- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- 1-2390-1015/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29494-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- Z. S.
- Advokatai
- Gediminas Bukauskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Z. S. (Z. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktorius, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. S. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent - jis 2020 m. liepos 24 d. apie 21.30 val., Vilniuje, Šiaurės gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,52 promilės (įvertinus paklaidą) etilo alkoholio koncentracija.
Šiais veiksmais Z. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu Z. S. kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad gailisi. Parodė, kad buvo kaimyno laidotuvės, nors yra negeriantis žmogus, nes turi širdies stimuliatorių, bet po laidotuvių išgėrė dvi skardines alaus. Apie devintą valandą jam paskambino ir pasakė, kad suveikė pirtyje signalizacija ir per laiptus bėga vanduo. Namie turėjo alkotesterį darbuotojams, pasitikrino, rodė 0,3, todėl nusprendė pats nuvažiuoti. Nuvažiavus pasidarė bloga, todėl išgėrė širdies lašų, buteliukas buvo be dozatoriaus, tai išgėrė iš viso buteliuko. Matė policiją, negalvojo nieko blogo. Kai liepė pūsti – nustatė 1,55 promilių, dėl ko jis buvo šoke. Po to paaiškėjo, kad jo naminis alkotesteris rodo nesąmonės. Nurodė, kad labai gailisi, gėda prieš žmoną, vaikus. Automobilis jam labai reikalingas, nes reikia vis kažkur pavažiuoti, ir jam, ir žmonai, taip pat paveža žmones į pirtį, kuri likusi vienintelė mieste. Pirtis nuo jo namų yra už pusantro kilometro, bet dėl sveikatos būklės neturi galimybės pėsčiomis nueiti. Patikslino, kad jo žmona vairuoja, šiuo metu jam padeda. Įvykio metu žmona nebuvo išgėrusi, bet jos neprašė pavežti, nes pasitikinęs alkotesteriu galvojo, kad gali vairuoti. Širdies lašus naudoja pastoviai, bet ne visada tokius pačius, į sudėtį nelabai kreipia dėmesį, kai gerdavo su dozatoriumi, lašus pildavo į vandenį, tai ir nejausdavo alkoholio, o šįkart nebuvo dozatoriaus, todėl išgėrė daugiau.
Teisiamajame posėdyje apklausta laiduotoja siekianti būti J. S. parodė, kad Z. S. yra jos vyras, su juo gyvena seniai, jis geras vyras, tėvas, žentas, padeda šeimai, kai ji dirba, jis prižiūri jos mamą, kuri kartu gyvena, Dėl įvykio paaiškino, kad jie buvo laidotuvėse, vyras truputį išgėrė alaus, nors jis negeria, kai grįžo – ji atsigulė savo kambaryje, jis buvo savo, ji nežinojo, kad jis išvažiavo. Kai prigulė, po to staiga paskambino jai, paprašė, kad atvažiuotų, atvežtų vandens, kai ji atvažiavo – buvo šoke, nes vyras buvo ne toks, kaip visada. Ji buvo atvažiavusi į tą vietą, kur vyrą sustabdė policija, atvežė vandens, nes vyrui buvo bloga. Po to ji nuvažiavo į pirtį dėl avarijos, ten buvo atėję darbininkai, padėjo jai. Apie įvykį bendravo su vyru, jis po to miegoti negali. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja (duomenys neskelbtini) metus. Prašo atleisti Z. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduoti jos atsakomybei, nes tiki, kad jis daugiau taip nepadarys, taip padarė pirmą kartą ir tai nepasikartos, dėl įvykio jie kalbasi, palaiko vienas kitą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Z. S. iš dalies pripažino kaltę (b. l. 69), antrą kartą apklausiamas – kaltę pripažino visiškai (b. l. 72).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas V. G. parodė, kad 2020 m. liepos 24 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu E. M., apie 21.30 val., Vilniaus mieste, Šiaurės gatvės ir Dūmų gatvės sankryžoje patikrinimui sustabdė automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kurį kaip vėliau paaiškėjo vairavo Z. S.. Patikrinimo metu bendraujant su Z. S. pajuto, kad iš jo burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Panaudojus bekontaktį alkoholio detektorių, buvo nustatytas alkoholio vartojimas. 2020 m. liepos 24 d. 21:38 val. patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu Drager Alcotest, Nr. ARKL-0774, patikros Nr. 1298797, nustatyta, kad vairuotojas Z. S. yra neblaivus, jam nustatytas 1,55 prom. girtumas. 2020 m. liepos 24 d. 22:02 val. atlikus antrą patikrinimą, nustatytas 1,60 promilių girtumas. Z. S. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Paprašius Z. S. pateikti automobilio bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos liudijimą. Z. S. 2020 m. liepos 24 d. 21.40 val. buvo sulaikytas. Į pažeidimo vietą atvyko ekipažas V1718, kuris vairuotoją Z. S. pristatė į Vilniaus aps. VPK OVS. Automobilis „Nissan X-Trail“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priverstinai buvo nuvežtas į UAB „Tomados“ saugojimo aikštelę, adresu Vilnius, Eišiškių pl. 127 (b.l. 11).
Aplinkybės dėl Z. S. vairuoto automobilio sustabdymo, jo neblaivumo nustatymo ir pan. užfiksuotos ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyr. patrulio E. M. 2020 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 8).
Apžiūrėjus automobilį Nissan X-Trail, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 24 d. surašytas Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, atitinkamas aplinkybes užfiksavus ir nuotraukose (b. l. 15-24).
2020 m. liepos 24 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti Z. S. neblaivumo požymiai bei alkotesterio parodymai, t. y. kad tą dieną asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo 20.00 val., alkotesteriu Drager Alcotest 7510, 1298797, 21:38 val. nustatytas 1,55 promilių, o 22:02 val. – 1,60 promilių neblaivumas; užfiksuota Z. S. nuoroda, kad jis nesutinka su parodymais. Prie akto pridėti alkotesterio kvitai su nurodytais parodymais (b. l. 26-27).
Patikros sertifikate Nr. 1298797 nurodyta, kad jis galioja iki 2020 m. gruodžio 29 d., taip pat nurodyti duomenys apie tikslumą – t. y. kad alkotesterio Alcotest 7510 paklaida, kai rezultatas nuo 1,01 iki 6,00 promilių – ±1,7 procento (b. l. 25).
VĮ Regitra duomenimis, automobilis Nissan X-Trail, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Z. S. firmai (b. l. 31). VšĮ Emprekis duomenimis, vidutinė tokios transporto priemonės kaina Lietuvoje – 10 538 eurų (be PVM), 12 750 eurų (su PVM) (b. l. 34). Bylą nagrinėjant teisme, Z. S. pateikė savo vairuotos transporto priemonės – Nissan X-Trail, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), individualaus vertinimo duomenis, pagal kuriuos šis automobilis įvertintas 9 620 eurų (su PVM).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Z. S. kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, numatančią baudžiamąją atsakomybę tam, kas, be kita ko, vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Įvertinęs byloje surinktų duomenų, kurie surinkti teisėtai bei teisiamajame posėdyje buvo ištirti taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, visumą, teismas sprendžia, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės: Z. S. 2020 m. liepos 24 d. apie 21.30 val., Vilniuje, Šiaurės gatvėje, vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio – sustabdę policijos pareigūnai alkotesteriu nustatė jo iškvėptame ore 1,55 promiles etilo alkoholio (toks rezultatas buvo patikrinus pirmą kartą, o antrą kartą patikrinus – 1.60 promilių, visgi iš šių patikrinimų kaip nustatytas pripažintinas palankesnis kaltinamajam rezultatas, t. y. 1.55 promilių). Pagal šio naudoto alkotesterio parametrus, užfiksuotus patikros sertifikate, kai rodmenys yra nuo 1.01 iki 6.00 promilių, paklaida yra ±1,7 procento. Taigi įvertinus minėtą paklaidą palankesne kaltinamajam linkme, pripažintina, kad Z. S. vairavo neblaivus, kai jam nustatyta 1.52 promilių alkoholio koncentracija.
Šios aplinkybės nustatytos tiek iš paties kaltinamojo parodymų, kai jis pripažino, kad prieš tai, kai išvyko vairuodamas savo įmonei priklausantį automobilį, jis buvo vartojęs alaus, taip pat kadangi jam pasidarė bloga – išgėrė širdies lašų, į kurių sudėtį įeina etilo alkoholis. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys – liudytojo V. G. (policijos pareigūno) parodymai, jog sustabdžius Z. S. vairuotą automobilį, kilus įtarimų, kad jis gali būti neblaivus – tai buvo patikrinta bei nustatytas jo neblaivumas, šios aplinkybės nurodytos ir kartu su minėtu liudytoju pareigas ėjusio policijos pareigūno E. M. tarnybiniame pranešime. Duomenys apie nustatytą konkretų neblaivumo laipsnį užfiksuoti Neblaivumo nustatymo akte bei alkotesterio parodymuose. Pastarieji duomenys, teismo vertinimu, atitinka vieni kitus ir jais patvirtinamos aplinkybės sudaro nuoseklią visumą, todėl jie pripažintini įrodymais ir jais vadovaudamasis teismas, kaip minėta, ir padarė nurodytas išvadas dėl nustatytų faktinių aplinkybių.
Nustačius., kad Z. S. minėtu laiku ir vietoje transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1.52 promilių, t. y. daugiau nei 1.51 promilių neblaivumas, teismas vertina, kad transporto priemonę jis vairavo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, atitinkamai konstatuoja, kad šie jo veiksmai visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius požymius.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Spręsdamas klausimą dėl Z. S. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas neatsargus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius Z. S. – dirba (pagal Sodros duomenis – nuo (duomenys neskelbtini) m. dirbo visada, b. l. 33, 85), administracine tvarka baustas, nuobaudos negaliojančios (b. l. 89-90), neteistas (b. l. 91).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje pateiktas Z. S. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriame nurodyta, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos tam. Su prašymu pateiktas Z. S. firmos darbuotojų prašymas, kuriame be kita ko, nurodyta, kad jis kiekvieną dieną veža darbuotojus namo įmonei priklausančiu automobiliu, taip pat kad jis nemokamai veža neįgaliuosius, senyvo amžiaus žmones iš tolimesnių rajonų į Naujosios Vilnios viešąją pirtį, į kurią jie gauna iš Vilniaus miesto savivaldybės talonus. Taip pat pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Z. S. firmos sudaryta pirkimo sutartis bei papildomas susitarimas dėl šios sutarties pratęsimo, dėl higienos paslaugų socialiai remtiniems asmenims Vilniaus mieste teikimo. Pateikti duomenys apie širdies stimuliatoriaus implantavimą Z. S..
J. S. pateikė teismui prašymą atleisti Z. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį jos atsakomybei pagal laidavimą, kuriame nurodė, kad jos vyras labai pergyvena, supranta savo elgesio neteisėtumą, kadangi su juo santykiai geri, kasdien su juo bendrauja, jį gerai pažįsta ir mano, kad nusikalstamą veiką jis padarė lengvabūdiškai, gerai neįvertinęs savo netinkamo elgesio ir galimų pasekmių, todėl yra įsitikinusi, kad jis sąžiningai ir teisės elgsis ateityje, nepažeis įstatymų reikalavimų. Nurodė, kad ji neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, yra pedagogė ir dirba pedagoginį darbą, todėl mano, kad gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui, kad jis ateityje teisės pažeidimų nedarytų.
Su prašymu pateikta Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės pasirašyta J. S. charakteristika, kurioje nurodyti duomenys apie jos kompetenciją, pedagoginės veiklos rezultatus, dalyvavimą renginiuose ir pan., be kita ko, kad ji buvo du kartus įvertinta kaip geriausia muzikos mokytoja tarp Lietuvos mokyklų su (duomenys neskelbtini) dėstomąja kalba, taip pat kiti duomenys, išskirtinai teigiamai ją apibūdinantys. Informatikos ir Ryšių departamento duomenimis ji nebausta administracine tvarka, neteista.
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4 )yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Vertinant galimybę atleisti Z. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažymėtina, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. Sąlyga, numatyta nurodyto straipsnio 2 dalies 3 punkte, šiuo atveju nėra aktuali.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl kitų BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų, būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės konkrečiu atveju būtų pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei jo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi iš esmės šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai. Be to, net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.
Taigi šiuo aspektu vertintina Z. S. charakterizuojančių duomenų visuma. O būtent - jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nors keletą kartų per 3 metų laikotarpį baustas administracine tvarka už pažeidimus (vienas – susijęs su KET pažeidimu, kitas –su Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo reikalavimais), bet jie nešiurkštūs, be to, nuobaudos nebegaliojančios, dirbo (nors yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, be to, pažymėtina, kad pagal duomenis nuo (duomenys neskelbtini) m. – visada nepertraukiamai dirbo), jo įmonės (individuali įmonė – Z. S. firma) darbuotojų pateiktame rašte jis kaip darbdavys apibūdinamas teigiamai. Taigi šie duomenys teismui leidžia daryti išvadą, jog kaltinamajam nėra būdingas teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys. Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, jog jis neabejotinai neigiamai vertina savo veiksmus, dėl jų gailisi. Todėl šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į J. S. apibūdinančius duomenis (neteista, nebausta, administracine tvarka, dirba, darbovietės apibūdinama teigiamai, be to, jos pedagoginį darbo pobūdį, aplinkybę apie ilgametę jos ir Z. S. santuoką ir pan.), jos paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, jog ji irgi itin neigiamai vertina savo sutuoktinio elgesį, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali dėl artimų šeimos ryšių, jų artimo bendravimo ir pan. aplinkybių daryti Z. S. teigiamą įtaką ir veikti jo elgesį, kad teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys nebepasikartotų.
Taigi teismas, įvertinęs nurodytų duomenų ir argumentų visumą, sprendžia, kad nustatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bei sprendžia, kad šiuo atveju atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės atitiktų baudžiamosios atsakomybės tikslus. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo bei jo laiduotoja skirtinos J. S. asmenybę, teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė. Taigi Z. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Z. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnis numato vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimą naudotis specialia teise (tarp jų – teise vairuoti transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Taigi padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas yra šiurkštus ir ši aplinkybė yra itin reikšminga sprendžiant klausimą dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad švelnesnę atsakomybę už mažesnio pavojingumo veiką, t. y. vairavimą neblaiviam, kai nustatyta daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės alkoholio nustatančiame Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad už tokio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių (arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių) (ANK 422 str. 5 ir 6 dalys), o atitinkami Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kriminalizavus vairavimą neblaiviam, kai nustatyta daugiau 1,51 promilių neblaivumas, aiškiai rodo įstatymų leidėjo valią griežčiau – t. y. net baudžiamąja tvarka vertinti tokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Kita vertus, sprendžiant nurodytą klausimą, atsižvelgtina ir į konkretų Z. S. nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris itin nežymiai viršija ribą, nuo kurios (būnant tokio neblaivumo vairuojant transporto priemonę) numatyta baudžiamoji atsakomybė, bei jau minėtas kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kurios buvo pagrindu daryti išvadą, jog kaltinamąjį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Taigi įvertinęs nurodytų aplinkybių bei argumentų visumą, teismas sprendžia, jog Z. S. skirtina nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždraustina naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų terminui. Visai neskirti šios priemonės teismas nagrinėjamoje situacijoje galimybės nemato, akcentuojant, jog vis dėlto konkretus padarytas KET pažeidimas yra šiurkštus, ir tokiu būdu jis kėlė realią grėsmę eismo saugumui bei kitiems asmenims, todėl siekiant atitinkamų baudžiamosios atsakomybės tikslų, be kita ko –nesudaryti nebaudžiamumo įspūdžio, tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtinas šiuo atveju.
Z. S. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas nuo 2020 m. liepos 25 d. Kadangi paskyrus šias kardomąsias priemones nuo 2020 m. liepos 25 d., bei nesant duomenų, jog Z. S. būtų pažeidęs jų sąlygas (t. y. ir toliau, nepaisant kardomųjų priemonių, naudojęsis minėta specialia teise), teismas sprendžia, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. liepos 25 d., t. y. nuo tada, kai jis realiai neteko galimybės naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilės alkoholio kiekis; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).
Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Vertinant būtinumą taikyti pastarąją baudžiamojo poveikio priemonę, teismas pirmiausia pastebi, kad Z. S. vairuotas automobilis priklauso jam priklausančiai individualiai įmonei – Z. S. firmai. Atsižvelgiant į tai, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, Z. S. yra minėtos įmonės savininkas – taigi šia prasme pripažintina, jog jis, kaip savininkas, turi visus įgaliojimus valdyti įmonės turtą (daryti bet kokius patvarkymus dėl jo – taip pat ir dėl minėto automobilio), kas iš esmės reiškia, kad šiuo atveju egzistuoja BK 72 str. 4 d. 1 p. numatytas pagrindas, kadangi akivaizdu, jog nusikaltimas buvo daromas Z. S., kaip, minėtos įmonės savininkui aiškiai suvokiant, kad transporto priemonė yra naudojama nusikaltimui daryti.
Visgi nepaisant to, jog konkrečiu atveju yra teisinis pagrindas konfiskuoti Z. S. vairuotą transporto priemonę, teismas sprendžia, kad jau ne kartą akcentuotų nustatytų aplinkybių visuma lemia, jog minėto automobilio konfiskavimas konkrečiu atveju neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Z. S. charakterizuojančių duomenų visuma teismui leido padaryti išvadą, jog jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be kita ko – jog nėra duomenų apie tai, kad jam būtų būdingas teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog atitinkamų daiktų konfiskavimo vienas iš tikslų – užtikrinti, kad jie nebūtų naudojami daryti nusikalstamoms veikoms ir pan. Taigi šiuo atveju teismui nusprendus, kad pagal surinktus duomenis yra pagrindo manyti, jog Z. S. daugiau nenusikals – tokios baudžiamojo poveikio priemonės būtinumas abejotinas, juolab, kaip minėta – jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. uždraudimas naudotis specialia teise. Nors kelių transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam neabejotinai yra šiurkštus KET pažeidimas, tačiau, kaip ne kartą minėta, konkretus nustatytas neblaivumo laipsnis itin nežymiai viršija ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė. Taigi įvertinus tai, be to – ir konkrečios transporto priemonės pakankamai didelę vertę, teismas sprendžia, kad automobilio Nissan X-Trail, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė, dėl ko ši baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina.
Savo ruožtu įvertinęs anksčiau nurodytus argumentus, dėl kurių nuspręsta neskirti Z. S. vairuotos transporto priemonės konfiskavimo, teismas, siekdamas išvengti situacijos, kuri galėtų sukurti asmens nebaudžiamumo įspūdį, siekdamas, kad asmens, kurį nuspręsta atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, atžvilgiu būtų pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai – be kita ko, padarytas auklėjamasis poveikis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte (BK 71 str.) numatyta turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šios įmokos dydį, artimesnį minimaliam, t. y. 20 MGL. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė kartu su kita paskirta – specialiosios teisės atėmimu, šiuo atveju maksimaliai leistų užtikrinti, kad Z. S. atžvilgiu būtų pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai, atitinkamai – tai atitiktų teisingumo ir proporcingumo principus.
Dėl kitų klausimų
Z. S. 2020 m. liepos 25 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 76-80). Šios kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintinos.
Byloje esantis iš Z. S. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 79), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ Regitra.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės O. L. 2020 m. liepos 27 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Z. S. firmai, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra Z. S., į automobilį Nissan X-Trail, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) terminą nustatant nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2020 m. gruodžio 27 d. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant automobilį valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (b. l. 36-44). Šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Z. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą Z. S. atžvilgiu nutraukti.
Paskirti Z. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 25 d.
Paskirti Z. S. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje – 1000 MGL dydžio, t. y. 1000 (vieno tūkstančio) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos sumokėjimo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti, kad įmoka mokama į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), gavėjas: Teisingumo ministerija; juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: Vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės O. L. 2020 m. liepos 27 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą Z. S. firmai, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra Z. S., į automobilį Nissan X-Trail, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), (paliekant prokuroro nustatytas apribojimo sąlygas) palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Z. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, Z. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės įmonei Regitra.
1) Vengiant sumokėti paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, tačiau šis nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str. 2 d.).
2) tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).
J. S. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.