Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Toksika“ atstovams advokatui Miroslavui Nosevič, advokato padėjėjui Edvardui Raciui, atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovei G. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Toksika“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl žalos atlyginimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Toksika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir APVA) priteisti 456 207,28 Eur dydžio žalos atlyginimą, susidedantį iš: 354 991,46 Eur grąžintinų paramos lėšų, 92 226,78 Eur delspinigių, susidariusių iki 2016 m. gruodžio 14 d., 3192,09 Eur bylinėjimosi administraciniuose teismuose išlaidų, 5796,95 Eur nuostolių dėl pablogėjusių kreditavimo sąlygų.Ieškovė nurodė, kad 2003 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. DL/2003/3636 (su pakeitimais, atliktais 2006 m. birželio 29 d., 2009 m. kovo 11 d. ir 2011 m. kovo 23 d.) Europos Komisija iš Sanglaudos fondo skyrė paramą projektui Nr.2003/LT/16/P/PE/017 „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ (toliau – Projektas). 2005 m. gruodžio 12 d. pradėjus įgyvendinti Projektą, ieškovė ir atsakovė sudarė ISPA / Sanglaudos programos įgyvendinimo sutartį Nr. 2005/GPG/13 „Dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo“ (toliau - Sutartis), kurioje įtvirtino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) atlieka tarpinės institucijos, APVA – įgyvendinančios institucijos funkcijas, o galutinė paramos gavėja yra UAB „Toksika“, kaip užsakovė, vykdanti Projektą, kuriam skiriamos Sanglaudos lėšos. Šios Sutarties 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad APVA atsakinga už viešųjų pirkimų organizavimą ir sutarčių su konsultantais bei rangovais sudarymą. Ieškinyje pažymėta, kad ieškovė UAB „Toksika“ jokios finansinės paramos negavo, visus mokėjimus rangovams atliko atsakovė APVA. Sutvarkytos teritorijos bei objektai nepriklausė ieškovei UAB „Toksika“, ieškovė buvo tik paslaugų pirkimo sutarties administratorė, bet ne naudos gavėja. Vykdant Projektą, 2007 m. rugpjūčio 16 d. buvo paskelbtas atviras konkursas pesticidų atliekų bei jomis užteršto dirvožemio iš gaisraviečių surinkimo, eksporto ir sudegimo, pesticidų sandėlių išvalymo paslaugoms pirkti (toliau – Pirkimas). Pirkime dalyvavo du tiekėjai – jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti dalyvė UAB „Ecovita“ su AVG Abfallverwertungs-Geselschaft GmbH; Vokietijos įmonė SAVA GmbH & Co. Pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad: „Tiekėjas turi pateikti Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos institucijos išduotą arba šalies, kurioje tiekėjas registruotas, kompetentingos valstybės institucijos išduotą kvalifikacijos dokumento kopiją ir priesaikos pažymą, patvirtintą įmonės vadovo, kuri suteikia teisę užsiimti šiai pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalinga veikla. Tiekėjas privalo turėti teisę verstis veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti“ (Pirkimo sąlygų 3.1 dalies 9 punktas). „Tiekėjo pasiūlymo galiojimas turi būti užtikrinamas registruoto banko garantija ar draudimo bendrovės užtikrinimo raštu“ (Pirkimo sąlygų 5.1 dalis). Atsakovė APVA, vertindama tiekėjų atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams ir techninei specifikacijai, jokių trūkumų nenustatė, abiejų tiekėjų kvalifikaciją pripažino tinkama. Atsakovė APVA pirkimo nugalėtoja pripažino tiekėją SAVA GmbH & Co. 2008 m. sausio 8 d. perkančioji organizacija APVA, pirkimo nugalėtoja SAVA GmbH & Co ir užsakovė UAB „Toksika“ pasirašė sutartį Nr. A/2007/126/ND/PA/LT „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje: pesticidų sutvarkymas, užterštų teritorijų ir dirvožemio sutvarkymas, sandėlių išvalymas“ (toliau – Sutartis). Sutartimi pirkimo nugalėtoja SAVA GmbH & Co įsipareigojo užsakovei UAB „Toksika“ teikti konkretų kiekį pesticidų atliekų bei dirvožemio, užteršto pesticidų atliekomis, iš gaisraviečių surinkimo ir galutinio sutvarkymo bei pesticidų sandėlio išvalymo paslaugų. Sutartimi priskirtas užsakovo funkcijas atliko UAB „Toksika“, kuri patvirtino, kad paslaugos buvo atliktos tinkamai, kad užsakovė jokių pretenzijų nereiškė.Pirkimo nelaimėjusi tiekėja UAB „Ecovita“ 2009 m. birželio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudama Sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia bei atlyginti patirtą žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011, konstatavo, jog APVA, vykdydama viešąjį Pirkimą, padarė esminius viešųjų pirkimų organizavimo pažeidimus, todėl su pirkimo nugalėtoja sudarytą Sutartį pripažino niekine ir negaliojančia. Kasacinis teismas pripažino, kad Pirkimą laimėjusios įmonės SAVA GmbH & Co pateikti sertifikatai negali būti prilyginami licencijoms pavojingų atliekų tvarkymo veiklai vykdyti Lietuvos Respublikoje, todėl SAVA GmbH & Co neturėjo teisės vykdyti pavojingų atliekų surinkimo veiklos Lietuvoje. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad APVA (perkančioji organizacija) atliko neteisėtus veiksmus, nes, tiekėjui nepateikus Lietuvos kompetentingų institucijų išduotos licencijos, suteikiančios jam teisę tvarkyti pavojingas atliekas Lietuvoje, neatmetė jo pasiūlymo, kaip neatitinkančio kvalifikacinių reikalavimų (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė (toliau – Valstybės kontrolė), vykdydama Projekto kontrolę, 2014 m. vasario 17 d. parengė didelės svarbos pastebėjimų suvestinę Nr. 2 ir informavo atsakovę, jog, vykdant Pirkimą, APVA viešojo pirkimo komisija, atlikdama tiekėjų pasiūlymų vertinimą, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, neužtikrino sąlygų konkurso dalyviams dalyvauti pirkimo procedūrose ir pažeidė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų, 56 straipsnio reikalavimus. Valstybės kontrolė nusprendė, kad turi būti taikoma sutarties vertės 1 178 140,74 Eur dydžio finansinė pataisa. Taipogi Valstybės kontrolė nurodė, kad, vykdant Pirkimą, pažeidimus padarė pati Projektą administruojanti institucija APVA, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. vasario 23 d. raštu Nr. (4.79-08)-6K- 1001730, užregistruotą pažeidimą ir informaciją perdavė tirti tarpinei institucijai – Aplinkos ministerijai. Aplinkos ministerija, vadovaudamasi pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi bei iš Valstybės kontrolės gauta informacija apie Projekto vykdymą, parengė 2014 m. balandžio 30 d. išvadą, kurioje nurodė, jog APVA, vykdydama Pirkimą, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, nesilaikė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų, nes perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų bei jo pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (Pirkimo sąlygų 3.1 ir 5.1 dalys). Aplinkos ministerija išvadoje nurodė, jog pasiūlymo, neatitinkančio Pirkimo dokumentų reikalavimų, pripažinimas laimėjusiu, patvirtina Rekomendacijų dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (COCOF gairės) 1 priedo 6 punkto aplinkybes, kai sutartis sudaryta taikant neteisėtus sutarties pasirašymo kriterijus, todėl turėtų būti taikoma 25 proc. Sutarties vertės finansinė pataisa. Aplinkos ministerija nurodė, kad pagal šį Pirkimą Europos Komisijoje buvo deklaruota 4 712 562,97 Eur išlaidų, todėl taikytina finansinė pataisa yra 1 178 140,74 Eur dydžio.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintose Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse (toliau – Taisyklės) numatyta, kad, nepriklausomai nuo to, kas padaro pažeidimą (administruojanti institucija ar įgyvendinančioji institucija), lėšas, išmokėtas ir panaudotas pažeidžiant teisės aktus, turi grąžinti galutinis paramos gavėjas (Taisyklių 4 ir 5 punktai). Aptariamu atveju galutinis paramos gavėjas yra ieškovė UAB „Toksika“, todėl APVA direktorius 2014 m. gegužės 19 d. priėmė įsakymą Nr. TI-101 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2003/LT/16/P/PE/017 „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ sutartį Nr. A/2007/126/ND/PA/LT, grąžinimo“ (toliau – Įsakymas). Įsakymu galutinė paramos gavėja UAB „Toksika“ buvo įpareigota per 60 kalendorinių dienų grąžinti atsakovei APVA netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas – 1 061 875,90 Eur. Ieškovė, nesutikdama su Įsakymu, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama panaikinti Įsakymą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 18 d. sprendimu atmetė ieškovės skundą ir nurodė, kad paramos grąžinimas galimas tik iš ją gavusio asmens. Taip pat teismas, atsižvelgęs į 2005 m. sausio 12 d. ieškovės ir atsakovės sudarytos ISPA / Sanglaudos programos įgyvendinimo sutarties dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo 7 straipsnio 3 dalį, nurodė, kad dėl paramos lėšų grąžinimo atsiradusius nuostolius yra galimybė išsiieškoti iš APVA, jeigu yra kiti teisiniai tokio reikalavimo tenkinimo pagrindai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 25 d. nutartyje konstatavo, kad viešųjų pirkimų pažeidimą padarė įgyvendinančioji institucija APVA, tačiau UAB „Toksika“ yra galutinė paramos gavėja, todėl būtent ji privalo grąžinti finansinę paramą. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sumažino grąžintinų į APVA sąskaitą lėšų dydį iki 354 991,46 Eur sumos. Vadinasi, ieškovė patyrė 354 991,46 Eur dydžio žalą, už kurios atsiradimą atsakinga atsakovė APVA. Ieškovės teigimu, atsakovei kyla sutartinė civilinė atsakomybė, nes yra visos sąlygos tokiai atsakomybei atsirasti. Tai, kad ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu nuostolius, vykdant Projektą padarytus galutinei paramos gavėjai UAB „Toksika“, privalo atlyginti atsakovė APVA, patvirtina šalių 2005 m. sausio 12 d. pasirašyta Sutartis ir 2011 m. kovo 10 d. pasirašytas šios Sutarties pakeitimas – t. y. Atsakomybės sutartis. Ieškovė pažymėjo, kad Sutarties 3 straipsnio 1 punkte numatyta, jog APVA atsakinga už viešųjų pirkimų organizavimą ir sutarčių su konsultantais bei rangovais pasirašymą. Sutarties 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąlyga, kad nuostoliai, padaryti galutiniam paramos gavėjui dėl APVA kaltės, išieškomi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (tokia pati nuostata įtvirtinta ir Atsakomybės sutarties 5.3 punkte). Atsakomybės sutartyje aiškiai numatyta, kad APVA atsakinga už pareiškėjo pateiktų pirkimo dokumentų atitiktį VPĮ reikalavimams (2.4.1 punktas). Kadangi atsakovė neatmetė pareiškėjo (pirkimo dalyvio) SAVA GmbH & Co pasiūlymo, kaip neatitinkančio kvalifikacinių reikalavimų, tokie veiksmai pripažintini neteisėtais (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 7 straipsnio 3 dalimi, prašo iš atsakovės priteisti ne tik 354 991,46 Eur sumą, pripažintą grąžintinomis paramos lėšomis, bet ir 92 226,78 Eur delspinigius, apskaičiuotus nuo negrąžintos sumos pagal 2014 m. gegužės 19 d. Įsakymą Nr. T1-101, taip pat 3192,09 Eur išlaidas, patirtas administraciniuose teismuose ginčijant 2014 m. gegužės 19 d. Įsakymą Nr. T1-101, be to, 5796,95 Eur nuostolius, atsiradusius dėl blogesnių ieškovės kreditavimo sąlygų (ieškovei UAB „Toksika“ apskaičius grąžintinas lėšas 2015 m. įmonės finansinėse ataskaitose kaip nuostolius, pabloginti jos finansinės būklės duomenys, gavęs informaciją apie priimtą APVA direktoriaus 2014 m. gegužės 19 d. Įsakymą Nr. T1-101 bei buhalterinės apskaitos dokumentus, kreditavimo pasiūlymą pateikęs SEB bankas 2017 m. sausio 4 d. atsisakė refinansuoti UAB „Toksika“ paskolas dėl aiškiai padidėjusios kreditingumo rizikos, dėl to ieškovė buvo priversta sutartį dėl paskolos refinansavimo sudaryti su kitu banku blogesnėmis sąlygomis, tai lėmė nuostolių atsiradimą).Atsakovė APVA atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, galutinio paramos gavėjo siekiamos gauti finansinės paramos sumažėjimas negali būti pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu struktūrinių fondų paramos sumažėjimas galėtų lemti civilinės atsakomybės atsiradimą, ieškinys turėtų būti atmestas, ieškovei neįrodžius nė vienos iš sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė įrodinėja neteisėtus veiksmus, kuriuos lėmė ne APVA, kaip juridinio asmens, veiksmai ir (ar) priimti sprendimai, bet viešojo pirkimo komisijos, kurioje du iš trijų narių atstovavo būtent ieškovės interesams, sprendimai. Be to, ieškovė neįrodė nuostolių fakto bei dydžio, tarp APVA veiksmų ir ieškovės tariamai patirtų nuostolių nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Trečiasis asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, jog, civiliniame procese galiojant rungimosi principui, ieškovei neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys turėtų būti atmestas.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovės ieškovei priteisė 177 495,73 Eur žalai atlyginti, 2200 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; grąžino ieškovei UAB „Toksika“ 1547 Eur žyminio mokesčio permoką.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija panaikino Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 23 d. sprendimą, priėjusi prie išvados, kad neatskleista bylos esmė, ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Teismo posėdyje ieškovės atstovai palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti visa apimtimi, remdamiesi procesiniuose dokumentuose, taip pat prieš 2018 m. liepos 4 d. teismo posėdį pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais.Teismo posėdyje atsakovės APVA atstovė prašė ieškinio reikalavimus atmesti dėl atsiliepime į ieškinį nurodytų motyvų.

Motyvuojamoji dalis

Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl pareikštų ieškinio reikalavimų teisinio kvalifikavimo

Dėl atsakovės APVA neteisėtų veiksmų

Dėl ieškovės patirtų nuostolių

Ieškovė dar nėra sumokėjusi nurodytos finansinės korekcijos sumos – 354 991,46 Eur. Tačiau pripažintina pagrįsta ieškovės pozicija, kad 2014 m. gegužės 19 d. įsakymu ir įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartimi nustatyta nekvestionuojama UAB „Toksika“ piniginė prievolė, atsiradusi dėl pažeidimų, padarytų vykdant ginčo Pirkimą. Nurodytą prievolę ieškovė privalės įvykdyti bet kuriuo atveju, taigi žala neabejotinai bus patirta. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės neabejotiną būsimą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad yra realus būsimos ieškovo žalos, kuris dydis – aiškiai apibrėžtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atsiradimo pagrindas, pripažintina, jog ieškovas pagrindė reikalavimą dėl 354 991,46 Eur dydžio žalos (CK 6.249 straipsnio 3 dalis).Ieškovė taip pat turi pareigą sumokėti delspinigius, apskaičiuotus už nustatyto 60 dienų termino, per kurį ji turėjo pareigą sumokėti 354 991,46 Eur finansinės pataisos sumą, pažeidimą. Bylos duomenimis, 92 226,78 Eur delspinigių suma apskaičiuota iki 2016 m. lapkričio 30 d. (2016 m. gruodžio 14 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas Nr. F3-19). Dėl pareigos sumokėti delspinigius ieškovė patirs papildomų išlaidų, kurių nepatirtų, jeigu nebūtų kilusi piniginė prievolė grąžinti gautos Europos Sąjungos Sanglaudos fondo paramos lėšų dalį. Taigi būsimos išlaidos 92 2256,78 Eur delspinigių sumai sumokėti taip pat gali būti vertinama kaip būsima žala (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Tačiau jos atlyginimo iš atsakovės ieškovė turėtų teisę reikalauti, jeigu būtų nustatytos likusios dvi būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos, grindžiamos atsiradusia pareiga mokėti delspinigius, bei atsakovės kaltė dėl tokio pobūdžio žalos atsiradimo (CK 6.247, 6.248 straipsniai). Ieškovės apskaičiuota 5796,95 Eur suma, kuria, ieškovės teigimu, padidėjo jos išlaidos kreditui, gautam iš banko, grąžinti, kai SEB bankas, įvertinęs ieškovės kreditingumo riziką po UAB „Toksika“ pritaikytos finansinės pataisos, atsisakė refinansuoti kreditą siūlytomis palankesnėmis sąlygomis, taip pat gali būti laikoma ieškovei padaryta žala, jeigu ieškovės pateikti į bylą įrodymai teiktų pakankamą pagrindas daryti išvadą, jog buvo realiai pasiektas susitarimas su SEB banku dėl kredito suteikimo už 2,50 proc. palūkanų normą, t. y. įrodytas žalos faktas ir dydis (CK 6.249 straipsnis). Be to, turi būti įrodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos, grindžiamos didesne, nei buvo sutarta su banku, kredito įmokų suma (CK 6.247 straipsnis). Pažymėtina, kad byloje nėra pateikto SEB banko pasiūlymo ar kitokio dokumento, kuris patvirtintų ieškovės poziciją, jog šis bankas turėjo realų ketinimą refinansuoti 1 474 600 Eur dydžio paskolą už ieškovės pateiktame nuostolių dydžio skaičiavime įvardytą 2,50 proc. palūkanų normą (CPK 12, 178 straipsniai). Lietuvos apeliaciniam teismui grąžinus šią civilinę bylą nagrinėti iš naujo, ginčo šalys teismui nurodė nepildysiančios bylos papildomais įrodymais, todėl šalių ginčas spręstinas pagal byloje esančius įrodymus (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, kuriais ieškovė grindžia nuostolius dėl pablogėjusių finansavimo sąlygų, sprendžia, kad ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka aptariamų nuostolių faktui ir dydžiui įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė 5796,95 Eur nuostolių fakto ir dydžio (CK 6.249 straipsnis).Dėl 3192,09 Eur nuostolių, kuriuos ieškovas grindžia bylinėjimosi išlaidomis, turėtomis ginčijant APVA direktoriaus 2014 m. gegužės 19 d. įsakymą administraciniuose teismuose, pažymėtina tai, kad nagrinėjant administracinę bylą patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas reglamentuojamas Administracinių bylų teisenos įstatyme. Bylos šalių administracinis ginčas dėl APVA direktoriaus 2014 m. gegužės 19 d. įsakymo taikyti finansinę pataisą teisėtumo buvo nagrinėjamas 2015-2016 metais, galutinai išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2184-492/2016. Pagal administracinio proceso metu galiojusios redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracinėje byloje Nr. I-4233-580/2015 (apeliacinėje instancijoje bylos Nr. A-284-492/2016) pareiškėjas UAB „Toksika“ neteikė prašymų atlyginti bylinėjimosi išlaidas Administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45 straipsniuose nustatyta tvarka (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nenustatyta kliūčių, dėl kurių administracinėje byloje UAB „Toksika“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negalėjo būti išspręstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, reikalaujant bylinėjimosi išlaidų, kaip patirtos žalos, atlyginimo, turi būti įrodytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos, patirtos administracinėje byloje, tačiau neprašytos atlyginti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nesant tam kliūčių, nepripažintinos nuostoliais, kurie atlygintini civilinės atsakomybės pagrindu. Be to, ieškovės su patikslintu ieškiniu (priedas Nr. 21) pateikta suvestinė, nepagrįsta konkrečiais dokumentais, nebūtų pakankamas įrodymas reikalaujamų išlaidų faktui ir dydžiui, be to, dydžio pagrįstumui (nedetalizavus, už kokias teisines paslaugas, kokia suma apskaičiuota ir sumokėta) įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).

Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir reikalaujamų atlyginti nuostolių

Byloje nekvestionuojamai nustatyta, kad finansinė pataisa ieškovei UAB „Toksika“, kaip galutinei paramos iš Sanglaudos fondo gavėjai, pritaikyta dėl to, jog įgyvendinančioji institucija – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), būdama atsakinga už viešųjų pirkimų organizavimą ir sutarčių su rangovais pasirašymą (2005 m. sausio 12 d. Sutarties dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo 3 straipsnio 1 dalis), vykdydama ginčo Pirkimą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvius reikalavimus, tai lėmė Pirkimo sutarties pripažinimą niekine ir negaliojančia bei UAB „Toksika“ suteiktos paramos lėšų dalies pripažinimą netinkamomis finansuoti bei įpareigojimą jas grąžinti. Bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad tuo atveju, jeigu atsakovė APVA ginčo Pirkimą būtų organizavusi nepažeisdama imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pirkimo sutartis būtų sudaryta su visus kvalifikacinius kriterijus atitinkančiu tiekėju, nebūtų atsiradęs pagrindas taikyti gautų paramos lėšų finansinę korekciją ir ieškovė neturėtų pareigos grąžinti 354 991,46 Eur paramos lėšų sumą. Tokios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės reikalaujamos 354 991,46 Eur dydžio būsimos žalos, kurios realiu atsiradimu nėra pagrindo abejoti (CK 6.247 straipsnis).Pareiga sumokėti 92 226,78 Eur delspinigių sumą ieškovei kilo dėl to, kad nurodyta grąžinti 354 991,46 Eur paramos lėšų suma nebuvo grąžinta per nustatytą 60 kalendorinių dienų terminą, todėl už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuoti 0,03 proc. dydžio delspinigiai. Pažymėtina tai, kad ieškovė nuo pat pažeidimo konstatavimo žinojo (turėjo žinoti), jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nepriklausomai nuo to, kas padaro pažeidimą (administruojanti institucija ar įgyvendinančioji institucija), lėšas, išmokėtas ir panaudotas pažeidžiant teisės aktus, turi grąžinti galutinis paramos gavėjas, o už vėlavimą grąžinti skaičiuojami 0,03 proc. dydžio delspinigiai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (Taisyklės) 4, 5, 11.5 punktai). Jau sudarant 2005 m. sausio 12 d. Sutartį dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo ieškovei UAB „Toksika“ buvo žinoma, kad Europos Sąjungos paramos santykiuose būtent ji bus laikoma Galutine paramos gavėja. Taigi, priėmus 2014 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. TI-101 dėl finansinės pataisos taikymo, ieškovei turėjo būti žinoma, kad, nepaisant to, jog šios finansinės korekcijos taikymą lėmė APVA padaryti pažeidimai, pareiga grąžinti nurodytą paramos lėšų dalį tenka būtent UAB „Toksika“, kaip Galutinei paramos gavėjai. Ieškovei buvo nustatytas 60 kalendorinių dienų terminas sumokėti nurodytą grąžintinų paramos lėšų sumą, ir jai buvo žinoma, kad, pažeidus šį terminą, už kiekvieną uždelstą dieną bus skaičiuojami 0,03 proc. dydžio delspinigiai. Taigi pareigos mokėti delspinigius atsiradimas priklausė nuo pačios ieškovės veiksmų, t. y. nuo to, ar teisės aktuose aiškiai įtvirtintą pareigą grąžinti paramos lėšų sumą (nepriklausomai nuo to, kad ne jos padarytas pažeidimas lėmė finansinės pataisos taikymą) UAB „Toksika“ įvykdys per nustatytą 60 kalendorinių dienų terminą. Byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą, kad paramos lėšoms grąžinti nustatytą terminą ieškovė pažeidė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Išdėstytų motyvų pagrindu spręstina, jog ieškovė neįrodė, kad jos reikalaujami atlyginti nuostoliai, grindžiami mokėtina delspinigių suma, priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis; CPK 12, 178 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, 2016 m. sausio 29 d. padavusi teismui ieškinį dėl 354 991,46 Eur būsimos žalos atlyginimo, neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, sustabdant delspinigių skaičiavimą. Tokį prašymą pateikė tik su 2017 m. sausio 13 d. patikslintu ieškiniu. Atsakovė neprieštaravo ieškovės prašymui sustabdyti 2014 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. TI-101 vykdymą, taip pat ir delspinigių skaičiavimą. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi.Dėl nuostolių, grindžiamų pablogėjusiomis finansavimo sąlygomis, pažymėtina tai, kad iš SEB banko atstovo 2017 m. sausio 4 d. elektroninio laiško, kuriuo remdamasi ieškovė teigia, jog būtent dėl atsakovės kaltės pritaikytos finansinės pataisos šis bankas nusprendė nesuteikti UAB „Toksika“ kredito palankiomis sąlygomis, matyti, jog nurodyta ne viena atsisakymo suteikti kreditą priežastis: 1) nesibaigę teisminiai procesai dėl paramos lėšų grąžinimo, neaiškumas, kam teks paramos grąžinimo finansiniai kaštai; 2) valstybės institucijų įtaka įmonės veiklos rezultatams, nustatant sąvartyno mokestį. Be to, iš aptariamo elektroninio laiško turinio neaišku, dėl kokių konkrečių kreditavimo sąlygų buvo tariamasi. Minėta, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius dėl galimybės gauti SEB banko finansavimą už ieškovės įvardytą 2,50 proc. dydžio palūkanų normą realumo, t. y. pagrįstų reikalaujamų nuostolių faktą ir dydį. Išanalizavus bylos duomenų visumą, darytina išvada, kad neįrodytas pakankamas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, lėmusių finansinės pataisos ieškovei taikymą, ir ieškovės apskaičiuotų nuostolių, grindžiamų blogesnėmis kreditavimo sąlygomis (CK 6.247 straipsnis). Nenustatyta, kad reikalaujamų atlyginti kaip nuostolių bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl APVA direktoriaus 2014 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. TI-101 ginčijimo administraciniuose teismuose, ieškovė Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka negalėjo gauti dėl ieškovės neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Jau nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos administracinėje byloje, tačiau neprašytos atlyginti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nepripažintinos nuostoliais, atlygintinais taikant civilinę atsakomybę (CK 6.249 straipsnis).

Dėl atsakovės kaltės

Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja skolininko (atsakovo) kaltės prezumpcija (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Pareiga paneigti kaltės prezumpciją tenka skolininkui (atsakovui), siekiančiam išvengti civilinės atsakomybės taikymo. Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius (žalą patyręs asmuo), tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).Byloje nustatyta, kad ginčo Pirkimo metu padaryti pažeidimai, lėmę ieškovės pareigos grąžinti Europos Sąjungos paramos dalį atsiradimą, padaryti dėl atsakovės APVA netinkamai organizuoto Pirkimo (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Atsakovės argumentai dėl jos kaltės nebuvimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti – APVA neabejotinai atsakinga už ginčo Pirkimo organizavimą ir sutarčių su rangovais sudarymą, nepažeidžiant teisės aktų imperatyvių reikalavimų (2005 m. sausio 12 d. Sutarties dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo 3 straipsnio 1 dalis). Jau nurodyta, kad būtent atsakovei APVA tenka atsakomybė už jos sudarytos Viešojo pirkimo komisijos darbą ir veiksmus. Darytina išvada, kad atsakovė nepaneigė savo kaltės dėl 354 991,46 Eur dydžio žalos ieškovei UAB „Toksika“ atsiradimo, taip pat neįrodė, jog ir ieškovė kalta dėl nurodytos žalos (CK 6.248 straipsnis). Išanalizavus bylos duomenis, nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė, kaip Galutinė paramos gavėja, terminą sumokėti grąžintiną 354 991,46 Eur paramos lėšų pažeidė dėl atsakovės APVA kaltės (CK 6.248 straipsnio 3 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).Ieškovė iš esmės teisingai nurodo, kad pareiga grąžinti 354 991,46 Eur paramos lėšų sumą atsirado dėl atsakovės kaltės ir tai turėjo neigiamos įtakos ieškovės kreditingumo rizikai vertinti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jos kaltės dėl padidėjusios ieškovės kreditingumo rizikos prezumpciją (CK 6.248 straipsnio 1 dalis; CPK 178 straipsnis). Tačiau kartu pažymėtina, kad civilinei atsakomybei dėl ieškovės reikalaujamų 5796,95 Eur nuostolių kilti ieškovė neįrodė kitos būtinos sąlygos: nepateikė pakankamai įrodymų reikalaujamų nuostolių faktui ir dydžiui pagrįsti (CK 6.249 straipsniai).Byloje nėra duomenų, kurie būtų pagrindas remtis atsakovės kaltės prezumpcija dėl 3192,09 Eur nuostolių, grindžiamų administracinė byloje patirtomis bylinėjimo išlaidomis, atsiradimo – nenustatyta, kad galimybės gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinėje byloje, atlyginimą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ieškovė neturėjo dėl atsakovės kaltės (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys; CPK 185 straipsnis).

Dėl iš atsakovės priteistinų nuostolių

Civilinei atsakomybei nuostolių atlyginimo forma taikyti būtina visų pirmiau aptartų sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio, kaltės – visuma (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, civilinė atsakomybė asmeniui negali būti taikoma. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad nustatytos visos būtinos sąlygos taikyti atsakovei APVA civilinę atsakomybę už 354 991,46 Eur dydžio būsimų nuostolių ieškovei UAB „Toksika“ atsiradimą (CK 6.246-6.249 straipsniai; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Reikalavimai dėl nuostolių, grindžiamų mokėtina 92 226,78 Eur delspinigių suma, 5796,95 Eur suma dėl pablogėjusio kreditavimo, 3192,09 Eur administracinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, atmestini, nenustačius dėl šių nuostolių atsiradimo visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl to nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 354 991,46 Eur nuostoliams atlyginti.

Dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė prašė priteisti iš viso 456 207,28 Eur nuostoliams atlyginti. Šiuo teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteista 354 991,46 Eur. Taigi patenkinta 78 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimų dalį, ieškovės naudai priteistina 3346,32 Eur žyminio mokesčio už ieškinį išlaidų (4290,16 Eur x 78 proc.), taip pat 2378,22 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, išlaidų (3049 Eur x 78 proc.), iš viso – 5724,54 Eur žyminio mokesčio išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės atstovai prieš 2018 m. liepos 4 d. teismo posėdį pateikė prašymą priteisti 2111,93 Eur už teisines paslaugas (CPK 98 straipsnis).Atkreiptinas dėmesys į tai, kad advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ advokatai ieškovei atstovavo tik pirmosios instancijos teismo procese, vykusiame Lietuvos apeliaciniam teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo. Pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinėje instancijoje ieškovės atstovai buvo kiti advokatai, tačiau į bylą nepateikta įrodymų apie ankstesniems atstovams sumokėtą atlygį, nepareikštas prašymas priteisti išlaidas už buvusių atstovų teisines paslaugas. Dėl to spręstina tik dėl nagrinėjant bylą iš naujo ieškovės turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo.Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ieškovės atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).Ieškovės atstovai rėmėsi ankstesnių atstovų parengtais procesiniais dokumentais, pateiktais įrodymais. Tačiau nauji ieškovės atstovai pateikė išsamiai teisiškai argumentuotus rašytinius paaiškinimus dėl kilusiam ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių. P. R. 7, 8.16 punktų nuostatas už dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteisti maksimalus atlygis būtų 358,08 Eur (895,20 Eur x 0,4). Atsižvelgiant į ieškovės atstovų parengto procesinio dokumento turinį, apimtį, yra pagrindas priteisti ieškovei pagal Rekomendacijas apskaičiuotą maksimalią atlygintinų išlaidų už rašytinių paaiškinimų parengimą sumą – 358 Eur. Teismo posėdis, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, truko 1 val. 28 min. Neabejotina, kad ieškovės atstovai turėjo pasirengti bylos, kuri sudėtinga tiek fakto, tiek teisės klausimų aspektu, nagrinėjimui. P. R. 7, 8.19, 9 punktų nuostatas už vieną pasirengimo teismo posėdžiui, atstovavimo jame valandą maksimali rekomenduotina priteisti suma būtų nagrinėjamu atveju būtų 89,52 Eur (895,20 Eur x 0,1). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėtos bylos sudėtingumą, galimas atstovų darbo ir laiko sąnaudas, rengiantis šios bylos nagrinėjimui iš esmės ir atstovaujant teismo posėdyje, yra pagrindas priteisti ieškovei atstovavimo išlaidų atlyginimą už 4 atstovų darbo valandas, t. y. 358 Eur. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 716 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.Apibendrinant, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 6440,54 Eur (5724,54 Eur + 716 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 93, 98, 268, 270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

nutraukti bylos dalį dėl 54 587,91 Eur dydžio nuostolių atlyginimo, ieškovei šios reikalavimų dalies atsisakius.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Toksika“ (juridinio asmens kodas 244670310) 1718,94 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniolika eurų 94 ct) žyminio mokesčio, iš 2017 m. sausio 24 d. mokėjimo pavedimu Nr. 7205 sumokėtos 2716 Eur žyminio mokesčio sumos.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (juridinio asmens kodas 288779560) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Toksika“ (juridinio asmens kodas 244670310) 354 991,46 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 46 ct) būsimiems nuostoliams dėl grąžintinų paramos lėšų atlyginti ir 6440,54 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.