Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-3247-772/2014

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-08-26
Bylos Nr.: 2-3247-772/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jonas Stubrys
Ieškovas: R. G., IĮ „Būsterta“
Atsakovas: S. A., M. A.

Kategorijos

42.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-3247-772/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02244-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 42.3., 42.10.; 116.4., 125.10.3. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 26 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

dalyvaujant ieškovo R. G. IĮ „Būsterta“ atstovei adv. A. Gaurelienei, atsakovams: S. A. ir M. A.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. IĮ „Būsterta“ ieškinį atsakovams: S. A. ir M. A. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. G. IĮ „Būsterta“ kreipėsi į teismą, prašydama solidariai priteisti iš atsakovų S. A. ir M. A. 1 500 Lt skolą (atlyginimą), 351,00 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog 2013-08-22 tarp ieškovo ir atsakovo M. A. buvo sudaryta pavedimo sutartis Nr. JŠ-2013/08/008 daugiau kaip 5 mėnesių laikotarpiui, pagal kurią atsakovas pavedė ieškovui surasti pirkėją objektui - gyvenamajam butui su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto kaina, atsiskaitant litais, sandorio įvykdymo dienos kursu – 15 000,00 Lt. Šalys taip pat susitarė, kad įvykus sandoriui, atsakovas sumoka ieškovui už atliktą darbą 1 000 Lt sumą. Jeigu atsakovas parduoda aukščiau nurodytą objektą ir vykdo notarinį apiforminimą be ieškovo žinios, pažeisdamas pavedimo sutarties sąlygas, ji privalo per 5 kalendorines dienas sumokėti ieškovui atlyginimą, atitinkantį 10 % nuo 1.p. sutartos sumos. Ieškovas objektui - gyvenamajam butui su priklausiniu, adresu (duomenys neskelbtini), pirkėją surado. Bendravo su būsima pirkėja, jos atstovu (sūnumi), pardavėju ir pardavėja (atsakovais), derino sandorio sudarymo aplinkybes, norėjo sutvarkyti visus reikiamus dokumentus pagal sutarties sąlygas. Tačiau atsakovai, be ieškovo žinios, 2013-11-06 pardavė minėtą turtą ieškovo surastam pirkėjui - L. K., ir atsakovai atsisako ieškovui sumokėti 1 500 Lt atlyginimo nuo sandorio sumos, t. y. 15 000,00 Lt už atliktą darbą. Ne vieną kartą ieškovas kreipėsi į atsakovus dėl skolos sumokėjimo, tačiau jie skolos nesumokėjo, todėl ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą (1-3 b.l.).

Ieškovas savo ieškinio reikalavimus atsakovams grindė pateiktais rašytiniais ir šiai įrodymais.

Liudytojas J. Š. duodamas parodymus teisme nurodė, kad į jo atstovaujamą įmonę dėl pavedimo sutarties sudarymo kreipėsi atsakovas, tada jie su juo susitiko parduodamo buto adresu, kartu užėjo į butą (kambarį), jis apžiūrėjo gyvenamąją patalpą, padarė jos nuotraukas ir gavęs iš atsakovo asmens duomenis sėdo rašyti pavedimo sutarties. Tai, kad jis pavedimo sutarties 10 punkte nurodė jos galiojimo datą iki vasario 30 d. laiko technine klaida. Užpildžius sutarties lapus jis padavė atsakovui pasirašyti, o kad jis nepasirašė antrame sutarties lape iš karto nepamatė, o tą pastebėjo vėliau, kuomet buvo pradėti ruošti dokumentai teismui. Parodė, kad sakė atsakovui, jog buto (kambario) kaina esanti per didelė. Pripažino, kad atsakovas tada nedavė jam raktų, o juos vėliau perdavė pati atsakovė. Teigė, jog kartu su potencialia buto pirkėja S. K. ir jos sūnumi lankėsi atsakovų bute ir paaiškino jiems sandorio sąlygas, bei atsisakė duoti pardavėjų telefonų numerius. Jam bendraujant su būsima pirkėja jis prisistatė kaip įmonės agentas. Teigė, kad pardavėjai sutiko dėl turto kainos derėtis. Paaiškino jiems, kad jie turės su įmone sudaryti avansinę sutartį. Vėliau iš registrų centro duomenų bazės sužinojo, kad butas nepasibaigus sutarties galiojimui buvo parduotas tam pačiam pirkėjui, kurio žmoną ir sūnų jis buvo nuvedęs apžiūrėti buto (kambario).

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė 2014-08-06 teismo posėdžio metu pateikė du prašymus. Vienu prašymu prašė teismo priimti ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų atsakovams, o kitu prašymu prašė teismo priteisti iš atsakovu bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus rašytinius įrodymus.

Šiaulių apylinkės teisme 2014-04-01 buvo gautas atsakovės S. A. atsiliepimas, kuriuo atsakovė su ieškovo ieškiniu nesutinka (24-33 b.l.). Atsakovė nurodė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta pavedimo sutartis Nr. JŠ-2013/08/008, ieškovo pateiktos sutarties jos sutuoktinis nepasirašė, kadangi jis neturi nuosavybės į pardavimo objektą ir jos kaip savininkės įgaliojimų. Teigė, kad ieškovo atstovas kartu su atsakovu 2013-08-22 buvo susitikę ir apžiūrėjo jai priklausantį vieno kambario butą, ji tuo metu buvo gydymo įstaigoje ir negalėjo dalyvauti. Atsakovė pripažino, kad anksčiau ji apie parduodamą butą buvo paskelbusi ir leidinyje ,,Express kontaktas“. Nurodė, jog minėto susitikimo metu ieškovas ir jos neįgaliotas sutuoktinis, jokios sutarties nepasirašė. Atsakovė laiko, kad ieškovo pateikta pavedimo sutartis yra niekinė, o sutartyje esantis sutuoktinio parašas esąs suklastotas. Taip pat atsakovė pripažino, kad keičiasi ne tik pats žmogus, bet ir jo parašas. Po to atsakovė vis dėl to daro prielaida, jog net ir pasirašius jos sutuoktiniui ant pavedimo sutarties, jis vis tiek nebūtų galėjęs parduoti be jos valios buto. Taip pat atsakovė pripažino, kad ieškovo atstovas siūlė ir jai pasirašyti ant sutarties, tačiau ji to nepadarė. Atsakovė teigė, kad ieškovo atstovas gavo iš jos buto raktą, kad galėtų į jį patekti ir parodyti potencialiems buto pirkėjams. Neneigė, kad jos buto nuotraukos buvo patalpintos ieškovo internetinėje svetainėje, tačiau laiko, jog tam ji nebuvo ieškovui davusi sutikimo. Toliau atsakovė teigė, kad ji perdavė ieškovo atstovui buto raktą ir žodžiu jie susitarė dėl 1 000 Lt atlyginimo, jeigu ieškovo atstovas kuo greičiau suras buto pirkėją. Tačiau ieškovo atstovas nesurado potencialaus pirkėjo ir jiems neatvyko su juo susitarti dėl atlyginimo dydžio, todėl laiko, jog jis savo įsipareigojimo neįvykdė. Nurodė, kad potencialus pirkėjas susiekė su atsakove ir patvirtino, jog bendravo su ieškovo atstovu dėl atsakovės buto pirkimo. Teigė, kad potencialus pirkėjas irgi atsisakė ieškovo paslaugų ir toliau bendravo su atsakove. Atsakovė nurodė, kad ji vis dėl to atsisakė pasirašyti ieškovo atstovo siūlomą pavedimo sutartį, tačiau laikė, kad pakanka žodinio susitarimo. Mano, kad šalių (ieškovo, atsakovės ir potencialaus pirkėjo) žodinis susitarimas galiojo tam tikrą terminą, o ieškovo reikalavimas tokiu atveju iš jos priteisti komisinius nesant rašytinio susitarimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovė pripažino, kad su potencialiu pirkėju L. K. tarpininkaujant jo artimiesiems ji sudarė jos buto pirkimo - pardavimo sutartį be ieškovo pagalbos ir laiko, jog nei ji, nei buto pirkėjas nėra įsipareigoję ieškovui. Dėl to atsakovė prašė teismo ieškovo ieškinį jos ir sutuoktinio atžvilgiu atmesti.

Atsakovė savo atsikirtimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytoja S. K. parodė teismui, kad kartu su sūnumi G. ieškojo vieno kambario tipo buto vyrui. Nurodė, kad su ieškovo agentu kalbėjo sūnus, o po to ji kartu su vyru ir sūnumi nuvyko apžiūrėti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ten pat atvyko ir įmonės agentas. Visi kartu jie apžiūrėjo parduodama kambarį, kuris jai patiko ir tiko jos vyrui. Po to jos sūnus su agentu apsikeitė telefono numeriais. Agentas jiems pasakė, kad reikės sumokėti įmonei ir avansą už parduodamą butą, dėl to jiems reikės atvykti į įmonės buveinę. Agentas jiems nedavė duomenų apie pirkėją. Grįžusi namo ji rado leidinyje ,,Express kontaktas“ to paties buto adresą su telefonais. Vėliau pasitarusi su sūnumi paskambino nurodytu telefonu ir kalbėjosi su atsakove. Tuo metu jos aptarė ir buto kainą. Pripažino, kad teismui jos vardu pateiktą 2014-04-01 datos dokumentą jai surašė atsakovė, o ji tik vėliau apačioje padarė prierašą ir pasirašė.

Šalies argumentai

Atsakovė 2014-07-30 pateikė teismui prašymą dėl ieškovo ieškinio reikalavimų atmetimo ir bylos nutraukimo. Teismas šį dokumentą pridėjo prie bylos, tačiau atsižvelgiant į jo pateikimo laiką, jo nevertina ir atskirai nepasisako.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovė savo atsikirtimus į ieškovo ieškinio reikalavimą palaikė jame nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovė kartu su savo atsiliepimu pateikė teismui ir atsakovo 2014-03-25 rašytinę nuomonę dėl šalių ginčo, o vėliau teismui baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir išėjus priimti procesinio sprendimo ir 2014-08-08 prašymą. Pirmas dokumentas nelaikytinas atsiliepimu į ieškovo ieškinio reikalavimus, kadangi neatitinka tokio pobūdžio procesiniam dokumentui keliamų formos ir turtinio reikalavimų, o antras irgi pateiktas jau pasibaigus bylos nagrinėjimui, kuomet įstatymas įsakmiai draudžia jį pateikti (CPK 253 str.). Dėl to teismas sprendime nepasisako dėl atsakovo nuomonės ir jo prašymo dėl ieškovo ieškinio reikalavimų, tačiau laiko, kad atsakovas, kaip turintis teisinį išsilavinimą, gerai suvokė teisines pasėkmes galinčias kilti kuomet nėra pateikiamas procesinis dokumentas į bylą dėl šalių ginčo. Tuo pačiu teismas daro išvadą, kad atsakovas laisva valia neginčijo ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių ir su jomis sutinka (CPK 187 str.).

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė teismui ir prašymą dėl jo procesinės padėties pakeitimo, tačiau teismo posėdžio metu ieškovui dėl to pareiškus nesutikimą, jo procesinė padėtis liko nepakeista.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškovo ieškinio netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškovo atsisakymo iš dalies nuo ieškinio ir žyminio mokesčio toje dalyje grąžinimo.

CPK 140 str. 1 d. numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako nuo ieškinio ar dalies ieškinio reikalavimų. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2014-08-06 prašymu jau po kreipimosi į teismą atsisako ieškinio dalies (500 Lt) atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų ir prašo teismo šioje dalyje bylą nutraukti. Ieškovas laiko, kad kambario tipo butas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas jo surastiems klientams K., dėl to 500 Lt sumai mažintinas jam priklausantis atlygis pagal 2013-08-22 pavedimo sutartį Nr. JŠ-2013/08/008. Tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (6-7 b.l.). Dėl paminėto teismas priima ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų solidariai 500 Lt atlygį, nes atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešam interesui, nepažeidžia šalių teisių (CPK 42 str. 2 d.). Byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 9 p.). Tuo pačiu ieškovui grąžintinas proporcingai atsisakytai ieškinio daliai žyminis mokestis, tai yra 15,00 Lt.

Dėl ginčo šalių teisinių santykių vertinimo (kvalifikavimo) ir iš jų kylančios atsakomybės.

Pavedimo sutarties teisinis reguliavimas atskleistas CK Šeštosios knygos XXXVI skyriuje. Įstatymiškai pavedimo sutartis apibrėžiama CK 6.756 straipsnio 1 dalyje. Pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) Įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus tretiesiems asmenims. Tai reiškia, kad atlikdamas pagal sutartį galimus juridinę reikšmę turinčius veiksmus įgaliotinis tais veiksmais sukelia teisines pasekmes įgaliotojui. Pavedimo sutartimi šalys nustato tarpusavio santykių sąlygas (vidinis atstovavimo aspektas), o veikdamas įgaliotojo vardu įgaliotinis santykiuose su trečiaisiais asmenimis naudojasi įgaliojimu, patvirtinančiu konkrečias įgaliotinio turimas teises (išorinis atstovavimo aspektas). Dėl to pavedimo sutartį reglamentuojančios normos aiškinamos ir taikomos mutantis mutandis neatsiejamai kartu su CK Antrosios knygos III dalimi ,,Atstovavimas“. Ginčo atveju šalių santykiams įtakos turi ir Komercinio atstovavimo nuostatos (CK 2.152 – 2.169 str.). Sutarties šalims būdingi fiduciariniai (asmeninio pasitikėjimo) abipusiai santykiai, grindžiami šalių sąžiningumu ir gebėjimu vykdyti prievoles. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2013-08-22 sudarė būtent pavedimo sutartį Nr. JŠ – 2013/08/008, pagal kurią ieškovas įsipareigojo surasti 1 kambario bendrabučio tipo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėją už ne mažesnę kaip sutartyje nurodytą kainą (sutarties 1p.) (4-5 b.l.). Atsakovas sudarydamas su ieškovu sutartį nurodė ne tik buto teisinį statusą (sutarties 2.1.p.), bet ir užtikrino, kad ,,Sutartyje nurodytas turtas visą Sutarties galiojimo laiką bus pardavinėjamas tik per Įgaliotinį“, tai yra ieškovą (sutarties 2.3p.). Taip pat atsakovas minėta sutartimi prisiėmė ir kitus įsipareigojimus ieškovo atžvilgiu (sutarties 3.1.; 6.-7.; 11p.). Tai, kad atsakovas sudarydamas pavedimo sutartį nenurodė, jog 1 kambario butas priklauso ne jam, o jo sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise, nekeičia ją sudariusių šalių prisiimtų įsipareigojimų.

Pastebėtina, kad pavedimo sandoris yra dvišalis, nes sandorio šalys yra dvi, tačiau pavedimo sutartis yra vienašalė, nes sutarties šalių nesieja abipusiai įsipareigojimai. Pagal sutartį vienašalius įsipareigojimus atlikti teisinius veiksmus prisiima įgaliotinis. CK 6.761 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies normos, nustatančios įgaliotojo pareigas aprūpinti įgaliotinį reikiamomis priemonėmis, sumokėti avansą ir padengti jo turėtas išlaidas vykdant pavedimą, sumokėti atlyginimą įgaliotiniui tinkamai įvykdžius pavedimą, yra dispozityvaus pobūdžio, dėl to galima pavedimo sutartis, kurioje nenumatytos išvardytos įgaliotojo pareigos. Sutartis konsensualinė, nes įsigalioja nuo įgaliotinio įsipareigojimo momento neperžengiant suteiktų įgaliojimų atlikti teisinius veiksmus. Tai reiškia, jog tam, kad sutartis pradėtų galioti, reikšmingas yra šalių susitarimas, esantis būtina ir pakankama sąlyga sutarčiai įsigalioti. Šalių sutartis įsigaliojo jos sudarymo dieną 2013-08-22 ir galiojo iki 2014-02-28 (sutarties 10p.). Tai, kad šalims sudarant sutartį įsivėlė klaida nurodant ne vasario 28 d., o 30 dieną, neturi įtakos sutarties pabaigai, kadangi paskutine termino diena laikytina vasario 28 d., įvertinus kaip visiems žinomą aplinkybę (CPK 182 str. 1d. 1p.).

Pagal CK 6.758 straipsnio 1 dalį pavedimo sutartis gali būti atlygintinė arba neatlygintinė. Pastarajai sąlygai sutartyje esant neapibrėžtai, CK 6.758 straipsnio 2 dalis numato prezumpcijas: jei sutarties šalys yra fiziniai asmenys, preziumuojama, kad sutartis neatlygintinė. Jei įgaliotinio kito asmens vardu atliekami teisiniai veiksmai yra įgaliotinio profesinė ar verslo veikla arba jei bent viena sutarties šalių yra verslininkai, preziumuojama, kad sutartis atlygintinė. Jei pavedimo sutartis yra atlygintinė, tai įgaliotiniui tinkamai įvykdžius pavedimą įgaliotojas privalo sumokėti sutartą atlyginimą tiek esant tarp šalių paprastiems pavedimo santykiams, tiek komercinio atlygintino atstovavimo santykiams. Jeigu išmokėtino atlyginimo dydis nei sutartyje, nei įstatyme nenustatytas, atlyginimas nustatomas atsižvelgiant į papročius, rinkos kainas, suteiktų paslaugų pobūdį ir trukmę, atitinkamas paslaugas teikiančių asmenų profesinių susivienijimų rekomendacijas ir kitas aplinkybes (CK 6.761 str. 4 d., 6.758 str. 3 d.). Ginčo šalys sudarydamos pavedimo sutartį numatę, kad ieškovo atlyginimo dydis bus 1 000 Lt. Pastebėtina, kad tik esant pavedimo sutarčiai neatlygintinei, įgaliotojui pareiga sumokėti atlyginimą neatsiranda, tačiau ir tokiu atveju įgaliotiniui veikiant įgaliotojo lėšomis įgaliotojas privalo atlyginti įgaliotiniui turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu (pvz., kelionės, nakvynės, dokumentų įforminimo išlaidas). Komercinio atstovavimo atveju sutartis paprastai yra atlygintinė, o atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka numatyta CK 2.159 ir 2.160 straipsniuose.

Kadangi CK XXXVI skyriuje, reglamentuojančiame pavedimo sutartį, nenumatyti specialūs sutarties formos reikalavimai, sutarčiai taikomos bendrosios CK sandorių formos nustatymo taisyklės. CK 6.757 straipsnio 2 dalis nurodo, kad asmens sutikimas priimti jam duotą pavedimą gali būti išreikštas aiškiai arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, - tylėjimu. Ši nuostata reiškia, jog galimas tiek žodinis, tiek rašytinis susitarimas sudaryti sutartį, taip pat sutartis gali būti sudaryta šalių konkliudentinių veiksmų pagrindu arba šalies, priimančios pavedimą, tylėjimu (neveikimu), be to kai kada pavedimo sutartinius santykius patvirtina ir įgaliotojo išduotas įgaliojimas, kurį priimdamas vykdyti tokiu būdu sutartį akceptuoja įgaliotinis. Būtent ieškovo atstovas sudaręs sutartį su atsakovu pradėjo jos vykdymą, tai yra įmonės internetiniame puslapyje paskelbė informaciją apie parduodamą nekilnojamąjį turtą, susitiko su potencialiais turto pirkėjais nurodytu adresu ir pan.

Pavedimo sutartimi įgaliotinis įsipareigoja atlikti teisinius veiksmus, sukeliančius įgaliotojui teisines pasekmes, t. y. atstovaujamam įgaliotojui tiesiogiai sukuriamos, pakeičiamos arba panaikinamos civilinės teisės ir pareigos (CK 6.757 str. 1 d.). Taigi pavedimo sutarties dalykas yra įsipareigojimas atlikti įvairius sandorius ir kitus juridinę reikšmę turinčius veiksmus. Šalių sudarytos pavedimo sutarties dalyko apimtis lėmė, kad ieškovas turi atlikti joje nurodytus ir konkrečius teisinius veiksmus, kuriuos atlikus kartu baigiasi ir pavedimo sutartis. Tiek teisinę reikšmę turintys veiksmai, tiek faktiniai veiksmai kurie yra pavedimo sutarties dalykas, vėliau gali transformuotis į kitos rūšies sutarties dalyką (pvz., avanso ar pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą ir pan.). Todėl siekiant konkrečių teisinių veiksmų, pvz., sudaryti sandorį, ir yra atliekami faktinio pobūdžio veiksmai (įgaliotinio nuvykimas į sandorio sudarymo vietą, daikto, esančio sandorio dalyku, apžiūra, avansinės sutarties sudarymas ir kt.), kurie teisinius veiksmus daro įgyvendinamus.

Kaip ir numato įstatymas Įgaliotinis privalo pats asmeniškai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus atlikti konkrečius teisinius veiksmus pagal įgaliotojo nurodymus. CK 6.759 straipsnio 1 dalis numato, kad įgaliotojo nurodymai turi būti teisėti, įvykdomi (esamomis faktinėmis aplinkybėmis įmanomi įvykdyti) ir konkretūs (ganėtinai aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžti), priešingu atveju įgaliotinis neprivalo vykdyti pavedimo.

Įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti asmeninių ir įgaliotojo interesų konfliktų (CK 6.760 str. 1 d.). Ši įstatymo norma reiškia, kad būdamas protingas ir atidus įgaliotinis turi vykdyti pavedimą taip, kaip įprastomis sąlygomis elgtųsi įgaliotojas, t. y. įgaliotinis įgyvendinti pagal sutartį gautus įgaliojimus turi tarsi veikdamas pats už save (savo interesais). Dėl to įgaliotinis gautais įgaliojimais negali piktnaudžiauti siekdamas sau naudos įgaliotojo sąskaita. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį teigė, kad šalių santykiai nutrūko dėl to, jog ieškovas pažeidė žodinį susitarimą dėl jam priklausančio atlyginimo dydžio, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti ji nepateikė teismui jokių įrodymų.

Pažymėtina, kad veikdamas tiksliai pagal atstovaujamojo nurodymus atstovas savarankiškai įgyvendina įgaliojimus pasirinkdamas jų įgyvendinimo būdus, priemones. Šiam tikslui atstovaujamojo interesais atstovas gali pasitelkti trečiuosius asmenis, padedančius įvykdyti turimus įgaliojimus.

Veikdamas atstovaujamojo vardu atstovas privalo atstovaujamojo reikalavimu, o jei susiklosto konkrečios aplinkybės, - ir be reikalavimo suteikti įgaliotojui visą informaciją apie pavedimo vykdymo eigą (CK 6.760 str. 3 d.). Atstovo pareiga atstovaujamajam teikti informaciją suponuoja atstovaujamojo pareigą pasidomėti, kaip pavedimas vykdomas, bendradarbiauti su atstovu. Pagal bylos duomenis būtent atstovaujamasis (atsakovas) pažeidė šią pareigą pradėjęs derybas su būsimu kambario pirkėju ir apie tai neinformuodamas ieškovo.

Įgaliotojas gali bet kada panaikinti įgaliojimą, įgaliotinis - atsisakyti įgaliojimo. Tačiau pavedimo sutartis, jos pagrindu išduotas įgaliojimas arba įstatymai gali numatyti neatšaukiamo įgaliojimo atvejus (CK 2.146 str.). Vienašališko pavedimo sutarties nutraukimo pasekmes numato CK 6.764 straipsnio 1 ir 2 dalys: jeigu įgaliotojas dėl nesvarbių priežasčių nutraukia pavedimo sutartį iki pavedimo visiško įvykdymo, jis privalo atlyginti įgaliotiniui šio turėtas vykdant pavedimą išlaidas bei išmokėti jam atlyginimą atsižvelgdamas į pavedimo dalies įvykdymą. Komercinio atstovavimo atveju taikomos specialiosios atstovavimo sutarties vienašališko nutraukimo taisyklės: pagal CK 2.166 ir 2.165 straipsnius apibrėžto arba neapibrėžto termino sutartį kiekviena iš šalių gali nutraukti esant svarbioms priežastims. Kaip jau teismas yra nurodęs atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pavedimo sutartis su ieškovu buvo nutraukta vienos iš šalių iniciatyva, tai yra atsakovų.

Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovei priklausiusį turtą nupirko ieškovo surastas pirkėjas, ir ar dėl to atsakovams kilo pareiga sumokėti atlyginimą ieškovui už jo suteiktas tarpininkavimo paslaugas parduodant atsakovei priklausiusį turtą.

Kaip jau teismas yra nurodęs bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2012-08-22 pasirašė Pavedimo sutartį Nr. JŠ-2013/08/008 (4-5 b.l.) dėl atsakovei S. A. (35 b.l.) nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Apie šio 1 kambario bendrabučio tipo buto pardavimą atsakovai skelbė ir leidinyje ,,Express kontaktas“. Skelbimą apie 1 kambario buto pardavimą minėtame leidinyje atsakovai patalpino galiojant ieškovo ir atsakovo pavedimo sutarčiai. Šie atsakovų veiksmai, konkrečiai atsakovo M. A. prieštaravo jo įsipareigojimui pagal minėtą pavedimo sutartį (2.3.p.). Iš paminėto seka, kad konkrečiai atsakovas M. A. pažeidė sutartinį įsipareigojimą dėl ko kyla jo atsakomybės ieškovui klausimas. Atsakovų skelbimai buvo patalpinti minėtame leidinyje keturis kartus, kas tuo pačiu patvirtina atsakovo sąmoningą veikimą paneigiant atsakovo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ieškovui. S. A. priklausantis 1 kambario bendrabučio tipo butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2013-11-06 pirkimo – pardavimo sutartimi buvo parduotas L. K. (6-7 b.l.). Pastebėtina, kad Šiaulių AVPK Šiaulių miesto policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pavedimo sutartyje esančio atsakovo M. A. parašo suklastojimo (96 b.l.).

Tačiau susiklosčiusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad pagal CPK 62 straipsnį teismo nuosprendis civilinėje byloje turi ribotą prejudicinę galią. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas teismo nuosprendžiu tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl faktų, kurie baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo nebuvo nagrinėti ir vertinti. Baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Todėl baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės požiūriu – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje numatytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo remtis pradėtu ikiteisminiu tyrimu ar dėl to stabdyti nagrinėjamą bylą (CPK 163 – 164 str.). Tokia teismo išvada siejasi su tuo, kad ginčo atveju pavedimo sutartis galėjo būti sudaryta ir žodine forma. Beje šią aplinkybę patvirtina ir atsakovė savo atsiliepime į ieškovo ieškinį (28-30 b.l.). Net ir pripažinus atsakovo parašą pavedimo sutartyje suklastotu, teismas nagrinėjantis šią bylą gali remtis sutarties tekstu, kuris būtų laikytinas žodinio susitarimo įrodymu, atsižvelgiant į įrodymų visetą byloje. Be to atsakovai iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovo parašas pavedimo sutartyje yra suklastotas.

Todėl teismas laiko nustatytu, jog nagrinėjamo ginčo atveju, šalys (ieškovas ir atsakovas) pasirašė pavedimo (tarpininkavimo) sutartį, kuria ieškovas buvo įsipareigojęs teikti atsakovui tarpininkavimo paslaugas, surandant S. A. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pirkėją.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios atstovavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011). Ieškovo ir atsakovo sudarytos pavedimo sutarties tikslas – ieškovo, kaip profesionalo, paslaugos surandant atsakovui nekilnojamojo turto pirkėją. Sutartyje yra nustatytas įpareigojimas ieškovui atsakovo vardu atlikti su surastu pirkėju ir tam tikrus teisinius veiksmus (sutarties 4.2p.). Ši sutartys atitinka Civilinio kodekso 1.71 straipsnyje tokioms sutartims nustatytos formos reikalavimus. Be to ši sutartis iš esmės turi ir atstovavimo teisinių santykių požymių. Vadinasi, nagrinėjamos bylos atveju, atstovavimo santykiai tarp šalių susiklostė – ieškovas buvo įgaliotas ir atliko teisinius ir faktinius veiksmus atsakovo vardu su trečiaisiais asmenimis. Teismas vertina, kad tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai savo esme atitinka pavedimo teisinius santykius.

Dėl sutuoktinio sutikimo.

Sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti (CK 3.92 str. 4 d.). Teismo vertinimu, ginčo sutartis dėl pavedimo (tarpininkavimo paslaugų) surandant pirkėją, laikytina sandoriu, susijusiais su S. A. priklausiusio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu. Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta būtent kreditorių naudai, kad sudarant sandorius su vienu iš sutuoktinių, nebūtų privaloma tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su tokio sandorio sudarymu. Sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 ). Kartu paminėtina, kad šalių pasirašytoje Sutartyje Nr. JŠ-2013-/08/008 nėra jokios nuorodos į tai, kad atsakovas apie sudarytą sandorį privalo informuoti sutuoktinę, įvertinus tai, jog nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas jos vardu kaip asmeninė nuosavybė. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovei irgi buvo žinoma apie kito sutuoktinio vardu sudarytą sandorį, tačiau remiantis atsakovės parašo sutartyje nebuvimu, teismas daro išvadą, kad jai nekyla atsakomybė prieš ieškovą. Be to ieškovas leistinais įrodymais ir neįrodė, kad atsakovė per vieną mėnesį pritarė sutuoktinio sudarytam sandoriui (CK 3.92 str. 6d.). Atsižvelgiant į nurodytus teisinius argumentus, teismas sprendžia, jog sutartį, dėl pavedimo (tarpininkavimo) surandant atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto pirkėją, negalėjo pasirašyti tik vienas iš sutuoktinių. Todėl, kaip nepagrįstas ieškovo ieškinio reikalavimas, kad atsakovė irgi laikytina solidariai atsakinga už atsakovo prisiimtas prievoles ieškovui ir šioje dalyje šis reikalavimas atmestinas. Taip pat atmestinas ir atsakovės argumentas, jog sutartis negalioja, kadangi ją pasirašė vienas iš sutuoktinių, nesant kito sutuoktinio sutikimo.

Dėl ginčo sutarties galiojimo ir jos sąlygų aiškinimo.

Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutartinių santykių praktiką ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012). Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 str. 2 d.). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 str. 3 d.). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Pastebėtina, kad ieškovas sudarydamas sutartį su atsakovu numatė pastarajam pareigą tik informuoti turto bendrasavininkius (sutarties 2.2p.), o pavyzdžiui, dėl sutuoktinio informavimo tokios prievolės nenumatė. Tuo pačiu ieškovas neįvertino turto nuosavybės statuso, dėl to laikytina, kad jis tokiu atveju sudarydamas sutartį tarėsi tik su atsakovu, o ne su turto savininku ar kitu sutuoktiniu (atsakove). Dėl to irgi atmestinas ieškovo reikalavimas atsakovei.

Kartu teismas vertina, kad nekilnojamojo turto rinkoje vykstant nuolatiniams pokyčiams, Sutarties sąlyga dėl turto kainos laikytina atsakovo su ieškovu individualiai aptarta, dėl to įgaliotiniui vykdant pirkėjo paieška ji turėjo būti vykdoma ir ieškovas jos negalėjo vienašališkai pažeisti. Teismas sprendžia, jog galiojant minėtai sąlygai dėl turto kainos atsakovų argumentai dėl ieškovo atstovo noro nesąžiningai praturtėti atmestini. Be to atsakovai nepateikė teismui įrodymų, jog ieškovui suradus turto pirkėją už mažesnę kainą, proporcingai mažintinas ieškovo atlyginimas numatytas sutarties 3.2.p. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra keliami reikalavimai dėl Pavedimo Sutarties negaliojimo, apart atsakovės prašymo ją teismo iniciatyva ex officio pripažinti niekine, teismas dėl jos sąlygų negaliojimo ir teisėtumo plačiau nepasisako. Tuo pačiu teismas daro išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalių sudaryta sutartis yra niekinė.

Atskirai pažymėtina, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 str. 1 d.). Sutarties sudarymą, o kartu ir teisių bei pareigų pagal ją prisiėmimą, patvirtina įvairaus pobūdžio šalies veiksmai, kurie galėtų patvirtinti, kad buvo išreikšta valia priimti pasiūlymą (CK 1.64 str. 1, 2 d.). Todėl sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, bet ir konkliudentiniams šalių veiksmams pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Darytina išvada, jog bylos atveju dėl atsakovės parduodamo turto atsakovai savarankiškai kreipėsi su pasiūlymu į būsimus pirkėjus dar nepasibaigus pavedimo sutarties terminui (iki 2013-02-28 įskaitytinai) ir būtent atsakovas M. A. savo konkliudentiniais veiksmais pažeidė sutarties 11 p., tuo pačiu prisiimdamas iš to kylančią civilinę atsakomybę.

Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų seka, kad atsakovai dėl parduodamo turto toliau vedė derybas su būsimu pirkėju ignoruodami ieškovą. Aplinkybės, kad ieškovas surado pirkėją L. K. ir vedė su juo ir jo artimaisiais derybas prieš atsakovei ir trečiajam asmeniui pasirašant 2013-11-05 pirkimo - pradavimo sutartį, t. y. galiojant šalių (ieškovo ir atsakovo) 2013-08-22 pasirašytai Sutarčiai, atsakovai leistinais įrodymais nepaneigė (6 b.l.). Be to 2013-08-22 pavedimo sutarties Nr. JŠ-2013/08/008 10. punktu buvo susitarta, kad ieškovui suradus pirkėją iki sutarties tame pačiame punkte nurodytos datos, sutartis lieka galioti iki avanso sutarties su surastu pirkėju sudarymo ir atsiskaitymo pagal šią sutartį dienos. Vadinasi vertinant atsakovų paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais pažeidė prisiimtus sutartinius santykius su R. G. IĮ „Būsterta“, turi būti laikoma, kad pirkėjas ieškovo buvo surastas galiojant 2013-08-22 pavedimo sutarčiai Nr. JŠ-2013/08/008. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti jam iš atsakovo sutarties 11 p. nurodyto dydžio atlyginimą ir delspinigius, nes jis surado atsakovei pirkėją galiojant šalių sutarčiai. Todėl, ieškovui laikantis pozicijos, kad minėtos Sutarties nuostatos yra teisėtos ir sąžiningos, laikytina, jog 2013-11-06 pirkimo – pardavimo sutartis buvo pasirašyta tebegaliojant ankstesnei pavedimo sutarčiai. Vertinant liudytojo J. Š. parodymus, jog pirkėją L. K. surado ieškovas, teismas sprendžia, kad atsakovei pasirašius pirkimo - pardavimo sutartį, atsakovas M. A. elgėsi nesąžiningai.

Dėl paslaugų suteikimo vykdant pavedimo sutartį.

Nors sutartyje konkrečiai neįvardyta ieškovo pareiga bet kokiu atveju pasiekti tam tikrą rezultatą – surasti atsakovės nekilnojamojo turto pirkėją, tačiau kaip jau teismas yra nurodęs, jog dėl to ir kilo ginčas tarp sutartį sudariusių šalių. Tačiau, remiantis visos sutarties turiniu, atsakovo tikslais sudarant sutartį, analizuojant šalių elgesį, jų paaiškinimus, akivaizdu, kad šalys sudarė sutartį, turėdamos tikslą pasiekti nurodytą rezultatą, t. y. kad atsakovas, pasinaudodamas ieškovo, kaip verslininko profesionalo nekilnojamojo turto pardavimo srityje, pagalba, jog galėtų parduoti savo sutuoktinės nekilnojamąjį turtą, o ieškovas – suteikęs paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, gautų už tai atlyginimą.

Ginčo išsprendimui reikia nustatyti sutartyje įtvirtintų tarpininkavimo paslaugų apimtį ir ieškovo faktiškai atliktų tarpininkavimo paslaugų atitikimą sutarčiai.

Atsakovė įrodinėjo, kad nutraukė su ieškovu pavedimo sutartį dėl jo tariamai netinkamo elgesio su jais (atsakovais) ir būsimu pirkėju L. K., nors dėl parduodamo buto atsakovai savarankiškai patalpino skelbimus leidinyje ,,Express kontaktas“, tai yra pažeisdami atsakovo įsipareigojimą ieškovui ir galiojant sutarčiai su ieškovu, dėl ko pastarasis nebedalyvavo sudarant pirkimo - pardavimo sandorį su surastu pirkėju. Tačiau po to L. K. ir jo artimieji įtakoti atsakovų kaip būsimi pirkėjai jau tiesiogiai kreipėsi į pardavėjus, vedė su jais derybas, vyko pas notarą ir sudarė pirkimo - pardavimo sandorį. Todėl S. A. laikė, kad pirkėjai surado juos, o ne ieškovas jiems (24-33 b.l.).

S. K. 2014-08-06 teismo posėdyje paaiškino, jog iš pradžių jie bendravo su ieškovo atstovu, tačiau radę skelbimą leidinyje pradėjo derybas su atsakovais. Pripažino, kad bendraudama su ieškovo atstovu suprato, jog kontaktas su kambario pardavėjais yra negalimas ir nepageidautinas. Bendraudama su atsakovais irgi suprato, kad jų atstovu dėl kambario pardavimo yra ieškovas.

Minėta, jog atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškovu ji buvo žodžiu susitarusi, tačiau, jog siekiant greičiau surasti pirkėją ir pati S. A. taip pat ieškos pirkėjo, tokios aplinkybės ji nenurodė. Taip pat atsakovė nepaneigė, kad nebuvo įsipareigojusi sumokėti ieškovui atlyginimą pagal Sutartį tuo atveju, jeigu pirkėją suras ji pati. 2014-06-03 teismo posėdyje liudytoju apklaustas J. Š., paaiškino, kad iš pradžių bendraudamas su atsakovu, o po to ir su atsakove jiems skambindavo ir aptardavo pavedimo vykdymo galimybes. Be to būtent atsakovė, o ne atsakovas perdavė jam ir raktą nuo kambario, tai yra jis perėmė iš atsakovų ir nekilnojamojo daikto valdymą.

Taip pat minėtas liudytojas nurodė, kad būsimo pirkėjo atstovas pirmiausia, kreipėsi į įmonę dėl pardavinėjamo turtą ir po to jie palaikė kontaktus, kurie vėliau nutrūko ne be atsakovų įtakos.

Aplinkybę, kad ieškovas įvykdė savo įsipareigojimus pagal 2013-08-22 Pavedimo sutartį patvirtina šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, kiti bylos įrodymai, kuomet būsimas pirkėjas su atsakove pas notarą sudarė pirkimo – pardavimo sutartį (6-7 b.l.). Iš paminėto seka, kad atsakovai, o konkrečiai atsakovas pažeisdamas 2013-08-22 pavedimo sutarties įsipareigojimus, ignoruodamas ieškovą, tai yra negavęs jo sutikimo, galiojant ginčo Sutarčiai sudarė pirkimo - pardavimo sandorį su L. K.. Dėl to atsakovas turi sumokėti ieškovui 1 000 Lt atlyginimą pagal pavedimo sutarties 11 punkto nuostatoje nustatytą jo apskaičiavimą, kartu su delspinigiais.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pirkimo - pardavimo sandoris, pagal 2013-08-22 Pavedimo sutartį Nr. JŠ – 2013/08/008 tarpininkaujant ieškovui, nebuvo sudarytas dėl kliento atsakovo kaltės, t.y. jam vienašališkai atsisakant paslaugų pagal pavedimo sutartį. Byloje yra pateikta įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kieno iniciatyva buvo patalpinti skelbimai, kas pradėjo atskirai nuo ieškovo derybas su būsimu pirkėju L. K.. Įvertinus įrodymus, pagrindžiančius ieškovo atliktus veiksmus, vykdant prievoles pagal Pavedimo sutartį, Sutarties 11. punktą, net ir šalių žodinį susitarimą dėl pavedimo įvykdymo bei atsakovo konkliudentinius veiksmus, darytina išvada, jog pirkėjas L. K. buvo surastas ieškovo.

Pavedimo sutarties 11. punkte buvo numatyta atsakovo M. A. pareiga atsisakius įgaliotinio paslaugų kompensuoti už atliktą darbą ir patirtas išlaidas vykdant pavedimo sutartį, sumokant ieškovui 10 proc. dydžio turto kainos atlyginimą nuo sumos nurodytos sutarties 1 p. Atsakovui uždelsus atsiskaityti ieškovas pagrįstai skaičiuoja 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas pateikė teismui pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas pažeidė minėtą sutartinę pareigą. Sutarties 4.2. punktu ieškovas atsakovo buvo įpareigotas paimti iš surasto pirkėjo pradinę įmoką (avansą). Šios sutartinės prievolės ieškovas taip pat negalėjo įvykdyti dėl atsakovo kaltės. Konstatuotina, kad ieškovas visiškai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvais (CK 1.5 str.), teismas sprendžia, jog šie sutarties pažeidimai laikytini esminiais, kadangi sutarties galutinis tikslas – surasti pirkėją už Sutartyje nustatytą kainą buvo pasiektas (turtas realiai parduotas surastam pirkėjui). Vadinasi, atsakovui M. A. jo užsakyta paslauga iš esmės buvo suteikta, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo pagal pavedimo sutarties 11. punkte nurodyto 1 000,00 Lt atlygio.

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui.

Dėl delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas prašo priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Po bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.). Procesinių palūkanų dydžiai nustatyti Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje. Skolininkui pažeidus sutartį, kreditorius įgyja teisę reikalauti šių palūkanų, o skolininkui atsiranda prievolė jas mokėti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-03-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.). Taip pat iš atsakovo ieškovui priteisini ir delspinigiai, tačiau ne nuo pradinės 1 500,00 Lt sumos, kurią nurodė ieškovas, o tik nuo 1 000 Lt sumos, kuri liko pastarajam atsisakius dalies ieškinio sumos (500 Lt). Tokiu būdu atlikus delspinigių perskaičiavimą ieškovui iš atsakovo M. A. priteistina 234,00 Lt delspinigių suma (1 000 Lt x 0,2 proc. x 117 d.).

Proporcingai patenkintai ieškinio daliai ieškovui iš atsakovo M. A. priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos: likusi – 57,00 Lt žyminio mokesčio dalis ir 700 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti (12 b.l.) (CPK 79 str., 93 str. 2 d.).

Advokatė atstovavo ieškovą teismo posėdžiuose, todėl šios ieškovo bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 str. 1 d., Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio).

Valstybės patirtos 57,19 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai irgi priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 424 str., 428 str., 430 str.,

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Priimti ieškovo atsisakymą dalyje dėl 500,00 Lt priteisimo solidariai iš atsakovų S. A. ir M. A. ir bylą šioje dalyje nutraukti.

2. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją (į/k 188659752) grąžinti ieškovo R. G. IĮ ,,Būsterta“ (į.k. 145904391) dalį žyminio mokesčio, tai yra 15,00 Lt (penkioliką litų), sumokėto 2014-02-04 mokėjimo nurodymu Valstybinei mokesčių inspekcijai.

3. Priteisti ieškovo R. G. IĮ „Būsterta“, į.k. 145904391, buveinė Žemaitės g. 43, Šiauliai, iš atsakovo M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1 000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) atlyginimo, 234,00 Lt (du šimtus trisdešimt keturis litus) delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 234,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 57,00 Lt (penkiasdešimt septynis litus) sumokėto žyminio mokesčio dalį ir 700,00 Lt (septynis šimtus litų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

4. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

5. Priteisti valstybei iš atsakovo M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 57,19 Lt (penkiasdešimt septynis litus 19 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys