- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-13
- Bylos Nr.
- 2S-805-124/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02244-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- S. A.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. G. individualios įmonės „B“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3247-772/2014, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės S. A. turtui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. G. individuali įmonė „B“ kreipėsi į teismą, prašydama solidariai iš atsakovų M. A. ir S. A. priteisti 1500 Lt atlyginimo, 351 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 1851 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1–8 b. l.).
Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamojo turto ir piniginių lėšų, turtinių teisių areštą, ir/arba nekilnojamojo turto areštą, leidžiant atsiskaityti su ieškovu.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. nutartimi areštavo 1851 Lt sumai atsakovams M. A. ir/arba S. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, o šio turto nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, bei turtines teises (4–5 b. l.).
2014-06-10 Šiaulių apylinkės teisme gautas atsakovės S. A. prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones jos asmeninės nuosavybės atžvilgiu (6–7 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. nutartimi (12 b. l.) atsakovės S. A. prašymą tenkino, panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-24 nutartimi atsakovės S. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui.
Teismas nurodė, kad pagal 2014-03-24 Šiaulių apylinkės teismo nutartį taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės S. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui. Areštuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra S. A. asmeninė nuosavybė, ieškovas šį turtą klaidingai įvardijo kaip bendrąją sutuoktinių nuosavybę, todėl teismas panaikino S. A. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas R. G. individuali įmonė „B.“ atskiruoju skundu (13–14 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį, atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti, priteisti 100 Lt žyminį mokestį, sumokėtą paduodant atskirąjį skundą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Skundžiamoje nutartyje teismas neteisingai nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos atsakovės S. A. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad butas dar 2013-11-06 buvo parduotas L. K., atsakovė S. A. nebėra šio turto savininkė ir laikinosios apsaugos priemonės niekada nebuvo pritaikytos. Tai, kad butas buvo asmeninė atsakovės nuosavybė, neturi jokios įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui.
2. Atsakovė S. A. yra viena iš atsakovų, todėl jos turtui turėjo būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Įstatyminis reglamentavimas nenumato, kad jei ieškinys pareikštas sutuoktiniams kaip solidariems skolininkams, laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos tik tokių asmenų turtui turinčiam bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 329 str.).
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas ieškinio užtikrinimo klausimą, bylos iš esmės nenagrinėja, todėl pirmosios instancijos teismas, vykdydamas minėtos teisės normos reikalavimus, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendė, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra – ar ieškovo pareikštų reikalavimų patenkinimo atveju teismo sprendimas galės būti realiai įgyvendintas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso normų numatytų priemonių.
Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, 2014 m. kovo 24 d. nutartimi konstatavo, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes atsakovai vengia atsiskaityti su ieškovu, todėl ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir areštavo atsakovų M. A. ir/arba S. A. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, o šio turto nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, bei turtines teises (4–5 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, prieš taikydamas atsakovų turtui laikinąsias apsaugos priemones, preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų pagrįstumą, todėl pripažinęs ieškovo reikalavimus pagrįstus, taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nekonkretizavo turto, kuriam yra taikomos šios priemonės. Šis turtas buvo konkretizuotas, teismo antstoliui areštavus konkretų turtą. Atsakovė šios nutarties neskundė, tačiau LR CPK 149 straipsnio 1 dalis numato , kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą nutartimi.
Priimdamas nutartį dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo teismas nekonkretizavo, kokiam konkrečiai atsakovės asmenine nuosavybės teise priklausančiam turtui panaikina šias priemones, tik aprašomojoje dalyje nurodė, jog butas, (duomenys neskelbtini), priklauso asmeninės nuosavybės teise atsakovei S. A.. Tačiau iš 2014-03-31 antstolio turto aprašo matyti, kad šis turtas ir nebuvo areštuotas, o atsakovas nurodo, kad butas 2013-11-06 yra parduotas kitam asmeniui.
Kaip matyti iš Liteko duomenų, 2014-06-25 priimta kita nutartis, pirmosios instancijos teismas aprašomoje dalyje konkretizavo, kokiam asmenine nuosavybės teise priklausančiam S. A. turtui panaikina 2014-03-24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.3700 ha, žemės ūkio paskirties, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Taigi pirmosios instancijos 2014-06-16 d. priimta nutartis nepažeidė niekieno teisių, teisėtų interesų, nebuvo vykdoma, todėl nesukėlė jokių pasekmių, vėliau buvo patikslinta,todėl yra paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.