pasibaigus nedarbingumui jis galės atostogauti, tačiau jam liepė atvykti į darbą ir tai jam nepatiko, tačiau jis neturi jokių galimybių daryti dėl to spaudimą bendrovės direktoriui ir tai niekaip nesusiję su darbo pareigų atlikimu. Jis pripažįsta, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. apie 9 val. direktorius pas jį atėjęs į tarnybinį kabinetą liepė eiti jam pjauti žolę, tačiau tuo metu dar nebuvo nukritusi rasa, todėl jis nėjo pjauti žolės, nurodė direktoriui, kad eis pjauti, kai nukris rasa. 2021 m. rugpjūčio 23 d. dirbo iki 16 val., stebėjo įrengimų darbo duomenis monitoriuje, tikrino valymo įrengimus. Pažymi, kad darbo pažeidimų nepadarė ir mano, kad iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu buvo atleistas nepagrįstai. Nesutinka ir su ieškovo argumentais, kad jam Darbo ginčų komisija neteisingai paskaičiavo kompensaciją už priverstinę pravaikštą, nes skaičiavimai atlikti pagal pačios ieškovės 2021 m. rugsėjo 30 d. pažymą. Dėl šių argumentų ieškovės ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Pateikdamas argumentus dėl priešieškinio nurodo, kad pagal DK 218 straipsnio 4 dalį pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, darbuotojui priteisiama turtinė ir neturtinė žala. Jis pas ieškovę dirbo nuo 2003 m., per visą laikotarpį neturėjo jokių priekaištų dėl darbo, per nepilnus du mėnesius jam nepagrįstai pareikštos dvi nuobaudos, iš kurių viena – atleidimas iš darbo, yra pati griežčiausia. Tai rodo ieškovės siekį su juo susidoroti ir tai leidžia manyti, kad toliau dirbti bendrovėje sąlygos jam bus nepalankios, todėl prašo jo į darbą negrąžinti, o priteisti jam šešių vidutinių darbo užmokesčių kompensaciją, taip pat procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo. Atleistas iš darbą išgyveno, jį kamavo nemiga, negalėjo susirasti kito darbo, patyrė dvasinį sukrėtimą, depresiją, jam nebuvo mokama bedarbio išmoka, žinios apie atleidimo pagrindą pasklido mažame mieste, jis negalėjo įsidarbinti kitur, todėl prašo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) darbo sutartimi Nr. 14 A. C. priimtas dirbti valymo įrenginių operatoriumi mokant Vyriausybės patvirtintą minimalų valandinį įkainį. 2007 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 138 pakeitus darbo sutartį, A. C. dirbo budėtoju. 2021 m. liepos 2 d. įsakymu A. C., dėl to, kad 2021 m. birželio 7 d. apie vieną valandą laiką gulėjo automobilyje ir nevykdė darbinių funkcijų, įspėtas, jam pranešta, kad padarius antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą per dvylika mėnesių, darbo sutartis su juo bus nutraukta. 2021 m. birželio 23 d., dėl to, kad A. C. atsisakė vykdyti direktoriaus nurodymą pjauti žolę, darbo sutartis su juo nutraukta DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu. A. C. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu jo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu. Nesutikdama su šiuo sprendimu ieškovė kreipėsi į teismą prašydama spręsti individualų darbo ginčą dėl teisės. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

A. C. pas ieškovę priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) šaltkalviu remontininku pagal terminuotą darbo sutartį, t. y. iki (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) ši darbo sutartis nutraukta jai pasibaigus. (Duomenys neskelbtini) darbo sutartimi Nr. 13 A. C. priimtas dirbti valymo įrenginių operatoriumi iki (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) darbo sutartimi Nr. 14 A. C. priimtas dirbti valymo įrenginių operatoriumi pagal neterminuotą darbo sutartį. Darbo sutarties 3 punktu susitarta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti Vyriausybės patvirtintą minimalų valandinį įkainį, darbas pamainomis. 2007 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 138 darbo sutarties 1.2 punktas pakeistas, nurodyta, kad A. C. pareigybė – budėtojas; įrašas patvirtina, kad darbo sutartis nutraukta 2021 m. rugpjūčio 23 d. (t. 1, el. b. l. 33–50). UAB „(duomenys neskelbtini)“ budėtojo pareiginiuose nuostatuose, be kita ko, nustatyta, kad budėtojų darbo laikui taikoma suminė darbo laiko apskaita (6 punktas); jo pareigos, reikšmingos bylos kontekste, šios: stebėti vandens ir nuotekų valymo įrenginių veiklą (12.1 punktas); stebėti vandenvietės įrenginių veiklą (12.2 punktas); įvykus įrenginių gedimams, informuoti atsakingą asmenį bei gedimus operatyviai šalinti (12.3 punktas); užtikrinti reikiamos dokumentacijos vedimą (12.6 punktas); atlikti kitas bendrovės direktoriaus ar tiesioginio vadovo pavestas užduotis, reikalingas bendrovės nepertraukiamam darbui užtikrinti (12.12 punktas); tinkamai prižiūrėti priskirtą teritorijos plotą (pjauti žolę ir kt.) (12.13 punktas); dumblo presavimas (12.20 punktas) (t. 1, el. b. l. 166–168). Vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustatyta, kad ne bendrovės administracijos darbuotojams konkretus darbo laikas nustatomas darbo grafike (12 punktas); budėtojams yra taikoma suminė darbo laiko apskaita, nustatomas trijų mėnesių apskaitinis laikotarpis (18a punktas); prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas per vieną darbo dieną nuo darbdavio pareikalavimo pasiaiškinti, raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (117 punktas); jei per vieną darbo dieną nuo darbdavio pareikalavimo pasiaiškinti be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo ar atsisako pasirašytinai susipažinti su įsakymu apie nuobaudą, drausmės nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo (118 punktas); su šiomis taisyklėmis darbuotojai raštu nesupažindinti (t. 2, el. b. l. 3–15, 19).

V. P. ir R. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui rašytuose paaiškinimuose (be datos) nurodė, kad 2021 m. birželio 7 d. matė, kad budėtojas A. C. miegojo savo automobilyje (t. 1, el. b. l. 59–60). Liudytojas V. P. apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad prisimena kaip 2021 m. birželio 7 d. apie 8.30 val., bendrovės direktoriui atkreipus dėmesį, kad štai A. C. miega automobilyje, pasižiūrėjęs pamatė, kad A. C. atsilošęs sėdėjo savo automobilyje, kurio durelės buvo atidarytos. Maždaug apie 9.10 val. jis atsistojo ir nuėjo. Jo automobilis stovėjo maždaug už 10 m nuo dumblo preso. Negali tvirtinti, kad miegojo, nes nematė, tiksliai laiko nežino (t. 2, el. b. l. 167). Liudytoju apklaustas R. J. patvirtino, kad 2021 m. birželio 7 d., ryte, apie 8.00–8.30 val. bendrovės kieme reikėjo keisti akumuliatorių, buvo atėjęs direktorius. Direktorius parodė į A. C. sakydamas, kad šis miega. Jis matė stovintį A. C. automobilį, atidarytas dureles ir kyšančias kojas, todėl sprendė, kad A. C. automobilyje guli. Patvirtinti, kad jis miegojo negali, nes nematė. A. C. iš automobilio išėjo ne anksčiau kaip po 20 min. (t. 2, el. b. l. 167). Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad 2021 m. birželio 7 d. V. P. ir R. J. dirbo (t. 2, el. b. l. 119–121). I. B. ir A. U. paaiškinimuose (surašymo datos nėra) nurodė, kad 2021 m. birželio 7 d. buvo pakviestos pas direktorių į kabinetą, kur buvo ir A. C. Direktorius paprašė A. C. parašyti pasiaiškinimą, kodėl darbo metu miegojo automobilyje, tačiau jis atsisakė tai daryti (t. 1, el. b. l. 51–53). Apklausta liudytoja A. U. patvirtino, kad buvo pakviesta pas direktorių 2021 m. birželio mėnesį, direktorius prašė pas A. C. pasiaiškinti, kodėl jis nedirbo, o miegojo automobilyje, tačiau A. C. neigė miegojęs, sakė stebėjo įrenginius, pasiaiškinimą rašyti atsisakė, nes nemiegojo (t. 2, el. b. l. 168). 2021 m. liepos 2 d. įsakymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įspėjo A. C. už tai, kad jis 2021 m. birželio 7 d. nevykdė savo pareiginių darbo funkcijų, nes buvo nustatyta, kad savo transporto priemonėje miegojo ilgiau nei 1 val.; nurodė, kad padarius antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą per dvylika mėnesių su juo darbo sutartis bus nutraukta DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu nemokant išeitinės išmokos (t. 1, el. b. l. 20).

Liudytojas K. Ž. patvirtino, kad jis dirba bendrovėje budėtoju. Prisimena, kad 2021 m. liepos 13 d. apie 12 val. darbo metu, vizualiai apžiūrėdamas įrenginius, pamatė, kad nuotekų rezervuaras pilnas, tačiau rezervuaro monitoriuje nebuvo rodoma, kad šis rezervuaras pilnas. Apie tai, kad yra užsikišęs siurblys, jis pranešė direktoriui. Patvirtino ir tai, kad jis kaip budėtojas taip pat šienauja teritoriją, šienauja tada, kai nukrinta rasa – apie 9–10 val. arba apie 18 val. (t. 2, el. b. l. 167). 2021 m. liepos 16 d. budėtojas I. Z. pateikė pasiaiškinimą bendrovės direktoriui, nurodydamas, kad 2021 m. liepos 12 d. vizualiai atvežtinių nuotekų rezervuaro netikrino, pasitikėjo kompiuterio pateikta informacija, kurioje siurblio gedimo užfiksuota nebuvo (t. 1, el. b. l. 169). 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ budėtojui I. Z. už pareiginių nuostatų nevykdymą paskirta drausminė nuobauda – įspėjimas (t. 1, el. b. l. 161). Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio bei darbo grafiko matyti, kad I. Z. dirbo nuo 2021 m. liepos 12 d. 8 val. iki 2021 m. liepos 13 d. 8 val., t. y. prieš K. Ž.; prieš I. Z. dirbo R. K. (nuo 2021 m. liepos 11 d. 8 val. iki 2021 m. liepos 12 d. 8 val.), o prieš pastarąjį dirbo A. C. (nuo 2021 m. liepos 10 d. 8 val. iki 2021 m. liepos 11 d. 8 val. (t. 1, el. b. l. 66; t. 2, el. b. l. 127). Apklaustas liudytoju I. Z. patvirtino, kad prisimena, kad direktoriaus paprašytas rašė paaiškinimą dėl rezervuaro. Jis prisimena, kad tą dieną, t. y. 2021 m. liepos 13 d. 8 val. baigdamas darbą vizualiai nepatikrino, ar nuotekų rezervuaras yra pilnas. Nuotekų rezervuaro monitorius nerodė jokio siurblio gedimo ar perpildymo. Paprastai vizualiai rezervuarus tikrina, kai išgirsta, kad siurblys kitaip dirba, šiaip visi gedimai matyti monitoriuje. Jis, kaip budėtojas, taip pat privalo šienauti teritoriją, šį darbą atlieka kai apsidirba kitus darbus, žolę pjauna po 10 val., kai nukrenta rasa arba vakare. Patvirtino ir tai, kad jis atvežtinių nuotekų registracijos žurnalo nerado jau 2021 m. birželio mėnesio pabaigoje ir apie tai pranešė technologui (t. 2, el. b. l. 167). Montavimo ir eksploatavimo techninės priežiūros vadovas patvirtina, kad siurblys 3045 skirtas nuotekoms, atliekoms, neapdorotam ar švariam vandeniui šalinti; siurblys komplektuojamas su stebėjimo įranga (t. 1, el. b. l.69–118). Iš atvežtinių nuotekų priėmimo mazgo ,,Feko“ eksploatavimo ir priežiūros vadovo matyti, kad mazgas valdomas per kompiuteryje įdiegtą programą (3.5. punktas) (t. 1, el. b. l. 119–160).

Iš ieškovės pateikto sąrašo (atvežtinių nuotekų žurnalo lapo kopijos) matyti, kad A. C. 2021 m. rugpjūčio 3 d. 11.30 val. užregistravo atvežtinių nuotekų pildymo žurnale 10 kub. m G. C. atvežtų nuotekų; įrašas pažymėtas Nr. 70; iš pateikto nuotekų pildymo žurnalo lapo kopijos matyti, kad eilės numeriai jame numeruojami nenuosekliai: po eilės Nr. 50, nurodyta eilės Nr. 11, tuomet du kartus eilės Nr. 52; nuotekų žurnalo apžiūrai ieškovė nepateikė, nurodė, kad šio žurnalo pildymo aprašo nėra (t. 1, el. b. l. 165; t. 2, el. b. l. 19). Mokėjimų duomenys patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. ūkininkas G. C. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 415,50 Eur pagal sąskaitas Nr. VAN0027258 ir Nr. VAN0027306; iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad sąskaita VAN 0027258 išrašyta G. C. ūkiui 2021 m. rugpjūčio 31 d. už šaltą vandenį ir nuotekas, sąskaita Nr. VAN0027306 išrašyta 2021 m. rugpjūčio 31 d. už 10 kub. m atvežtinių nuotekų (t. 1, el. b. l. 163; t. 2, el. b. l. 123–125). Šiuos sąskaitų duomenis sugretinus su atvežtinių nuotekų žurnalo lapo kopija matyti, kad G. C. atvežtinės nuotekos užregistruotos 2021 m. rugpjūčio 3 d., 2021 m. rugpjūčio 31 d. už jas išrašyta sąskaita G. C. ūkiui, o 2021 m. rugsėjo 10 d. G. C. už nuotekas sumokėjo.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų kasmetinių atostogų grafiko matyti, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. A. C. buvo numatytos kasmetinės atostogos (t. 1, el. b. l. 164). Nedarbingumo pažymėjimų sąrašas patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų nedarbingumo laikotarpius: A. C. (budėtojas) nuo 2021 m. birželio 9 d. iki 2021 m. birželio 25 d., nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d.; E. K. (budėtojas) nuo 2021 m. birželio 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 3 d. (t. 1, el. b. l. 170–171). UAB ,,Lazdijų sveikatos centras“ pažyma ir pranešimai apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus patvirtina, kad 2021 m. birželio 9 d. A. C. kreipėsi į šeimos gydytoją dėl skausmų juosmens srityje; jam buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai nuo 2021 m. birželio 9 d. iki 2021 m. birželio 25 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. (t. 2, el. b. l. 94–98). A. C. medicinos knygelė patvirtina, kad paskutinis įrašas apie jo sveikatos būklę yra 2020 m. vasario 10 d., nustatyta, kad jis sveikas, dirbti gali (t. 2, el. b. l. 141–149).

2021 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinimuose I. B. ir A. U. nurodė, kad dalyvavo pokalbyje tarp direktoriaus ir A. C. Direktorius paprašė A. C., kad šis parašytų paaiškinimą dėl šių aplinkybių: 1) pareiginių instrukcijų nevykdymo; 2) kodėl neinformavo administracijos dėl dingusio atvežtinių nuotekų registracijos žurnalo; 3) kodėl nepranešė dėl perpildyto atvežtinių nuotekų rezervuaro ir užstrigusių siurblių; 4) kodėl yra daromas spaudimas direktoriui dėl savo asmeninių klausimų per trečiuosius asmenis (klausimas dėl atostogų); 5) kodėl 2021 m. rugpjūčio 23 d. 9.30 val. stovi kabinete ir nieko nedirba. A. C. atsisakė rašyti pasiaiškinimą dėl visų užduotų klausimų (t, 1, el. b. l. 54–55). Liudytoja A. U. patvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d., maždaug po 9 val. ją pasikvietė direktorius. Kabinete taip pat buvo I. B. ir A. C. Direktorius prašė A. C., kad šis pasiaiškintų, kodėl nepranešė apie dingusį atvežtinių nuotekų žurnalą, kodėl nestebėjo įrenginių, kodėl nedirbo, o sėdėjo kabinete prie kompiuterio. A. C. nieko nepaaiškino. Maždaug apie 11 val. direktorius vėl juos visus pasikvietė, vėl reikalavo A. C. pasiaiškinti. Išėjus A. C., I. B. skambino darbo inspekcijai ir teiravosi, ką daryti, jei darbuotoja nevykdo savo pareigų. Po pokalbio direktorius liepė parengti įsakymą dėl A. C. atleidimo. Apie 14 val. vėl pasikvietė ją ir A. C., direktorius pasirašė įsakymą dėl A. C. atleidimo ir su juo pasirašytinai buvo supažindintas atsakovas (t. 2, el. b. l. 168). Liudytoja I. B. patvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. apie 10 val. buvo pakviesta direktoriaus. Kabinete taip pat buvo A. U. ir A. C. Direktorius prašė A. C. pasiaiškinti, kodėl jis nedirba, prašė pasiaiškinti, kalbėjo apie ankstesnius įvykius – apie perpildytą rezervuarą, apie tai, kad dingo atvežtinių nuotekų žurnalas ir apie jį nepranešė, dėl A. C. daromo spaudimo dėl atostogų. A. C. jokių paaiškinimų neteikė, klausė, ar jis atleistas. Vėliau vėl buvo pakviesti visi, tačiau A. C. jokių paaiškinimų nerašė. Tuomet ji paskambino į darbo inspekciją, teiravosi, kad daryti su tokiu darbuotoju, jai buvo paaiškinta, kad jie gali jį atleisti. Matė, kad A. C. buvo pakviestas trečią kartą, jau po pietų, tuo metu ji nedalyvavo, tačiau matė, kad buvo pasirašomas įsakymas dėl A. C. atleidimo. Tą dieną A. C. dar dirbo iki 15.45 val., jam už tai sumokėtas atlyginimas (t. 2, el. b. l. 168).

2021 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. LV2-31 nuspręsta A. C. atleisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ remiantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu; dėl kokio konkrečiai pakartotinio darbo drausmės pažeidimo atleistas A. C. nenurodyta (t. 1, el. b. l. 32). 2021 m. rugsėjo 20 d. prašymu A. C. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti 2021 m. rugpjūčio 23 d. darbo sutarties Nr. 14 nutraukimą (t. 1, el. b. l. 17–19). 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu Darbo ginčų komisija A. C. prašymą patenkino iš dalies: pripažino A. C. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikino 2021 m. rugpjūčio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymą Nr. LV2-31; grąžino ieškovą į darbą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo dėl grąžinimo į darbą įsiteisėjimo; nusprendė išieškoti A. C. iš ieškovės 3 659,18 Eur nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. iki sprendimo priėmimo dienos – 2021 m. lapkričio 16 d., ir po 62,02 Eur už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant pagal penkių darbo dienų grafiką nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne vėliau kaip už vienerius metus; sprendimą dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 723,17 Eur nurodė vykdyti skubiai. Darbo ginčų komisija sprendė, kad A. C. pagrįstai taikyta nuobauda – įspėjimas, dėl 2021 m. birželio 7 d. padaryto darbo drausmės pažeidimo, kadangi nustatyta, kad jis apie valandą laiko gulėjo automobilyje ir nevykdė savo funkcijų. Dėl pakartotinių darbo drausmės pažeidimų, dėl kurių buvo atleistas 2021 m. rugpjūčio 23 d., – 2021 m. liepos 10 d. nepranešimo apie persipildžiusį nuotekų rezervuarą, ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. neužregistravimą atvežtinių G. C. nuotekų ir nepranešimo apie žurnalo dingimą, sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad buvo padaryti darbo drausmės pažeidimai; nurodė, kad pastarieji pažeidimai negali būti vertinami kaip tokie patys DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme (t. 1, el. b. l. 22–31). Mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 24 d. ieškovė pervedė A. C. 437,52 Eur pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą (suma atskaičius mokesčius, tačiau neįvertinus neapmokestinamo pajamų dydžio) (t. 1, el. b. l. 172).

Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1 punkte nustatyta, kad vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Atsižvelgus į tai, bylos kontekste reikšmingi šie ieškovės pateikti duomenys. 2022 m. vasario 21 d. pažyma patvirtina, kad A. C. vidutinis darbo užmokestis 2021 m. gegužės, birželio ir liepos mėn. buvo: valandos – 5,46 Eur, dienos – 63,59 Eur, mėnesio – 529,90 Eur; iš pažymų matyti, kad 2021 m. gegužės mėn. A. C. priskaičiuota 191,39 Eur, dirbta 38 val., 2021 m. birželio mėn. – 399,10 Eur, dirbta 69 val., 2021 m. liepos mėn. – 1 037,14 Eur, dirbta 184 val.; iš viso – 1 627,63 Eur, iš jų 37,92 Eur ligos išmoka, todėl be ligos išmokos – 1 589,71, iš viso dirbta 291 val. (t. 2, el. b. l. 116–118). Šias išmokas patvirtina ir ieškovės pateikti lėšų pervedimo nurodymai (t. 1, el. b. l. 61–64). Ankstesnė, 2021 m. gruodžio 16 d. ieškovės pateikta pažyma apie atsakovo darbo užmokestį (t. 1, el. b. l. 61–64, 174) bei 2021 m. rugsėjo 30 d. pažyma, pateikta Darbo ginčų komisijai (t. 1, el. b. l. 68) neatitinka aukščiau minėto Aprašo 5.1 punkto nuostatų, nes skaičiuoti laikotarpiai už birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius, o 2021 m. rugsėjo 30 d. pažymoje visai nenurodytas laikotarpis, už kurį paskaičiuotas vidurkis. Atsižvelgus į tai, šiais duomenimis teismas nesirems.

Iš 2022 m. sausio 28 d. publikacijos ,,Savo teises apgynęs lazdijietis laukia teismo verdikto“ matyti, kad A. C. interviu metu žurnalistui pripažino, kad nenori grįžti į darbą, nes iki pensijos liko vos penki mėnesiai (t. 2, el. b. l. 150–152).

Atsakovas pripažino faktą dėl buvimo automobilyje, neigė miegojimą. Nei bendrovės direktorius, nei apklausti liudytojai R. J. ir V. P. nepatvirtino atsakovo miegojimo. Kiek tiksliai laiko sėdėjo automobilyje atsakovas, nefiksuota, tačiau iš visų parodymų galima spręsti, kad atsakovas prasėdėjo automobilyje maždaug 30–40 min. Iš liudytojo I. Z. (kitas bendrovės budėtojas) parodymų matyti, kad įjungus dumblo presą, kol jis veikia, fiziškai apžiūrimi teritorijoje esantys įrenginiai. Atsakovas automobilyje prasėdėjo nemažą laiką – apie 30–40 min., per šį laikotarpį neatliko jokių tarnybinių funkcijų. Darbuotojo veiksmai, kai jis nemažą laiko tarpą klauso veikiančio preso, negali būti pripažinti tinkamu pareigų atlikimu, nes šiuo metu jis neatliko budėtojo pareiginiuose nuostatuose (12.1–12.25 punktai) nustatytų pareigų. Galima pripažinti, kad įjungus dumblo presą, atsakovui galėjo kilti poreikis įsitikinti, ar jis veikia ir ar neišsijungė, tačiau tam nebūtina daugiau nei pusvalandį sėdėti automobilyje. Visi šie įrodymai leidžia spręsti, kad atsakovas šį laiko tarpą tiesiog nedirbo, ilsėjosi, pasikliaudamas, kad visi įrengimai dirbs tinkamai ir tokie darbuotojo veiksmai darbdavio požiūriu negali būti toleruotini. Nors atsakovas nurodo, kad jis jautė skausmus juosmens srityje, tačiau atsakovas atvyko į darbą, į medikus nesikreipė, darbdavio apie skausmus neinformavo, todėl spręsti, kad dėl sveikatos būklės jis negalėjo atlikti darbinių pareigų tą dieną nėra pagrindo.

Įspėjime dėl darbo pareigų pažeidimo nurodyta dalis budėtojo pareiginiuose nuostatų nurodytų pareigų (atitinka pareiginių nuostatų 12.1–12.2, 12.3–12.4, 12.9–12.10, 12.13 punktus), tačiau budėtojo darbas detaliai nesureguliuotas, todėl negalima išskirti konkrečių funkcijų, kurių, iš budėtojo pareiginiuose nuostatuose nurodytų, atsakovas tuo metu nevykdė, todėl įspėjime dėl darbo pareigų pažeidimo nurodytosios, nebūtinai turėjo būti vykdomos: pvz., nėra jokių įrodymų, kad šiuo metu atsakovas turėjo priimti pranešimus apie gedimus ar avarijas ar juos užregistruoti (minimo įspėjimo 1.4 punktas) ar atsakyti už teritorijoje likusias materialines vertybes (minimo įspėjimo 1.6 punktas). Kadangi ir atsakovui sėdint automobilyje įrenginiai dirbo ir nekilo kitų jo vykdomų pareigų apimtyje atsiradusių nesklandumų, negalima šio atsakovo neveikimo susieti su konkrečios funkcijos nevykdymu. Vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustatyta, kad darbuotojas privalo dirbti dorai ir sąžiningai (74.1 punktas), laikytis darbo drausmės – laiku ateiti į darbą, visą darbo laiką skirti darbui ir pan. (74.2 punktas). Darbo pareigų pažeidimas, kaltas darbuotojo elgesys (veikimas arba neveikimas), kuriuo pažeidžiamos darbo sutartimi ar teisės aktais numatytos darbuotojo pareigos. Darbuotojo pareigos gali būti numatomos darbo sutartyje, individualiame teisės akte, įstatymuose ar vietinėse darbo teisės normose. Taigi 30–40 min. sėdėdamas automobilyje ir nevykdymas jam priskirtų funkcijų, atsakovas nevykdė pareigos dirbti sąžiningai ir visą darbo laiką skirti darbui. Nors atsakovas pasirašytinai su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis nesupažindintas, tačiau šios jo pareigos išplaukia iš pačios darbo sutarties esmės, iš DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos darbuotojo pareigos veikti sąžiningai, nes darbdavys, priėmęs darbuotoją į darbą turi pagrįstą lūkestį tikėtis, kad darbuotojas darbo metu dirbs, o ne leis laiką automobilyje. Tai leidžia pripažinti, kad A. C. 2021 m. birželio 7 d. tarp 8–9.10 val. 30–40 min. sėdėdamas automobilyje ir neatlikdamas jam priskirtų pareigų buvo nesąžiningas, nes neatliko jokių budėtojo pareiginių nuostatų 12 punkte nustatytų pareigų. Iš liudytojų A. U. ir I. B. parodymų matyti, kad atsakovui buvo sudaryta galimybė dėl to pasiaiškinti, jis nurodė, kad nerašys pasiaiškinimo, nes nemiegojo, o stebėjo valymo įrenginius.

Šiame kontekste teismas konstatuoja, kad ieškovė pagrįstai pripažino atsakovą 2021 m. birželio 7 d. padarius pareigų pažeidimą, suteikė galimybę jam pasiaiškinti, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo – 2021 m. liepos 2 d. jį įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą, taigi, ieškovė šiuo atveju tinkamai įvykdė DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatytas pareigas ir įgijo teisę atleisti atsakovą DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, jei jis per paskutinius dvylika mėnesių padarys antrą tokį darbo pareigų pažeidimą.

2021 m. rugpjūčio 23 d. ieškovės įsakyme, kuriuo A. C. atleistas iš darbo nurodyta, kad jis atleidžiamas DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, dėl kokio konkretaus antro tokio pat pažeidimo – nenurodyta. Iš liudytojų A. U., I. B. paaiškinimų matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. apie 9.30 val. A. C. buvo pakviestas pas direktorių ir jo prašyta pasiaiškinti dėl: dėl perpildyto atvežtinių nuotekų rezervuaro ir užstrigusių siurblių; dėl nepranešimo apie dingusį atvežtinių nuotekų registravimo žurnalą; pareiginių instrukcijų nevykdymo; kodėl 2021 m. rugpjūčio 23 d. 9.30 val. stovi kabinete ir nieko nedirba. Nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė, kad antrasis toks pats pažeidimas, kuris sąlygojo atsakovo atleidimą buvo tai, kad atsakovas 2021 m. rugpjūčio 23 d. apie 9 val. rastas sėdintis darbo kabinete prie monitorių, o jam nurodžius eiti pjauti žolės, jis tą padaryti atsisakė. Taigi, spręstina, ar buvo padaryti šie pažeidimai ir ar jie tokie patys kaip ir 2021 m. birželio 7 d. atsakovo padarytas darbo pareigų pažeidimas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atvežtinių nuotekų rezervuaro perpildymas ir siurblių užstrigimas niekur nefiksuotas. Apie jį pranešė tik budėtojas K. Ž., kai darbo metu 2021 m. liepos 13 d. apie 12 val. pastebėjo pilną atvežtinių nuotekų rezervuarą ir neveikiančius siurblius. Sugretinus 2021 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus matyti, kad A. C. dirbo nuo 2021 m. liepos 10 d. 8 val. iki 2021 m. liepos 11 d. 8 val., po jo dirbo R. K., kuris dirbo nuo 2021 m. liepos 11 d. 8 val. iki 2021 m. liepos 12 d. 8 val., po to I. Z., kuris pradėjo dirbti 2021 m. liepos 12 d. 8 val. ir dirbo iki 2021 m. liepos 13 d. 8 val., o jį 2021 m. liepos 13 d. 8 val. pakeitė K. Ž., kuris apie 12 val. pastebėjo prisipildžiusį rezervuarą ir užstrigusius siurblius, o kompiuterinė įranga klaidos nerodė. Taigi, perpildytas atvežtinių nuotekų rezervuaras pastebėtas praėjus dviem parom po to, kai baigėsi A. C. pamaina. Kuriuo metu nuotekos rezervuare pasiekė kritinę ribą, kuriuo metu nustojo dirbti siurbliai ieškovė įrodymų nepateikė, nurodė, kad rezervuaras prisipildo per 3–4 dienas. Iš ieškovės pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kada nustojo veikti siurbliai ir dėl to užsipildė rezervuaras ir kuris iš budėtojų yra už tai atsakingas. Prieš K. Ž. dirbęs I. Z. šio gedimo nepastebėjo, jam taikyta nuobauda, prieš pastarąjį dirbęs R. K. neprašytas pateikti pasiaiškinimo, nes, kaip nurodė ieškovė, jo pareigos sudvejintos, jis turi daugiau darbo, todėl galėjo nepastebėti nedirbusių siurblių, jam nuobauda netaikyta. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti įrodymai nepakankami pripažinti, kad A. C. budėjimo metu dėl jo kaltų veiksmų (veikimo ar neveikimo) siurbliai užstrigo ir dėl to prisipildė atvežtinių nuotekų rezervuaras. Nenustačius atsakovo kaltų veiksmų, dėl šio fakto nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas netinkamai atliko darbo pareigas. Svarbu ir tai, kad dėl šio įvykio atsakovas paprašytas pasiaiškinti tik 2021 m. rugpjūčio 23 d., t. y. daugiau nei po mėnesio po nustatyto siurblių užstrigimo fakto.

Bylos nagrinėjimo metu aiškinantis aplinkybes dėl dingusio atvežtinių nuotekų žurnalo nustatyta, kad šio žurnalo pildymo aprašo nėra, nėra nustatyta, kas atsakingas už jo saugojimą, tinkamą pildymą. Žurnalas buvo laikomas budėtojų kabinete, į kurį gali patekti visi įmonės darbuotojai. Kaip nurodė liudytojas I. Z. (budėtojas), jis šio žurnalo buvo pasigedęs jau 2021 m. birželio mėnesio pabaigoje ir apie tai informavo įmonės administraciją. Taigi, tiksli žurnalo dingimo data nenustatyta, dėl jo dingimo tyrimas neatliktas, niekas iš darbuotojų dėl netinkamai šioje dalyje atliktų pareigų neįspėtas, netgi pats I. Z. dar iki 2021 m. rugpjūčio mėn. pranešęs apie šio žurnalo dingimą. Atsakovui pretenzijos dėl nepranešimo apie žurnalo dingimą pareikštos dėl to, kad darbdaviui kilo įtarimas, jog jis siekė nuslėpti jo giminaičio G. C. 2021 m. rugpjūčio 3 d. į bendrovę atvežtas nuotekas. Iš ieškovės pateikto žurnalo lapo kopijos matyti, kad atsakovas G. C. atvežtines atliekas įregistravo 2021 m. rugpjūčio 3 d. 11.30 val. (10 kub. m), PVM sąskaitos faktūros ir sąskaitos išrašas patvirtina, kad už šias atliekas G. C. atsiskaitė pagal ieškovės jam išrašytą sąskaitą. Taigi jokie neteisėti A. C. veiksmai dėl šių atliekų registravimo nenustatyti. Nuotekų pildymo žurnalo lapo kopija patvirtina, kad žurnalas ir iki atsakovo įrašo pildytas nenuosekliai: tame pačiame lape daryti įrašai 2016 m. ir 2017 m., numeracija nenuosekli (pvz. po eilės Nr. 50, nurodytas Nr. 11, po jo – Nr. 52, Nr. 52 nurodytas du kartus), yra įrašų, kur datos grafoje nenurodyta tiksli data, o tik metai. Tai leidžia spręsti, kad bendrovėje šiuo požiūriu nebuvo laikomasi aiškios nuotekų registravimo tvarkos atvežtinių nuotekų žurnale, atsakovas atvežtines nuotekas įregistravo, remiantis šiuo įrašu bendrovė išrašė sąskaitą klientui ir gavo apmokėjimą. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad A. C. šiuo atveju netinkamai atliko savo pareigas ir dėl to padarė darbo pareigų pažeidimą.

Pagal darbuotojų atostogų darbo grafiką atsakovui nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. buvo numatytos atostogos. Tai, kad atsakovas po ligos, kuri baigėsi 2021 m. rugpjūčio 20 d., siekė išeiti atostogauti, negalima traktuoti kaip darbo pareigų neatlikimo. Darbdaviui nurodžius, jis 2021 m. rugpjūčio 23 d. atvyko į darbą. Atsižvelgus į tai, šis jo siekis negali būti traktuojamos kaip jo pareigų neatlikimas.

A. C. 2021 m. rugpjūčio 23 d. prašytas pasiaiškinti ir dėl to, kad nevykdo pareiginės instrukcijos, 9.30 val. stovi kabinete ir nedirba. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė patikslino, kad atsakovas nevykdė direktoriaus nurodymo pjauti žolę. 2021 m. rugpjūčio 23 d. apie 9 val. direktorius A. C. surado budėtojų darbo kabinete. Iš atsakovo parodymų matyti, kad jis buvo prie monitorių ir stebėjo įrenginių darbą. Direktoriui liepus pjauti žolę, jis pasakė, kad tai darys, kai nukris rasa. Sprendžiant, ar šie atsakovo veiksmai pakankami pripažinti jį neatlikus tarnybinių pareigų, pažymėtina, kad liudytojai K. Ž., I. Z. (budėtojai) nurodė, kad žolės pjovimas toks darbas, kuris atliekamas apsidirbus pagrindinius darbus. Paprastai jį budėtojai daro nukritus rasai, iki 10 val. stengiasi nepjauti arba pjauna vakare. Iš liudytojų I. Z. parodymų matyti ir tai, kad bendrovėje dirbantis vyresnio amžiaus budėtojas žolės visai nepjauna ir dėl to niekas jam pretenzijų nereiškia. Stebėti vandens nuotekų ir nuotekų valymo įrenginių, vandenvietės įrenginių veiklą (budėtojo pareiginių nuostatų 12.1–12.2 punktai) yra tiesioginės budėtojo pareigos. Į jas įeina ir šių įrenginių stebėjimas monitorių ekranuose, kadangi, kaip matyti iš siurblio ir nuotekų priėmimo mazgo eksploatavimo aprašų, šie įrenginiai kompiuterizuoti, liudytojais apklausti budėtojai patvirtino, kad monitoriuose stebi įrenginių veiklą. Šiame kontekste atsakovo veiksmai, kai jis būdamas savo darbo kabinete stebėjo įrenginių kompiuterizuotus duomenimis, laikytini jam pavestų pareigų atlikimu ir nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo metu jis neatliko jam priskirtų pareigų. Tinkamai prižiūrėti teritorijos plotą (pjauti žolę ir kt.) yra budėtojo pareiga ir jis ją privalo vykdyti (budėtojo pareiginių nuostatų 12.13 punktas). Iš bendrovės budėtojų parodymų matyti, kad šis darbas atliekamas turint laisvesnio laiko, nukritus rasai. Taigi iš atsakovo pareiginių nuostatų neišplaukia jo pareiga nupjauti žolę tuoj pat direktoriui paliepus. Ieškovės tvirtinimas, kad atsakovas privalėjo tuoj pat vykdyti direktoriaus nurodymą pjauti žolę, nes ši jo pareiga įtvirtinta budėtojo pareiginių nuostatų 12.12 punkte, nustatančiame, kad budėtojas privalo atlikti kitas bendrovės direktoriaus ar tiesioginio vadovo pavestas užduotis, reikalingas bendrovės nepertraukiamam darbui, atmestinas kaip nepagrįstas. Žolės pjovimas nurodytas 12.13 punkte kaip viena iš budėto pareigų. Tuo tarpu 12.12 punkte kalbama apie kitus, pareiginiuose nuostatuose nenurodytus pavedimus, kurie būtini, siekiant užtikrinti nepertraukiamą bendrovės darbą. Šiuo atveju žolės nupjovimas 9–9.30 val. negali būti traktuojamas kaip užduotis, užtikrinanti nepertraukiamą bendrovės darbą. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas nepažeidė darbo pareigų, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip darbo pareigų pažeidimas.

Atsakovas atleistas DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, todėl teismas pasisako ir dėl šių pažeidimų kaip tokių pat 2021 m. birželio 7 d. atsakovo padarytam darbo pareigų pažeidimui.

Darbo kodekse nepateikta tokio paties darbo pareigų pažeidimo sąvoka ir kitaip neatskleista, kas laikytina tokiu pačiu darbo pareigų pažeidimu. Aiškindamas šią normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad ši sąlyga neturėtų būti aiškinama siaurai, kaip reikalavimas, jog pažeidimai būtų identiški, taip pat ir pernelyg plačiai – kad tokiu pačiu pažeidimu nebūtų pripažįstamas bet koks darbo pareigų pažeidimas. Vienu atveju būtų labai apribota darbdavio galimybė nutraukti darbo sutartį dėl kaltų darbuotojo veiksmų ar neveikimo, kitu atveju – paneigta teisės normų lingvistinio aiškinimo taisyklė, kad teisės normoje visi žodžiai ar žodžių junginiai yra prasmingi ir negali būti ignoruojami. Tokiu pačiu pažeidimu laikytini darbo pareigų pažeidimai, padaryti toje pačioje veiklos srityje, kai netinkamai vykdytos pareigos yra panašaus pobūdžio (pavyzdžiui, finansinės drausmės pažeidimai, Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimai, pažeidimai darbų saugos reikalavimų srityje, neatvykimas į darbą ar kitoks darbo laiko režimo ir naudojimo pažeidimas ir kt.). Tokio grupavimo pagrindu neturėtų būti bendro pobūdžio, visų pareigų atlikimui taikytinos nuostatos, kaip, pavyzdžiui, reikalavimas atliekant darbo funkcijas laikytis teisės aktų nuostatų. Ar darbo pareigų pažeidimai laikytini tokiais pačiais, gali priklausyti ir nuo darbuotojo atliekamų funkcijų bei pareigų apimties ir įvairovės (pavyzdžiui, skirtingi kriterijai galėtų būti taikomi vadovaujantiems darbuotojams, atsakingiems už visą įmonės ar įstaigos veiklą ar didelę veiklos sritį, bei tiems darbuotojams, kurių veiklos sritis siaura, konkrečiai apibrėžta). Dėl to teismas, nagrinėdamas ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar ankstesnis, teisės aktų nustatyta tvarka fiksuotas, ir vėlesnis, padarytas per 12 mėnesių, darbo pareigų pažeidimai vertintini kaip tokie patys šios teisės normos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant atsakovo 2021 m. birželio 7 d. pareigų pažeidimą, kai jis darbo metu, naudodamasis palankia situacija, kad įrenginiai veikia, ilsėjosi savo automobilyje (visiškai nevykdė pareigų), ir aukščiau aptartuosius, teismas sprendžia, kad nei vienas iš aptartų pažeidimų negali būti laikomas tapačiu, nes jie susiję su konkrečiomis darbinės veiklos funkcijomis: pažeidimai įrenginių priežiūros srityje, dokumentų tvarkyme, pažeidimai susiję su teritorijos priežiūra.

Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus, teismas sprendžia, kad po 2021 m. birželio 7 d. padaryto darbo pareigų pažeidimo atsakovas kitų tų pačių darbo pareigų pažeidimų nepadarė, todėl ieškovė nepagrįstai jį atleido remdamasi DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

Pažymėtina ir tai, kad bendrovės vidaus darbo tvarkos taisyklių 117 punkte nustatyti aiški tvarka paaiškinimui pareikalauti ir pateikti, tačiau ieškovės jos nevykdė. Atsakovas buvo kviečiamas pas direktorių tris kartus, kitų dviejų darbuotojų akivaizdoje jam žodžiu išvardinti penki jam inkriminuojamai darbo teisės pažeidimai, kai kurie labai abstraktūs ir tuoj pat pareikalauta pateikti pasiaiškinimą. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje darbuotojui yra sunku net įsiminti, kuo yra kaltinamas ir juo labiau pateikti argumentuotą pasiaiškinimą. Svarbu ir tai, kad apie žolės nepjovimą kaip tarnybinių pareigų nevykdymą, ieškovė pradėjo detaliai kalbėti tik bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl akivaizdu, kad ir pati ieškovė, prašydama atsakovo pateikti pasiaiškinimus 2021 m. rugpjūčio 23 d. nebuvo tinkamai suformulavusi savo pozicijos dėl jo padarytų darbo pareigų pažeidimo. Tokie darbdavio veiksmai, kai jis neužtikrina įstatymų ir vietinių norminių teisė aktų vykdymo (pareikalauti pasiaiškinimo raštu), galimybė paaiškinimui pateikti suteikiamai tik formaliai, reiškia, kad darbdavys pažeidžia DK 24 straipsnyje įtvirtintą pareigą veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, savo teises ir pareigas įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų, siekti bendros darbdavio ir darbuotojo gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo ir tai negali sukelti neigiamų pasekmių darbuotojui.

DK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Taigi, nustačius, kad egzistuoja DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos šios teisės normos taikymo sąlygos, pažeistos darbuotojo teisės, jį neteisėtai atleidus iš darbo, apginamos taikant šioje teisės normoje nustatytą gynimo būdą, o tokių sąlygų egzistavimo nenustačius, jos apginamos taikant DK 218 straipsnio 2 dalyje nustatytą gynimo būdą.

Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 300 straipsnio 3, 4 dalis bei iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos DK 297 straipsnio 3, 4 dalis, taip pat įtvirtino alternatyvius darbuotojo teisių jį neteisėtai atleidus iš darbo gynimo būdus, dėl to ši kasacinio teismo praktika išlieka aktuali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019 47 punktas). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties – darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti – egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nė vienos iš ginčo šalių pozicijos bei interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2008). Darbdavio pasitikėjimo darbuotoju praradimas ir jų konfliktiniai santykiai siejami su galimybe teismui taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą, t. y. darbuotojo negrąžinimą į darbą ir kompensacijos priteisimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2013).

Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu ne kartą pažymėjo, kad ji nepasitiki atsakovu, atsakovas taip pat išsakė prašymą negrąžinti jo į darbą, kadangi tokį nepagrįstą atleidimą iš darbo vertina kaip susidorojimą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė teigė, kad yra praradusi pasitikėjimą atsakovu dėl jo padarytų padaryto pažeidimo 2021 m. birželio 7 d., nuo to momento ji jį įdėmiai stebėjo, nes teikia būtinas viešąsias paslaugas ir dėl to turi būti itin rūpestinga. Dėl nurodyto pažeidimo atsakovas buvo įspėtas, teismas pripažino, kad šis darbo pareigų pažeidimas konstatuotas pagrįstai. Atsakovas niekada nepripažino padaryto pažeidimo, nevertino savo veiksmų kritiškai, todėl ieškovė turi pagrindą abejoti atsakovo, kaip darbuotojo, patikimumu, lojalumu, todėl sunku tikėtis, kad tarp jų būtų atkurtas dalykinis bendradarbiavimas, tarpusavio pasitikėjimas. Atsakovas jo atleidimą vertina kaip susidorojimą, teismas pripažino, kad ieškovė nepagrįstai kaltino atsakovą dėl įvairių pažeidimų, įvykusių nuo 2021 m. liepos 13 d. iki jo atleidimo dienos – 2021 m. rugpjūčio 23 d. Aptariamos aplinkybės, teismo vertinimu, pripažintinos pakankamomis konstatuoti, kad darbdavys prarado pasitikėjimą darbuotoju, jų tarpusavio santykiai priešiški, dėl tokios nepalankios atsakovui aplinkos jam taptų sudėtinga grįžus į darbą tinkamai atlikti darbo pareigas. Atsižvelgus į tai, atsakovas į darbą negrąžintinas, jam priteistina išeitinė išmoka ir kompensaciją už priverstinę pravaikštą pagal DK 218 straipsnio 4 dalį. Taikant DK 218 straipsnio 4 dalį darbo sutartis laikoma nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Pripažinus, kad atsakovas iš darbo atleistas be teisėto pagrindo ir negali būti į jį grąžintas dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, jam priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

Atsakovo darbo sutartis patvirtina, kad už darbą jam mokamas valandinis atlygis, iš darbo grafikų matyti, kad atsakovas faktiškai dirbo skirtingos trukmės pamainos rėžimu (D, C, B, E ir Ep).

Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1 punkte nustatyta, kad vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, taigi, šiuo atveju – 2021 m. gegužės, birželio ir liepos mėn. Vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius) (Aprašo 5.5 punktas). Vidutinis valandinis darbo užmokestis skaičiuojamas, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės (Aprašo 5.6 punktas).

Atsakovės pateikti duomenys apie atsakovo dirbtą ir gautą darbo užmokestį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 30 d. patvirtina, kad atsakovo vidutinis valandinis darbo užmokestis yra 5,46 Eur (1 627,63 Eur (išmokėta suma) – 37,92 Eur (ligos išmoka)/291 (dirbtų valandų skaičius). Nors atsakovas dirbo taikant suminę darbo laiką apskaitą, jam taikoma darbo laiko norma, nustatyta DK 112 straipsnio 3 dalyje, t. y. 40 valandų per savaitę dirbant penkių darbo dienų rėžimu, t. y. 8 val. per dieną.

Nuo atleidimo iš darbo dienos, kai pradedama skaičiuoti priverstinė pravaikšta – 2021 m. rugpjūčio 24 d. iki sprendimo priėmimo dienos – 2021 m. kovo 24 d. buvo 1 180 darbo valandų (2021 m.: rugpjūčio 24–31 d. 48 val., rugsėjo mėn. – 176 val., spalio mėn.– 168 val., lapkričio mėn. – 160 val. ir gruodžio mėn. –174 val.; 2022 m.: sausio mėn. –168 val., vasario mėn. – 151 val., kovo 1–24 d. 135 val.). Atsižvelgus į tai, kompensacijos dydis už priverstinę pravaikštą sudaro 6 442,80 Eur (1 180 darbo valandų x 5,46 Eur/val.). Taip pat priteistina po 5,46 Eur už kiekvieną darbo valandą, taikant 8 val. darbo laiko normą pagal penkių darbo dienų savaitės grafiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Ieškovė prašo sumažinti atsakovui priteisiamą kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, nes ieškovės finansinė padėtis sunkis, ji užtikriną viešosios paslaugos teikimą, dirba nuostolingai, o visas atsakovo elgesys tik patvirtina, kad jis nesiekė grįžti į darbą, todėl priteisimas visos kompensacijos prieštarautų teisingumo principui.

Atsakovui taip pat priteistina kompensacija, kurios dydis lygus vienam vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai (DK 218 straipsnio 4 dalis). Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 529,90 Eur. Atsakovo darbo santykių trukmė 18 m., todėl priteistina maksimalaus dydžio – šešių mėnesių, kompensacija, t. y. 3 179,40 Eur (529,90 Eur x 6 mėn.).

Prie DK 218 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintų neteisėto atleidimo iš darbo teisinių pasekmių priskiriamas ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimas, jei būtų nustatyta, jog tokia žala patirta, ir tai būtų įrodyta. Atsakovas, reikalaudamas priteisti jam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priešieškinyje teigia, kad jis patyrė neigiamų išgyvenimų, didelį dvasinį sukrėtimą, depresiją, kamavo nemiga, prarado galimybę gauti bedarbio išmoką, mažame mieste pasklido kalbos apie jį, kaip konfliktuojantį ir nepatikimą darbuotoją, kas jam sutrukdė įsidarbinti. Atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių kad dėl depresijos ar nemigos kreipėsi į gydymo įstaigą, kad dėl to jam buvo skirtas gydymas, nepateikė. Duodamas paaiškinimus patikslino, kad nemiga jį kamuoja po COVID-19 ligos, dėl depresijos niekur nesikreipė ir nesigydė, po to, kai buvo atleistas iš darbo, niekur kitur darbo neieškojo, nes jam netrukus pensija, bedarbio išmoka jam nemokama, nes jis turi ūkį. Nenurodė ir jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad dėl šio atleidimo iš kitų miesto gyventojų jis girdėjo kokius nors neigiamus jo asmenybės įvertinimus ar kaip nors kitaip dėl šio atleidimo išgyveno. Iš atsakovo išsakytos pozicijos ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, teisme, laikraštyje paskelbto straipsnio kontekste bendraujant su žurnalistais, matyti, kad jis visada ir siekė, kad darbo sutartis būtų nutraukta jam išmokant šešių vidutinių darbo užmokesčių kompensaciją. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatytų aplinkybių kontekste, teismas pripažįsta, kad atsakovo neteisėto atleidimo iš darbo konstatavimas, kompensacijos už priverstinę pravaikštą priteisimas bei šešių mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžio išmokos priteisimas jo negrąžinus į darbą, atitinka atsakovo lūkesčius ir yra pakankama satisfakcija dėl tokio atleidimo neigiamiems padariniams sušvelninti. Tai, kad neturtinė žala nepreziumuojama ir gali būti nepriteisiama jos neįrodžius, patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-943/2021).

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies taikymą nagrinėjant darbo ginčus Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015 nurodė, kad darbo santykius reguliuoja specialūs įstatymai (CK 1.1 straipsnio 3 dalis, DK 1 straipsnis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis iš skolininko gautinomis lėšomis, kurių šis nesumoka geruoju. Darbo kodekso nuostatomis nustatyti kompensavimo darbuotojams už piniginius praradimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo, negauto darbo užmokesčio bei teismo sprendimų darbo bylose nevykdymo teisinių pasekmių klausimai. Aktualioje nagrinėjamai bylai DK 297 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga darbdaviui išmokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą dėl neteisėto atleidimo iš darbo susidariusį priverstinės pravaikštos laiką. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. DK 300 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Kadangi reguliavimas nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame DK iš esmės nepakito, ši praktika aktuali ir šios bylos kontekste, nes DK nustatytas specialus reguliavimas.