Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Biseris“ (toliau – UAB „Biseris“) ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – Viešųjų pirkimų tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Biseris“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir prašo panaikinti atsakovės sprendimą nutraukti „Vilniaus miesto gatvių ženklinimo darbai“ (pirkimo Nr. 183887) pirkimą, apie kurį pirkimo dalyviai buvo informuoti pranešimu Nr. A39-782/17(3.10.15-UK); priteisti iš atsakovės 472 336,57 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad atsakovė paskelbė ir vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Vilniaus miesto gatvių ženklinimo darbų pirkimas“. Pirkimas buvo suskaidytas į dvi pirkimo dalis: miesto gatvių horizontaliojo ženklinimo darbai dešinėje ir kairėje Neries pusėje. Ieškovė pateikė pasiūlymus abiems pirkimo dalims. Ieškovės pasiūlymas turėjo būti pripažintas laimėjusiu abiejose pirkimo dalyse. Suėjus atidėjimo terminui atsakovė su ieškovė prikimo sutarties nesudarė, o pirkimo procedūras nutraukė, kadangi VPT 2017-07-12 pateikė išvadą, kurią įpareigojo atsakovę nutraukti pirkimo procedūras. Ieškovės nuomone VPT neturėjo įtarti jokių viešųjų pirkimų pažeidimų, o tik sudarė sąlygas apsaugoti pirkime nesąžiningai besielgusio kito dalyvio – UAB „Gatas“ interesus. Teigia, kad VPT išvada apie tariamai netinkamai suformuotą pirkimo objektą yra grindžiamos šiam pirkimui netaikytinais teismų praktikos išaiškinimais, o minimalaus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo neteisėtumas – vien prielaidomis apie konkurencijos ribojimą. VPT nevertino esminių aplinkybių: pirkimo objekto specifikos ir horizontaliojo ženklinimo darbo rinkos ypatumų. Būtent šios aplinkybės lėmė, kaip atsakovė suformavo pirkimo objektą ir pirkime dalyvavusių pirkėjų skaičių. VPT nustatė tariamus pažeidimus jau praktiškai pasibaigus pirkimo procedūroms, nors VPT žinojo apie pirkimą ir galėjo įtarti tariamus viešųjų pirkimų pažeidimus prieš skelbiant pirkimą. Pažymi, kad pirkimo sąlygos buvo derintos su VPT, tokio pobūdžio pirkimai jau vykdomi nuo 2004 m. ir VPT neturėjo jokių priekaištų dėl ankstesnių viešųjų pirkimų objektų suformavimo ir kvalifikacijos reikalavimų pagal suformuotas viešųjų pirkimų dalis. Tokiais savo veiksmais VPT pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą. VPT nėra suteikta galimybė panaikinti savo ankstesnį sprendimą ir dėl to paties dalyko priimti visiškai priešingą sprendimą. VPT galimai siekė apginti atskiro tiekėjo UAB „Gatas“ interesus, nes išvados parengimas sutapo su UAB „Gatas“ pretenzijos atmetimu, išvados motyvai grindžiami vieno iš pirkimu suinteresuoto tiekėjo UAB „Gatas“ pretenzijoje pateikta informacija.Pažymi, kad Vilniaus miesto horizontalusis ženklinimas yra ne sudėtinis, bet vientisas pirkimo objektas, todėl atsakovė neturėjo pareigos jo skaidyti ir to techniškai neįmanoma padaryti. Atsakovė nustatė pagrįstą ir adekvatų vidutinės metinės apyvartos iš svarbiausiai tinkamai atliktų gatvių ir/ar kelių ženklinimo darbų reikalavimą, atsakovė atsižvelgė į pirkimo svarbą ir ypatumus, galimybę sutartį sudaryti su pajėgiu tiekėju, taip pat atsižvelgė į VPT parengtas tiekėjų kvalifikacijos metodines rekomendacijas. Atsakovės nustatytos apyvartos reikalavimas yra pagrįstas, nes yra būtinas įsitikinti būsimo rangovo pajėgumu atlikti miesto gatvių horizontaliojo ženklinimo darbus. VPT nevertino nei pirkimu suinteresuotų ir pajėgių tiekėjų skaičiaus, nei horizontaliojo kelių ir gatvių ženklinimo rinkos specifikos. Atsakovė neturėjo pareigos dar kartą tikrinti UAB „Gatas“ kvalifikaciją, nes jis pateikė iš esmės klaidingą informaciją apie savo kvalifikaciją, o atsakovė kelis kartus prašė patikslinti savo kvalifikaciją. Dėl neteisėtos išvados ir jos pagrindo priimto sprendimo ieškovė neteko galimybės sudaryti pirkimo sutarčių abiejose pirkimo dalyse ir gauti pagrįstą pelną iš pirkimo sutarčių vykdymo. Kadangi atsakovė nutraukė pirkimą neteisėtai, todėl yra visos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Pažymi, kad VPT išvados apie tiekėjų konkurencijos ribojimą pirkime yra grindžiamos prielaidomis, VPT neatliko jokio rinkos tyrimo, nevertino ženklinimo darbų specifikos, pirkimo sąlygų ir kitų išvadoms reikalingų aplinkybių. Ieškovės žiniomis, apyvartos reikalavimą atitiko ir pirkime galėjo dalyvauti daugiau nei du dalyviai.Atsiliepimu į ieškinį atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo taikyti ieškinio senatį; netenkinus pirmojo prašymo, bylą dalyje dėl reikalavimo atlyginti nuostolius nutraukti, likusioje dalyje ieškinį atmetant arba ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.Nurodo, kad ieškovė, teikdama ieškinį, nesilaikė įstatymo nustatyto ieškinio senaties padavimo termino. Sprendimas dėl pirkimo nutraukimo CVP IS priemonėmis ieškovei išsiųstas 2017-07-25, ieškinys teismui pateiktas tik 2017-08-31 Ieškovė, manydama, kad sprendimas pažeidžia jo teises ir interesus, dėl jo panaikinimo privalėjo kreiptis tiesiogiai į teismą, kadangi pretenzijos gali būti nagrinėjamos kol nėra pasibaigęs pats viešasis pirkimas, t.y. nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka pagal VPĮ nebuvo privaloma. Pretenzijos dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų yra teikiamos tik viešo pirkimo procedūrų vykdymo eigoje – nutraukus pirkimą, pretenzijų teikimas netenka prasmės, kadangi tai prieštarautų ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos esmei užtikrinti viešųjų pirkimo procedūrų operatyvumą. Nors atsakovė raštu pateikė informaciją į pretenziją, tačiau iš rašto turinio matyti, kad tai buvo informacinio pobūdžio pranešima, nesukėlęs ieškovei jokių teisiniu padarinių. Teismui nusprendus, kad ieškovas pagrįstai įgyvendino ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, pastebėtina, jog pretenzijos ir ieškinio reikalavimai nesutampa, dėl ko byla dalyje dėl žalos atlyginimo nutrauktina CPK 293 str.1 d ir 2 d. pagrindu.Pažymi, kad atsakovė ketina skelbti naują viešąjį pirkimą Vilniaus gatvių ženklinimo darbams nupirkti ir ieškovė turėtų visas galimybes dalyvauti naujai paskelbtame pirkime, tačiau iš ieškinio reikalavimų matyti, jog ieškovė nėra suinteresuota sudaryti pirkimo sutartį Vilniaus miesto gatvių ženklinimo darbų atlikimui, kadangi ieškiniu reikalaujama priteisti dėl pirkimo nutraukimo tariamai ieškovės negautas pajamas, t.y. siekiama pasipelnyti atsakovės sąskaita.Pažymi, kad nėra visų atsakomybės sąlygų, kadangi pirkimas buvo nutrauktas vadovaujantis kompetentingos institucijos pateikta išvada ir joje suformuluotu valdingu įpareigojimu. Atsakovė neturėjo pareigos skųsti išvados. Atsakovei nevykdžius VPT įpareigojimo ir toliau tęsus pirkimo procedūras, VPT, gindama viešąjį interesą, turėtų teisę kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir(ar) alternatyvių sankcijų taikymo, taip pat atsakovei grėstų administracinė atsakomybė. Ieškovė nuostolių dydį grindžia darbų atlikimo išlaidų suvestine lentele, kuri nėra pasirašyta ar kitaip patvirtinta skaičiavimus atlikusio asmens, prie lentelės nėra pridedami oficialūs ieškovo buhalterinės apskaitos ar kiti dokumentai, kuriais remiantis buvo nustatytas sąnaudų dydis, nurodyti paskaičiavimai atlikti tik 2017-03-14, t.y. prieš pusę metų.Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo Viešųjų pirkimų tarnyba prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.Nurodo, kad VPT įpareigojimas ieškovei yra valdingo pobūdžio privalomas vykdyti teisės aktas. Ieškovė teikia savo nuomonę ir samprotavimus, savaip interpretuoja teisės aktais nustatytas VPT teises ir pareigas manydamas, kad VPT vertina ir būsimo viešojo pirkimo parengtus dokumentus. Teisės aktai nenumato VPT derinti pirkimo dokumentus su perkančiąja organizacija Pažeidimų prevencija nėra susijusi su perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo trūkumų taisymu ar išankstiniu viešojo pirkimo dokumentų reikalavimų derinimu. Vertinimo išvada yra aiškiai motyvuota, aprašant faktines aplinkybes, turėjusias įtakos priimant sprendimą įpareigoti nutraukti Pirkimo procedūras. Atsikirsdama į ieškinio argumentus dėl vertinimo išvadoje nustatytų neteisingų pažeidimu, nurodo, kad pirkimo objekto išskaidymas į daugiau dalių atvertų rinką potencialiems tiekėjams ir skatintų tiekėjų konkurenciją, atitinkamai atsakovė turėtų galimybę išsirinkti ekonomiškiausius pasiūlymus ir racionaliau panaudoti pirkimui skirtas lėšas. Perkančioji organizacija nepateikė įtikinamų argumentų, jog neskaidydama pirkimo objekto į daugiau dalių elgiasi racionaliai ir neriboja tiekėjų galimybės dalyvauti pirkime. Atsakovė nustatydama pirkimo objektą neįvertino Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų. Formalus pirkimo objekto išskaidymas lėmė tai, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygų 9.6 punkte nustatė pernelyg aukštą kvalifikacinį reikalavimą tiekėjų patirčiai patikrinti.Dubliku ieškovė UAB „Biseris“ prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės sprendimą nutraukti „Vilniaus miesto gatvių ženklinimo darbai“ pirkimą, apie kurį šio pirkimo dalyviai buvo informuoti pranešimu Nr. A39-782/17 (3.10.15-UK),; priteisti iš atsakovės 472 336,57 Eur, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad nei atsakovė, nei VPT nepasisako dėl ieškovės ieškinio argumentų dėl VPT išvados nepagrįstumo. Ieškovė neginčija VPT teisės nustatytų privalomus įpareigojimų. Pažymi, kad atsakovės sprendimas nutraukti pirkimą yra perkančiosios organizacijos sprendimas, kuris turėjo būti ginčijamas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Taip pat priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovė pretenzijoje nurodė, jog netenkinus ieškovės pretenzijos, ji kreipsis į teismą ir ginčys atsakovės sprendimą. Nesutinka su atsakovė, jog ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo, kadangi ieškovės pagrindinis tikslas buvo sudaryti pirkimo sutartis, dalyvavo pirkime, investavo resursus, pateikė konkurencinga pasiūlymą. Ieškovės turtinei padėčiai atkurti neturi įtakos teorinė galimybė dalyvauti naujame atsakovės pirkime. Nurodo, kad iš atsakovės turi būti priteisti nuostoliai, kadangi VPT įpareigojimo vykdymas, jo neginčijant, neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės už neteisėto sprendimo nutraukti pirkimą priėmimą prieš ieškovę, be to, atsakovė dėl atsakovės neteisėto sprendimo nutraukti pirkimą patyrė realių nuostolių. Tripliku atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo taikyti ieškinio senatį, netenkinus pirmojo prašymo bylą dalyje dėl reikalavimo atlyginti nuostolius nutraukti, likusioje dalyje ieškinį atmetant arba ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.Nurodo, kad ne dėl kiekvieno perkančiosios organizacijos sprendimo neatsižvelgiant į jo turinį, privalo būti teikiama pretenzija ir tik gavus perkančiosios organizacijos atsakymą – kreipiamasi į teismą. Mano, kad pretenzijos teikimas jau nutraukus visas Pirkimo procedūras nėra suderinamas su VPĮ nuostatomis, kadangi po pirkimo nutraukimo nustoja funkcionuoti pretenzijas nagrinėjantis perkančiosios organizacijos organas – komisija, taip pat tokių prieštaravimų pagrindu neįmanoma sustabdyti pirkimo procedūrų. Pretenzijoje ieškovė nenurodė nė vienos aplinkybės dėl administracijos civilinės atsakomybės taikymo, t.y. pretenzijoje nebuvo nurodoma, kokius konkrečiai administracijos veiksmus ieškovė laiko neteisėtais, nebuvo pateiktas nuostolių dydis ir pagrindimas, nebuvo nurodytas priežastinis ryšys tariamai neteisėtų veiksmų ir žalos, dėl ko atsakovė nesuteikta galimybė pasisakyti dėl ieškovės reikalavimo atlyginti turtinę žalą ir spręsti dėl tokio reikalavimo pagrįstumo. Ieškovė nenurodė administracijos neteisėtų veiksmų, todėl nėra galima ir civilinė atsakovės atsakomybė prieš ieškovę. Atsakovė neturėjo pareigos skųsti VPT išvados, kadangi VPT pati atsako už savo priimtų sprendimų teisėtumą.