Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės firmos „Šilutės Rambynas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-443-370/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei-firmai „Šilutės Rambynas“ dėl sutartinės atsakomybės taikymo – baudos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Šioje byloje ginčas kilo dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo.

Ieškininiame pareiškime nurodyta, kad šalys 2008 m. gegužės 1 d. sudarė šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), tačiau nustačius, jog atsakovo išleidžiamose nuotekose teršiančių medžiagų kiekiai labai viršijo nustatytas maksimalias vertes, 2009-07-28 buvo sustabdytas atsakovo nuotekų priėmimas į magistralinius tinklus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus trijų mėnesių terminą. Pareiškėjas apie bylos atnaujinimo pagrindą sužinojo tik 2014-10-07, kai jam buvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, gynėjo baudžiamojoje byloje atlikti veiksmai ginant ABF „Šilutės Rambynas“ nesudaro pagrindo teigti, kad jam buvo žinomos civilinės bylos aplinkybės ir aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą. Teismo siūlymas pateikti papildomus įrodymus buvo gautas baigiantis darbo dienai ir prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo išvakarėse, todėl pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės pateikti įrodymus, patvirtinančius jo sužinojimo momentą, kurie pateikiami kartu su skundu.Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie valymo įrenginių veikimą 50 procentų pajėgumu nėra naujos ir buvo žinomos civilinės bylos nagrinėjimo metu. Byloje buvo pateiktas tik negalutinis ekspertizės aktas, kuriame ekspertas buvo nurodęs, kad nėra pateikta dalies informacijos, kuri būtų naudinga bylos nagrinėjimui, siekiant galutinai įvertinti technologinius aspektus, reikalinga papildoma informacija. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad eksploatuojant valymo įrenginius jokie teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, nes galutiniame ekspertizės akte konstatuota apie 20 netinkamo įrenginių eksploatavimo faktų, kurie išreikšti kaip pažeidimai įvairiomis formomis (,,turėjo“, ,,galėjo“ ir pan.). Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo teigiama, kad UAB ,,Šilutės vandenys“ valymo įrengimų procesas 2009-07-03 buvo visiškai sutrikęs, tačiau baudžiamojoje byloje esančiame šios įmonės rašte nurodyta, jog nuo 2009-05-12 iki 2009-07-03 Šilutės valymo įrenginiuose nebuvo avarinės situacijos. Taigi šie duomenys paneigia teismo išvadą, kad valymo įrenginių darbas triko palaipsniui nuo 2009-05-12.Teismas neatsižvelgė į tai, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas keletą kartų teikė prašymus skirti ekspertizę, jog būtų nustatytos valymo įrengimų tinkamo funkcionavimo sutrikdymo priežastys, nes nustačius, kad tai įvyko dėl ieškovo kaltės, ABF „Šilutės Rambynas“ priešieškinis turėtų būti patenkintas.

Priešingai nei teigia apeliantas, jis, sąžiningai naudodamasis savo teisėmis, apie jo nurodomas aplinkybes galėjo ir turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2014-02-05, tai yra tada, kai jo gynėjas baigė susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga. Ši aplinkybė užfiksuota Klaipėdos apygardos prokurorės J. R. 2014-02-18 nutarime. Be to, apelianto nurodomos aplinkybės turėjo būti žinomos iš 2014-02-28 kaltinamojo akto, 2014-06-04 vykusio teisiamojo posėdžio, kuriame dalyvavo ne tik apelianto gynėjas, bet ir pats direktorius A. B.. Apelianto kartu su skundu pateikti įrodymai – teisiamųjų posėdžių protokolai – neįrodo, kad terminas nėra praleistas.Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jo nurodomos aplinkybės yra naujos. Papildytame 2012-05-07 ekspertizės akte nebuvo pateikta nei viena nauja aplinkybė. Apeliantas sąmoningai nenurodo fakto, kad šiame akte buvo konstatuota, jog eksploatuojant valymo įrenginius, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje buvo siekiama nustatyti technologinius aspektus, turinčius reikšmės upės užterštumui, taigi apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirminiame ekspertizės akte nebuvo žinoma visa būtina informacija, nes civilinės bylos ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas buvo skirtingas. Priešieškinis buvo atmestas tuo pagrindu, kad dėl paties atsakovo neteisėtų veiksmų sutartis buvo sustabdyta. Šias išvadas patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi teismas teisingai nurodė, kad šiuo atveju neturi reikšmės, kas atsakingas dėl valymo įrenginių sutrikdymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kurioje jo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas tuo pagrindu, kad pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą ir nėra pagrįstas CPK 366 straipsnyje nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas apie nurodomas aplinkybes sužinojo ne 2014-10-07, kai jam buvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, o dar 2014-02-05, tai yra tada, kai ABF „Šilutės Rambynas“ gynėjas baudžiamojoje byloje susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas šiuo klausimu, pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar apeliantas laiku pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, svarbu atsižvelgti į tai, jog kasacinis teismas pasisakydamas šiais klausimais, yra ne kartą nurodęs, kad tokiu atveju turi būti vertinamas ne tik objektyvus, bet taip pat ir subjektyvusis pareiškėjo suvokimo apie reikšmingų aplinkybių sužinojimo momentas, jo paties elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad teismas teisingai nurodė, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-137-635/2014 ABF „Šilutės Rambynas“ buvo kaltinamas padaręs Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką – sistemingai pažeidinėjęs teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, to neteigia ir ieškovas atsiliepime į skundą, kad ABF „Šilutės Rambynas“ baudžiamojoje byloje gynėjas – advokatas, būtų atstovavęs šią įmonę taip pat ir prašomoje atnaujinti civilinėje byloje. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, šią įmonę procese atstovavo pats įmonės teisininkas G. K.. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ABF „Šilutės Rambynas“, atstovaujamas įmonės teisininko, ne kartą teikė prašymus susipažinti su bylos medžiaga, tačiau jie buvo atmesti (2010-04-16, 2011-11-17 nutarimai). Tuo tarpu nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinoma, yra fakto instancija, nėra pateikta duomenų, jog šis asmuo būtų dalyvavęs baudžiamojoje byloje ar kad jam būtų buvę žinomi minėti duomenys (CPK 178 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, todėl atmestinas šiuo pagrindu (CPK 185 str.). Teismo nuomone, šios išvados nepaneigia taip pat ir kita ieškovo atsiliepime nurodoma aplinkybė, kad apeliantui buvo išsiųstas 2014-02-28 kaltinamasis aktas, nes byloje, be kita ko, nėra duomenų, kada šis aktas pastarajam buvo įteiktas ir ar buvo įteiktas apskritai (CPK 178 str.).

Be to, teismas šiame kontekste atkreipia dėmesį taip pat ir į tai, kad šiose bylose yra didelė medžiagos apimtis, jose buvo nagrinėjami ir sprendžiami sudėtingi klausimai, apeliantas dalyvavo taip pat ir kitose civilinėse bylose; kad, kaip minėta, prašymas buvo pateiktas 2014-12-22, tuo tarpu tiek ieškovo, tiek atsakovo pozicija dėl šiuo klausimu aktualių aplinkybių sužinojimo momento iš esmės skiriasi tik keliais mėnesiais, o naikinamasis tokių prašymų pateikimo terminas pagal CPK 368 straipsnio 2 dalyje yra penkeri metai; kad nėra pagrindo išvadai, kad apeliantas šiame procese buvo pasyvus, nesiekė tinkamai realizuoti savo teisių ar jomis piktnaudžiavo (CPK 185 str., 78 str.).

Teismas, pasisakydamas dėl antrojo pagrindo, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas, pažymi, kad atnaujinti šį procesą buvo prašoma remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas teigė, kad įvertinus baudžiamojoje byloje pateiktą galutinį ekspertizės aktą, paaiškėjo, jog valymo įrengimai dirbo tik 50 proc. pajėgumu.

Šiame kontekste pažymėtina tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog tokiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis ir turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitoks sprendimas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius, kaip minėta, turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu pareiškėjas neįrodo bent vienos iš sąlygų, tai reiškia, jog šis proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas, todėl procesas negali būti atnaujintas. Be to, bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors civilinio proceso taisyklės tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo.

Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas, remdamasis teismų praktikoje suformuotais paminėtais naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių kriterijais kaip proceso atnaujinimo pagrindu, detaliai išnagrinėjo kiekvieną iš jų ir konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos nei naujomis, nei esminėmis, turinčiomis įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinis teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis taisyklėmis bei bylos medžiaga, sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis (CPK 366 str., 370 str. 3 d.).

Atmesdamas apelianto skundo teiginius šiuo klausimu, teismas sprendžia, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčas prašomoje atnaujinti civilinėje byloje buvo kilęs dėl šalių sutartinės atsakomybės – baudos, kuri buvo siejama ne su ieškovo, o su apelianto netinkamai vykdytais sutartiniais įsipareigojimais. Apelianto priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo buvo grindžiamas tuo, kad ieškovui neteisėtai sustabdžius sutarties vykdymą ir atsisakius priimti jo nuotekas, jis privalėjo ieškoti kitų šalinimo galimybių (kanalizacijos šulinių) ir dėl to patyrė minimus nuostolius.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, prašomoje atnaujinti civilinėje byloje įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad atsakovas, išleisdamas padidintos taršos nuotekas, 3 kartus viršijančias leistiną teršalų koncentraciją, nusižengė įsipareigojimams, prisiimtiems pagal sutartį su nuotakyno valdytoju, pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento nuostatas ir kt.; kad sustabdydamas sutarties vykdymą ir atsisakydamas priimti nuotekas ieškovas elgėsi atsakingai ir atidžiai, laikėsi kompetentingų institucijų privalomų nurodymų, be to, esant biologinių valymo įrenginių sutrikimui, ieškovas objektyviai neturėjo techninių galimybių priimti ir išvalyti atsakovo nuotekas. Taigi teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, iš esmės išsamiai ištyręs tiek išnagrinėtos bylos medžiagą, tiek pareiškėjo pateiktą medžiagą bei argumentus, pagrįstai konstatavo, kad apelianto nurodytos aplinkybės negali būti laikomos esminėmis (CPK 185 str.).

Antra, apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su teismo argumentais, kad apelianto nurodomos aplinkybės taip pat negali būti pripažįstamos ir naujomis. Kaip teisingai nurodė teismas, iš prašomoje atnaujinti civilinėje byloje esančio, kaip nurodė apeliantas, pirminio ekspertizės akto ir apelianto pateikto galutinio šio akto redakcijos, matyti, kad juose pateikiamos išvados iš esmės yra analogiškos, tiek pirminiame, tiek galutiniame akte yra nurodyta, kad valymo įrenginiai minėtu laikotarpiu veikė 50 procentų pajėgumu, kad eksploatuojant valymo įrenginius jokie teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Tuo tarpu apelianto nurodytos akte naudojamos vertinamojo pobūdžio sąvokos ,,turėjo“, ,,galėjo“, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Taigi, remdamasis paminėtais argumentais, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti laikomos naujomis, o apeliantas nepaneigė šios teismo išvados pagrįstumo (CPK 366 str. 1 d. 2 p., 178 str., 185 str.).

Teismas nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su jo prašymais skirti ekspertizę. Kaip matyti iš prašomos atnaujinti civilinės bylos duomenų, atsakovas tiek apeliaciniame, tiek kasaciniame skunde taip pat buvo nurodęs šiuos argumentus, kuriuos jau įvertino ir detaliai išnagrinėjo apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai, tikrindami priimtų procesinių sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas pagal pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, kurios, kaip pirmiau nurodyta, nėra naujos, taip pat jau yra teismo teisiškai įvertintos, – reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą ir tų pačių byloje surinktų įrodymų vertinimą, tačiau tai nesuderinama su CPK ir teismų praktikoje pripažįstama proceso atnaujinimo paskirtimi ir tikslais, nes byloje nenustatyta faktinių bei teisinių prielaidų pagrįstai abejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo užbaigtoje civilinėje byloje teisėtumu, taigi ir, atnaujinus procesą, tikrinti šio sprendimo teisėtumą.

Remdamasis paminėtomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo ABF „Šilutės Rambynas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl padarytas proceso teisės pažeidimas dėl netinkamai aiškintų ir taikytų CPK normų, reglamentuojančių prašymo pateikimo terminus, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos teismo nutarties (CPK 329 str. 1 d.). Todėl atskirasis skundas atmetamas, nenagrinėjant kitų jame nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str. 1 d., , 330 str.).Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.