- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-29
- Bylos Nr.
- 1A-126-843/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-4-00072-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Bielskė, Jūratė Jakubonienė, Virginija Liudvinavičienė
- Nuteistasis
- V. Š.
- Advokatai
- Sigitas Mikliušas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams septyniems mėnesiams;
– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų septyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, V. Š. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų ir septyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 3 dalimi nuteistasis V. Š. pripažintas pavojingu recidyvistu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. Š. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2021 m. lapkričio 5 d., savo namuose (duomenys neskelbtini), elektroninėje parduotuvėje „Funcaps.nl“, iš nenustatyto asmens Nyderlandų Karalystėje neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 323,2904 g psichotropinės medžiagos ADB-BUTINACA, ir nurodė pardavėjui šią psichotropinę medžiagą atsiųsti adresu: (duomenys neskelbtini). Pardavėjas įsigytą psichotropinę medžiagą registruotoje siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė V. Š. jo nurodytu adresu, o siuntų paslaugas teikianti įmonė atgabeno siuntą iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką. 2021 m. lapkričio 5 d. 13.31 val. „UPS“ siuntų skyriuje Kauno r., Biruliškės k., Inovacijų g. 3, siuntą sulaikė Kauno teritorinės muitinės pareigūnai. Tokiu būdu V. Š. neteisėtai įgijo ir siuntė labai didelį kiekį – 323,2904 g psichotropinės medžiagos ADB-BUTINACA, ir šią psichotropinę medžiagą, neturėdamas leidimo bei išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Taip V. Š. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos ir neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropinę medžiagą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis V. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas grindžiamas šias argumentais:
2.1. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra neteisingas, nes apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tuomet, kai pakanka patikimų kaltės įrodymų dėl nusikalstamos veikos padarymo, o šiuo atveju, nuteistojo teigimu, nėra ne tik jokių tiesioginių, bet ir netiesioginių inkriminuotų nusikaltimų įrodymų, todėl šis nuosprendis yra naikintinas. Nuteistasis V. Š. nurodo, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo niekuomet nepripažino jam inkriminuojamų nusikaltimų. Klaipėdos apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nesilaikė nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principų, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pagal kurią teismams yra draudžiama apkaltinamuosius nuosprendžius grįsti prielaidomis, spėlionėmis bei samprotavimais. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas ne konkrečiais įrodymais, o kaltinamojo akto citatomis, mechaniškai jas perkeliant į nuosprendį.
2.2. Skunde pažymima, kad nuteistasis nebuvo sulaikytas atliekantis nusikalstamus veiksmus, pas jį nerasta jokių tariamos kaltės įrodymų. V. Š. teigimu, byloje taip pat nėra kitų asmenų parodymų ar telefoninių pokalbių bei daiktinių įrodymų, kurie įrodytų jo dalyvavimą atliekant inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Nuteistojo manymu, įrodymų trūkumą šioje byloje pareigūnai bandė kompensuoti tarnybiniais pranešimais, kuriuose pateikė savo įvykių interpretaciją. Šiuose tarnybiniuose pranešimuose remiamasi ir analizuojami ne konkretūs įrodymai, bet pateikiami subjektyvūs pareigūnų vertinimai ir peršama versija, kuria teismas turėtų remtis. Pagal suformuotą teismų praktiką pareigūnų tarnybiniai pranešimai nėra laikomi savarankiškais ir patikimais įrodymais, kadangi pareigūnai kartu su kaltintoju bando apkaltinti asmenį ir yra tuo suinteresuoti. Tarnybiniais pranešimais gali būti remiamasi tik tada, jei juose nurodytus faktus patvirtina byloje esantys konkretūs, leistini, pakankami ir patikimi įrodymai.
2.3. Nuteistasis V. Š. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad jau pačiame kaltinime yra konstatuojama, jog nusikaltimo laikas yra nenustatytas, taip pat nenustatytas asmuo ar asmenys, iš kurio ar kurių tariamai įgyta narkotinių medžiagų, nenustatytas apmokėjimo, t. y. medžiagų įgijimo, faktas. Be to, nebuvo nustatytas ir atsiskaitymas už narkotines medžiagas. Nuteistasis teigia, kad tokiu būdu, kaip matyti iš kaltinimo teksto, iš esmės nėra nustatytos pagrindinės ir svarbios šiam kaltinimui aplinkybės. Nenustačius šių aplinkybių, jų nepatikrinus ir nepagrindus įrodymais, neįmanoma įrodyti inkriminuotų nusikaltimų sudėtį. Pavyzdžiui, nenustačius medžiagų įsigijimo, jų apmokėjimo ir atsiuntimo į Lietuvą fakto, nėra pagrindo kalbėti apie medžiagų kontrabandą ir valstybės sienos kirtimą.
2.4. Klaipėdos apygardos teismas nuosprendyje nurodo, kad iš informacinių technologijų specialisto išvados matyti, jog buvo rasta informacijos apie lankymąsi elektroninėse medžiagų parduotuvėse: https://chemicalplanet.net, https://cannabinoidssales.com, www.reddit.com ir https://funcaps.nl, ieškant informacijos apie medžiagas ADB-BUTIIMACA ir 6-CL-ADBA, todėl, anot nuteistojo, padaryta išvada, kad tariamai jo vardu įsigyta ir jo gyvenamosios vietos adresu gabentame siuntinyje rasta psichotropinė medžiaga ADB-BUTINACA buvo įsigyta prie elektroninės parduotuvės https://funcaps.nl jungiantis iš jo mobiliojo įrenginio. Viso proceso metu jis nuosekliai tvirtino, jog kartais lankosi elektroninėse parduotuvėse, siekdamas išsiaiškinti, kurios medžiagos Lietuvoje yra pripažįstamos legaliomis, lyginant jas su kitų šalių įstatymais, kadangi anksčiau pats šias medžiagas vartojo. Anot V. Š., jis nuosekliai aiškino, kad ieškojo informacijos apie įvairias psichotropines medžiagas, tačiau psichotropinės medžiagos ADB-BUTINACA niekada nepirko ir paštu iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvą nesiuntė. Nuteistojo teigimu, aplinkybė, kad jis domėjosi įvairiomis medžiagomis tinklalapiuose, neįrodo jo nusikalstamų veiksmų, kadangi domėjimasis (paieška internete) neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju teismas padarė akivaizdžiai neleistiną ir niekuo nepagrįstą prielaidą apie tai, kad jo domėjimosi faktas tariamai įrodo ir šių medžiagų įgijimą. Iš tyrimo duomenų matyti, kad jis lankėsi keliose interneto svetainėse, todėl tai patvirtina jo parodymus (nors teismas, anot V. Š., nurodo tik vieną svetainę, o lankymosi faktus kitose svetainėse nutyli).
2.5. Teismas konstatavo, jog pašto siuntos gavėjo duomenys „V. Š., (duomenys neskelbtini)“ yra būtent jo duomenys. Nuteistojo teigimu, kratos protokole nurodama, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena V. Š. su šeima, tačiau butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso kitiems asmenims (savininkams), kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti, nors tai, nuteistojo manymu, buvo būtina. Nuteistojo V. Š. manymu, šiuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atliktas itin tendencingai, nuo pat tyrimo pradžios bandant apkaltinti tik jį ir net nebandant išsiaiškinti, ar kiti asmenys (buto savininkai, jų draugai ir pan.) nėra susiję su gauta šiuo adresu siunta. V. Š. pastebi, kad minėtame bute gyvena ne vienas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo bandoma aiškintis ar apklausti kitų asmenų, kurie gyvena tame bute.
2.6. Nuteistasis pastebi, kad nėra aišku, kam priklauso prie siuntos gavėjo duomenų nurodomas telefono numeris – (duomenys neskelbtini), taip pat nėra aišku, kas šiuo telefono numeriu naudojasi. Kaltinimas, anot V. Š., iš anksto formavo teismui nuomonę, kad šiuo telefono numeriu tariamai naudojasi tik jis, nors nėra jokių tai pagrindžiančių įrodymų. V. Š. skunde teigia, kad nuosekliai nurodė, jog tokio telefono numerio niekada neturėjo ir juo nesinaudojo. Šie parodymai, anot nuteistojo, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu paneigti nebuvo.
2.7. Skunde nurodoma, kad „Funcaps“ išrašyta sąskaita (t. 1, b. l. 117) nėra susijusi su sulaikyta siunta. Iš byloje esančios sąskaitos nuotraukos matyti, kad minėtoje sąskaitoje nėra datos, adreso bei kontaktinių duomenų, kam ir kada tokia siunta adresuota. Be to, nuteistojo V. Š. manymu, svarbu tai, kad šioje sąskaitoje sulaikytos siuntos medžiagos kiekiai ir kainos skiriasi. Iš sąskaitos matyti, kad medžiagos „ADB BUTINACA“ kaina yra 18 Eur už 1 gramą ir mokėtina suma yra 2 355 Eur, t. y. maždaug už 130 gramų medžiagos. „6CLADBA“ kaina yra 16 Eur už 1 gramą ir mokėtina suma yra 1 570 Eur, t. y. maždaug už 100 gramų medžiagos. O sulaikytoje siuntoje kiekiai yra visiškai skirtingi – „ADB BUTINACA“ rasti 295 gramai medžiagos, o „6CLADBA“ – 95 gramai medžiagos. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad minėtoje sąskaitoje nurodytas siuntimo kurjeris „DHL“ (25 Eur), o sulaikytos siuntos kurjeriu buvo „UPS“. Nuteistojo V. Š. teigimu, nuosprendyje nurodyta sąskaita nėra susijusi su sulaikyta siunta ir neįrodo jokių jo nusikalstamų veiksmų padarymo. Skunde pastebima, kad šios aplinkybės buvo nurodytos ir baigiamųjų kalbų metu, tačiau iš nuosprendžio matyti, kad teismas net nebandė įsigilinti į nurodytas aplinkybes ir sąmoningai padarė priešingas išvadas.
2.8. Dėl pašto siuntos buvo gautas kreipimasis iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nėra nustatytas ir aiškus. Jis naudojasi kitu elektroniniu adresu. Nuteistojo V. Š. teigimu, laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d. jis nėra gavęs kitų siuntų per UAB „Skubios siuntos“. Ši bendrovė siuntos paskyras suteikia tik sutartiniams klientams, o jis nėra sudaręs su šia bendrove jokios sutarties, todėl prisijungimai prie paskyros jam nebuvo ir negalėjo būti suteikti. Visus šiuos teiginius ir motyvus patvirtinantys įrodymai yra byloje. Be to, tyrimo metu, anot V. Š., nebuvo nustatyta, kas sukūrė pirmiau nurodyto elektroninio pašto paskyrą, o yra visuotinai žinoma, kad sukurti paskyrą kito asmens vardu ir pavarde, jam nežinant, nėra jokių problemų.
2.9. V. Š. teigimu, nėra aišku, kas realiai užsakė siuntą ir kas būtų ją atsiėmęs. Nurodytas V. Š. vardas ir pavardė bei adresas ant siuntos niekaip neįrodo nusikaltimo padarymo, kadangi tokiais duomenimis galėjo pasinaudoti bet kas, ypač žinodami, kad jis buvo teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir atliko bausmę. Nuteistasis nurodo, kad šis faktas buvo žinomas daugeliui asmenų – jis to fakto niekada neslėpė.
2.10. Teismas neleistinai jo tariamą kaltę grindžia nežinomu telefono numeriu, nurodytu ant pašto siuntos, ir šio telefono buvimo vieta. Teismas konstatavo, kad „bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d.) kaltinamojo V. Š. naudojami telefono numeriai ir ant siuntos su psichotropine medžiaga nurodytas telefono numeris veikė tų bazinių stočių (retransliacijos bokštų) veikimo teritorijoje“. Iš šios citatos, V. Š. manymu, akivaizdžiai matyti, kad joje nurodyti faktai negali būti pripažįstami jo kaltės įrodymu. Iš tų pačių bazinių stočių teritorijoje gali jungtis tūkstančiai mobiliųjų telefonų, priklausančių skirtingiems asmenims. Be to, faktas, kad ant pašto siuntos buvo nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas (nors butas nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims), o ne koks nors kitas adresas, leidžia manyti, kad tikrasis siuntos gavėjas gali gyventi šioje vietovėje (matyt neatsitiktinai nurodė tokį adresą), o tai reiškia, kad tikrasis siuntos gavėjas ir ant siuntos nurodyto telefono numerio valdytojas galėjo naudotis minėtu telefonu šioje teritorijoje ir jungtis prie šioje teritorijoje esančių bazinių stočių.
2.11. Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas tiesioginis rašytinis įrodymas – mobiliojo ryšio atstovo UAB „Tele2“ atsakymas, iš kurio matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas gali jungtis prie skirtingų tą teritoriją aptarnaujančių celių, mieste celės veikimo spindulys dažniausiai 0,2–1 km antenos spinduliavimo kryptimi, užmiestyje – 5–20 km, tačiau tiksliau nustatyti celės veikimo zonos nėra techninių galimybių ir negalima patvirtinti numerio naudojimo konkrečioje teritorijoje. Tai, V. Š. manymu, reiškia, kad telefono prisijungimas prie konkrečios bazinės stoties automatiškai neįrodo to telefono buvimo fakto būtent toje vietovėje tuo metu. Tokiu būdu asmuo, naudojęsis ant siuntos nurodytu telefono numeriu, nėra žinomas ir nustatytas, nors imperatyvi pareiga tai padaryti tenka kaltinimui. Nuteistasis pastebi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo bandoma išsiaiškinti pirmiau nurodytų aplinkybių su telekomunikacijų specialistais. Teismų praktikoje dėl telefono prisijungimo celių panaudojimo kaip įrodymo visų specialistų išvados yra vienodos – mobiliojo ryšio telefono prisijungimo faktas prie konkrečios celės neįrodo asmens buvimo celės vietoje fakto. V. Š. nuomone, teismas šiuo atveju, neturėdamas specialiųjų žinių, prisiėmė sau telekomunikacijų specialisto – eksperto funkcijas ir padarė išvadą, priešingą mobiliojo ryšio operatoriaus pateiktai informacijai.
2.12. Apeliaciniame skunde pastebima, kad vien tas faktas, jog jis praeityje buvo teistas už panašią veiką, nesuteikia teismui galimybės pripažinti jį kaltu be įrodymų nagrinėjamoje byloje. Nuteistojo manymu, teismas grubiai pažeidė jo konstitucinę teisę į teisingą ir sąžiningą teismą, objektyvų tyrimą ir nagrinėjimą.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą prašė tenkinti, prokuroras prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas
4. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, ginčijamo nuosprendžio, apeliacinio skundo ir proceso dalyvių išsakytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apygardos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, juos vertino laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, pagrįstai V. Š. pripažino kaltu padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir paskyrė teisingą bausmę.
5. Nuteistasis nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė tinkamai neįvertinęs byloje surinktų įrodymų, neaiškino įrodymų vertinimo procese iškilusių abejonių kaltinamojo naudai, apkaltinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis prielaidomis ir samprotavimais. Dėl nurodytų priežasčių nuteistasis apeliaciniu skundo prašo panaikinti pirmosios instancijos nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį bei bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių įrodymų vertinimo pažeidimų, byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai ir teisingai, atsižvelgiant tiek į nuteistąjį teisinančių, tiek kaltinančių įrodymų visetą. Šią išvadą teisėjų kolegija grindžia toliau nurodomais argumentais.
6. Pagal BPK 20 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Teismų praktikoje nurodoma, kad esminiu proceso pažeidimu, be kita ko, gali būti pripažįstami atvejai, kai buvo remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-40-511/2019, Nr. 2K-6-976/2022, Nr. 2K-157-976/2022). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
7. Ginčijamu nuosprendžiu V. Š. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis iš nenustatyto asmens Nyderlandų Karalystėje neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 323,2904 g psichotropinės medžiagos ADB-BUTINACA, pardavėjas įsigytą psichotropinę medžiagą išsiuntė V. Š. jo nurodytu adresu, o siuntų paslaugas teikianti įmonė atgabeno siuntą iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, tokiu būdu V. Š. neteisėtai įgijo ir siuntė labai didelį kiekį – 323,2904 g psichotropinės medžiagos ADB-BUTINACA ir šią psichotropinę medžiagą neturėdamas leidimo bei išvengdamas muitinės kontrolės gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
8. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta veika yra baigta, jei baigta bent viena iš šių dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Nagrinėjamu atveju konstatuotos psichotropinių medžiagų įgijimo ir siuntimo veikos. Įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-353/2007, Nr. 2K-32/2006 ir kt.). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų siuntimu pagal teismų praktiką pripažįstamas jų buvimo, laikymo vietos pakeitimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2007, Nr. 2K-84/2007 ir kt.). Kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kaip disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, atsižvelgus į inkriminuojamų alternatyvių veikų turinį, kiekvienu atveju nėra būtina nustatyti kaltinamojo fizinį kontaktą su šiomis medžiagomis ir galimybę daryti joms kokį nors poveikį. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų siuntimu gali būti pripažįstami tiek siuntą išsiunčiančiojo asmens, tiek ir siekiančio tokią siuntą atsisiųsti asmens aktyvūs veiksmai, dalyvaujant siuntimo procese (pvz., užsisakant siuntą, nurodant gavėją ir kt.). Tokia veika laikoma baigta nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos išsiuntimo, nepriklausomai nuo to, ar ši medžiaga pasiekė gavėją ir ar jis realiai turėjo galimybę šiomis medžiagomis pasinaudoti.
9. BK 199 straipsnyje numatytos kontrabandos objektyvusis veikos požymis apibūdinamas kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną. Gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, transportavimas naudojant vamzdynus ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-485/2014). BK 199 straipsnyje įtvirtinto kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento.
12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atlikus pas nuteistąjį rasto ir paimto jo mobiliojo telefono ir nešiojamų kompiuterių apžiūrą nustatyta, kad puslapyje, iš kurio užsakytos psichotropinės medžiagos, lankytasi 498 kartus. Pagal psichotropinių medžiagų pavadinimą „ADB-BUTINACA“ ir „6-CL-ADBA“ rasti apsilankymai tik užsienietiškoje interneto svetainėje www.reddit.com, pagal užklausą „cannabi“ rasti 57 įrašai, rodantys apsilankymus internetinėse parduotuvėse https://chemicalplanet.net ir https://cannabinoidssales.com, pagal paieškos žodį „Drugs – chemicals“ rastas 71 įrašas, rodantis, kad lankytasi interneto parduotuvėse „https://cbd-chemicals.com“ ir „https://apipowder.en.made-in-china.com“ (t. 1, b. l. 127–130). Nuteistojo telefone taip pat rasta nuotrauka, kurioje matyti nežinomo asmens kontaktai ir plastikinis paketas, užpildytas milteliais (panašiais į sulaikytoje siuntoje rastus miltelius) (t. 1, b. l. 115), bei nuotrauka, kurioje matyti plastikinis paketėlis su užrašu „lsd“ (t. 1, b. l. 125). Šių įrodymų visuma paneigia, kad tokiais dažnais apsilankymais nurodytoje interneto svetainėje, taip pat lankydamasis internetinėse parduotuvėse, parduodančiose psichotropines, narkotines medžiagas, kaupdamas fotografijas, kuriose vaizduojamos supakuotos „lsd“ pavadinimu įvardytos medžiagos su nenustatytų asmenų kontaktais, bei neieškodamas jokios informacijos lietuvių kalba, nuteistasis siekė tik patikrinti, ar pardavinėjamos medžiagos yra legalios Lietuvoje. Teisėjų kolegija sutinka, jog nurodyti duomenys nėra tiesioginiai įrodymai, tačiau jie sudaro įrodymų grandinės dalį, kuri, be kita ko, paneigia nuteistojo keliamą versiją.
13. Atkūrus mobiliojo telefono „Huawei MRD-LX1 Y6 2019“ atminties fizinius duomenis, tarp ištrintų dokumentų rasta nuotrauka, kurioje matyti pardavėjo „Funcaps“ suformuota sąskaita 4 774,25 Eur sumai už įsigytas prekes ADB-BUTINACA (2 355 Eur) ir 6-CL-ADBA (1 570 Eur) bei siuntimo pirkėjui paslaugas (25 Eur) (t. 1, b. l. 117). Sulaikytoje siuntoje rastos plastikinės pakuotės su milteliais taip pat buvo pažymėtos lipdukais – ant vieno iš maišelių užklijuotas lipdukas su pavadinimu 6-CL-ADBA, ant kito – ADB-BUTINACA (t. 1, b. l. 19–21), jau minėtoje specialisto išvadoje nustatyta, jog milteliai priklauso nurodytos ADB-BUTINACA psichotropinės medžiagos rūšiai. Apelianto teigimu, nurodytoje sąskaitoje faktūroje ir siuntoje rastos medžiagos kiekiai ir kaina skiriasi, todėl ji nepatvirtina sulaikytoje siuntoje rastų psichotropinių medžiagų įsigijimo, apmokėjimo už jas fakto. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nepaneigia byloje esančios sąskaitos faktūros įrodomosios reikšmės. Nors sąskaitos faktūros fotografija nėra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis, jog pagal nurodytą sąskaitą faktūrą buvo apmokėta būtent už sulaikytoje siuntoje rastas psichotropines medžiagas, tačiau kiti sąskaitoje faktūroje nurodomi duomenys, taip pat faktas, jog būtent nuteistojo telefone buvo rasta ši nuotrauka, sudaro reikšmingą įrodymų grandinės, pagrindžiančios nuteistojo kaltę, dalį. Sąskaitoje matyti informacija, jog apmokėjimas įvykdytas kriptovaliuta „bitcoins“. Specialisto atliktos nuteistojo mobiliojo telefono apžiūros metu nustatyta, jog 2021 m. balandžio 28 d. jo telefone įdiegta kriptovaliutos piniginė (programa „Monero GUI Wallet version 0.17.2.1“), o elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) iš internetinės kriptovaliutos keityklos www.bitpanda.com elektroninio pašto noreply@bigpanda.com gauti elektroniniai laiškai, kurie patvirtina, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. nuteistasis įsigijo kriptovaliutos „bitcoin“ – 0,02768210 BTC – už 1 082,55 Eur (t. 1, b. l. 112).
14. Į nuoseklią įrodymų grandinę jungiant pirmiau minėtų netiesioginių įrodymų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, jog psichotropinės medžiagos buvo atsiųstos iš elektroninės parduotuvės https://funcaps.nl, nuteistasis lankėsi šios internetinės parduotuvės puslapyje bei patvirtino prisijungimo prie jos slapukus, jo telefone rasta šios parduotuvės suformuota sąskaita faktūra, kuri buvo apmokėta naudojantis kriptovaliuta, o nuteistasis naudojosi atsiskaitymams kriptovaliutomis reikalingomis programėlėmis, be to buvo jų įsigijęs, galima daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis įsigijo siuntoje rastas psichotropines medžiagas. Bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis turi pakankamai sąsajų su elektronine parduotuve, iš kurios gautos psichotropinės medžiagos, bei disponavo kriptovaliutomis, kuriomis nurodytoje svetainėje leidžiama atsiskaityti už įsigyjamas prekes (psichotropines, narkotines medžiagas). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog V. Š. apsilankė narkotines, psichotropines medžiagas parduodančioje svetainė, prie jos prisijungė, suformavo užsakymą ir jį apmokėjo, taip atliko veiksmus, kuriais buvo įgytos sulaikytoje siuntoje rastos psichotropinės medžiagos.
15. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, tai yra nenustatytas asmuo, iš kurio įgytos psichotropinės medžiagos. Ant sulaikytos siuntos dėžutės užklijuotame lipduke prie siuntėjo duomenų nurodyti duomenys „Jord van Woudenberg, the fun specialist 3625F9, Kleine Breinder 6365ET Schinnen, Netherlands“. Siuntos viduje be psichotropinių medžiagų taip pat rasti maišeliai su logotipais „Funcaps“ ir „Funcaps“ reklaminis bukletas (t. 1, b. l. 27–33), taip pat produktų naudojimo įspėjimas, kuriame nurodoma, jog „The Fun Specialist“ klientas pareiškia, kad prisiima visą atsakomybę už bet kokio produkto ar paslaugos pirkimą (pagamintą dabar ir ateityje) iš „The Fun Specialist“ (t. 1, b. l. 23–26). Nurodyti įrodymai patvirtina, jog siunta gauta iš internetinės parduotuvės „Funcaps“, o šias prekes gavęs asmuo yra šios internetinės parduotuvės klientas, įsigijęs gautas prekes. Taigi, nors nenustatytas konkretus asmuo, kuriam buvo sumokėta už psichotropines medžiagas, tačiau nustatytas psichotropinių medžiagų gavimo šaltinis – internetinė parduotuvė „Funcaps“. Aplinkybė, jog siunta buvo išsiųsta ir gauta Lietuvoje, patvirtina, jog jos gavėjas sumokėjo už siuntoje rastas psichotropines medžiagas.
16. Byloje nustatyti duomenys taip pat patvirtina, jog būtent pats nuteistasis ne tik įsigijo psichotropines medžiagas, tačiau ir nurodydamas savo kontaktinius duomenis parsisiuntė šias medžiagas į Lietuvą. Sulaikytos siuntos apžiūros metu nustatyta, kad ant siuntinio pakuotės užklijuotas lipdukas su siuntos gavėjo duomenimis – „V. S. (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 27–33). Ikiteisminio tyrimo metu atlikus duomenų tikrinimo veiksmus gauta informacija, jog butas ant siuntos nurodytu gavėjo adresu priklauso L. V. (t. 1, b. l. 74). Patikrinus informaciją taip pat nustatyta, kad ji nuo 2017 m. birželio 30 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi Airijoje (t. 1, b. l. 77–78). Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai, 2021 m. gruodžio 3 d. atvykę nurodytu adresu, jame rado moterį, kuri prisistatė L. vardu, o nurodžius, jog ieškoma V. Š., jis atėjo prie durų (t. 1, b. l. 95). Pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu V. Š. patvirtino, jog jis su sutuoktine ir vaikais gyvena nurodytu adresu, tačiau butas yra nuomojamas, sutuoktinė yra sudariusi nuomos sutartį (t. 2, b. l. 47–48). Taigi, ant sulaikytos siuntos nurodytas gavėjo adresas pagrįstai nustatytas kaip paties nuteistojo gyvenamosios vietos adresas. Be to, priešingai, nei nurodo nuteistasis, ikiteisminio tyrimo pareigūnai dar pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje patikrino, kam priklauso butas nurodytu adresu, o iš kitų byloje esančių duomenų (kratos protokolo, nuteistojo apklausos) nustatė, jog bute nurodytu adresu gyvena ne jo savininkė ar kiti asmenys, o nuteistasis su šeima. Surinkus nurodytus duomenis, papildomai apklausti ir buto savininkę, su kuria nuomos sutartį yra sudariusi nuteistojo sutuoktinė, o ne jis pats, nėra pagrindo, kadangi nėra jokių duomenų, leidžiančių įtarti, jog pastaroji yra susijusi su nagrinėjama nusikalstama veika. Galimybę, kad kartu su nuteistuoju gyvenanti jo sutuoktinė L. Š. galėjo atsisiųsti aptariamą siuntą, duodamas parodymus teismui kategoriškai atmetė ir pats nuteistasis.
17. Pirmosios instancijos teismo išvadas, jog būtent nuteistasis atsisiuntė psichotropines medžiagas, patvirtina ir 2021 m. gruodžio 30 d. apžiūros protokolas, kuriame, remiantis 2021 m. gruodžio 15 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4RE-689 ir 2021 m. gruodžio 13 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4RE-666, specialisto išvadomis Nr. 4RE-667 ir Nr. 4RE-666, nustatyta, kad iš V. Š. paimtose įrenginiuose pagal paieškos žodį „siusk24.lt“ rasti 28 įrašai (paskutinio apsilankymo data 2021 m. lapkričio 30 d. DHL siuntos/Siusk24.lt), pagal paieškos žodį „siuskpigiau.lt“ rasta 217 įrašų (išsaugota tik paskutinio apsilankymo data 2021 m. lapkričio 30 d. DHL siuntos/Siusk24.lt). Taigi, nuteistasis lankėsi internetiniuose puslapiuose, kuriuose galima sekti siuntas, be to ieškota informacijos būtent apie siuntų pristatymo įmonės „DHL“ pristatomas siuntas. Šie duomenys netiesiogiai taip pat leidžia sieti nuteistąjį su sulaikytoje siuntoje rastomis psichotropinėmis medžiagomis. Nors, kaip nurodoma nuteistojo skunde, siunta pristatyta siuntų tarnybos „UPS“, tačiau pačioje siuntoje rasti informaciniai bukletai, kuriuose nurodoma, jog siuntos pristatomos per „DHL“ siuntų tarnybą, taip pat jau minėtoje sąskaitoje faktūroje pateikti duomenys apie pristatymą naudojantis siuntų tarnybos „DHL“ paslaugomis (t. 1, b. l. 23–26, 117). UAB „Skubios siuntos“ pateiktais duomenimis užsakymas „UPS“ siuntų tarnybai atliktas paties siuntėjo tiesiogiai Nyderlandų „UPS“ (t. 1, b. l. 63). Taigi, nuteistasis, užsakydamas prekes iš svetainės, kurioje pateikiami duomenys apie siuntų pristatymą per „DHL“ siuntų tarnybą, turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, jog būtent šis vežėjas ir pristatys siuntą, bei ieškoti internete duomenų būtent apie „DHL“ siuntų pristatymą.
18. Aplinkybes, jog pats nuteistasis prie sulaikytos siuntos gavėjo duomenų nurodė jo tapatybę atitinkančius duomenis, patvirtina ir kiti įrodymai. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą ir pateikus užklausą UAB „Skubios siuntos“, gautas atsakymas, jog siuntos pristatomos per kurjerį, kuris, prieš atvykdamas į namus, susisiekia su gavėju ir gavėjui nurodžius, siuntą gali palikti paštomate ar kitose su gavėju sutartose vietose (t. 4, b. l. 77). Tapataus pobūdžio pristatymas, remiantis www.siuskpigiau.lt ir www.siusk24.lt pateikiamais duomenimis, taikomas ir „DHL“ siuntoms. Šios informacijos pagrindu galima spręsti, jog tokiu būdu siuntą užsisakęs asmuo negalėjo būti užtikrintas, kad siunta bus palikta paštomate ar tuo, jog ją atsiimant nereikės pateikti tapatybę patvirtinančių duomenų kurjeriui ar pašto skyriuje, todėl siuntos gavėjo ir ją atsiimančio asmens duomenys turėjo sutapti. Be to, ir siuntos turinys (labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos) bei vertė (sugretinus elektroninės parduotuvės (t. 1, b. l. 134–136), iš kurios įsigytos psichotropinės medžiagos, pateikiamus duomenis su siuntoje rastu medžiagų kiekiu, psichotropinių medžiagų vertė turėjo viršyti 6 000 Eur sumą) stiprina įsitikinimą, kad siuntos gavėjas negalėjo rizikuoti tokios siuntos praradimu, nurodydamas su juo nesietinus gavėjo duomenis ir pristatymo vietą. Taip pat ir elektroninis paštas, nurodytas prie siuntos gavėjo duomenų, yra sudarytas iš nuteistojo pavardės pirmosios raidės ir vardo, iš šio elektroninio pašto UAB „Skubios siuntos“ išsiųsta užklausa: „Kada pristatysite siuntą Nr. 1Z3625F90498448881? Šiandien gavau laišką, kad siunta bus pristatyta šiandien, bet rodo jog ji dar Biruliškėse“ (t. 1, b. l. 67–71), o tai, jau nurodytų duomenų kontekste, taip pat patvirtina siuntos gavėjo suinteresuotumą pateikti tapatybę atitinkančius duomenis, siekiant užtikrinti, kad jam bus pateikiami visi su siunta susiję duomenys. Atsižvelgus į apelianto argumentus taip pat pažymėtina, kad minėtame siuntų pristatymo tarnybai adresuotame laiške nebuvo prašoma peradresuoti siuntą, palikti ją paštomate ar panašiai, tai yra siuntą užsakęs ir laukęs asmuo nesiekė, kad siunta nebūtų atgabenta joje nurodytu adresu, kur, kaip minėta, gyveno nuteistasis. Vien tai, jog V. Š. nebuvo susikūręs paskyros UAB „Skubios siuntos“ interneto svetainėje, nereiškia, jog jis negalėjo gauti duomenų apie atkeliavusias siuntas ar jas sekti. Be to, užimtumo tarnybos pateiktoje informacijoje nurodoma, jog V. Š., pateikdamas savo kontaktinius duomenis, nurodė elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), o bankui Paysera nurodė elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 94, 120). Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis naudojo ne vieną elektroninio pašto adresą, be to, jie buvo sudaryti panašiu principu, kaip ir nurodytas ant sulaikytos siuntos, t. y. naudojant nuteistojo vardą ir (ar) pavardę.
19. Nuteistojo teigimu, byloje nenustatyta ir tai, jog ant siuntos, kurioje rastos psichotropinės medžiagos, nurodytas siuntos gavėjo numeris priklauso būtent jam, bazinių stočių (retransliacijos bokštų) mobiliojo ryšio operatoriaus pateikta informacija negali būti pripažinta jo kaltės įrodymu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodinėjant asmens kaltę, GSM ryšio bazinių stočių duomenys, jeigu jie gauti teisės aktų nustatyta tvarka, laikomi įrodymais ir vertinami visų bylos duomenų kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2007, Nr. 2K-150/2008, Nr. 2K-32/2010). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog V. Š. namuose atliktos kratos metu paimtame telefone rasta SIM kortelė numeriu (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad šiuo numeriu kratos metu rastame telefone V. Š. naudojosi laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2021 m. lapkričio 10 d. Nustatyta, jog šiuo laikotarpiu aktyvus buvo ir ant siuntos nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Tiek nuteistojo telefone naudotas telefono numeris, tiek ir ant siuntos nurodytas numeris nurodytu laikotarpiu veikė ir jungėsi prie bazinių stočių, esančių tuo pačiu adresu arba kelių šimtų metrų atstumu. 2021 m. spalio mėnesio laikotarpiu šie numeriai veikė panašiu metu, netoliese ir netgi toje pačioje vietoje. 2021 m. spalio 12 d. minėti telefono numeriai jungėsi prie tos pačios bazinės stoties – apie 14 val. prisijungta prie bazinės stoties, esančios adresu: (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. spalio 28 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d. ant siuntos nurodytas telefono numeris jungėsi tik prie bokšto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Nors šiuo laikotarpiu nuteistojo telefone buvęs telefono numeris nesijungė su nurodyta bazine stotimi (galimai dėl skirtingų telefono ryšio operatorių), tačiau telefono numeris (duomenys neskelbtini), registruotas nuteistojo sutuoktinės vardu (priklausantis tam pačiam ryšio operatoriui, kaip ir ant siuntos nurodytas numeris), aptartu laikotarpiu taip pat dažniausiai veikė tais pačiais adresais, kaip minėtas telefonas ((duomenys neskelbtini)) – (duomenys neskelbtini). Be to, atstumas nuo bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), iki V. Š. gyvenamosios vietos, matuojant tiesiai atstumą maps.lt žemėlapyje, yra 457 metrai (t. 1, b. l. 182–184, t. 3, b. l. 88–90). Nuteistojo gynėjas prašo vadovautis „Tele2“ ryšio operatoriaus pateiktais duomenimis, kad telefonas gali jungtis prie skirtingų tą teritoriją aptarnaujančių celių ir tiksliau nustatyti celės veikimo zonos nėra techninių galimybių ir negalima patvirtinti numerio naudojimo konkrečioje teritorijoje (t. 4, b. l. 2). Atkreiptinas dėmesys, jog ant sulaikytos siuntos nurodytas telefono numeris priklauso ryšio operatoriui „Telia Lietuva“ (t. 1, b. l. 173), taigi, gynėjo pateikti duomenys nėra susiję su aptariamu telefono numeriu. Teisėjų kolegija, apibendrintai įvertinusi nurodytus duomenis, neabejoja jų įrodomąja reikšme ir sprendžia, kad jie, kartu su pirmiau paminėtų įrodymų visuma, pagrįstai leidžia sieti nuteistąjį su ant sulaikytos siuntos nurodytu siuntos gavėjo telefono numeriu ir pačia siunta.
20. Pateikti duomenys taip pat leidžia atmesti nuteistojo versiją, jog nurodytu telefono numeriu galėjo naudotis kiti, nenustatyti asmenys. Toks asmuo turėtų gyventi tame pačiame gyvenamųjų namų kvartale, taip pat kartu su nuteistuoju lankytis iš esmės tose pačiose vietose tuo pačiu metu, nes, kaip minėta, nuteistojo naudotas telefono numeris ir ant siuntos nurodyto telefono numerio naudotojas 2021 m. spalio 12 d. buvo prisijungę prie tos pačios bazinės stoties. Šiame kontekste atsižvelgtina ir į tai, jog asmuo, norėjęs pasinaudoti nuteistojo tapatybe, turėtų žinoti ne tik jo vardą ir pavardę, bet ir tai, jog jis gyvena būtent ant siuntos nurodytu adresu. Paminėtina, kad nuteistasis gyveno nuomojamame bute, be to patvirtino, kad viešai šios gyvenamosios vietos nebuvo deklaravęs, ką patvirtina ir bylos duomenys (t. 2, b. l. 35). Be to, pasak nuteistojo, tokiam asmeniui dar turėjo būti žinoma ir tai, kad jis anksčiau yra teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Tiek informacijos apie kitą asmenį iš esmės galėtų žinoti tik pakankamai artimai pažįstamas asmuo, tačiau pats nuteistasis tokio asmens įvardinti negalėjo. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad apie siuntą jo pažįstami asmenys nesidomėjo, niekas nesusisiekė. Kartu su juo gyvenančią sutuoktinę pažįsta, ji tikrai neužsakė. Taigi, šie duomenys, kartu su pirmiau nurodytais ir aptartais įrodymais, paneigia nuteistojo viso proceso metu keltą gynybinę versiją, jog jo asmeniniais duomenimis psichotropinėms medžiagoms gauti pasinaudojo kitas, nenustatytas asmuo.
21. Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo pareigūnės K. Z. tarnybiniais pranešimais, kuriuose buvo pateikta informacija apie kratos, atliktos (duomenys neskelbtini), eigą (t. 1, b. l. 95), taip pat nurodyta mobiliojo ryšio telefonų IMEI kontrolės informacija (t. 1, b. l. 182–184, t. 3, b. l. 88–90, priedai 91–94). Šie duomenys buvo ištirti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo apklausta ir tarnybinius pranešimus surašiusi Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus vyriausioji tyrėja V. Z., kuri patvirtino tarnybiniuose pranešimuose pateiktą informaciją ir atsakė į proceso dalyvių klausimus. Ji nurodė, kad byloje pateikta informacija apie mobiliojo ryšio telefonų galimybes jungtis prie skirtingų tą teritoriją aptarnaujančių celių, celės veikimo spindulys mieste ir užmiestyje, jai buvo žinoma iš darbo praktikos. Atlikdama informacijos analizę ji nesikonsultavo su komunikacijų ekspertais ar įmonėmis, nes nebuvo tokios būtinybės. Jai žinoma, kad telefonas gali jungtis prie skirtingų celių, tačiau šiuo atveju buvo tilpta į miesto ribų rėmus. Išvadą, kad telefonas jungėsi būtent prie konkrečios celės, padarė todėl, kad išklotinėse buvo nurodytas celės numeris. Apibendrinus nurodytus duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad byloje esančių K. Z. tarnybinių pranešimų ir jos parodymų duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų.
22. Apibendrinus surinktų įrodymų visumą, jungiant juos į vientisą įrodymų grandinę, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad būtent nuteistasis V. Š. iš elektroninės parduotuvės https://funcaps.nl užsisakė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir šią medžiagą siuntėsi į Lietuvą per valstybės sieną nurodytu savo gyvenamosios vietos adresu, iki kol siunta su medžiagomis buvo sulaikyta teritorinės muitinės pareigūnų. BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas apibūdinantys požymiai yra nustatyti ir pagrįsti byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu.
Dėl bausmės
23. Apeliaciniame skunde neprašoma pakeisti ar sumažinti nuteistajam paskirtos bausmės, tačiau, atsižvelgdama į apeliacinio skundo prašymą panaikinti ginčijamą nuosprendį ir nuteistąjį išteisinti, teisėjų kolegija įvertins ir nuteistajam už nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, taip pat galutinės bausmės, pagrįstumą bei teisėtumą. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.
24. Ginčijamu nuosprendžiu V. Š. pripažintas kaltu padaręs vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, ir vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Nuteistasis disponavo ir neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno labai didelį kiekį, tai yra 323,2904 g psichotropinės medžiagos ADB BUTINACA. Šis kiekis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Rekomendacijose dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo nurodytą labai didelį sintetinių kanabinoidų kiekį, tai yra 2,5 g, viršijo daugiau nei 129 kartus. Byloje nenustatyta nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). V. Š. anksčiau yra teistas – Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nuosprendžiu V. Š. nuteistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, tai yra už tyčinį sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, numatytas BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalyse, taip pat už apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 265 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje. Už šių nusikalstamų veikų padarymą nuteistajam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, buvo skirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri nebuvo efektyvi, savo prevencinių tikslų nepasiekė, nes nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Naujus tyčinius sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, nuteistasis padarė neišnykus ankstesniam teistumui, nuo bausmės atlikimo (2019 m. lapkričio 20 d.) nepraėjus nė dvejiems metams. V. Š. anksčiau du kartus baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 2, b. l. 37–38). Jis yra susituokęs, kartu su sutuoktine augina du mažamečius vaikus (t. 2, b. l. 35), tačiau tai nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Duomenų apie darbo santykius byloje nėra, pirmosios instancijos teisme nuteistasis patvirtino, jog nuo išėjimo iš įkalinimo įstaigos jis oficialiai nedirbo, jo teigimu, pinigų užsidirba padėdamas draugams parduoti automobilius.
25. Paminėtų duomenų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas V. Š. pripažino pavojingu recidyvistu. Teismas nenurodė konkretaus BK 27 straipsnio 2 dalies punkto, kuriuo remdamasis priėmė paminėtą procesinį sprendimą, tačiau iš pateiktų argumentų matyti, kad sprendimą pripažinti nuteistąjį pavojingu recidyvistu lėmė tai, kad V. Š. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis) padarė turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurį jis buvo nuteistas 2016 m. sausio 7 d. nuosprendžiu. Tokia sąlyga yra numatyta BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Revizuodama šį sprendimą, teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad pirmąjį pavojingą recidyvą sudarantį labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, V. Š. įvykdė būdamas pilnametis, teistumas už šią veiką nėra išnykęs. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino aplinkybes, numatytas BK 27 straipsnio 3 dalyje, tai kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, kurios jau yra aptartos pirmiau. Teisėjų kolegija sutinka, kad nustatytas V. Š. recidyvas yra pavojingas, o V. Š. pavojingu recidyvistu pripažintas pagrįstai.
26. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs V. Š. pavojingu recidyvistu, vadovavosi BK 56 straipsnio nuostatomis ir už nusikalstamas veikas paskyrė jam didesnes nei sankcijų vidurkiai laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pagrindo vadovautis BK 56 straipsnio nuostatomis nebuvo.
27. BK 56 straipsnyje numatyta, kad pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Taigi, šioje teisės normoje pavojingas recidyvas siejamas su būtinu laisvės atėmimo bausmės, viršijančios įstatymo sankcijos vidurkį, skyrimu, tačiau teismų praktikoje yra pripažįstama, kad bausmės pavojingiems recidyvistams griežtinamos, kai jie, jau būdami pripažinti tokiais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286-696/2016, Nr. 2K-10-628/2023). Šiame kontekste taip pat paminėtina, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuodamas bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017). BK 27 straipsnio 3 dalis suteikia galimybę teismui asmenį pripažinti pavojingu recidyvistu atsižvelgus į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes tik tada, kai nustatytos bylos aplinkybės visų pirma atitinka formalias BK 27 straipsnio 2 dalies sąlygas arba bent vieną iš jų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018).
28. Byloje nustatyta, kad V. Š. nusikalstamas veikas, už kurių padarymą pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, padarė būdamas recidyvistu, tačiau pavojingu recidyvistu jis buvo pripažintas tik skundžiamu nuosprendžiu. Tokiu atveju šiuo nuosprendžiu skiriant bausmę nuteistajam BK 56 straipsnis negalėjo būti taikomas.
29. Spręsdama, ar netinkamas BK 56 straipsnio taikymas šiuo atveju lėmė ir neteisingos bausmės skyrimą, ar šiuo atveju yra pagrindas ją sumažinti ar sušvelninti, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek BK 199 straipsnio 4 dalis, tiek ir 260 straipsnio 3 dalis numato tik vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą. BK 199 straipsnio 4 dalies sankcija numato galimybę skirti laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų, o BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija – nuo dešimties iki penkiolikos metų. V. Š. ginčijamu nuosprendžiu už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirta šešių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skirta dvylikos metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės sankcijų vidurkius viršija vienu mėnesiu.
30. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, V. Š. parenkant bausmes buvo išsamiai analizuotos ir įvertintos visos bausmei skirti reikšmingos aplinkybės, atsižvelgta tiek į padarytų nusikalstamų veikų, tiek ir nuteistojo asmenybės pavojingumą. Dar kartą vertindama aplinkybes, nurodytas šio procesinio sprendimo 24 punkte, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad skirtos vidurkius viršijančios laisvės atėmimo bausmės, esant nustatytai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, nesant nė vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nuteistajam disponavus ir per valstybės sieną gabenus tokį psichotropinių medžiagų kiekį, kuris labai didelio kiekio ribą viršija 129 kartus, taip pat esant duomenų apie anksčiau už to paties pobūdžio nusikalstamas veikas skirtos mažesnės laisvės atėmimo bausmės neefektyvumą, yra per griežtos, neproporcingos ar prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju parinktos bausmės atitinka nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nėra per griežtos, todėl nėra keičiamos.
31. Ginčijamu nuosprendžiu konstatuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, tad už jas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagrįstai subendrintos taikant apėmimo būdą, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą.