Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-01-25 · Civilinė byla Nr. e2A-458-180/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-25
Bylos Nr.
e2A-458-180/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Dalia Kačinskienė, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „BISERIS“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-458-180/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01891-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.4.1.9. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BISERIS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5241-345/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BISERIS“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant išvadą byloje teikiančiai valstybės institucijai – Viešųjų pirkimų tarnybai, dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „BISERIS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – perkančioji organizacija) sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą „Vilniaus miesto gatvių ženklinimo darbų pirkimas“ (Pirkimo Nr. 183887) (toliau – Pirkimas), apie kurį pirkimo dalyviai buvo informuoti pranešimu Nr. A39-782/17(3.10.15-UK), priteisti iš atsakovės 472 336,57 Eur dydžio nuostolių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuotinų nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.Ieškovė nurodė: atsakovė 2017 m. vasario 23 d. paskelbė ir vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Vilniaus miesto gatvių ženklinimo darbų pirkimas“ (Pirkimo Nr. 183887). Pirkimas buvo suskaidytas į dvi dalis: miesto gatvių horizontaliojo ženklinimo darbai dešinėje ir kairėje Neries pusėje. Ieškovė pateikė pasiūlymus abiems pirkimo dalims, kuriose jos pasiūlymas, ieškovės įsitikinimu, turėjo būti pripažintas laimėjusiu. Atsakovė su ieškove Prikimo sutarties nesudarė, o Pirkimo procedūras nutraukė, nes Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) 2017 m. liepos 12 d. pateikė išvadą (toliau – Išvada), kuria įpareigojo atsakovę nutraukti Pirkimo procedūras. Ieškovės nuomone, VPT neturėjo įtarti jokių viešųjų pirkimų pažeidimų, o tik sudarė sąlygas apsaugoti Pirkime nesąžiningai besielgusio kito dalyvio – UAB „GATAS“ interesus.Išvada apie tariamai netinkamai suformuotą Pirkimo objektą yra grindžiama šiam Pirkimui netaikytinais teismų praktikos išaiškinimais, o minimalaus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo neteisėtumas – vien prielaidomis apie konkurencijos ribojimą. VPT nevertino esminių aplinkybių: pirkimo objekto specifikos ir horizontaliojo ženklinimo darbo rinkos ypatumų. Būtent šios aplinkybės lėmė, kaip atsakovė suformavo Pirkimo objektą ir Pirkime dalyvavusių pirkėjų skaičių. VPT žinojo apie Pirkimą ir galėjo įtarti tariamus viešųjų pirkimų pažeidimus prieš jį paskelbiant, nes Pirkimo sąlygos buvo derintos su VPT, tačiau tariami pažeidimai buvo nustatyti tik Pirkimo procedūrų pabaigoje. Tokio pobūdžio pirkimai vykdomi nuo 2004 metų ir VPT neturėjo jokių priekaištų dėl ankstesnių viešųjų pirkimų objektų suformavimo ir kvalifikacijos reikalavimų pagal suformuotas viešųjų pirkimų dalis. Tokiais savo veiksmais VPT pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą. VPT nėra suteikta galimybė panaikinti savo ankstesnio sprendimo ir dėl to paties dalyko priimti visiškai priešingą sprendimą. VPT tikėtina siekė apginti tiekėjo UAB „GATAS“ interesus, nes Išvados parengimas sutapo su UAB „GATAS“ pretenzijos atmetimu, o Išvados motyvai grindžiami vien UAB „GATAS“ pretenzijoje pateikta informacija.Vilniaus miesto horizontalusis ženklinimas yra ne sudėtinis, bet vientisas pirkimo objektas, todėl atsakovė neturėjo pareigos jo skaidyti ir to techniškai neįmanoma padaryti. Šią aplinkybę grindžia Kauno ir Klaipėdos miestų gatvių horizontaliojo ženklinimo darbų pirkimais bei kitų Europos šalių praktika. Atsakovė nustatė pagrįstą ir adekvatų būsimo rangovo pajėgumus patvirtinantį minimalų tiekėjų vidutinės metinės apyvartos reikalavimą, atsižvelgdama į Pirkimo svarbą ir ypatumus, galimybę sutartį sudaryti su pajėgiu tiekėju, be to, atsižvelgė ir į VPT parengtas tiekėjų kvalifikacijos metodines rekomendacijas. Dėl neteisėtos VPT Išvados ir jos pagrindu priimto atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras ieškovė neteko galimybės sudaryti pirkimo sutarčių abiejose Pirkimo dalyse ir gauti pagrįstą pelną. Atsakovei nutraukus Pirkimą neteisėtai, laiko, jog yra visos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti.VPT išvados apie tiekėjų konkurencijos ribojimą Pirkime yra grindžiamos prielaidomis, VPT neatliko jokio rinkos tyrimo, nevertino ženklinimo darbų specifikos, pirkimo sąlygų ir kitų išvadoms reikalingų aplinkybių. Ieškovės žiniomis, apyvartos reikalavimą atitiko ir Pirkime galėjo dalyvauti daugiau nei du dalyviai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad, vadovaudamasi VPT Išvada, perkančioji organizacija 2017 m. liepos 19 d. raštu Nr. A39-782/17 informavo Pirkimo dalyvius apie Pirkimo procedūrų nutraukimą. Ieškovė nesutikdama su atsakovės pranešimu, 2017 m. rugpjūčio 8 d. pateikė pretenziją, kurią atsakovė atmetė, motyvuodama Pirkimo procedūrų nutraukimą valdingu, įstatymu įgaliotos institucijos – VPT, įpareigojimo vykdymu. Perkančioji organizacija privalo arba tokį teisės aktą vykdyti, arba, jo dar neįvykdžiusi, įstatymų nustatyta tvarka jį ginčyti, kadangi negalimos tokios piktnaudžiavimo teise situacijos, kai perkančioji organizacija kartu nevykdytų ir teisme neginčytų viešojo administravimo subjekto jai skirto įpareigojimo nutraukti pirkimo procedūras. Tais atvejais, kai neskundžiant administracinio akto įvykdomas jame nurodytas įpareigojimas nutraukti pirkimo procedūras, perkančiajai organizacijai nekyla objektyvių teisinių padarinių, ginčas dėl tokio akto, kaip nebeturinčio objekto, praranda prasmę. Perkančioji organizacija priėmė sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras, nekvestionuodama VPT pozicijos, t. y. sutiko su VPT nurodytais Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) ir kitų teisės aktų pažeidimais, kad nustatyti pažeidimai yra esminiai ir padarė įtaką pirkimo rezultatams. Nenustatyta, kad VPT sprendimas ir įpareigojimas nutraukti Pirkimo procedūras pažeidžia VPĮ principus. Be to, Pirkimas vykdomas ne pirmą kartą, Pirkimo objekto skaidymas į dvi dalis vyksta nuo 2004 metų. Be to, šalys nenurodė, kad Pirkimo objektą skaidant į smulkesnes dalis nėra įmanoma numatyti darbų kiekių, apimčių, atlikimo laiko bei galimybių. Pirkimo sutartis turėjo būti sudaroma 36-iems mėnesiams ir darbai nebūtų vykdomi vienu metu visame objekte, o etapais, darbus užsakant kiekvienai Pirkimo daliai pagal atsakovės poreikius, todėl manytina, jog Pirkimą galima skaidyti į smulkesnes dalis. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miestas skiriasi savo gatvių infrastruktūra nuo kitų Lietuvos miestų, todėl Kauno ar Klaipėdos miestuose pasirinktas pirkimo būdas negali būti identiškai taikomas ir Vilniaus miestui. Ieškovės ieškinyje pateikti palyginimai apie kituose Europos šalių miestuose atliekamus ženklinimo darbus, kurie, anot ieškovės, nėra skaidomi, nesudaro pagrindo spręsti, jog Vilniaus mieste gatvių ženklinimo darbų negalima suskaidyti į dalis, o juos suskaidžius nebus užtikrinta tiekėjų konkurencija.Nustatytas kvalifikacinis reikalavimas sudaro prielaidas dalyvauti tik tokiems tiekėjams, kurie turi patirtį perkančiųjų organizacijų vykdytuose kelių ar gatvių horizontaliojo ženklinimo darbų viešuosiuose pirkimuose, sudarius ir įvykdžius pirkimų sutartis, o tai atitinkamai leidžia nepagrįstai didinti savo siūlomų darbų kainas ir prieštarauja VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam pirkimo tikslui – sudaryti sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Konstatavus, kad atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nepasisakė ir nenagrinėjo ieškovės argumentų dėl patirtų nuostolių pagrindo ir dydžio.Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija, įvykdžiusi VPT įpareigojimą ir sutikusi su nustatytais viešojo pirkimo procedūros pažeidimais, dėl kurių ji ir priėmė sprendimą įpareigoti nutraukti pirkimo procedūras, nepažeidė VPĮ nuostatų bei principų (VPĮ 3 str. 1 d.), neapribojo tiekėjų konkurencijos (VPĮ 32 str.) bei nepažeidė VPĮ pirkimų tikslo. Ieškovė nepaneigė, kad VPT nustatytų pažeidimų nėra arba jie nėra toko pobūdžio (nėra esminiai), kad reikėtų nutraukti Pirkimo procedūras.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „BISERIS“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pateikė prašymą prijungti rašytinius įrodymus (po Pirkimo nutraukimo atsakovės sudarytas naujas viešųjų pirkimų sutartis su ieškove, UAB „KASANDROS GRUPĖ“ ir UAB „GATAS“ dėl horizontaliojo gatvių ženklinimo) bei pripažinti ieškinio 14 priedą (Pirkimo sąnaudų apskaičiavimą) bei dubliko 1-4, 6-9 priedus nevieša bylos medžiaga. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė formaliai, iš esmės apsiribodamas VPT argumentų perkėlimu į ginčijamo sprendimo motyvuojamąją dalį. VPT ir pirmosios instancijos teismas suformavo reikalavimą perkančiosioms organizacijoms skaidyti pirkimą į dalis pagal kiekį tikslu užtikrinti tiekėjų konkurenciją, nors VPĮ nenustato tokios pareigos. Pareiga skaidyti pirkimą į dalis kyla tik iš VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad naujos pareigos perkančiajai organizacijai skaidyti pirkimą pagal kiekį nustatymas nėra grindžiamas teise, VPT neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę nutraukti Pirkimo procedūras, o pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įstatymuose nenumatytą reikalavimą, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė, kad VPT Išvada nėra grindžiama jokiais faktais ir objektyviais duomenimis, kad VPT neatliko jokio konkurencijos tyrimo, nevertino horizontaliojo ženklinimo darbų rinkos. VPT, norėdama įpareigoti atsakovę nutraukti Pirkimo procedūras, turėjo pateikti įrodymais pagrįstą Išvadą (Viešojo administravimo įstatymo 6 str.), paaiškindama, kodėl apibrėžus Pirkimo objektą, taip kaip jį apibrėžė atsakovė, buvo apribota tiekėjų konkurencija. Kadangi Išvada nebuvo grindžiama objektyviais duomenimis (faktais), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo ja vadovautis. Patvirtindamas nepagrįstos Išvados teisėtumą, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad netgi viso miesto gatvių ženklinimo įsigijimas iš vieno tiekėjo nėra suprantamas kaip tiekėjų konkurencijos ribojimas.Dirbtinai vykdant pirkimus sumažintomis apimtims pagal seniūnijas, atsakovas sumoka už ženklinimą baltais dažais beveik 26 proc. brangiau nei siūlė ieškovė Pirkime.Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, kad kitų didžiųjų Lietuvos miestų bei Europos valstybių miestų savivaldybių administracijos neskaido horizontaliojo gatvių ženklinimo darbų pirkimų į smulkesnes dalis, o perka darbus iš karto visam miestui.Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Taip pat pateikė prašymą prijungti rašytinius įrodymus (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. A39-1275/17(3.10.15-UK5) „Dėl pasiūlymų eilių, laimėtojo nustatymo ir sprendimo sudaryti pirkimo sutartis dėl I-os, II-os, III-ios ir IV-os pirkimo objekto dalių“). Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Po VPT Išvados pagrindu įvykusio Pirkimo nutraukimo, atsakovė organizavo naują pirkimą tų pačių Vilniaus miesto gatvių ženklinimo darbams įsigyti, išskaidant pirkimą į 4 dalis bei nustatant mažesnius kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams. Konkurse be ieškovės dalyvavo dar trys tiekėjai, tačiau visose pirkimo dalyse laimėtoja buvo pripažinta mažiausias kainas pasiūliusi ieškovė. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Pirkimo nutraukimas pasiekė savo tikslus – buvo užtikrinta tiek tiekėjų konkurencija, tiek racionalus lėšų panaudojimas, kadangi esant didesnei konkurencijai atsakovė tas pačias paslaugas įsigis už ženkliai mažesnę kainą.Ieškovės turtinis interesas gauti naudą iš Pirkimo pažeistas nebuvo, kadangi ji laimėjo iš naujo paskelbtą tų pačių Vilniaus gatvių ženklinimo darbų pirkimą, todėl tariamos turtinės žalos priteisimas dėl teisėto Pirkimo nutraukimo reikštų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą bei neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų.Pirkimas negali būti lyginamas su kitais ieškovės minimais pirkimais, kadangi skyrėsi ne tik atliekamų darbų preliminarūs kiekiai, įsipareigojimų laikotarpis, bet ir perkamų darbų pobūdis.Pirmosios instancijos teismas neprivalėjo vertinti kitų Lietuvos miestų ir užsienio valstybių panašių pirkimų vykdymo praktikos, kadangi tai nėra susiję su konkrečiu teismo vertintu Pirkimu, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pirkimo sąlygos, jų pagrįstumas turi būti vertinami individualiai.VPT su atsakove nederino Pirkimo sąlygų, nes to nenustato teisės aktai, tačiau atsakovė ne kartą buvo kreipusis į VPT elektronine užklausa per paskyrą „Klausk“ su prašymu ne suderinti ar patvirtinti Pirkimo sąlygas, bet pateikti nuomonę dėl dalyvių patirties vertinimo pagal subrangos sutartis naujausios kasacinio teismo praktikos kontekste. VPT pateikė savo siūlymus bei nuomonę, tačiau tai nebuvo Pirkimo sąlygų derinimas, tvirtinimas ar teisėtumo įvertinimas. Jokių kitokių konsultacijų dėl Pirkimo į VPT kreiptasi nebuvo.Civilinė byla dalyje dėl žalos atlyginimo nutrauktina, nes ieškovė 2017 m. rugpjūčio 8 d. pretenzijoje atsakovei kėlė reikalavimus panaikinti sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras ir atnaujinti Pirkimą bei sudaryti Pirkimo sutartis su ieškove. Ieškinyje ieškovė be minėtų reikalavimų taip pat reiškia ir reikalavimą priteisti žalos atlyginimą. Šiuo atveju pagal kasacinio teismo praktiką ieškovė savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje.Ieškovė elgiasi nesąžiningai, prašydama priteisti tikėtina patirtus nuostolius, kartu dalyvaudama ir naujame atsakovės paskelbtame konkurse, kurį laimėjo. Ieškovė nėra patyrusi jokių realių nuostolių, o nurodytas žalos dydis nėra pagrįstas.Ieškovė, nutraukdama Pirkimą, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nes vykdė galiojantį bei teisėtą VPT valdingą įpareigojimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atžvilgiu negali kilti civilinė atsakomybė, todėl nėra pagrindo naikinti Išvados pagrindu priimto sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras. Be to, ieškovės nurodoma patirta žala yra pernelyg nutolusi nuo tariamo neteisėto atsakovės veiksmo, t. y. perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras priėmimo, kadangi minėtas sprendimas tėra Išvados ir joje suformuoto įpareigojimo pasekmė, išvestinis aktas, priimtas vadovaujantis kompetentingos valstybės institucijos teisėto ir valdingo įpareigojimo pagrindu. Atsakovė neturėjo objektyvaus pagrindo ja nesivadovauti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 423⁸ straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų prijungimo

Kartu su skundu apeliantė pateikė viešųjų pirkimų sutartis, sudarytas atsakovės su ieškove (apeliante), UAB „KASANDROS GRUPĖ“ ir UAB „GATAS“ po to kai ginčo Pirkimas buvo nutrauktas, dėl horizontaliojo gatvių ženklinimo, kuriomis grindžia skundo argumentą, kad, dirbtinai vykdant pirkimus sumažintomis apimtims pagal seniūnijas, atsakovė sumoka už ženklinimą baltais dažais beveik 26 proc. brangiau nei siūlė ieškovė Pirkime. Būtinybę pateikti naujus įrodymus apeliaciniame teisme motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas grindė skundžiamo sprendimo išvadas iš esmės argumentu, kurio nekėlė nė viena proceso šalis savo procesiniuose dokumentuose, suformuodamas naują pirkimų skaidymo pagal kiekį taisyklę ir ją grįsdamas būtinybe užtikrinti tiekėjų konkurenciją pirkime. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. A39-1275/17(3.10.15-UK5) „Dėl pasiūlymų eilių, laimėtojo nustatymo ir sprendimo sudaryti pirkimo sutartis dėl I-os, II-os, III-ios ir IV-os pirkimo objekto dalių“, kuriuo grindžia ieškovės reikalavimų nepagrįstumą, nes prašomas prijungti sprendimas patvirtina aplinkybę, kad po Pirkimo nutraukimo, atsakovės organizuotame naujame pirkime, kuris buvo suskaidytas į 4-ias dalis, visų dalių laimėtoja pripažinta ieškovė (apeliantė). CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas konkretaus pirkimo „Vilniaus miesto gatvių ženklinimo darbų pirkimas“ (Pirkimo Nr. 183887) procedūrų nutraukimo teisėtumo bei nuostolių atlyginimo klausimais, o apeliantės ir atsakovės pateikti dokumentai iš esmės nėra susiję su ginčo dalyku (konkretaus Pirkimo procedūrų nutraukimu), prašymus pridėti paminėtus įrodymus, atmeta.Teismas priima apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus, nes tokią teisę (teikti teismui paaiškinimus raštu ir žodžiu) bylos šalis (dalyvis) turi CPK 42 straipsnio ir 302 straipsnio nustatytais pagrindais.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija vykdė supaprastintą atvirą konkursą, suskirstytą į dvi pirkimo dalis, kuriuo siekė įsigyti Vilniaus miesto gatvių horizontaliojo ženklinimo dešinėje ir kairėje Neries pusėje paslaugas. Ieškovė pateikė pasiūlymą, kuris, turėjo būti pripažintas laimėjusiu, tačiau VPT pateikė Išvadą, kuria įpareigojo atsakovę nutraukti Pirkimo procedūras. Atsakovė, įvykdė VPT įpareigojimą, priėmė sprendimą Pirkimo procedūras nutraukti, todėl su ieškove Pirkimo sutartys sudarytos nebuvo.Ieškovė inicijavo atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras teisėtumo peržiūros procedūrą, reikalaudama jį panaikinti ir tęsti Pirkimo procedūras, tačiau perkančioji organizacija 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu šio reikalavimo netenkino. Skundžiamu sprendimu teismas nusprendęs, kad ginčijamas atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras buvo priimtas pagrįstai ir teisėtai vykdant VPT įpareigojimą, t. y. atsakovei sutikus su nustatytais viešojo pirkimo procedūros pažeidimais, ieškinį atmetė.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkinti ieškovės reikalavimai panaikinti atsakovės sprendimą nutraukti Pirkimą, apie kurį pirkimo dalyviai buvo informuoti pranešimu Nr. A39-782/17(3.10.15-UK) bei priteisti iš atsakovės 472 336,57 Eur dydžio nuostolius. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis).

Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos teisės įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti viešąjį pirkimą

Ieškovė ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras, kurį pastaroji priėmė de jure (verčiama į lietuvių kalbą – teisėtai, pagal teisę) sutikusi su VPT nustatytais pažeidimais organizuojant viešąjį pirkimą bei vykdydama įpareigojimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nesutikimo su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu argumentus, priėjo išvados, kad ieškovė neįrodė, jog VPT nustatytų pažeidimų nėra arba jie nėra tokio pobūdžio (nėra esminiai), kad reikėtų nutraukti Pirkimo procedūras. Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija, vykdydama VPT įpareigojimą nutraukti pirkimo procedūras, nepažeidė VPĮ įtvirtintų principų, neapribojo tiekėjų konkurencijos bei nepažeidė VPĮ tikslo. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.Teismas, spręsdamas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą), lėmusias tokį sprendimą bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Paminėtos aplinkybės vertinamos atsižvelgiant į tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principą, iš jo kildinamas tiekėjų teises bei priežiūros institucijų pareigas.Viešųjų pirkimų tarnyba – valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal VPĮ ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir yra finansuojama iš valstybės biudžeto (VPĮ 93 str. 1 d.; 2017 m. gegužės 2 d. įstatymo redakcija), kuri priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai (VPĮ 93 str. 5 d.; 2017 m. gegužės 2 d. įstatymo redakcija). VPT kompetenciją nustatyta VPĮ, kurio 95 straipsnio 2 dalies 5 punkte (2017 m. gegužės 2 d. įstatymo redakcija) inter alia (verčiama į lietuvių kalbą – be kita ko) nurodyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę, įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras iki perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus. VPT įpareigojimas perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus yra valdingo pobūdžio privalomas vykdyti teisės aktas. Tais atvejais, kai neskundžiant tokio administracinio akto (VPT sprendimo) įvykdomas jame nurodytas įpareigojimas, perkančiajai organizacijai nekyla objektyvių teisinių padarinių, ginčas dėl tokio akto, kaip nebeturinčio objekto, praranda prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 20 d. sprendimas, priimtas administracinėje Nr. AS146-20/2012).Taigi pagal VPĮ nuostatas, perkančioji organizacija neturėjo teisės nesivadovauti VPT Išvadoje pateiktais argumentais ir nevykdyti įpareigojimo, atsižvelgiant į tai, jog priešingu atveju perkančiajai organizacijai galėjo kilti atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tvarka. Atsakovė nekvestionavo Išvados, sutiko su joje nurodytais VPĮ pažeidimais ir nustatyto įpareigojimo neskundė Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 ir 17 straipsniuose nustatyta tvarka. Pirkimo procedūras nutraukė iki viešojo pirkimo sutarčių sudarymo. Nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo procedūros nutrauktos perkančiajai organizacijai vykdant VPT įpareigojimą, todėl neigiami padariniai ieškovei (apeliantei) kyla ne dėl viešojo administravimo subjekto pozicijos perkančiajai organizacijai, bet dėl šios (perkančiosios organizacijos) sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Dėl tokio pobūdžio tiekėjo ir viešojo administravimo subjektų santykio apeliantė, manydama, kad VPT įpareigotos perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra neteisėtas, pažeidžia jos interesus, apeliantė privalėjo nuginčyti skundžiamo perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras pagrindą, t. y. nuginčyti VPT sprendimą (įpareigojimą nutraukti Pirkimą) Administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, tiek apeliantė, tiek perkančioji organizacija neskundė VPT Išvados, todėl nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas šioje nagrinėjamoje byloje neturėjo ir neturi pagrindo vertinti jos (Išvados) teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. neturi teisės spręsti dėl VPT padarytų išvadų teisingumo.

Dėl žalos atlyginimo

Nesant nuginčytos VPT Išvados, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl apeliantės apeliaciniame skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių bei argumentų, susijusių su žalos atlyginimu.

Dėl bylos medžiagos dalies pripažinimo nevieša

Pagal CPK 10 straipsnio 2 dalį priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Nurodyto straipsnio 4 dalis nustato, kad asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ar kopijuoti; dėl to teismas priima nutartį. Kasacinis teismas yra suformulavęs taisyklę, jog teismas, gavęs šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo ir (ar) bylos nagrinėjimo uždarame posėdyje, visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jei teismas nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turėtų spręsti dėl bylos neviešumo apimties. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui. Tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos medžiagos dalies neviešumas negali užtikrinti privataus ar viešojo intereso apsaugos, teismas gali skirti uždarą teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarą visos bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-72-421/2017). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nustatė, kad ieškinio 14 priedas ir dubliko 1-4, 6-9 priedai negali būti teikiami susipažinti bei bet kokiu būdu kopijuojami VPT. Taip pat užtikrino, kad nurodyta ieškinio ir dubliko priedų medžiaga nebūtų prieinama per Lietuvos teismų informacinę sistemą EPP.Ieškovė šioje byloje, nurodydama ieškinio ir dubliko priedus, kuriuos prašė laikyti nevieša bylos medžiaga, nedetalizavo, kokia konkreti minėtuose prieduose esanti informacija laikytina saugotina. Apeliantė tenurodė, jog prieduose esanti informacija sudaro jos komercinę paslaptį, tačiau nenurodė jokių papildomų duomenų ir argumentų dėl konkrečios saugotinos informacijos. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės prašymą pripažinti nevieša nurodytą bylos medžiagą, konstatuoja, kad prašyme nepateikta pagrįstų ir įtikinamų argumentų, kurie sudarytų pagrindą riboti konstitucinį teisės viešumo imperatyvą. Atsižvelgiant į tai, nėra laikytina pakankamu pagrindu pripažinti minėtą medžiagą nevieša vien dėl to, jog dokumentuose esanti informacija, vienos iš ginčo šalių įvardijama kaip sudaranti komercinę paslaptį. Šiuo atveju šalis turi pagrįsti šios informacijos atitiktį saugotinos informacijos reikalavimams, todėl šis prašymas atmetamas.Prašymas pripažinti bylos medžiagos dalį nevieša yra procesinio pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis nesaisto aukštesnės instancijos teismo.

Dėl bylos baigties

Dėl esminių skundo ir atsiliepimo į jį argumentų pasisakyta. Kiti – teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.Iš to, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėDalia KačinskienėNijolė Piškinaitė